Tokias tendencijas rodo dešimt metų veikiančios bilietų platinimo sistemos „Tiketa“ statistika.
„Didžiausias pokytis per dešimtmetį – augantis domėjimasis teatru. Pats teatras per laiką tapo kokybiškesnis, nes ženkliai išaugo teatrų skaičius, įsikūrė ypač daug komercinių teatrų. Nepaisant pasiūlos augimo, paklausa yra didžiulė, tad ne veltui bilietai į teatrus vis brangsta. Regis, teatro populiarumas sudavė smūgį ir antrajai lietuvių „religijai“ – krepšiniui, šios sporto šakos klubams vis sunkiau pritraukti žiūrovus į rungtynes. Žinoma, tai daugiausia nulėmė faktas, kad ženkliai padaugėjo čempionatų – Eurolyga, Europos taurė, LKL, BBL ir kiti, tad žmonės šiek tiek persisotino“, – kintančias lietuvių pramogavimo tendencijas vardija „Tiketa“ generalinis direktorius Andrius Žiauberis.
Pastebima, jog lietuviai įvairias šventes taip pat linkę švęsti nebe namuose, o renginiuose. Dėl to daugėja ir tematinių renginių, pavyzdžiui, specialūs koncertai ir spektakliai Valentino dienos ar kovo 8-osios dienos proga.
„Elektroninės prekybos rinkos tendencijos patvirtina, kad žmonės vis mieliau renkasi įspūdžio dovanas. Net ir per didžiąsias metų šventes daugėja lietuvių, kurie pinigus investuoja ne į maistą ir alkoholį pasisėdėjimui namuose, o verčiau artimuosius pakviečia praleisti laiką drauge koncerte, spektaklyje ar kine“, – teigia mokėjimo internetu būdo „Sving“ vadovas Lietuvoje Augustas Štaras.
