Nuo 2026 metų vasaros daliai bedarbių išmokos gali sumažėti, kitų – padidėti, o kai kurie pokyčiai palies net ir tuos, kurie nedarbą patiria ne pirmą kartą.
Taigi, kaip kitąmet keisis nedarbo išmokų dydžiai ir mokėjimas?
Kaip keisis išmokų dydis?
„Sodra“ nurodo, kad nedarbo socialinio draudimo išmoką sudaro dvi dalys: pastovioji ir kintamoji.
Pastovioji dalis šiuo metu siekia 241,54 euro (23,27 proc. minimaliosios mėnesinės algos (MMA)). Tuo metu kintamoji dalis priklauso nuo buvusio darbo užmokesčio. Pirmaisiais mėnesiais ji būna didesnė, o vėliau mažėja.
„Sodra“ pažymi, kad nedarbo socialinio draudimo išmoka gali būti mokama 9 mėnesius.
Tiesa, valdžia nusprendė, kad nuo 2026 m. liepos mėnesio viena išmokos dalis mažės, kita – didės.
T. y. pastovioji dalis, kuri nepriklauso nuo pajamų, 2026 m. mažės nuo 23,27 proc. MMA iki 15 proc. MMA.
Tuo metu nuo darbo užmokesčio priklausanti kintamoji dalis augs. 1–3 išmokos mokėjimo mėnesį ji sudarys 45 proc. apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų, 4–6 mėnesį – 35 proc., 7–9 mėnesį – 25 proc.
Iki šiol šie dydžiai buvo mažesni. T. y. atitinkamai siekė 38,79 proc., 31,03 proc., 23,27 proc.
Siekia skatinti bedarbius grįžti į aktyvią darbo rinką
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pažymėjo, kad nuo kitų metų liepos įsigaliosiančiais pokyčiais siekiama sustiprinti išmokų ryšį su mokėtomis valstybinio socialinio draudimo įmokomis, užtikrinti išmokų taiklumą ir skatinti bedarbius grįžti į aktyvią darbo rinką.
Bedarbiams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip penkeri metai ir kurie yra sukaupę ne mažesnį kaip 20 metų pensijų socialinio draudimo stažą, nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo laikotarpis bus pratęstas nuo 2 iki 6 mėnesių.
„Kiekviena situacija yra individuali, tačiau galima išskirti kelis esminius aspektus.
Visų pirma, dauguma žmonių, galinčių dirbti, yra suinteresuoti įsidarbinti ir gauti deramą atlygį. „Sodros“ duomenimis, vidutinė nedarbo išmokos gavimo trukmė šiuo metu siekia tik 4,7 mėnesio – tai rodo, kad didžioji dalis asmenų darbą susiranda dar neišnaudoję maksimalaus išmokos laikotarpio.
Antra, ilgalaikiai bedarbiai (šių metų spalio 1 d. Užimtumo tarnyboje registruota 28,5 tūkst. ilgalaikių bedarbių, jie sudaro apie penktadalį (19 proc.) visų klientų. Per 9 šių metų mėnesius įsidarbino 18,2 tūkst. ilgalaikių bedarbių ir apie 1,1 tūkst. jų pradėjo dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse)“ – komentavo ji.
Taip pat ministerija pabrėžė, kad nuo 2026 m. liepos 1 d. nustačius 5-ių BSI minimalią nedarbo draudimo išmoką (BSI dydis 2026 m. – 74 Eur, 5 BSI – 370 Eur), sumažėtų rizika, kad laikinai darbo neturintys mažas pajamas turėję asmenys patirs skurdą ir (ar) socialinę atskirtį.
Kokie dar pokyčiai laukia?
SADM nurodo, kad nuo 2026 m. liepos 1 d. keičiamas maksimalus nedarbo draudimo išmokų dydis.
„Nustatoma, kad jis negali viršyti 70 proc. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtinto vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU), taikomo apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti.
Pagal dabartinį teisinį reguliavimą nedarbo draudimo išmokų maksimalūs dydžiai keičiasi kas ketvirtį ir sukuria papildomą administracinę naštą bei lemia skirtingas nedarbo draudimo išmokas bedarbiams, kurie skirtingais laikotarpiais gavo vienodas pajamas“, – pabrėžė ministerija.
2026 m. patvirtintas VDU dydis yra 2 312,15 euro, todėl maksimali nedarbo draudimo išmoka galėtų būti 1618,51 euro.
Taip pat nuo kitų metų liepos į apdraustojo draudžiamąsias pajamas, skaičiuojamas nedarbo draudimo išmokai gauti, bus neįskaičiuotos nedarbo draudimo išmokos.
Kitaip tariant, į nedarbo draudimo stažą bus neįskaičiuoti laikotarpiai, per kuriuos apdraustasis gavo nedarbo draudimo išmokas.
Anot ministerijos, toks sprendimas buvo priimtas siekiant nedarbo draudimo išmokų taiklumo bei didesnio paskatų dirbti balanso.
Taip pat nustatomas, minimalus 12 mėnesių, nedarbo draudimo stažas per paskutinius 24 mėnesius (vietoje buvusių 30 mėnesių) teisei į nedarbo išmoką gauti.
„Tuo atveju, kai nedarbo draudimo išmoka būtų skiriama pakartotinai (į laikotarpį nedarbo draudimo stažui apskaičiuoti patektų visas arba dalis laikotarpio, už kurį yra priskaičiuota ankstesnė nedarbo draudimo išmoka), bedarbis įgytų teisę į nedarbo draudimo išmoką, jei nuo ankstesnės išmokos pradžios iki bedarbio statuso įgijimo dienos jo įgytas nedarbo draudimo stažas būtų ne trumpesnis kaip 12 mėnesių“, – paaiškino SADM.
Siekiant paskatinti asmenis grįžti į darbo rinką, siūloma nustatyti, kad nutrauktos nedarbo draudimo išmokos mokėjimas galėtų būti atnaujinamas bedarbiams, iš naujo įsiregistravusiems Užimtumo tarnyboje, neribojant atnaujinimų skaičiaus, išskyrus tuos atvejus, kai bedarbis įgytų teisę į naują nedarbo draudimo išmoką.
Parama slopina motyvaciją dirbti?
Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) docentas dr. Evaldas Stankevičius naujienų portalui tv3.lt kiek anksčiau yra sakęs, kad Lietuvoje socialinė sistema daugiausia orientuota į pažeidžiamiausius visuomenės narius – bedarbius, vienišas motinas, daugiavaikes šeimas, neįgaliuosius.
Anot jo, tokia parama yra būtina, tačiau neretai ji tampa ir veiksniu, mažinančiu motyvaciją dirbti.
„Eurostato duomenimis, 2023 m. Lietuvoje „nedarbo spąstai“ pagal standartinį scenarijų siekė 102,8 proc., kai ES vidurkis sudarė 74,4 proc. Kitaip tariant, įsidarbinus už mažą atlyginimą, didžioji dalis papildomų pajamų atitenka mokesčiams, o dalis išmokų prarandama.
Šeimoms su vaikais šis rodiklis gali siekti 87–88 proc., tad dirbti už minimalią algą dažnai tiesiog neapsimoka“, – pastebi jis.
Dėl to nemaža dalis žmonių pasirenka nedirbti, nes pašalpos užtikrina bent minimalias pragyvenimo sąlygas.
Tuo metu kiti įsitraukia į šešėlinę ekonomiką – gauna socialines išmokas, o papildomai užsidirba vokeliuose. Abi šios praktikos didina socialinę nelygybę, nes sąžiningai dirbantys žmonės jaučiasi nuskriausti.
E. Stankevičius pabrėžia, kad šešėlinė veikla trumpam užkamšo pajamų spragas, tačiau kartu palieka žmogų be socialinių garantijų – tai tik laikina išeitis, kuri ilgainiui virsta akligatviu.
„Šiandien Lietuvoje daugelis į darbą eina ne iš noro, o iš pareigos. Socialinė politika, nors ir būtina, neretai gilina „nedarbo spąstus“, o šešėlinė ekonomika, užuot padėjusi, tik stiprina žmonių nusivylimą sistema.
Todėl kyla esminis klausimas: ar Lietuva pajėgs sukurti tokią darbo aplinką, kurioje žmonės jaustų ne tik pareigą, bet ir prasmę bei savo darbo vertę?“ – svarsto jis.
Išmokas reikėtų dar labiau mažinti?
„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pabrėžė, kad ar tinkamai veikia socialinės paramos sistema šalyje, puikiai parodo nedarbo spąstų rodiklis.
Anot jos, nedarbo spąstai įvertina išmokų ir paramos praradimus bei mokestinę naštą įsidarbinus po nedarbingo laikotarpio.
„Motyvacija atsisakyti išmokų, kibtis į darbo rinką ir pradėti dirbti nekvalifikuotą darbą Lietuvoje viena mažiausių ES.
Nesame sulyginę neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) su minimalia mėnesine alga (MMA), tad tik pradėjusį dirbti asmenį iškart užgriūva mokesčių našta, parama ir išmokos dingsta“, – atkreipė dėmesį ji.
Be to, ekonomistė Lietuvoje pastebi ir struktūrinio nedarbo apraiškų, kai dėl struktūrinių priežasčių sudėtinga įsilieti į darbo rinką ir rasti darbą, nes darbo pasiūla neatitinka darbo paklausos poreikių.
I. Genytė-Pikčienė įsitikinusi, kad tokiais atvejais išmokų, o ilgalaikio nedarbo atvejais – paramos, sumažinimas nespręstų problemos.
„Šiai problemai spręsti reikėtų skirti daugiau dėmesio mokymosi visą gyvenimą ir perkvalifikavimo programoms, kad jos būtų taiklesnės, atliepiančios darbo rinkos poreikius ir duotų apčiuopiamų rezultatų“, – komentavo ekonomistė.
Taip pat, anot jos, norint sumažinti nedarbo spąstų barjerą, pradėjus kabintis į darbo rinką, neturėtų būti iškart įsijungtas mokesčių skaitiklis ir dingti finansinė parama.
„Galbūt finansinė parama turėtų nunykti palaipsniui, asmeniui tvirtinantis darbo rinkoje, o ne iš karto. Be to, tikslas artinti NPD ir MMA turėtų išlikti ekonominės politikos perspektyvoje.
Išmokų dydžio ar trukmės mažinimas turėtų įtakos tiems nedirbantiems, kurie savotiškai piktnaudžiauja sistema, tačiau pirmiausia reikėtų įvertinti, koks šios problemos mastas“, –pabrėžė ji.
Ekonomistė atkreipė dėmesį, kad su tokiais sisteminiais svertais reikėtų labai atsargiai elgtis. Anot jos, pernelyg sumažinus nedarbo išmokų mokėjimus ar sutrumpinus tokių išmokų laikotarpius, gali būti, kad nedarbo problema nemažės, bet pradės didėti skurdo rodikliai.
„Tuomet viešiesiems finansams teks vis tiek rūpintis finansine pagalba žmonėms. Nedarbo problemas geriausia spręsti darbo rinkos efektyvinimu padedant nedirbantiems žmonėms įgauti paklausių kompetencijų ir įsilieti į darbo rinką“, – komentavo ji.
