Verslas

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo labiau riboti vaistų reklamą. Kaip rašo dienraštis „Lietuvos žinios“, siūlomomis Farmacijos įstatymo pataisomis norima uždrausti bet kokiais būdais ir priemonėmis, įskaitant nuorodas į vaistinių preparatų grupes ar gyventojų, kuriems jie skirti, grupes, reklamuoti kainų ir priemokos už kompensuojamuosius vaistus sumažinimą.

Ketvirtus metus iš eilės organizuotame „Žaliojo protokolo“ racionaliausiai elektrą vartojusios organizacijos konkurse laimėtoja pripažinta UAB „Dzūkijos vandenys“, kuri per 2013 metus baigė rekonstruoti dumblo perdirbimo cechą – jame įrengtas kogeneratorius elektrą gamina iš biodujų.

 Šiandien Baltijos aplinkos forumas pristato unikalius kraujo tyrimo rezultatus, kurie turėtų atskleisti kokioje aplinkoje mes gyvename. Cheminių medžiagų ekspertė Justė Buželytė teigė, kad tyrimo tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į platų cheminių medžiagų panaudojimą buitiniuose gaminiuose, pavyzdžiui, kosmetikoje, norima pabrėžti, kad jų yra tiek maisto, tiek statybinėse medžiagose.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Antradienį Maskvoje turėtų būti pasirašyta Estijos ir Rusijos sutartis dėl sausumos ir jūros sienos. Šis istorinis susitarimas, dėl kurio buvo deramasi daugiau kaip 20 metų, turėtų išspręsti kai kuriuos teritorinius abiejų šalių ginčus. Daugiausiai ginčų dėl Estijos ir Rusijos sienos kelia pirmoji Estijos ir Rusijos sutartis, kuri buvo pasirašyta 1920-ųjų vasario antrąją Tartu mieste.

Daryti įtaką žmonėms – nebūtinai neigiamas procesas. Kiekvienas vadovas yra susidūręs su situacija, kuomet partneriai ar darbuotojai kiekvieną jūsų žodį vertina atsainiai ir nė nenori klausti kitokios nuomonės. Situacija, ne vieną verčianti jei nesirauti plaukų, tai bent jau jaustis įspeistam į kampą. Kaip išvengti tokių situacijų ir išmokti žmones lengviau palenkti savo pusėn, bei įsiklausyti į išsakomus argumentus, pataria JAV žurnalistų ir autorių asociacijos (ASJA) prezidentė Minda Zetlin.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Antradienį Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatys 2013 metų viso Lietuvos bankų sektoriaus rezultatus, apžvelgs šių metų prognozes ir atkreips dėmesį į finansų sistemos laukiančius iššūkius. Antradienį Nacionalinio banko valdybos pirmininkas pateiks informaciją, kiek bankų pernai dirbo pelningai, o kiek patyrė nuostolių. Taip pat bus pristatyti duomenys, kaip keitėsi komercinių bankų indėlių ir paskolų portfeliai.

 Čia dėl svarbesnių valstybės klausimų balsuoja kiekvienas pilietis. Čia kiekvienas turi savo kelis kvadratinius metrus, kuriuos gintų, jei kiltų karas. Čia nėra vietos svetimšaliams. Tokį sprendimą pirmąją vasario savaitę referendumu priėmė šveicarai. Tiesa, imigracijos ribojimui buvo pritarta tik keliolikos tūkstančių balsų persvara.

Lenkijos teritorijoje, netoli sienos su Baltarusija, rastas afrikiniu kiaulių maru užsikrėtęs šernas, BNS pirmadienį pranešė Lietuvos žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna. "Lenkijos ministras pasisakė, kad vienas teigiamas atvejis pas juos rastas. Netoli sienos su Baltarusija", - BNS telefonu iš Briuselio po Europos Sąjungos žemės ūkio ministrų susitikimo sakė V.Jukna.

Giedrius Vitkauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Prognozuojama, kad, toliau augant nekilnojamojo turto rinkai, augs ir bankų paskolų portfelis. Tačiau didėjanti konkurencija tarp bankų nieko gera nežada laukiantiems pigesnių paskolų. Mažinti maržos bankai esą nesiryš dar bent kelerius metus. Būsto kaina, jo pasiūla ir ekonominiai lūkesčiai toliau augina paskolų rinką – vien pernai ši kilo kone trečdaliu.

„Tai, kas turi įvykti, tegul įvyksta pirmiausiai“, – rašo Laura Vanderkam, laiko valdymo ekspertė ir knygos „Ką sėkmingiausi žmonės daro prieš pusryčius“ autorė. Daugelis tų, kurie sugebėjo pasiekti profesinių aukštumų ir užsitikrinti daugiau nei vien stabilų finansinį pagrindą po kojomis, kasdien gyvena vadovaudamiesi šia taisykle. Vos atsikėlę, pirmąsias valandas jie skiria svarbiausiems savo darbams ir projektams, rašo businessinsider.com.

Škotijos pirmasis ministras Alexas Salmondas pirmadienį pareiškė, Europos Sąjunga (ES) ras būdų, kaip išlaikyti Škotiją Bendrijoje, jeigu referendume ji nuspręstų atsiskirti nuo Didžiosios Britanijos. Jis taip pat sakė, kad Edinburgas neprisiims jokios dalies Jungtinės Karalystės nacionalinės skolos jeigu Londonas, kaip planuota, atsisakys oficialios valiutos sąjungos su nepriklausomybe atgavusia Škotija.

Kaip išmokyti mažuosius taupyti ir neperlenkti lazdos – kad banknotai netaptų matu, kuriuo matuojami tarpusavio santykiai ar dar blogiau – jų pakaitalu? Vieni tėvai vaikams duoda kelis ar keliolika litų savaitei ir nė cento daugiau. Kiti linkę nė nepaklausdami kam, duoti tiek pinigų, kiek vaikas parašo, o treti, duodami kišenpinigių visuomet primena vaikui, kad jis galėtų ir pataupyti.

Dauguma mūsų finansinių įpročių susiformuoja dar vaikystėje. Egzistuoja daugybė normų, kuriomis mes kartais nesuprantame, kad vadovaujamės, rašo businessinsider.com.  Naujienų portalas pasidomėjo, kurios dažnai vyraujančios normos yra klaidingos ir įneša painiavos, o kurios yra sektinos ir jas reikėtų dažniau prisiminti.  1. Kuo daugiau pinigų uždirbsite, tuo laimingesni būsite Ekspertai vis pabrėžia, kad jei jūs uždirbate daug pinigų, dar nereiškia, kad jūs jų visada ir turėsite.

Diskusijos apie besikeičiančio klimato keliamas grėsmes itin reikalingos. Klimato kaitos padarinius galima švelninti įvairiomis priemonėmis – mažinant taršą, daugiau naudojant švarių, atsinaujinančių energijos šaltinių. Tačiau akivaizdu, kad bene svarbiausia sėkmingai kovojant su klimato kaita – kryptingos pastangos ne tik tarptautiniu ar valstybiniu, bet ir vietiniu lygiu. Būtent todėl, prie klimato kaitos politikos įgyvendinimo vis aktyviau skatinamos prisidėti ir savivaldybės.

Raimonda Alysienė / Tauragės kurjeris Triušiai – švelnūs, pūkuoti ir paslaptingi augintiniai. Nesigėrėti triušiais negali: jie prižiūrėti, gražūs. Smagu stebėti jų krutančius ūsus, nepatiklius žvilgsnius ir klausytis triušių auginimo ypatumų. Šeimininkams, Jurgiui ir Janinai Lingaičiams, gyvenantiems Eičių kaimo pakraštyje, tai labiau malonumas nei verslas. Gimtadienio dovana Beveik prieš trejus metus J.Lingaitis gimtadienio proga sau pasidovanojo porelę baltų triušių. Priežastis paprasta.

 Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertė Kaetana Leontjeva, komentuodama konservatoriaus Kęstučio Masiulio idėją mainais į automobilių mokestį, papildomai apmokestinti traškučius, limonadus ir energinius gėrimus, Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė, kad Danija, vienintelė valstybė, įvedusi tokį mokestį, po 15 mėnesių jo atsisakė.  „Principinis klausimas būtų toks – ar reikia apskritai apmokestinti traškučius? Čia juk nekalbama apie nesveiką maistą.

Ar kada teko susimąstyti apie tai, kokiu principu veikia globali ekonominė sistema? Didžiajai daliai žmonių jų gaunamų pajamų (ar tai būtų samdomas darbas, ar smulkus verslas) pakanka tik patenkinti būtiniausius poreikius ir pasirengti kitai darbo dienai. Daugiau kaip 2/3 žmonių pastangos taupyti duoda apgailėtiną rezultatą. Netgi jeigu tokio žmogaus pajamos padidėja, kaip taisyklė, lygiagrečiai padidėja ir išlaidos.

Vidutinė elektros energijos kaina „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos prekybos zonoje sausį buvo 14,8 centų už kilovatvalandę (ct/kWh). Sausio mėnesį, lyginant su neįprastai šiltu gruodžio mėnesiu Lietuvoje, elektros kaina biržoje paaugo 15 proc. Tačiau, lyginant su praėjusių metų sausiu, 2014 m. sausio mėnesio kainos buvo 2 proc., o lyginant su 2012 ir 2011 metų sausiu – 3 proc. žemesnės.

 Papildomai apmokestinti nesveiką maistą – traškučius, limonadus ir energinius gėrimus – neįmanoma, nes to neleidžia Europos Sąjunga, teigia finansų ministras. Pasak Rimanto Šadžiaus, tokių produktų prieinamumą galima riboti kitomis priemonėmis. „Gaila, bet mes to negalime mokestinėmis priemonėmis padaryti.

Nauja BŽŪP reforma! Sąžiningiau, ekologiškiau ir veiksmingiau ji remia ūkininkus, kad būtų užtikrintas ilgalaikis kokybiško maisto tiekimas, padedama kovoti su klimato kaita ir išlaikoma Europos žemės ūkio įvairovė ir gyvybingumas. Europos ūkininkai vaidina pagrindinį vaidmenį mūsų ekonomikoje ir visuomenėje. Jie daugiau kaip 500-ams milijonų ES piliečių patikimai tiekia sveiką, saugų ir nebrangų maistą.

Europos Parlamentui nepritariant siūlymui vieningo Europos Sąjungos bankų pertvarkos mechanizmo fondų reglamentavimą įtvirtinti dvišalėmis sutartimis, ES finansų ministrai idėją persvarstys dar kartą. Pasak Lietuvos finansų ministro Rimanto Šadžiaus, bendrijos atstovai nemato kitų galimybių, kaip tik įtvirtinti šią nuostatą.

Pagreitį įgaunančioje nekilnojamojo turto rinkoje didžiausiai Norvegijos finansų paslaugų grupei priklausantis DNB bankas nuo vasario 17 dienos naujoms būsto paskoloms su kintamomis palūkanomis pradės taikyti aiškiau rinkos situaciją ir individualias kliento finansines aplinkybes atspindinčią kainodarą. Kaip ir iki šiol, DNB bankas teiks būsto paskolas už fiksuotas ir kintamas palūkanas.

Indra Stepurienė, drauge su bendraminte Regina Juršėnaite-French įkūrė mažąją bendriją ir pasiūlė lietuviams pasinaudoti šokoladiniu paštu. Sumanymo esmė – paštu išsiųsti atviruką, kurio viduje yra lietuviško šokolado plytelė. Ar lengva smulkiajam verslui rasti patikimus tiekėjus ir sklandžiai vykdyti savo veiklą? „Mes nuo pat pradžių buvome sugalvojusios, jog rinksimės tik lietuvišką šokoladą. Todėl iš karto sumažėjo tiekėjų pasirinkimas.

 Pirmadienį Kauno meras Andrius Kupčinskas bei švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis pasirašė ketinimų protokolą dėl vadinamojo „Gintaro“ stadiono perdavimo valstybei, pranešė savivaldybė. Pagal šį susitarimą, Švietimo ir mokslo ministerija sieks užtikrinti sporto komplekso atnaujinimą ir modernizavimą perduodamame kiek didesniame nei 10 ha sklype. Ministerija planuoja atnaujinti ne tik apleistą teritoriją, bet ir joje esančius statinius.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis teigia pritariantis Europos Komisijos siūlymui riboti lengvų plastiko maišelių naudojimą, tačiau ragina neskubėti, nes dar reikia rasti jiems alternatyvą. "Jeigu pagal skaičius, kiek vienas žmogus sunaudoja tų maišelių - čia turiu omenyje pačių mažiausių pusės litro - toje pačioje Danijoje sunaudojama vienetais, o pas mus šimtais per metus žmogui. Bet norint tą padaryti, reikia turėti alternatyvą.

 Lietuvai būtina tvora su Baltarusija, kad šalis ir visa Europos Sąjunga galėtų apsiginti nuo afrikinio kiaulių maro, teigia Veterinarijos tarnybos vadovas. Pirmadienį ES žemės ūkio ministrai Briuselyje aptars, kokių priemonių imtis, Lietuvoje pirmoje iš ES šalių aptikus užkratą, dėl kurio Rusija uždraudė kiaulienos importą iš visos ES.

Per kiek daugiau nei 2 mėnesius į akcijos „Kaminukas“ vykdytojų akiratį pateko dešimtys pažeidėjų. Jos metu atlikta per 200 reidų. Tokie patikrinimai tęsis bent iki kovo. Vadovaujantis regionų aplinkos apsaugos departamentų pateikta informacija, nuo akcijos „Kaminukas“ pradžios iki vasario 11 dienos buvo atlikti 244 reidai. Ypač daug jų atlikta šalčiausiu periodu. Reidų metu buvo patikrinti 833 objektai (ūkio subjektai ir fizinių asmenų valdos). Nustatyti 108 pažeidimai.

 80 proc. Lietuvos gyventojų savo buityje naudoja vandentieko vandenį. Specialistų teigimu, Lietuva yra viena iš trijų ES šalių, greta Austrijos ir Danijos, turinti pakankamai pakankamai požeminio vandens. Toks vanduo esą be mikrobų, švarus. Kitos šalys turi tenkintis valytų vandens telkinių vandeniu, tačiau Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Galdikienė sako, kad maždaug 40 tūkst.

 Pernai šalyje mažėjo ir socialinių pašalpų gavėjų, ir pati pašalpa. Palyginti su 2012 metais, pernai socialinių pašalpą gavėjų šalyje sumažėjo vidutiniškai 14,4 proc. per mėnesį, o išlaidos pašalpoms mokėti susitraukė 15,2 proc., rašo savaitraštis "Veidas". Vidutinis socialinės pašalpos dydis per mėnesį vienam gyventojui Lietuvos savivaldybėse 2013 metais sumažėjo 0,98 proc., rodo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikti duomenys.

Įsisiūbuojant prezidentinei rinkimų kampanijai verta prisiminti ankstesnes. Su visomis intrigomis, dramomis bei komiškais elementais. Prezidentą Lietuva ėmė tiesiogiai rinkti po to, kai 1992 metų spalio 25 dieną referendumu patvirtino ligi šiol galiojančią šalies Konstituciją. „Jau 1993 metais įvyko pirmieji Prezidento rinkimai.

Lietuvos banko 2013 m. dvylikos mėnesių duomenimis, ne gyvybės draudimo bendrovė BTA užimdama 14,2 proc., Lietuvos draudimo rinkos išlieka antrojoje pozicijoje šalyje. Per 2013 m. draudimo bendrovė sulaukė beveik 187 milijonus litų įmokų, tai yra 17 proc. daugiau nei 2012–aisiais.

 2013 metais išaugusi Šiaulių banko grupė uždirbo 18,4 mln. litų neaudituoto grynojo pelno arba 41 proc. daugiau nei 2012 metais, kuomet uždirbta 13,0 mln. litų. Šiaulių banko 2013 metų neaudituotas grynasis pelnas sudarė 10,7 mln. litų – 28 proc. mažiau nei 2012 m., kuomet pelnas siekė 14,9 mln. litų. Grupės metinės grynosios palūkanų pajamos, palyginti su 2012 metais, išaugo 44 proc. ir sudarė beveik 83 mln. litų.

 „Danske Bank“ suteikė finansavimą iš Klaipėdos į Kuršių Neriją keleivių perkėlimo paslaugas teikiančiai AB „Smiltynės perkėlai“ įsigyti naująjį keltą. Šiuo katamarano tipo laivu „Smiltynės perkėlos“ keleiviai Nidą ar Juodkrantę galės pasiekti keliaudami ir vandens keliu – numatoma pasiūlyti naująjį Klaipėda – Juodkrantė – Nida maršrutą.

Neaudituotais duomenimis, Estijos logistikos ir pašto paslaugų bendrovės „Eesti Post” apyvarta per 2013 metus sudarė 193,3 mln. litų (56 mln. eurų). Lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, logistikos paslaugų apimtys išaugo 8 procentais. Praėjusiais metais Baltijos šalyse labiausiai augo siuntų paslaugos. Lietuvoje siuntų apimtys išaugo 50 proc., o Latvijoje siuntų srautai ūgtelėjo beveik penkis kartus, palyginus su 2012 metais. Estijoje siuntų apimtys taip pat nuosekliai didėjo.

Nuo vasario 3 dienos įvesti Lietuvos vizų išdavimo ribojimai Rusijoje. Dabar Rusijos kelionių organizatoriams, vežantiems į Lietuvą turistų grupes, nebeliko galimybių vizų formalumus supaprastinta tvarka sutvarkyti Lietuvos ambasadoje. Nuo šiol vizų klausimus jie turi spręsti per specialius vizų centrus. Turizmo asociacijos prezidentė Danutė Mažeikaitė Žinių radijo laidoje „Verslo pozicija“ paaiškino, kad buvo pasirašyta sutartis su užsienio kompanija – Vizų išorės paslaugų centru.

Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis paprašė Seimo valdybos iš visų partijų sudaryti darbo grupę, kuri parengtų įstatymo pataisas papildomam nesveiko maisto – traškučių, limonadų ir energinių gėrimų – apmokestinimui. Pasak opozicinio Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai priklausančio parlamentaro, tai leistų neįvesti automobilio mokesčio. „Seimas neturėtų nusišalinti ir pateikti alternatyvą Vyriausybės planams apmokestinti automobilius.

 Lietuvos įmonės dar tik pradeda mąstyti apie energijos taupymą, sako ekspertai, tačiau tai darytų apsimokėtų. Pritaikius kompleksines priemones, galima sutaupyti net trečdalį už elektros energiją mokamos kainos. Pasak bendrovės LESTO socialinės atsakomybės projektų vadovo Pauliaus Stonio, Lietuvos verslo subjektai suvartoja daugiau kaip pusę šalies elektros energijos, tad energetinio efektyvumo potencialas esą nemenkas.

Nauji mokesčiai kelia migreną, tačiau biudžeto lėšos savaime neatsiranda. O Vyriausybė nusprendė taip, kad dabar pusgirtis automobiliu namo grįžęs anūkas galės drąsiai atrėžti žilagalvei senolei – „geriu, nes rūpinuosi tavo rytojumi“. Prieš kelis metus siautęs ekonomikos uraganas bankroto keliu pasiuntė ne tik ištisas gvardijas verslininkų. Išdžiūvus valstybės finansų kraičiui lėšas teko kapoti visur – ne išimtis ir pensinio amžiaus sulaukę piliečiai, kurių ilgi darbo metai imti vertinti mažiau.

Afrikinio kiaulių maro akivaizdoje šernų naikinimo vajus neaplenkė ir prijaukintų jų gentainių bei kiaulės ir šernų hibridų – šernakiaulių. Panevėžio apskrities maisto ir veterinarijos tarnyba davė nurodymą sunaikinti Panevėžio miškų urėdijai priklausančioje Krekenavos girininkijoje gyvenančius kelis šernus. Nelikti turi ir vieno privataus asmens savo miško valdoje laikomų 7 šernų bei mėsos perdirbimu užsiimančios bendrovės „Čevaita“ 23 šernų.

Bene vienintelis Panevėžyje klubas, sugebantis į Aukštaitijos sostinę prisikviesti kultinių atlikėjų, organizuojantis stalo futbolo čempionatus ir netgi rengiantis poezijos vakarus, gali būti uždarytas. Tik ne dėl to, kad jam trūktų klientų ar būtų krislas policijos akyse. Pelnęs tokį pasitikėjimą, kad jame net numatyti kultūros sostinės renginiai, naktinis klubas tapo didžiausiu kliuviniu gatvės bendruomenei.

Birutė SLAVINSKIENĖ Sumanymas įvesti dar vieną mokestį – automobilių ir motociklų – ne tik grasina paploninti daugumos lietuvių pinigines, bet ir smogti socdemams per rinkimus. Nors įvedamas siekiant kilnių tikslų – kompensuoti neišmokėtas pensijas, sulaukti visuomenės pritarimo jis neturi jokių šansų. Ne tik todėl, kad tai dar vienas mokestis, nors premjeras buvo pažadėjęs, kad jokių naujų mokesčių nebus, bet ir todėl, kad būtų skaičiuojamas visiškai nelogiškai.

Šią savaitę Maskvoje vykusioje tarptautinėje maisto pramonės parodoje „ProdExpo 2014“ didžiausios Tauragės apskrities įmonės „Vilkyškių pieninė“ kietasis sūris „Jubiliejinis 1934” buvo apdovanotas aukso medaliu. Lietuvių gaminys buvo įvertintas už inovatyvias technologijas ir įpakavimą. „Džiaugiamės, kad kantrus mūsų darbas buvo auksu įvertintas vienoje iš didžiausių maisto pramonės parodų pasaulyje. Šį sūrį „Vilkyškių pieninės“ technologai vystė daugiau nei trejetą metų.

Šiltuoju metų laiku mūsų kraštovaizdį paįvairina ne tik raguočių, bet ir avių bandos. Jų augintojų gausėja. Ne vienas pabandęs auginti avis įsitikino, kad šis užsiėmimas nėra toks paprastas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Laukiasi ėriukų Netoli Sartų ežero, Kriaunose, beveik trisdešimties avių bandą laikantis Arvydas Eigminas yra diplomuotas ekonomistas. Su žemės ūkiu neturėjo nieko bendro, kol prieš šešiolika metų jo sodyboje atsirado keletas avių. Dabar jis – jau tikras avių auginimo žinovas.

Žinių radijas Vilniaus universiteto fizikos fakulteto bei Lazerinių tyrimų centro docentas daktaras Mikas Vengris sako, kad mokslininkų darbe pačio mokslo nedaug teliko – didesnę dalį laiko užima dokumentų projektams pildymas. „Mokslininkui, dirbant bet kuriame Lietuvos universitete, tų darbų, kurių iš tikrųjų neturėtų daryti, yra tiek daug, kad mokslas tampa beveik kaip hobis.

Karolina STAŽYTĖ Išvykdami gyventi į kitą šalį daugelis žmonių susiduria su dilema, kur dėti augintinį. Vieni atiduoda jį globoti giminaičiams, kiti palieka viešbutyje ar prieglaudoje, treti tiesiog išmeta į gatvę ar užmigdo. Retas kuris nusprendžia kartu vežtis savo keturkojį draugą. Kodėl? Anot Švedijoje šiuo metu gyvenančios gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ filialo Tauragėje įkūrėjos Viktorijos Naujokaitės, daugelį stabdo paprasčiausias nežinojimas.

 Pernai Lietuvos kinos teatruose iš viso apsilankė 3 mln. 256 tūkst. 995 žiūrovai, tai yra 236 tūkst. 663 žiūrovais daugiau nei 2012-aisiais. Taip pat rekordiškai daug žiūrovų pritraukė į kino teatrų ekranus grįžę lietuviški filmai, pranešė Lietuvos kino centras. Lietuviai labiausiai mėgsta lankytis JAV pagamintų filmų seansuose, juos aplankė 69,27 proc. žiūrovų. Antroje vietoje pagal lankomumą pernai buvo lietuviškos juostos, jas žiūrėjo 16,49 proc. kino teatrų lankytojų.

 Naktį eismo sąlygas sunkins lijundra ir plikledis, praneša kelininkai. Pasak jų, plikledis turėtų formuotis rytiniuose ir pietrytiniuose Lietuvos rajonuose, galima lijundra. Žemiausia temperatūra nuo 3 laipsnių šilumos iki 1 laipsnio šalčio. 16 valandos duomenimis, didžiojoje šalies dalyje magistralinių, krašto ir didesnio eismo intensyvumo rajoninių kelių dangos apysausės, tik rytų Lietuvoje – drėgnos.

Violeta Melnikienė, LRT Klasikos laida „Kasdienybė kultūra“, LRT.lt Kičas graužia tikrąsias vertybes ir įsiskverbia į jų vietą įvairiose srityse, net socialiniame gyvenime ar žmonių santykiuose. Taip teigia į kičo reiškinį besigilinantis muzikologas Edmundas Gedgaudas. Anot jo, gyvename apsupti kičo: jo kupini kirpykliniai žurnalai, damų, sumaišiusių vakarą su rytu, išvaizda, pensininkų eilėraščiai ar išdailinti muzikos įrašai, publikos aplodismentai, net mūsų kalba.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ Savo atžaloms tėvai perka pačius gardžiausius, pačius patraukliausius maisto produktus. Deja, ne kiekvienas susimąsto apie tokių produktų naudą arba net žalą vaiko sveikatai. O verslininkams atskirai vaikams gaminami maisto produktai atrodo patraukliai. Lentynose gausu ne tik spalvingų saldainių ar sausainių pakuočių, bet ir mėsos gaminių, vaisvandenių, skirtų tik vaikams. Tauragiškė Irma sunerimo dėl pastarųjų galimos žalos vaikų organizmui.