Verslas

2014-aisiais Lietuvos gyventojams svarbiausios sritys, kurios kels nerimą, bus pasirengimas euro įvedimui, prekių ir paslaugų kainų pokyčiai bei lėšų stygius kasdieniams reikalams ˜– šias tris sritis „Aviva Lietuva“ atlikto 2014-ųjų metų gyventojų ekonominių nuotaikų tyrimo respondentai minėjo dažniausiai. Tyrimo duomenimis, mažiausiai nerimo lietuviams šiais metais kels aplinkos taršos klausimai, švietimo aktualijos ir pensijų sistema.

Lietuvos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas dirbs ne tik Lietuvai, bet ir visam Baltijos regionui, taip užtikrindamas energetinį saugumą, sako terminalui skirto laivo „Independence“ (liet. „Nepriklausomybė“) krikštamotė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji trečiadienį Ulsano mieste esančioje didžiausioje pasaulio laivų statykloje „Hyundai Heavy Industries“ pakrikštijo laivą, kuris kovo pabaigoje paliks statyklą ir rudenį atplauks į Klaipėdą.

Daiva Rakauskaitė, „Verslo angelų” partnerė, bendrovių vertinimo ir finansų specialistė pasakojo, kad nuo krizinio laikotarpio iki šiandien, žmonės ieško naujų galimybių gyventi kitaip ir pradėti savo verslą. „Nuo krizės pradžios, nuo 2010 m. žmonės pradėjo ieškoti naujų galimybių, o investuotojai, kurie pasiryžę investuoti į startinį kapitalą, sulaukė nemažai tokių įdomių idėjų”, - „Žinių radijo” laidoje „Ryto espresso” sakė D. Rakauskaitė.

Rūpestingi tėvai užgautus vaikus ramina sakydami, kad svarbiausia ne išorė, o vidus. Deja, tiems vaikams ūgtelėjus ir įžengus į suaugusiųjų pasaulį, realybė pasirodo skaudesnė nei vaikystėje. Juk norint pasiekti vidų, reikia nuimti išorinę pakuotę. Ne kitokia situacija ir verslo pasaulyje. Nepriklausoma turto vertinimo bendrovė, užsiimanti ir konsultacine veikla, „Brand Finance“ išplatino kasmetinį vertingiausių pasaulio prekės ženklų sąrašą.

Vienas žymiausių Lietuvos verslininkų Ilja Laursas prieš dešimtmetį savo mobiliųjų programėlių verslą pradėjo su 10 tūkst. JAV dolerių kišenėje. „GetJar“ JAV padalinys praėjusią savaitę parduotas kinams už 58,4 mln. JAV dolerių. Sulaukęs tarptautinio pripažinimo ir tapęs rimtu konkurentu „Apple“, šiandien jis „pinigine balsuoja už Lietuvą“. Pardavęs „GetJar“, pasitraukėte iš Silicio slėnio. Ar planuojate ten dar grįžti? Ir taip, ir ne.

„Tai, kas turi įvykti, tegul įvyksta pirmiausiai“, – rašo Laura Vanderkam, laiko valdymo ekspertė ir knygos „Ką sėkmingiausi žmonės daro prieš pusryčius“ autorė. Taigi, ką sėkmės lydimi vadovai ir verslininkai daro vos atsikėlę? Jūsų dėmesiui – 12 ryškiausių pavyzdžių iš L. Vanderkam knygos, ką dar prieš pusryčius daro dauguma itin sėkmingai veiklą vykdančių žmonių. Pirmąją straipsnio dalį galite skaityti ČIA.

 Valstybė skatina pensijos kaupimą. Jeigu jūs mokate gyventojų pajamų mokestį (GMP), tai kaupdami pensiją pensijų fonde ar gyvybės draudimo bendrovėje, galima atsiimti iki ketvirčio sumokėto GMP. Tokiu būdu gyventojas gali padidinti savo investicijų grąžą. Jei žmogus nekaupia savo pensijos kitokiai būdais, o tik Valstybinio socialinio draudimo sistemoje, senatvėje išmokos, priklausomai nuo demografinių situacijų, sudarys apie 35-40 proc. buvusio atlyginimo.

 Lietuva sumažino viešųjų finansų (fiskalinį) deficitą žemiau Europos Sąjungos (ES) reikalaujamos 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ribos ir turi geras galimybes tapti devynioliktąja euro zonos nare, tvirtina finansų ministras Rimantas Šadžius. „Bus 2,9 proc. arba mažiau. Tikimybė, jog (deficitas - BNS) bus mažesnis yra gana didelė“, - Briuselyje žurnalistams teigė R.Šadžius.

Eglė Merkyte, LRT.lt (Briuselis) Europos Sąjungos (ES) finansų ministrai nusprendė nekeisti nuostatos, kad bankų gelbėjimo fondas veiks remdamasis tarpvyriausybine sutartimi. Su tokia sutartimi nesutinka Europos Parlamentas (EP), kuris turi pasakyti „taip“ kuriamai Bankų sąjungai.

Ketvirtadienį Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija metiniuose apdovanojimuose Vyriausybėje įvertins geriausią šalies verslininkę. Toks apdovanojimas yra itin svarbus, nes vis dar nedidelė moterų dalis imasi nuosavo verslo ar iškopia į vadovaujančius postus. Tik 9 proc. Lietuvos moterų turi savo verslą – prastesniais rodikliais Europos Sąjungoje gali „didžiuotis“ tik Suomija ir Bulgarija. Kaip teigia advokatė dr.

 Pernai darbo rinka buvo aktyvi: darbdaviai dar labiau ieškojo tinkamų kandidatų, o darbuotojai teikė pirmenybę tam tikrų sričių darbo pasiūlymams. CVbankas.lt statistika rodo, kad 2013 metais darbo pasiūlymų skaičius išaugo vidutiniškai du su puse karto, o tam tikrų sričių – dar daugiau.

Pasaulyje daugėjant gyventojų ir plečiantis miestams, sparčiai keičiasi transporto naudojimo įpročiai – vis didesnio automobilių pramonės dėmesio sulaukia technologijos, leidžiančios automobiliams judėti autonomiškai, taip pat auga dėmesys alternatyviam kurui. Šias tendencijas atskleidė pasaulinio audito, mokesčių ir konsultacijų įmonių tinklo KPMG atliktas kasmetinis tyrimas „Global Automotive Executive Survey 2014“, kuriame apklausti stambiausi viso pasaulio automobilių rinkos dalyviai.

 Sukčiai prisitaiko prie šalies ekonomikos realijų – į gyventojų namus užsukę ir bankų atstovais prisistatę sukčiai siūlo išsikeisti namuose laikomas santaupas į eurus. „Swedbank“ įspėja netikėti tokiais „kurjeriais“ ir jokiu būdu nepatikėti jiems savo pinigų. „Jei sulaukėte pasiūlymo geresniu kursu pakeisti litus ar juos suregistruoti, nurašant banknoto serijos numerį, galite būti visiškai tikri – jūs bendraujate su apsimetėliu.

 Premjeras sako, kad įmonėms ir toliau reikia leisti įsigyti žemės Lietuvoje, nes, pasak Algirdo Butkevičiaus, žemės ūkio bendrovės sumoka daugiausia mokesčių valstybei. "Manau, kad juridiniams asmenims reikia leisti žemę įsigyti.

 „Tai knyga, kurią reikėjo perskaityti kai kuriems žinomiems bankininkams, tačiau ji, deja, dar nebuvo parašyta“, trumpoje knygos „Banko finansų valdymas: krizės pamokos ir reguliavimo priemonių poveikis“ recenzijoje pažymi „Danske Bank“ vadovas Gintautas Galvanauskas. Toks žinomo bankininko teiginys intriguoja, ypač turint galvoje, kad reta pastarųjų metų diskusija bankininkystės tema išsiverčia be įtempto siužeto detektyvo vertų posūkių.

 Antradienį prekės ženklo „Labas kontraktas“ savininkė UAB „Eurocom“ dėl klientus klaidinančio teiginio apie kainas bei kitos informacijos „Tele2“ reklamoje kreipėsi į Konkurencijos tarybą. „Konkurentų veiksmais yra menkinimas prekės ženklo „Labas kontraktas“ įvaizdis, formuojama neigiama vartotojų nuomonė tiek paslaugos, tiek jos teikėjo atžvilgiu. Ši reklama daro neatitaisomą žalą „Eurocom“, – sako Aurimas Kapočius, „Eurocom“ generalinis direktorius.

Vasario 10 d. Vilniaus r. apylinkės teismas patenkino Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį. Du atsakovai turės solidariai atlyginti per 3 tūkst. Lt už aplinkai padarytą žalą neteisėtai iškasus kūdrą Plaštakos valstybiniame hidrografiniame draustinyje. Jiems taip pat teks atlyginti nuostolius, kuriuos Vilniaus RAAD patyrė pirkdamas geodezininkų paslaugas tiksliai žalai nustatyti.

Baltarusijoje pirmąjį šių metų mėnesį daugiau nei prieš metus pagaminta mėsos, kiaušinių. Pieno gamyba nepakito, pranešė nacionalinė statistikos žinyba "Belstat". Praėjusį mėnesį pagaminta 481,8 tūkst. tonų žaliavinio pieno. Mėsos perdirbėjams priduota 123 tūkst. tonų gyvojo svorio mėsos - 0,3 proc. daugiau nei pernai sausį. 36,9 proc. šio svorio sudarė stambūs raguočiai, 26,7 proc. - kiaulės, 36,3 proc. - paukščiai. Kiaušinių surinkta 13,5 proc. daugiau - 259,8 mln. vienetų.

2013 metų paskutinieji keli mėnesiai vadinami nekilnojamojo turto rinkos rekordiniu laiku. Ekspertai teigia, kad rinka netrukus atsigaus ir pasieks ikikrizinius laikus. Tai Žinių radijo laidai „Verslo ritmu“ patvirtino ir verslininkas Paulius Kaukėnas, užsiimantis perkraustymo verslu. „Šiuo metu tokių paslaugų paklausa yra padidėjusi. Daugiausia kraustosi privatūs žmonės.

Darbo biržos duomenimis, čia kasmet užsiregistruoja apie 10 tūkstančių, ką tik studijas baigusių jaunuolių. Dauguma jų, turintys verslo vadybos, teisės, socialinio darbo ar ekonomikos diplomus. Verslo sektorius mini, kad vienos paklausiausių, vadinamosios „žemiškosios“ studijos. Jau pernai metais tokius specialistus ruošiantį Aleksandro Stulginskio universitetą (ASU) pasirinko gerokai didesnis abiturientų skaičius, panašu kad šiemet situacija kis dar stipriau.

Pareiškėjai ir paramos gavėjai, įgyvendinantys investicinius projektus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą (KPP), dažnai susiduria su sunkumais vykdydami pirkimus. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) specialistai primena, kaip išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų.

Per pastaruosius dešimt metų lietuvių laisvalaikio leidimo įpročiai pasikeitė radikaliai – besirenkančių poilsį namuose vis labiau mažėja, auga bilietų pardavimai į renginius, ypač – teatrą. Be to, lietuviai renkasi vis profesionalesnius ir brangesnius renginius: vidutinė renginio kaina 2013 m. siekė 49,81 Lt, o aukščiausio lygio pasirodymams negailėta ir kelis kartus didesnių sumų. Tokias tendencijas rodo dešimt metų veikiančios bilietų platinimo sistemos „Tiketa“ statistika.

Sausio pabaigoje atliktas eurobarometro tyrimas rodo, kad 49 % europiečių nežino apie pagalbos numerį 112. Europos Komisijos vadovybė skelbiasi esanti sunerimusi, kad piliečiai neinformuoti apie tokią svarbią paslaugą ir raštu paragino visas bendrijos Vyriausybes taisyti trūkumus. Tyrimas skelbia, kad 85 % tautiečių žino, kad numeris 112 veikia Lietuvoje, o kad jis veikia visoje Europos Sąjungoje informuoti apie 40 % visų lietuvių.

„HRE“ – ambicingiems automobilininkams puikiai žinomas išskirtinių ratų gamintojas. Šios kompanijos pagrindinė gamykla įsikūrusi tolimoje Kalifornijoje, tačiau „HRE“ atstovų yra visuose žemynuose.

 Nepaisant mažų palūkanų aplinkos, gyventojų ir įmonių indėliai šalies bankuose 2013 m. pabaigoje pasiekė visų laikų rekordą. Bankų suteiktų paskolų portfelis pernai beveik nepakito, turtas ir pelnas paaugo. „Praėjusių metų pabaigą žymi indėlių rekordas, kurį daugiausia lėmė reikšmingai išaugusi privačių asmenų indėlių suma.

  Pažvelgus iš arčiau į elektronine bankininkyste besinaudojančių Lietuvos gyventojų įpročius, pastebėta, kad beveik pusė jų netaupo bei neplanuoja ateities finansų. „Vieni sako, kad nėra, kada, kiti – kad neturi iš ko taupyti, nes viską išleidžia maistui“, - sakė SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė. Tyrimas atskleidė paradoksalią tendenciją – išlaidas kontroliuoja ne tie, kurių pajamos yra mažiausios, kaip galima būtų manyti, o tie, kurie uždirba daugiau.

 Rusijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai Sergejus Lavrovas ir Urmas Paetas (Urmas Pajetas) antradienį Maskvoje pasirašė susitarimus dėl valstybinės sienos tarp šių šalių. Šių dokumentų tekstų parengimas truko 23 metus. Susitarimai dėl sausumos ir jūrų sienos pirmą kartą buvo pasirašyti 2005 metų gegužę, bet Estijos parlamentas tvirtindamas dokumentą įtraukė į įstatymą dėl ratifikacijos preambulę, kuri netiko Rusijai.

 Prezidentės vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas Žinių radijo laidoje „Pozicija“ sakė, kad SGD terminalo laivas - saugykla leis dujomis aprūpinti ne tik Lietuvą, bet ir visą regioną. „Kas anksčiau atrodė tikrai sunkiai įsivaizduojama, kad Lietuva turės suskystintų gamtinių dujų terminalą, terminalo laivą - saugyklą, dabar tai tampa realybe. Laivas jau yra išbandytas.

Lietuvos Užsienio reikalų ministerija skelbia atidedanti nuo vasario 3 dienos Rusijoje įvestų vizų išdavimo naujovių įgyvendinimą, tačiau tik kuriam laikui, rašo dienraštis „Verslo žinios“. „Išgirdome verslininkus ir atsižvelgdami į jų pageidavimus naują tvarką įgyvendinsime laipsniškai.

Senajame žemyne investuotojų dėmesį šią savaitę patrauks skelbiami išankstiniai vasario mėnesio verslo pasitikėjimo indeksai. Tuo metu didžiausioje pasaulio ekonomikoje JAV laukiama nekilnojamojo turto rodiklių.

 Užsienyje milžiniško populiarumo sulaukusi pramoga – vieno vakaro kelionė per keletą barų – jau oficialiai organizuojama ir Lietuvoje, o ją linksmybių mėgėjams sostinėje siūlo pramogų agentūra „Vaiduokliai“. Jos metu, per tris valandas aplankomi šeši Vilniaus barai, kiekviename jų praleidžiant tik po 15 minučių – būtent per tiek laiko dalyviams reikia įvykdyti tam tikras organizatorių parengtas kūrybines užduotis.

Šiltesnė nei įprasta žiema mūsų šalies slidinėtojus veja į kurortus užsienyje. Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje duomenimis, šiemet padaugėjo išsiruošusių žiemos atostogų į kalnus – apie tai liudija 5 proc. didesnis nei praėjusį sausį apsidraudusiųjų skaičius. Kalnų trasos kol kas palankios lietuviams – patiriamų žalų statistika šį sezoną nėra didelė.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo labiau riboti vaistų reklamą. Kaip rašo dienraštis „Lietuvos žinios“, siūlomomis Farmacijos įstatymo pataisomis norima uždrausti bet kokiais būdais ir priemonėmis, įskaitant nuorodas į vaistinių preparatų grupes ar gyventojų, kuriems jie skirti, grupes, reklamuoti kainų ir priemokos už kompensuojamuosius vaistus sumažinimą.

Ketvirtus metus iš eilės organizuotame „Žaliojo protokolo“ racionaliausiai elektrą vartojusios organizacijos konkurse laimėtoja pripažinta UAB „Dzūkijos vandenys“, kuri per 2013 metus baigė rekonstruoti dumblo perdirbimo cechą – jame įrengtas kogeneratorius elektrą gamina iš biodujų.

 Šiandien Baltijos aplinkos forumas pristato unikalius kraujo tyrimo rezultatus, kurie turėtų atskleisti kokioje aplinkoje mes gyvename. Cheminių medžiagų ekspertė Justė Buželytė teigė, kad tyrimo tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į platų cheminių medžiagų panaudojimą buitiniuose gaminiuose, pavyzdžiui, kosmetikoje, norima pabrėžti, kad jų yra tiek maisto, tiek statybinėse medžiagose.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Antradienį Maskvoje turėtų būti pasirašyta Estijos ir Rusijos sutartis dėl sausumos ir jūros sienos. Šis istorinis susitarimas, dėl kurio buvo deramasi daugiau kaip 20 metų, turėtų išspręsti kai kuriuos teritorinius abiejų šalių ginčus. Daugiausiai ginčų dėl Estijos ir Rusijos sienos kelia pirmoji Estijos ir Rusijos sutartis, kuri buvo pasirašyta 1920-ųjų vasario antrąją Tartu mieste.

Daryti įtaką žmonėms – nebūtinai neigiamas procesas. Kiekvienas vadovas yra susidūręs su situacija, kuomet partneriai ar darbuotojai kiekvieną jūsų žodį vertina atsainiai ir nė nenori klausti kitokios nuomonės. Situacija, ne vieną verčianti jei nesirauti plaukų, tai bent jau jaustis įspeistam į kampą. Kaip išvengti tokių situacijų ir išmokti žmones lengviau palenkti savo pusėn, bei įsiklausyti į išsakomus argumentus, pataria JAV žurnalistų ir autorių asociacijos (ASJA) prezidentė Minda Zetlin.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Antradienį Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatys 2013 metų viso Lietuvos bankų sektoriaus rezultatus, apžvelgs šių metų prognozes ir atkreips dėmesį į finansų sistemos laukiančius iššūkius. Antradienį Nacionalinio banko valdybos pirmininkas pateiks informaciją, kiek bankų pernai dirbo pelningai, o kiek patyrė nuostolių. Taip pat bus pristatyti duomenys, kaip keitėsi komercinių bankų indėlių ir paskolų portfeliai.

 Čia dėl svarbesnių valstybės klausimų balsuoja kiekvienas pilietis. Čia kiekvienas turi savo kelis kvadratinius metrus, kuriuos gintų, jei kiltų karas. Čia nėra vietos svetimšaliams. Tokį sprendimą pirmąją vasario savaitę referendumu priėmė šveicarai. Tiesa, imigracijos ribojimui buvo pritarta tik keliolikos tūkstančių balsų persvara.

Lenkijos teritorijoje, netoli sienos su Baltarusija, rastas afrikiniu kiaulių maru užsikrėtęs šernas, BNS pirmadienį pranešė Lietuvos žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna. "Lenkijos ministras pasisakė, kad vienas teigiamas atvejis pas juos rastas. Netoli sienos su Baltarusija", - BNS telefonu iš Briuselio po Europos Sąjungos žemės ūkio ministrų susitikimo sakė V.Jukna.

Giedrius Vitkauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Prognozuojama, kad, toliau augant nekilnojamojo turto rinkai, augs ir bankų paskolų portfelis. Tačiau didėjanti konkurencija tarp bankų nieko gera nežada laukiantiems pigesnių paskolų. Mažinti maržos bankai esą nesiryš dar bent kelerius metus. Būsto kaina, jo pasiūla ir ekonominiai lūkesčiai toliau augina paskolų rinką – vien pernai ši kilo kone trečdaliu.

„Tai, kas turi įvykti, tegul įvyksta pirmiausiai“, – rašo Laura Vanderkam, laiko valdymo ekspertė ir knygos „Ką sėkmingiausi žmonės daro prieš pusryčius“ autorė. Daugelis tų, kurie sugebėjo pasiekti profesinių aukštumų ir užsitikrinti daugiau nei vien stabilų finansinį pagrindą po kojomis, kasdien gyvena vadovaudamiesi šia taisykle. Vos atsikėlę, pirmąsias valandas jie skiria svarbiausiems savo darbams ir projektams, rašo businessinsider.com.

Škotijos pirmasis ministras Alexas Salmondas pirmadienį pareiškė, Europos Sąjunga (ES) ras būdų, kaip išlaikyti Škotiją Bendrijoje, jeigu referendume ji nuspręstų atsiskirti nuo Didžiosios Britanijos. Jis taip pat sakė, kad Edinburgas neprisiims jokios dalies Jungtinės Karalystės nacionalinės skolos jeigu Londonas, kaip planuota, atsisakys oficialios valiutos sąjungos su nepriklausomybe atgavusia Škotija.

Kaip išmokyti mažuosius taupyti ir neperlenkti lazdos – kad banknotai netaptų matu, kuriuo matuojami tarpusavio santykiai ar dar blogiau – jų pakaitalu? Vieni tėvai vaikams duoda kelis ar keliolika litų savaitei ir nė cento daugiau. Kiti linkę nė nepaklausdami kam, duoti tiek pinigų, kiek vaikas parašo, o treti, duodami kišenpinigių visuomet primena vaikui, kad jis galėtų ir pataupyti.

Dauguma mūsų finansinių įpročių susiformuoja dar vaikystėje. Egzistuoja daugybė normų, kuriomis mes kartais nesuprantame, kad vadovaujamės, rašo businessinsider.com.  Naujienų portalas pasidomėjo, kurios dažnai vyraujančios normos yra klaidingos ir įneša painiavos, o kurios yra sektinos ir jas reikėtų dažniau prisiminti.  1. Kuo daugiau pinigų uždirbsite, tuo laimingesni būsite Ekspertai vis pabrėžia, kad jei jūs uždirbate daug pinigų, dar nereiškia, kad jūs jų visada ir turėsite.

Diskusijos apie besikeičiančio klimato keliamas grėsmes itin reikalingos. Klimato kaitos padarinius galima švelninti įvairiomis priemonėmis – mažinant taršą, daugiau naudojant švarių, atsinaujinančių energijos šaltinių. Tačiau akivaizdu, kad bene svarbiausia sėkmingai kovojant su klimato kaita – kryptingos pastangos ne tik tarptautiniu ar valstybiniu, bet ir vietiniu lygiu. Būtent todėl, prie klimato kaitos politikos įgyvendinimo vis aktyviau skatinamos prisidėti ir savivaldybės.

Raimonda Alysienė / Tauragės kurjeris Triušiai – švelnūs, pūkuoti ir paslaptingi augintiniai. Nesigėrėti triušiais negali: jie prižiūrėti, gražūs. Smagu stebėti jų krutančius ūsus, nepatiklius žvilgsnius ir klausytis triušių auginimo ypatumų. Šeimininkams, Jurgiui ir Janinai Lingaičiams, gyvenantiems Eičių kaimo pakraštyje, tai labiau malonumas nei verslas. Gimtadienio dovana Beveik prieš trejus metus J.Lingaitis gimtadienio proga sau pasidovanojo porelę baltų triušių. Priežastis paprasta.

 Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertė Kaetana Leontjeva, komentuodama konservatoriaus Kęstučio Masiulio idėją mainais į automobilių mokestį, papildomai apmokestinti traškučius, limonadus ir energinius gėrimus, Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė, kad Danija, vienintelė valstybė, įvedusi tokį mokestį, po 15 mėnesių jo atsisakė.  „Principinis klausimas būtų toks – ar reikia apskritai apmokestinti traškučius? Čia juk nekalbama apie nesveiką maistą.

Ar kada teko susimąstyti apie tai, kokiu principu veikia globali ekonominė sistema? Didžiajai daliai žmonių jų gaunamų pajamų (ar tai būtų samdomas darbas, ar smulkus verslas) pakanka tik patenkinti būtiniausius poreikius ir pasirengti kitai darbo dienai. Daugiau kaip 2/3 žmonių pastangos taupyti duoda apgailėtiną rezultatą. Netgi jeigu tokio žmogaus pajamos padidėja, kaip taisyklė, lygiagrečiai padidėja ir išlaidos.