„Principinis klausimas būtų toks – ar reikia apskritai apmokestinti traškučius? Čia juk nekalbama apie nesveiką maistą. Ir kodėl traškučius, o ne cepelinus? Tas mokestis – papildomi 10 ar 15 centų, tikrai neprivers žmogaus nustoti vartoti šiuos produktus. Tai patvirtino ir kitų šalių patirtis.“ Anot K. Leontjevos, Danijoje šį mokestį kritikavo visi, pradedant verslininkais, baigiant profesinėmis sąjungomis. Pasirodė, kad jis sunkiausiai užgulė neturtingiausius gyventojus. „Danijai tai kainavo 1300 darbo vietų. Mokesčio administravimas – 10 procentų pajamų. Šiemet Lietuvos išlaidos augo pusantro milijardo litų. Ir sakyti, kad negalima buvo rasti 90 milijonų kur sutaupyti ir skirti pensijoms, tiesiog protu nesuvokiama. Ir visos šios diskusijos vyksta vasario viduryje, kai biudžetas buvo priimtas gruodžio mėnesį“, – sakė ekspertė. K. Leontjeva mano, kad jeigu visos įmonės, kurios parduoda naujai apmokestinti siūlomus produktus, turės įdiegti naujas sistemas, mokėti naują mokestį, gali paaiškėti, jog administravimas gal netgi brangiau kainuos, negu bus surinkta pajamų iš šio mokesčio.
„Danijoje gyventojų nuomonės tyrimai parodė, kad tik 7 procentai danų pradėjo vartoti mažiau riebių produktų, 80 procentų sakė, jog tas mokestis neturėjo įtakos jų vartojimo įpročiams. Bet kas pasikeitė? Jie pirko produktus nebe Danijoje, o Vokietijoje, kitose kaimyninėse šalyse. Ekspertė mano, kad įvedus traškučių ar kitų produktų papildomą mokestį, mūsų gyventojai apsipirktų Lenkijoje, Latvijoje. Kainuotų ir mokesčio administravimas. Ir galiausiai tai kainuotų Lietuvai darbo vietas.
