Verslas

„Ignitis“ atkreipia klientų dėmesį – jei fiksavote elektros energijos tiekimo kainą prieš maždaug metus – gali būti, kad jums artėja kainos fiksavimo pabaiga, o tai reiškia – metas pasirinkti naują elektros energijos tiekimo planą. To nepadarius, sutartis automatiškai pratęsiama ir teks mokėti tokią pačią kainą, kaip iki šiol. Gali būti, kad ji didesnė, nei galėtų būti, nes Valstybinė energetikos reguliavimo taryba skaičiuoja, kad šimtai tūkstančių gyventojų už elektrą permoka.

Kone kiekvienais metais visame pasaulyje ir Lietuvoje vis dažniau fiksuojame aukštesnės oro temperatūros rekordai. Tai vienur, tai kitur stebina ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai – liūtys, sausros, vėtros ir kt. O Ukrainoje prie visko prisideda ir karas, kurio ekonomines pasekmes jaučia ir Lietuvos ūkininkai  Apsirūpinimas maistu yra visų valstybių ir visuomenių prioritetas ir gyvybiškai svarbus tikslas. Jį įgyvendinti padeda tinkamai išplėtotas žemės ūkis.

Prezidentas Gitanas Nausėda norėtų, kad Seimas būtinus mokestinius pakeitimus priimtų jau 2025 m., teigia šalies vadovo patarėja Irena Segalovičienė. Tačiau, pabrėžė ji, šalies vadovas tikisi sprendimų, kurie būtų išdiskutuoti tarp partijų. „Jei ateinančioje pavasario sesijoje būtų priimti (mokestiniai – ELTA) sprendimai, būtų puiku. Bet diskusijos gali užtrukti, tad jei sprendimai bus priimti rudenį, tai dar nieko tokio.

Dalis Baltijos šalių mokslininkų, pasisakančių prieš saugomų teritorijų plėtrą, turi ryšių su miškų pramonės lobistinėmis organizacijomis, antradienį skelbia naujienų portalas „15min“, atlikęs tyrimą su partneriais Latvijoje ir Estijoje.  Pasak portalo, mokslininkai, kurie priklauso šioms organizacijoms arba yra glaudžiai susiję su pramone, dalyvauja formuojant naują Lietuvos miškų strategiją, bei derinant įstatymų projektus.

Paskutinįjį rudens mėnesį pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis, palyginti su šių metų spaliu, šalies parduotuvėse brango 1,92 euro (2,9 proc.) ir buvo 4,08 euro (6,3 proc.) brangesnis nei pernai metų lapkritį, rodo kainas stebinčio „Pricer.lt“ analizė.

Darbuotojams Lietuvoje kasmet priklauso bent 20 darbo dienų atostogų, dalis gyventojų gali gauti prailgintas, papildomas ar nemokamas atostogas, pasinaudoti mamadieniais ar tėvadieniais. Kai kurios įmonės savo darbuotojams siūlo 4 darbo dienų savaitę ar laisvadienius menstruacijų metu. O dabar kelią skinasi ir dar viena naujovė – „pauzės dienos“. Joms sparčiai populiarėjant Jungtinėse Amerikos Valstijose, vis daugiau įmonių pauzės dienas ima siūlyti ir Lietuvoje.

Iki Kalėdų belikus pustrečios savaitės, lietuviai vis daugiau perka eglučių. Prekybininkai kainas, sako, palyginti su pernai, padidinę vos keliais procentais. Ir iš tiesų, pirkėjai kainomis nesiskundžia. Tad priklausomai nuo dydžio, eglutę galima nusipirkti nuo 5 eurų. Na, o už didelę, 3 ar 4 metrų žaliaskarę gali tekti pakloti ir daugiau kaip 100 eurų. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Nors iki Kalėdų dar beveik 3 savaitės, žmonės skuba eglutėmis puošti namus ir kurti kalėdinę nuotaiką.

Gruodį tenka plačiau atverti pinigines, perkant Kalėdų dovanas ir ruošiant šventinį stalą. Ko gero, daugiausiai vis tik tenka išleisti dovanoms. Finansų specialistai skaičiuoja, kad dalis gyventojų dovanoms negaili ir kelių šimtų eurų. Todėl nusprendžiau dovanų biudžetą sumažinti iki minimumo ir paieškoti dovanų už 3 eurus. Turbūt lapkričio paskutinį penktadienį nebūtume radę parduotuvės, kuri nesiūlytų juodojo penktadienio nuolaidų.

Baltijos šalyse daugiausia išleisti Kalėdų šventiniam stalui ir dovanoms ketina lietuviai, rodo „Citadele“ banko inicijuotos gyventojų apklausos rezultatai. Didesnes sumas Baltijos šalių gyventojai yra nusiteikę skirti dovanoms nei vaišėms – dauguma (25 proc.) apklaustųjų Lietuvoje dovanoms susiplanavo 100–200 eurų biudžetą, o šventiniam stalui kas trečias (33 proc.) planuoja skirti nuo 50 iki 100 eurų. Mažiau nei 50 eurų dovanoms ketina išleisti po 9 proc. lietuvių ir estų, 15 proc.

Kai apsipirksite įprastos parduotuvės savitarnos kasoje, atkreipkite dėmesį, ką matote ekrane, kai reikia rinktis sveriamus vaisius ar daržoves, taip pat šviežius kepinius. Jeigu lentynose etiketėse jų kainą matote ir pagal ją nusprendžiate, ką pirkti, tai savitarnoje galima tikrai sutrikti, nes joje pasirinktų prekių kainą matysite tik tada, kai išsirinksite prekę. Supratę, kad kaina ne tokia, turėsite kviestis pardavėją ir gaišti laiką.

Daugelis žino, kad, laiku nepasitikrinus, dėl pasikeitusių taisyklių nuo naujųjų bus stabdomas tūkstančių vairuotojų pažymėjimų galiojimas. Toliau vairuodami jų savininkai rizikuoja gauti baudą. Tačiau gali kilti ir daugiau problemų.

Pakeistas skolų išieškojimo reguliavimas tik apsunkino procesą, o paskatos skolininkus gražinti į legalią darbo rinką nebuvo sėkmingos, teigia Lietuvos antstolių rūmai. Jų atstovų teigimu, dažnai gyventojai piktnaudžiauja palengvintomis skolų grąžinimo sąlygomis, pavyzdžiui, mažesnėmis išskaitomis ir skolų atostogomis. „Pakeitimai visi nukreipti į pasekmes, be ne priežastis. Lengvindami skolininkų būklę galvojome, kad jie įsidarbins, grąžins savo skolas ir pasveiks nuo tos blogybės.

„Lietuvos geležinkelių“ keleivių vežimo įmonė „LTG Link“ sparčiai juda link dar vieno tikslo – sujungti Vilnių per Rygą su Talinu. Trijų Baltijos šalių vežėjai – „LTG Link“, „Vivi“ ir „Elron“ –  derina traukinių tvarkaraščius, kad būtų užtikrintas susisiekimas traukiniais tarp trijų šalių sostinių. Iki šiol galimybės per vieną dieną nuvykti traukiniais iš Vilniaus į Taliną nebuvo, rašoma pranešime žiniasklaidai.

2025 m. sausio 1 d. bus dešimt metų, kai Lietuva yra euro zonos narė, ir vienintelė mūsų šalies valiuta yra euras. Dešimt metų valstybei yra gana trumpas laikotarpis, bet Lietuvos ekonomika per jį sugebėjo smarkiai ūgtelti. Euro vaidmuo šioje vystymosi kelionėje buvo svarbus. Kasdien naujienų sraute dėmesį patraukia neigiamos žinios ir perspėjimai apie gresiančias bėdas.

Paskirtasis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad antrojo jūros vėjo parko projektas neturėtų būti įgyvendinamas bet kokia kaina.  Ministras žada siekti, kad lapkritį pakartotinai paskelbtame konkurse dalyvautų bent keli dalyviai ir būtų užtikrinta maksimali jų konkurencija. „Teisine prasme mums užtenka vieno dalyvio.

Naujausi Europos Komisijos duomenys rodo, kad euro zonos ekonomika, šiuo metu balansuojanti tarp stagnacijos ir recesijos, patiria netikrą atsigavimą, kuris labiausiai palies ir taip probleminį pramonės sektorių. Lietuvos gamintojai turi pasiruošti naujų užsakymų šuoliui, tačiau tuo pačiu neprarasti budrumo ir atskirti trumpalaikį užsakymų augimą nuo tvaraus ilgalaikio.

Artimiausiu metu bus paskelbtas antrasis kvietimas elektros energijos kaupikliams su valstybės parama įsigyti. Gyventojams bus kompensuojama iki 45 proc. patirtų finansinių išlaidų. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Žaliosios transformacijos departamento direktorė Agnė Markauskienė atskleidžia, kad pirmojo kvietimo metu didelio susidomėjimo nebuvo sulaukta. Įsisavinta mažiau nei pusė skirtų lėšų. Šį kartą tikimasi sulaukti didesnio aktyvumo.

Lietuvos didmiesčiuose vis daugėja greičio matuoklių – Kaunas ne išimtis. Netrukus dviejuose Kauno ruožuose bus įrengti dar trys vidutinio greičio matuokliai, fiksuojantys tiek priekinį, tiek galinį automobilio numerį. Įsigijus įrangą, sustiprinta greičio kontrolė pradės veikti ir Tunelio gatvėje, kur šiuo metu vidutinis greitis fiksuojamas tik viena kryptimi.

Būsimosios Vyriausybės programoje numačius poreikį stebėti maisto prekių kainas, banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas vertina, kad tokia priemonė tik sukurs papildomos biurokratijos, o nauda pirkėjui – nulinė. Anot jo, abejotina, ar institucijos sugebėtų efektyviai reguliuoti kainas. „Nes ką tu su ta informacija (apie maisto prekių kainų sudėtį – ELTA) darysi ir kokios paskatos biurokratui kištis į kažkokių atskirų prekių kainodarą. Ji kinta praktiškai kiekvieną dieną.

Po neseniai nuaidėjusio „Teltonikos“ skandalo bendrovė „Via Lietuva“ tęsia transformacijos procesus: tarp įmonės valdybos suformuotų prioritetinių tikslų – nuoseklus barjerų tarp bendrovės ir verslo naikinimas, biurokratinių trikdžių mažinimas bei klientų aptarnavimo funkcijos stiprinimas. „Vis tik pastarųjų savaičių aktualijos nubrėžė aiškią kryptį į kurią artimiausiu metu turi susikoncentruoti įmonė.

Moterų sveikatos programėlė „Flo Health“ praneša apie planus plėsti savo veiklą Lietuvoje. Šių metų liepą vienaragio statusą įgijusi bendrovė šalyje ketina įkurti 130 naujų darbo vietų, teigia tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“. „Lietuva užima pirmąją vietą ES, vertinant moterų, dirbančių mokslo ir technologijų srityje, dalį ir jaunų, į IRT sektorių įžengiančių specialistų skaičių.

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad Lietuvai tampant imigrantų traukos šalimi reikia turėtų sumanią migracijos sistemą, kuri atsižvelgtų į darbo rinkos iššūkius, bet kartu išvengtų klaidų, kurias padarė Vakarų Europos valstybės. „Tas blaškymasis yra pasekmė to, kad mes neturime labai aiškios imigracijos strategijos ir taip pat skiriame šiam klausimui labai mažai resursų“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė Ž. Mauricas.

Likus dviem savaitėms iki didžiųjų šių metų žiemos švenčių „Sodra“ pradeda mokėti senatvės pensijas šalies gyventojams. Pirmiausia pensijos bus pervedamos tiems pensininkams, kurie turi sąskaitas bankuose. Kiek vėliau jos bus pradėtos ir išnešioti į namus. Bet kokiu atveju gyventojai įspėjami neįkliūti į sukčių pinkles. Patys „Sodros“ darbuotojai niekada nevaikšto pas gyventojus, niekada neprašo atskleisti jokių asmens duomenų.

Preliminariais duomenimis, ilgą laiką mažėjęs šešėlinės ekonomikos lygis šalyje šiuo metu siekia apie 8,5-10 proc., teigia Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovės pavaduotojas Artūras Klerauskas. „Lietuvos duomenų agentūros vertinimu, šešėlinės ekonomikos mastas, eilę metų mažėjęs, dabar yra pasiekęs kaip ir tokį matavimų minimumą. Šešėlinės ekonomikos lygmuo tada būtų 8,2 proc. nuo BVP“, – LRT radijui sakė specialistas.

Visuomenei senstant, dalyje šalių amžius, kada gyventojai gali išeiti užtarnauto poilsio, po truputį yra didinamas. Vis tik kai kurie, pvz., Lietuvos, gyventojai jau dabar būna priversti išeiti į išankstinę pensiją, nes dėl sveikatos negali toliau dirbti. Visgi įdomu, koks turėtų būti tas pensinis amžius, kad išėję į pensiją gyventojai dar spėtų ja pasidžiaugti.

Per dvejus pastaruosius metus lietuvių kalbos pradėjo mokytis daugiau nei 4,8 tūkst. šalyje gyvenančių ukrainiečių, praneša Užimtumo tarnyba (UT). Jų žinias bei įgūdžius Valstybinė kalbos inspekcija (VKI) tikrinti pradės jau ateinančių metų kovo mėnesį. UT duomenimis, 2023-aisiais lietuvių kalbos pradėjo mokytis 2821 ukrainietis, o šiemet tokių asmenų skaičiuojama 1982. Didžiąją jų dalį (82 proc.

Šeimos, auginančios tris ar daugiau vaikų, taip pat susiduriančios su finansiniais sunkumais, turi teisę gauti papildomus vaiko pinigus. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įspėja, kad tam tikrais atvejais gautus pinigus šeimoms tenka grąžinti. Su panašia situacija susidūrė ir portalo tv3.lt skaitytoja Miglė, kuri pasakojo, kad gaudavo papildomus vaiko pinigus. „Esame daugiavaikė šeima, todėl gaudavome papildomą beveik 60 eurų išmoką kiekvienam vaikui.

Prasidėjus šildymo sezonui, gyventojai užpildė prašymus kompensacijoms gauti. Dalis tų prašymų buvo atmesti. Žmonės piktinasi, kad norėdami gauti kompensaciją už šildymą turi iš namų išmesti savo vaikus. Tuo metu savivaldybės aiškina, kad vertina visų šeimos narių pajamas. O apie atskirai gyvenančius, bet būste priregistruotus vaikus, gyventojai privalo informuoti savivaldybę.

Kūčių dieną ir Naujųjų metų išvakarėse Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropolių“ parduotuvės bei paslaugų teikimo vietos dirbs trumpiau nei įprasta. Pirmąją Kalėdų dieną neveiks parduotuvės, maitinimo ir kitų paslaugų bei pramogų erdvės, o per Naujuosius prekybos centruose lankytojų lauks restoranai, pramogų erdvės bei sporto klubai. Gruodžio 24-ąją „Akropoliuose“ didžioji dalis veikiančių restoranų, parduotuvių, paslaugų teikimo vietų ir pramogų erdvių dirbs iki 17 val.

Policija praneša, kad šalies keliuose policija gruodį surengs naujus reidus. Vairuotojai turėtų įsidėmėti šias datas, kurių metu policija aktyviai stebės ne tik vairuotojus.

Jei anksčiau įvairius vaizdo žaidimus žaisdavo daugiausiai vaikai, šiuo metu tuo užsiima tūkstančiai suaugusiųjų, kurie žaidimams kasmet išleidžia vis daugiau pinigų. Įdomu tai, kad ir žaidimų kūrimas Lietuvoje vis populiarėja, o savo sukuriama verte patenka net į Europos šalių TOP 10-tuką. Kasmet auga ir žaidimų industrijoje dirbančių žmonių atlyginimai, gerokai viršijantys vidutinę algą Lietuvoje.

Nuo kitų metų Lietuvoje brangs visi alkoholiniai gėrimai ir rūkalai, taigi ir kaitinamasis tabakas ar elektroninių cigarečių skysčiai. Dėl didinamų akcizų už pusę litro alkoholio gyventojams teks mokėti iki 25 euro centų brangiau. O tai yra kone dvigubai didesnis tarifas nei, pvz., Latvijoje ar Lenkijoje. Įvairūs tabako gaminiai 2025-aisiais lietuviams atsieis iki 32 centų brangiau, o per ateinančius 3 metus kai kurie rūkalai pabrangs daugiau nei 1 euru.

Antroje pensijų pakopoje pinigus kaupiantys gyventojai kol kas neturi galimybės juos leisti. Jie laukia pensijos ir tik tada turės galimybę sukauptus pinigus atgauti bent dalimis. Vis tik nemaža dalis gyventojų pensijos nesulaukia. Tokiu atveju sukaupti pinigai atitenka paveldėtojams. Tačiau jie turi pateikti prašymą, kitu atveju sukaupti pinigai atiteks valstybei. Mirė nesulaukusi pensijos Portalo tv3.lt skaitytoja Monika pasakojo, kad neseniai palaidojo mamą. „Ji pensijos nebesulaukė.

Vilniaus miesto savivaldybė planuoja įgyvendinti naują projektą, kuriuo siekiama padidinti eismo saugumą ir patogumą miesto gatvėse. Planuojama įvesti 14 ramaus eismo zonų ir eismo saugos sprendimus pritaikyti keliose pavienėse gatvėse. Projektas šiuo metu yra planavimo stadijoje, o pirmuosius rangos darbus ketinama pradėti 2026 metais. Savivaldybės teigimu, ramaus eismo zonos apims gyvenamųjų rajonų gatves, kuriose bus užtikrintas mažesnis greitis ir saugesnė judėjimo aplinka.

Nuo gruodžio 1 d. įsigaliojo nauji Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimai, numatantys keletą naujovių šalies keliuose. Kaip pranešė Susisiekimo ministerija, vairuotojai privalės laikytis saugaus atstumo lenkiant ar apvažiuojant dviratininkus ir pėsčiuosius, bus draudžiama palikti automobilius intensyvesnio eismo keliuose, taip pat atsiranda nauji kelio ženklai.

Viena nekilnojamojo turto vystytojų bendrovė Klaipėdoje prieš Kalėdas paskelbė akciją – perkantys iš jų butą, dovanų gaus ir augintinį. Tarp gyvūnų teisių aktyvistų toks pasiūlymas sukėlė tikrą pykčio audrą, sureagavo ir Maisto veterinarijos tarnyba.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Socialiniame tinkle viena Klaipėdoje nekilnojamuoju turtu prekiaujanti įmonė paskelbė išskirtinį skelbimą. Bendrovė žada, kad iš jų įsigyjantis butą pirkėjas gali gauti ir augintinį.

„TikTok“ dar labiau priartėjo prie uždraudimo Jungtinėse Valstijose, nes penktadienį pralaimėjo apeliaciją dėl įstatymo, kuriuo reikalaujama, kad vaizdo įrašų dalijimosi programėlė iki sausio 19 dienos atsiskirtų nuo Kinijos motininės bendrovės. Galimas draudimas gali dar labiau apsunkinti JAV ir Kinijos santykius kaip tik tuo metu, kai sausio 20 dieną išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas pradės eiti pareigas.

Iki didžiųjų žiemos švenčių liko mažiau nei 3 savaitės. Gyventojai raginami visko nepalikti paskutinei minutei ir pirkinius susiplanuoti iš anksto, kadangi kai kuriomis šventinėmis dienomis parduotuvės dirbs trumpiau arba neveiks visai. Pavyzdžiui, pirmąją Kalėdų dieną visoje Lietuvoje veiks tik 4 parduotuvės, o Naujųjų metų išvakarėse – bent 34. Per Šv. Kūčias dirbs trumpiau Šv. Kūčių dieną visos parduotuvės užsidarys anksčiau.

Trejus metus Joniškio ligoninei vadovavęs Martynas Gedminas traukiasi iš pareigų. Teigiama, kad tokį sprendimą medikas priėmė pajutęs miesto valdžios spaudimą ir nepasitenkinimą. „Joniškio mero postą palikus V. Gailiui, pamačiau, kad nebeįtinku miesto valdžiai. Neįsivaizdavau, kad taip staiga viskas pasikeis. Kol miestui vadovavo V. Gailius, reformomis ligoninėje nepatenkinti savivaldybės tarybos nariai tylėjo. Jam išėjus, atsirado poreikis paaukoti avinėlį“, – lrt.lt teigė M. Gedminas.

Beveik 100 tūkstančių vairuotojų jau netrukus gali sulaukti policijos baudų, jei dar nepasitikrino savo sveikatos. Jei jie to nepadarys, po naujųjų įkliuvus policijai teks mokėti baudas iki 50 eurų dėl negaliojančio vairuotojo pažymėjimo. Tiesa, aiškėja, kad dalis Lietuvos medikų vairuotojų normaliai nepatikrina, tik kepa pažymas ir lupa už tai pinigus. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Teisėsaugos akiratyje atsidūrusios bendrovės „Foxpay“ savininkė Ieva Trinkūnaitė Lietuvos banko (LB) sprendimą skirti jai 16,5 tūkst. eurų baudą vertina palankiai. Anot jos, tai, kad kitiems įmonės darbuotojams nebuvo pritaikytos poveikio priemonės, yra pergalė. „Norėčiau pasidžiaugti, kad Lietuvos bankas išsprendė klausimus dėl poveikio priemonių taikymo „Foxpay“ darbuotojams, vadovams, taip pat ir mano atžvilgiu.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) sudaromas Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas (PLI) po truputį mažėja. Spalio mėnesį 47,9 siekęs indeksas lapkritį sumažėjo iki 47,8, taip nutraukdamas prieš tai tris mėnesius besitęsusį lūkesčių augimą.   Teigiama, kad pokytį labiausiai lėmė dėl neigiamų euro zonos pramonės nuotaikų sumažėjusios įmonių gamybos prognozės. Skaičiuojama, kad euro zonos pramonės PMI (angl.

Valstybės valdomai bendrovei „KN Energies“ išpirkus ir perėmus suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) laivą-saugyklą „Independence“ įmonei tai reiškia naują atsakomybę, sako jos vadovas Darius Šilenskis. „Tai yra atsakomybė, tiek mūsų kaip kompanijos, tiek mūsų kaip jūrinės valstybės. Atsiranda papildomi reikalavimai iš Lietuvos teisės aktų“, – penktadienį žurnalistams Klaipėdoje sakė D. Šilenskis.

Bendrovei „Baltic Bet“ skirta 30 tūkst. eurų bauda už Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo nesilaikymą. Lošimų priežiūros tarnybos teigimu, bendrovė nepagrįstai anuliavo 13 lažybų už kurias asmuo buvo atlikęs statymus. Lošimų bendrovė savo ruožtu tikino tokį sprendimą priėmusi, remdamasi nuotolinio lošimo reglamento priedu, nurodančiu, kad lažybas galima anuliuoti tuo atveju, kai organizatorius per klaidą nurodė neteisingą lažybų koeficientą ar kitaip suklydo.

2023-iaisiais lėktuvais Europos Sąjungos oro erdve keliavo 973 mln. žmonių – 19,3 proc. daugiau nei 2022 metais, penktadienį skelbia Eurostatas. ES oficiali statistikos agentūra pažymi, kad pervežti keleiviai – tai konkretaus skrydžio keleiviai, skaičiuojami tik vieną kartą, o ne pakartotinai kiekviename atskirame to skrydžio etape. Į šiuos duomenis neįtraukiami tiesioginio tranzito keleiviai. Labiausiai oro susisiekimo keleivių pernai padaugėjo Maltoje (33,3 proc.), Slovėnijoje (30,9 proc.

Graikijos nacionalinė statistikos tarnyba penktadienį pranešė liepą-rugsėjį užfiksavusi ekonomikos augimą 0,3 proc., palyginti su ankstesniais trimis mėnesiais. Plėtra sulėtėjo nuo 1,2 proc. antrąjį metų ketvirtį. Namų ūkių vartojimas per trečiąjį metų ketvirtį didėjo 0,1 proc., viešojo sektoriaus išlaidos menko 0,9 proc., verslo investicijos nyko 1,1 procento. Ekonomikos plėtrą stipriausiai skatino užsienio prekyba – eksportas plėtėsi 0,9 proc., tuo tarpu importas traukėsi 0,9 procento.

„Thames Water“ gavo „Covalis Capital“ viešojo pirkimo pasiūlymą, pagal kurį Prancūzijos įmonė „Suez“ būtų pasitelkta padėti organizuoti didžiausios Jungtinės Karalystės vandentiekos bendrovės suskaidymą prieš įtraukiant ją į akcijų biržos sąrašus, praneša „Financial Times“. Pasiūlymas buvo pristatytas ketvirtadienį, kai baigėsi preliminarių pasiūlymų dėl „Thames Water“, kurią slegia beveik 19 mlrd.

Rusijos ekonomika kai kuriuose sektoriuose rodo „reikšmingus“ lėtėjimo požymius, nes susiduria su mažėjančiu augimu ir didele infliacija, penktadienį perspėjo didžiausio šalies skolintojo vadovas. Rusijos centrinis bankas padidino palūkanų normas iki aukščiausio per du dešimtmečius lygio – 21 proc., nes Maskva stengiasi stabdyti ekonominį karo Ukrainoje ir daugybės Vakarų sankcijų poveikį.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį paskelbė apie Europos Sąjungos ir Pietų Amerikos šalių bendrosios rinkos (MERCOSUR) bloko laisvosios prekybos susitarimo pasirašymą. „Tai abiem pusėms naudingas susitarimas“, – sakė ji Urugvajuje, kur dalyvavo MERCOSUR, kuriam taip pat priklauso Brazilija, Argentina, Paragvajus, aukščiausiojo lygio susitikime.