Verslas

Dar visai neseniai iš didžiųjų šalies miestų pigiausiai už šilumą mokėjęs Panevėžys baigia prisivyti labiausiai vartotojų pinigines tuštinančią „Vilniaus energiją“. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, rugpjūtį iš didmiesčių pigiausiai šiluma kainavo kauniečiams (18,05 ct už kWh). „Panevėžio energijos“ vartotojams ta pati kilovatvalandė atsiėjo 21,33 ct už kWh. Iš didžiųjų miestų brangiau už panevėžiečius šilumos tiekėjui mokėjo tik vilniečiai – 24,50 ct už kWh.

Aurelija Malakauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Antra pagal dydį Europoje grindų gamybos įmonė „Bauwerk Boen Group“ daugiau kaip tris ketvirtadalius produkcijos gamins Lietuvoje. Per ketverius metus investavusi 240 mln. litų, grupė Kietaviškėse, netoli Elektrėnų, sukoncentravo beveik visą parketo ir kietmedžio grindų gamybą. Pernai susijungusių dviejų stambių grindų gamintojų – norvegų „Boen“ ir šveicarų „Bauwerk parket“ gamyba nuo šiol koncentruojama Lietuvoje.

Šiandien Trišalė taryba pritarė valdančiosios koalicijos politinės tarybos siūlymui didinti minimalią mėnesinę algą nuo spalio 1-os dienos 35 litais (10 eurų), tačiau pateikė keletą alternatyvų. Siūlymą didinti MMA socialiniai partneriai teiks svarstyti Vyriausybei. Pasak posėdžio pirmininko, socialinės apsaugos ir darbo viceministro Gintaro Klimavičiaus, jau pavasarį Trišalės tarybos posėdyje buvo svarstomas minimalios algos didinimo klausimas ir tai tapo šios dienos sprendimo pagrindu.

Veiklą nutraukė nemoki kelionių organizatorė bendrovė „Neoturas“, kuri anksčiau buvo susijusi su žlugusios turizmo agentūros „Go Planet Travel“ akcininkais ir vadovais. Penki įmonės klientai šiuo metu yra Turkijoje, tačiau poilsinę kelionę organizavęs ir per „Neoturą“ pardavęs „Tez Tour“ tikina, kad dėl jų parskraidinimo į Lietuvą problemų nekils. Tai BNS patvirtino Turizmo departamento atstovė spaudai Edita Gaigalienė.

Šiandien Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal jo ieškinį UAB „Bionovus“, nutarė areštuoti šios bendrovės 12,987 mln. Lt vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant juo disponuoti.

Šių metų antrąjį ketvirtį bankai nuosaikiai didino paskolų ir indėlių portfelius, pertvarkė veiklą ir didino veiklos efektyvumo rodiklius. Visi Lietuvoje veikiantys bankai atitinka įsigaliojusius griežtesnius europinius veiklos riziką ribojančius reikalavimus. 2014 m. liepos 1 d. bankų sektoriaus valdomas turtas sudarė 78,5 mlrd. Lt, jis per pusmetį padidėjo 1,2 %. Tiek pat didėjo ir didžiausią bankų turto dalį sudarantis paskolų portfelis, jo suma pasiekė 51 mlrd. Lt.

Šiandien, rugsėjo 9 d., ūkio ministras Evaldas Gustas susitiko su Kinijos Liaudies Respublikos Šanchajaus savivaldos Mokslo ir technologijų komisijos vicepirmininke ZuXin XU ir jos vadovaujama delegacija ir aptarė Lietuvos ir Kinijos bendradarbiavimo galimybės inovacijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektuose.

Penkias parduotuves didžiuosiuose Lietuvos miestuose turinčio baldų ir interjero detalių salonų tinklo „Berry“ pardavimai per pirmuosius 8 šių metų mėnesius, lyginant su 2013 metais, išaugo 12 proc. Baldų pardavėjai pastebi, kad pastaraisiais metais iš esmės pasikeitė lietuvių požiūris į baldus, o butuose ilgą laiką dominavusį klasikinį stilių išstūmė modernūs baldai. Keičiasi ne tik stiliaus mada, bet ir dominuojančios spalvos bei medžiagos.

Pasaulyje pradedamas skaitmeninio turto, įskaitant ir virtualiąsias valiutas, teisinis reguliavimas. JAV Delavero valstijoje priimtas pirmasis pasaulyje tokio pobūdžio įstatymas. Juo vadovaujantis šeimos nariai įgis teisę naudotis skaitmeniniu pavidalu sukauptu savo artimųjų turtu po jų mirties ar neįgalumo atveju. Įstatymas reglamentuoja visą skaitmeninį asmens turtą: nuo anketų socialiniuose tinkluose ir ten sukauptos informacijos iki virtualiųjų valiutų atsargų.

Šių metų rugiapjūtė jau yra finišo tiesiojoje, nuimta 88,4 proc. javų derliaus. „Tenka daug važiuoti po Lietuvą, kai kur derlius jau nuimtas, kai kur dirba kombainai. Žemdirbiai dirba ir skuba sutvarkyti laukus, kol dar geri orai. Mano žiniomis, šiemet derlius turėtų būti geresnis, palyginti su praėjusiais metais“, – kalbėjo Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis. Javų nuimta 88,4 proc., prognozuojamas derlius – 4,7 mln.

SOS vaikų kaimai, rudenį pasitikę kvietimu aukoti globojamų vaikų mokslams ir ugdymui, iš informacinių technologijų bendrovės „Baltic Amadeus“ gavo unikalią didelės vertės dovaną – naują interneto svetainę. „Dovanų gauta naujoji svetainė – patrauklaus dizaino, lengvai suprantama vartotojui, turi mobiliąją versiją.

Atrodo, kad šiemet galėsime kiek atsipūsti ir, jei neužklups itin dideli šalčiai, už šildymą mokėsime bent šiek tiek pigiau. „Šiemet šildymo sezonas lyg ir turėtų būti lengvesnis, tačiau kol kas šilumos tiekėjams dar yra labai daug nežinomųjų“, – sakė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas. Vienas svarbiausių nežinomųjų, paveiksiančių šilumos kainą, yra gamtinės dujos – dar nėra aišku, kokia jų kaina bus 2015 metais pradėjus veikti suskystintųjų dujų terminalui.

Didelį verslą sukūrusių žmonių sėkmės istorijos neretai stebina paprastumu, o kartais net kelia šypseną. Tačiau jos dažnai tik patvirtina posakį, kad ne šventieji puodus žiedžia.   „Norfos“ parduotuvių tinklo savininkas Dainius Dundulis sovietmečiu užsidirbdavo iš Maskvos į tėviškę Gruzdžių kaimo (Šiaulių raj.) moterims parveždamas importinių batų ir kitų to meto deficitų. Rimtesnio verslo užuomazga tapo prekyba kanceliarinėmis smulkmenomis – trintukais ir pieštukais.

Spalio pradžioje keisis „Barclays“ technologijų centro Lietuvoje (BTCL) generalinis direktorius. Nuo centro įkūrimo pradžios 5 metus jam vadovavęs Giedrius Dzekunskas nutarė tęsti karjerą kitoje bendrovėje. Jo pareigas laikinai eis vieno iš BTCL padalinių – žmogiškųjų išteklių centro – vadovas Mariano Andrade Gonzalez. „Sausį sukaks 5 metai, kai Lietuvoje kartu su puikia komanda atidarėme „Barclays“ technologijų centrą – tuomet Vilniuje planavome įdarbinti iki 250 žmonių.

Maisto papildų vartojimas – kontraversiška tema, mat papildai, kurių esama įvairiausių rūšių, gali turėti itin nemalonų ar net sveikatai grėsmingą šalutinį poveikį. Tačiau tobulėjant technologijoms, išrandama būdų maisto papildus išgauti iš natūralių, nekenksmingų produktų. Aktyviai gyvenantys, sportuojantys ar veganišką mitybą praturtinti siekiantys žmonės JAV jau kuris laikas pasikliauja ryžių proteinu, kurio nuo šiol galima įsigyti ir Lietuvoje.

LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Pardavėjai nustatė, o vėliau ir psichologai patvirtino faktą, kad 9,99 Lt pirkėjui atrodo pigiau nei 10 Lt. Kainas perskaičiavus iš litų į eurus, 99 centų po kablelio neturėtų likti, tačiau laikui bėgant jie ir vėl atsiras, sako rinkodaros strategijos specialistas Linas Šimonis. LRT klausytojas Stanislovas iš Kauno susidomėjo, kodėl beveik visose prekių kainose po kablelio yra 99 ct.

Baltarusių maisto produktų tiekėjams gali būti įvestos lengvatos patekimui į Rusijos prekybos centrų lentynas, praneša „Kommersant“ remdamasis savo šaltiniais. Siūlymą įvesti lengvatas pateikė patys prekeiviai. Kalbama apie prekių, kurios pateko į Rusijos sankcijų ES sąrašą, grupę. Formaliai „lentynos mokesčiai“, kuriuos surenka parduotuvės iš tiekėjų, yra draudžiami įstatymais, tačiau realybėje juos ir toliau sėkmingai renka.

Didžioji dalis Lietuvos gyventojų mano, kad efektyvus išteklių naudojimas ir aplinkos apsauga gali paspartinti ekonomikos augim, rodo apklausa. Naujausia Eurobarometro apklausa parodė, kad 76 proc. Lietuvos gyventojų (Europos Sąjungos - 79 proc.) pritaria nuomonei, jog efektyvus gamtos išteklių naudojimas gali paspartinti ekonomikos augimą, o 68 proc. (ES - 74 proc.) mano, kad jos augimą gali paspartinti aplinkos apsauga.

Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba nuo kitų metų pradžios Vyriausybei siūlo tvirtinti didesnę bazinę pensiją ir draudžiamąsias pajamas eurais, nuo kurių priklauso daugelis socialinio draudimo išmokų. Jeigu Vyriausybė pritartų „Sodros“ tarybos siūlymui, nuo 2015 m. sausio 1 d. bazinė pensija būtų 105 eurai (362,54 Lt), o einamųjų metų draudžiamosios pajamos – 431 euras (1488,16 Lt). Tai yra atitinkamai 2,54 Lt ir 0,16 Lt daugiau nei yra šiuo metu.

Seesam Insurance Lietuvos filialo duomenimis, praktiškai mąstantys Lietuvos vairuotojai linkę taupyti savo laiką ir pinigus. Gegužės mėnesį rinkoje pristačius kasko bazinio draudimo paslaugą, apsidraudusiųjų šiuo draudimu skaičius išaugo 30 proc. Seesam pastebi, kad žmonės pirmenybę vis dažniau teikia mažesnėms draudimo įmokoms ir rodo poreikį finansiniam stabilumui nelaimės atveju, užuot mokėję gerokai brangiau už smulkių apgadinimų apsaugą.

Tarptautinė mokėjimų sistema „Paysera“ tapo pirmąja finansų įstaiga Lietuvoje, kuri pradėjo nemokamai keisti litus į eurus oficialiu litų perskaičiavimo į eurus kursu – 3,45280 lito už 1 eurą. Ši paslauga teikiama visoms įmonėms, atsidariusioms „Paysera“ sąskaitą nuo 2014 m. rugsėjo 8 d. Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymas įpareigoja bankus neatlygintinai keisti litus į eurus nuo jo įvedimo dienos, t. y. nuo 2015 m. sausio 1-osios.

Nuo šiol Lietuvos pašto finansinių paslaugų skyriuose „PayPost“ bus galima įsigyti ne tik civilinės atsakomybės ar kelionių draudimus, bet ir apsidrausti turtą. Šias paslaugas „PayPost“ skyriuose teikia viena didžiausių šalies draudimo bendrovių „PZU Lietuva“. „Viena pagrindinių priežasčių, nulėmusių apsisprendimą teikti draudimo paslaugas – klientų poreikiai.

Lietuvoje netylant diskusijoms apie augantį IT specialistų poreikį, švietimo rinkoje pastebimi pirmieji teigiami pokyčiai. Pasak ekspertų, šiemet sparčiai daugėja stojančiųjų į programavimo specialybę, studentai tapo labiau motyvuoti. 2014 m. į Kauno technologijos universiteto (KTU) programavimo specialybę buvo priimta 25 procentais daugiau studentų nei pernai, iš viso - 185. Palyginus su 2012-aisiais, pirmakursių skaičius išaugo pustrečio karto.

Šiemet per antrąjį ketvirtį suteiktų vartojimo kreditų suma padidėjo beveik 14 %, o bendras vartojimo kredito portfelis birželio pabaigoje sudarė 1,1 mlrd. Lt.

Žemės ūkio ministerija ragina kiaulių augintojus iki rugsėjo vidurio užregistruoti laikomus gyvulius. Pastebima, kad šiemet kiaulių deklaruojama dukart daugiau nei pernai. Deklaruoti laikomų kiaulių skaičių ir turėti bandos numerį privalu tam, kad, esant kiaulių maro protrūkiui, ūkininkai sulauktų kompensacijos už sunaikintus gyvulius. Maisto ir veterinarijos tarnyba pastebi, kad išaugusi maro grėsmė paskatino žmones registruoti daugiau kiaulių.

 Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Dzūkijos grybų perdirbėjai džiaugiasi lietuviškų rudeninių grybų derliumi – miškuose gausiai dygsta baravykai, raudonikiai ir šilbaravykiai. Tačiau didžiąją dalį grybų perdirbėjai įsiveža iš Rusijos ir Baltarusijos. Pasak verslininkų, Sibire šiuo metu toks didelis voveraičių derlius, kad rinka net nepajėgi visų jų supirkti ir perdirbti. Beveik visi perdirbti grybai išvežami į Prancūziją, Italiją ir Vokietiją.

Nauji metai – nauji ratai, arba – nauja piniginė. Pakeitę litus į eurus tikriausiai dažnas suskubsime keisti ir įpročius: perkantieji taupysime, parduodantieji – keisime kainas. Pasiteiravę turguje arba šalia parduotuvių gatvėje prekiaujančių žmonių, su kokiomis nuotaikomis jie laukia euro įvedimo, išgirdome gana netikėtų minčių. Atrodo, nekyla nė abejonės, kad į eurus versdami savo parduodamų daržovių ar kitų gėrybių kainas prekiautojai jas keis į didžiąją pusę.

Informaciją parengė Kęstutis Celiešius, „Danske Bank“ Finansų maklerio skyriaus vadovas Po intensyvios pirmosios rudens savaitės šią savaitę finansų rinkose numatomos ramesnės dienos. Pirmadienį viena svarbiausių žinių bus NATO narių galimos sankcijos „Gazprom“. Tiesa, pradžia, mažinant įtampą Rytų Europoje, tikėtina, jau padaryta. Svarbiausi duomenys JAV šią savaitę bus mažmeninės prekybos rezultatai – rugpjūtį, palyginti su praėjusiu mėnesiu, numatomas 0,6 proc.

2015 metais Lietuvai įsivedus eurą, mokesčių pakeitimai, nesusiję su nauja valiuta, bus minimalūs, prognozuoja finansų ministras. Tačiau Rimantas Šadžius kol kas neatskleidžia, kokie mokesčiai gali keistis. „Nuo sausio 1 dienos aš prognozuoju, kad mokestiniai pakeitimai, nesusiję su euro įvedimu, bus tik minimalūs“, - Briuselyje žurnalistams sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Vienas didžiausių Baltijos šalių koncernų „Achemos grupė“, vienijantis daugiau kaip 50 Lietuvoje ir užsienyje veikiančių bendrovių, veikiančių gamybos, krovos ir logistikos, energetikos, prekybos, apgyvendinimo ir sveikatinimo bei kitose srityse, vykdo ir viršija patvirtintus 2014 metų finansinius planus. Bendrovė vadovaujasi koncerno valdybos patvirtinta 2014-2016 metų strategija ir nedalyvauja akcininkų teisminiuose ginčuose, apie kuriuos pasirodė informacija viešojoje erdvėje.

UAB „ID4S“, išduodanti ir administruojanti elektroninius mokinio pažymėjimus Lietuvoje, sudarė sutartį su AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl geresnių sąlygų traukiniais keliaujantiems šalies moksleiviams ir mokytojams. Bendrovės išduodamą Elektroninį mokinio pažymėjimą (EMP) pateikusiems moksleiviams bus taikoma 20 proc. nuolaida, o Elektroninį mokytojo pažymėjimą (MP) pateikusiems mokytojams ir mokyklų darbuotojams – 5 proc. nuolaida kelionėms traukiniu visoje Lietuvoje.

Sparčiau, nei tikėtasi, augantis privatus vartojimas bei investicijos ir toliau bus pagrindinis Lietuvos ekonomikos variklis, tačiau prastesnė eksporto raida, ypač dėl prekybos su Rusija suvaržymų, lems lėtesnę ūkio plėtrą, nei prognozuota anksčiau. Lietuvos bankas numato 2,9 % BVP augimą šiais metais ir 3,3 % kitąmet.

Šiandien Europos Komisijai (EK) patvirtinus Lietuvos parengtą 2014–2020 m. Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų veiksmų programą, Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius sako, kad Lietuvai suplanuotas lėšas nukreipus į prioritetines sritis, investicijų naudą pajus dauguma šalies gyventojų. „Tikiu, kad ES investicijos reikšmingai prisidės prie Lietuvos ekonomikos ir verslo konkurencingumo, energetinio efektyvumo didinimo ir darbo vietų kūrimo.

Europos Komisija patvirtino Lietuvos parengtą 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programą, kuri apima trijų ES fondų investicijas. Atitinkamas Komisijos sprendimas šiandien įteiktas Briuselyje šeštajame Sanglaudos forume dalyvaujančiam Lietuvos finansų ministrui Rimantui Šadžiui. „Lietuva užsitikrino ilgalaikes ES investicijas, kurios bus skiriamos ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą skatinantiems projektams, o tai ypač svarbu ir atsižvelgiant į sudėtingą geopolitinę padėtį.

Technologijų pažanga saugos bendrovėms atveria ne tik naujus pastatų bei teritorijų saugojimo būdus. Sulig naujomis galimybėmis, keičiasi saugumo, saugojimo samprata apskritai. Pavyzdžiui, sparčiojo interneto dėka, kuomet atsirado galimybė apdoroti praktiškai neribojamą duomenų kiekį, itin išpopuliarėjo vaizdo stebėjimo paslauga, leidžianti objektus saugoti nuotoliniu būdu.

Lietuvos pramonės prekybos ir amatų rūmų asociacijos generalinis direktorius Rimantas Šidlauskas Vienos iš didžiausių problemų, su kuriomis susiduria Lietuvos verslininkai – biurokratinė našta, pernelyg sudėtinga ir neretai neefektyvi verslo priežiūros sistema. Šiuo metu verslininkus prižiūri per 60 institucijų – naivu būtų tikėtis, jog darbas bus koordinuotas, paprastas ir efektyvus. Todėl sveikiname šiuo metu vykstantį šių institucijų konsolidacijos procesą.

Prekybininkai ir vartotojai, keičiant nacionalinę valiutą šalyje, žada bendradarbiauti, pasitelkę interaktyviąsias priemones bei skelbdami gerąsias praktikas. Šiandien Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPIA) ir Asociacija „Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Ja šalys susitarė bendradarbiauti, šviečiant ir informuojant Lietuvos vartotojus euro įvedimo laikotarpiu.

Vokietijos kapitalo draudimo bendrovė „Ergo“ atlygino kelių milijonų litų žalą Danijos kapitalo įmonei „Idavang“, kuri dėl afrikinio kiaulių maro viename savo kompleksų sunaikino apie 19 tūkst. kiaulių. Tikslios žalos sumos įmonės neskelbia, tačiau draudikai žada, kad artimiausiu metu atlygins ir kiaulių utilizavimo išlaidas. „Ergo Insurance“ pirmadienį pranešė, kad ši žala yra didžiausia, kurią Lietuvoje yra tekę išmokėti gyvūnus apdraudusiam ūkiui.

2014 m. vasarą didžiausioje Baltijos šalyse interneto parduotuvėje Pigu.lt nuo 50% iki 80% augo rūbų, avalynės, lauko baldų, laisvalaikio ir turizmo prekių pardavimai. Tačiau smarkiausiai liepos karščiai paskatino suaugusiems skirtų prekių pardavimus, kurių pirkėjai nupirko net 2 kartus daugiau. Pigu.lt atstovus nustebino spartus lietuvių pažiūrų į prekių suaugusiems liberalėjimas. Bendrovės klientų aptarnavimo skyrius vasarą fiksavo trigubai išaugusį užklausų apie N-18 prekes kiekį.

Vilniaus apygardos prokuratūros vadovybės teigimu, vienam turtingiausių šalyje verslininkų, AB „Kauno grūdai“ valdybos pirmininkui Tautvydui Barščiui, gali būti pareikšti įtarimai dėl tyčinio Vievio paukštyno bankroto. Pats verslininkas „Balsas.lt savaitei“ tvirtino, kad tai – viso labo tarp jo ir kito kauniečio verslininko Visvaldo Matijošaičio vykstančio viešai nepaskelbto karo vienas iš epizodų.

Ūkio ministerija 253 įmonėms eksporto rinkų plėtrai paskirstė 27,7 mln. litų Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos lėšų pagal priemonę „Naujos galimybės“, kuria finansuojamas įmonių dalyvavimas užsienio šalių tarptautinėse parodose, mugėse. „Įmonės, pasinaudojusios parama, planuoja sudalyvauti daugiau nei 1 200 parodų įvairiose šalyse.

Daugiau nei 50 proc. smulkių ir vidutinių įmonių teigia, jog pasirengimas euro įvedimui kainuos iki 5000 litų. Dar beveik trečdalis smulkių verslininkų mano, kad šiam tikslui papildomų investicijų išvis neprireiks. Tai paaiškėjo Lietuvos centrinei kredito unijai (LCKU) inicijavus tyrimą, kurio metu bendrovė „Spinter tyrimai“ apklausė 502 smulkias ir vidutines Lietuvos įmones. „Mažiausiai lėšų rengiantis euro įvedimui prireiks iki 10 darbuotojų turinčioms įmonėms.

Nuo šių metų patentuojantys savo išradimą Lietuvoje gali lengviau pasitikrinti, ar toks išradimas dar nepatentuotas kitose pasaulio valstybėse. Daugiau kaip 2 tūkst. eurų kainavusi patentų paieškos procedūra Lietuvos išradėjams tapo daug prieinamesnė po to, kai šiemet įgyvendintas išlaidų kompensavimo mechanizmas.

Butų kainų augimas didžiuosiuose Lietuvos miestuose buvo spartesnis nei tikėtasi ir viršijo atlyginimų augimą. Kainų burbulo „Swedbank“ ekonomistai kol kas neįžvelgia, tačiau mano, kad tolesnis toks spartus kainų augimas būtų netvarus. Didėjantys atlyginimai, žemos palūkanos ir aukštas nuomos pajamingumas didina būsto įsigijimo alternatyvos patrauklumą, tačiau neracionalių lūkesčių visgi reikėtų atsikratyti.

Europos bendrovė „ERGO Insurance“ Lietuvoje jau padengė nuostolius už visas 19198 kiaules, kurios buvo užkrėstos, krito ar buvo priverstinai paskerstos afrikinio kiaulių maro židiniu tapusiame Rupinskų kiaulių auginimo komplekse Ignalinos rajone. Artimiausiu metu bus patikslintos ir atlygintos nelaimės utilizavimo išlaidos.

Sostinėje rugsėjo pradžioje pristatyta pirma ir kol kas vienintelė tokia Baltijos šalyse, naujos kartos Vokiečių gamintojų „Washtec“ – bešepetinė, automatinė automobilių plovykla „SPA auto“, kurioje pasirinkus „ŠARKO“ programas, galima automobilius kokybiškai nuplauti tik aukšto slėgio vandens srovės ir autošampūnų pagalba – tai yra automatinis plovimas be šepečių (be kontakto). Toks bešepetinis plovimas leidžia išvengti bet kokios tikimybės subraižyti automobilio kėbulą.

Reputacija yra viena svarbiausių savybių žmogaus gyvenime. Nepaslaptis, tai galioja ir finansų rinkoje, nes norint gauti kreditą reikia išlaikyti ją nepriekaištingą. Yra begalė besiskundžiančių asmenų, kurie skundžiasi, kad kreditorius paskolos nesuteikė šiaip sau. Taip tikrai nėra. Kiekvienas kredito teikėjas vertina kliento reputaciją t.y. ar jis niekada nebuvo problemiškas grąžinant senas skolas, ar nevengia mokėti įmokų už tam tikras paslaugas.

Kiekvienam darbuotojui kasmetinės atostogos yra privalomos. Tačiau jei dėl tam tikrų aplinkybių jos nėra panaudojamos, atleidžiant darbuotoją iš darbo privaloma jas kompensuoti. Nukeliama atleidimo iš darbo data Atleidžiant darbuotoją iš darbo (išskyrus atvejus, kai atleidžiama dėl jo paties kaltės), nepanaudotos kasmetinės atostogos jo pageidavimu suteikiamos nukeliant atleidimo datą. Tokiu atveju atleidimo iš darbo diena yra laikoma kita diena po kasmetinių atostogų pabaigos dienos.

Išmaniuosius telefonus turi 37 proc. Lietuvos gyventojų. Žmonės, jau turintys išmaniuosius telefonus, kur kas aktyviau nei vidutinis šalies gyventojas naudojasi ir kitais išmaniaisiais įrenginiais: 78 proc. iš jų jau turi nešiojamuosius, o 28 proc. – planšetinius kompiuterius. Apklausa parodė, tarp visų apklaustų gyventojų nešiojamuosius kompiuterius turi 53 proc., o planšetinius – tik 15 proc.