Verslas

Didžiausia Baltijos šalyse privataus kapitalo fondų valdytoja „BaltCap“ kartu su Norvegijos „1881 Group AS“ ir Vokietijos „Heise“ perka danų interneto svetainių kūrimo įrankių įmonę „Mono Solutions“, ketvirtadienį paskelbė investicijų bendrovė.

Nuo 2025 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo reikšmingi pokyčiai, susiję su vaiko priežiūros išmokomis – vadinamaisiais vaiko pinigais, primenama pranešime žiniasklaidai. Kaip šias išmokas panaudoti efektyviausiai ir prisidėti prie savo vaikų ateities kūrimo, pataria „Luminor“ banko Kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Nuo šių metų vaiko pinigai išaugo kaip niekada anksčiau – padidėjo net 27,3 proc. ir sieks 122,5 euro.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad siekiant užtikrinti sklandžią Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS) veiklą, nuo sausio 24 d. nuo 20 val. iki sausio 26 d. bus tęsiami serverių perkėlimo į naujesnę „SQL Server“ versiją darbai. Dėl šio atnaujinimo minėtomis dienomis nebus pasiekiamos ir kitos VMI sistemos, tad informuojame, ką reikia žinoti bei daryti šiuo laikotarpiu.

Vilnius šiemet gyventojų skaičiumi aplenkė Latvijos sostinę Rygą ir tapo didžiausiu miestu Baltijos šalyse, rašo portalas „Made in Vilnius“. Valstybė duomenų agentūros duomenys rodo, kad šiemet Vilniuje gyvena 607 404 gyventojai, tai yra 5 tūkst. daugiau nei pernai. Tuo metu Rygoje gyventojų skaičius pernai siekė 605,273. Anot portalo, Registrų centras ir Vilniaus savivaldybės skelbiami duomenys rodo, kad gyventojų Vilniuje yra dar daugiau.

Prezidentas Gitanas Nausėda pripažįsta, kad neseniai paveldėjo nekilnojamojo turto. Tačiau kokia jo vertė ir kiek dėl to jis praturtėjo, bent jau kol kas gyventojai nesužinos. Trečiadienį naujienų agentūra BNS publikavo išsamų interviu su prezidentu. Šalies vadovui buvo užduotas klausimas, ar metu pastaruoju metu ji ar šeima nepirko užsienyje nekilnojamojo turto. G. Nausėda atsakė: „Ne, neįsigijau ir manau, kad neįsigysiu.

Klaipėdos uostas pernai perkrovė 35,5 mln. tonų krovinių – 8 proc. daugiau nei 2023 metais.  Anot Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktorius Algio Latako, praėjusiais metais, nepaisant geopolitinių iššūkių, uostas iškilo pirmuoju pasirinkimu Baltijos šalyse. „Kol aplinkiniai uostai vis dar ieško būdų įveikti sunkumus, Klaipėda demonstruoja stabilų augimą.

Viena didžiausių pastatų priežiūros ir inžinerinių sprendimų įmonių grupių Baltijos šalyse „Civinity“ perka likusias 49 proc. startuolio „Valandinis“ akcijų ir taps vienintele jo akcininke.

Bendrosios „Swedbank“ Lietuvoje pajamos 2024 m. siekė 803 mln. eurų ir, lyginant su 2023 m., augo 5 proc. 2024 m. pabaigoje grynosios palūkanų pajamos ir grynosios komisinių pajamos sudarė atitinkamai 639 mln. eurų ir 129 mln. eurų.  Bankas per praėjusius metus uždirbo 361 mln. eurų grynojo pelno – tiek pat kaip ir 2023 m., rašoma išplatintame pranešime žiniasklaidai.

Teisėsaugos institucijų akiratyje atsidūrusi finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ pradeda bylinėtis su Lietuvos banku dėl jos veiklos ribojimo.

Siekdama į rajone pritraukti viešojo transporto vairuotojų, Vilniaus rajono valdžia finansuos jų rengimą. Tą numatančiam projektui jau pritarė savivaldybės taryba. Pasak Vilniaus rajono savivaldybės mero Roberto Duchnevičiaus, vairuotojų trūkumas yra rimtas iššūkis daugelyje savivaldybių, ne išimtis ir Vilniaus rajonas.

Praėjusiais metais Rusiją pasiekė lietuviška pramonės įranga, detalės ir metalo gaminiai, ketvirtadienį paskelbė LRT radijas. Pasak jo, neatmetama, kad dalis šių gaminių galėjo būti panaudota Kremliaus karinėje pramonėje. Iš Rusijos muitinės surinktais LRT radijo duomenimis, pernai į Rusiją įvairias metalo detales eksportavo bent penkios Lietuvoje veikiančios įmonės.

Vidaus vandens kelių direkcijai užsiminus apie galimybę Vilnių su Kaunu sujungti Neries upe, aplinkos ministras Povilas Poderskis teigia, kad šis direkcijos siūlymas yra „stipriai nepamatuotas“. „Neryje yra labai daug buveinių, ji įtraukta į „Natura 2000“ saugomų teritorijų sąrašą. Jeigu ją stipriai keisime, o toks projektas reikalautų labai stiprių pokyčių, tai ne tik sugriausime ištisas ekosistemas, bet ir bus taikomos, tikėtina, sankcijos iš Europos Sąjungos“, – portalui LRT.

Norvegijos vyriausybė planuoja padidinti elektromobilių „draudimo mokestį“, kuris šalyje yra geriau žinomas kaip metiniu kelių mokesčiu. Kartu su šiais pokyčiais Norvegijos vyriausybė planuoja sumažinti mokestinę prievolę benzininių ir dyzelinių automobilių vairuotojams, pranešė „Elbil24“.  Tai nėra pirmas kartas, kuomet Norvegijos vyriausybė nusprendė padidinti mokesčius elektromobilių savininkams.

Socialinės žiniasklaidos milžinė „Meta“ pasiūlė Jungtinėse Valstijose populiariems kūrėjams, prisijungusiems prie „Facebook“ ir „Instagram“, sumokėti iki 5 tūkst. JAV dolerių (4788 eurų). Ji teigia, kad tie, kurie prisijungs iš „trečiųjų šalių socialinių programėlių“, gaus pinigų, remdamiesi „jūsų buvimo socialinėje erdvėje įvertinimu“, praneša užsienio žiniasklaida.

Ne paslaptis, kad dalis gyventojų Lietuvoje bankais bent iš dalies nepasitiki. Juos pykdo tai, kad bankams reikia mokėti papildomai, kai nori pasinaudoti savo pačių pinigais, pvz., juos pervesti ar išsigryninti. O būna ir tokių atvejų, kai prie savo pinigų klientai išvis nebegali prieiti. Į tokią situaciją pakliuvo viena „Luminor“ banko klientė, kuri socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalijo, kad negali pasiekti nei savo asmeninės, nei verslo sąskaitų.

Pernai praūžė net kelios audros, kurios sugadino gyventojų namus, automobilius ir kitus daiktus. Žmonės skaičiavo didžiulius nuostolius, o draudimo bendrovės ragino draustis. Vis tik kartais draudimas negelbsti, o nuostolius tenka dengti iš savo kišenės. Taip nutiko portalo tv3.lt skaitytojui Tomui (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) iš Alytaus. Vyras pasakojo, kad jau keletą metų turi „Swedbank“ namų draudimą. „Viskas buvo gerai, kol jokių nelaimių nebuvo.

Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti gerokai didesnį finansavimą, o prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant tai daryti panaudojant ir Lietuvos valiutos atsargas, Lietuvos bankas (LB) pareiškė, kad tiesiogiai iš šio šaltinio finansuoti Vyriausybės negalima pagal Europos Sąjungos (ES) Sutartį.

Pernai gyventojams mokėtos mažesnės pensijos, negu visą laiką buvo žadėta. Dėl to gyventojų sąskaita buvo sutaupyta milijonai eurų. Daugelis žmonių vargiai sulauks papildomų neišmokėtų pinigų, tačiau kai kurie dar gali kreiptis, kad jų pensijos būtų perskaičiuotos kitaip. Neišmokėta apie 60 mln. eurų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, „Sodra“, taip pat politikai džiaugėsi ir žadėjo, kad 2024 m. vidutinė senatvės pensija padidės iki 605 eurų.

Kasmet Lietuvoje fiksuojama šimtai tūkstančių įvairių kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų. O dėl to skiriama ir milijonai eurų baudų. Vairuotojus itin piktina nepastebimose vietose statomi trikojai, fiksuojantys greičio viršijimą, policijos patruliavimas nežymėtais automobiliais, tokie, regis, menki pažeidimai, kaip telefono naudojimas. Neretai vyrauja įsitikinimas, kad pareigūnai yra linkę išdalyti daugiau baudų neva dėl to, kad nuo to priklauso, kiek atlyginimo jie gaus.

JAV Teksaso valstijos teisme prisiekusieji nurodė restoranų tinklui sumokėti 2,8 mln. dolerių (2,7 mln. eurų) moteriai, kuri pateikė ieškinį po to, kai buvo nudeginta barbekiu padažu, praneša vietos žiniasklaida. 19-metė Genesis Monita 2023 m. spalio mėn. pateikė ieškinį „Bill Miller Bar-B-Q Enterprises“. Moteris į teismą kreipėsi po to, kai patyrė antro laipsnio nudegimą apsideginusi patiektu padažu.

Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti gerokai didesnį finansavimą, o prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant tai daryti panaudojant ir Lietuvos valiutos atsargas, ekonomistai ragina šį siūlymą svarstyti atsargiai bei pasverti galimas rezervo naudojimo pasekmes.  „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad nepaisant interpretacijų dėl Lietuvos valiutų rezervo panaudojimo visada išlieka rizika didinti biudžeto deficitą.

Praėjusią savaitę Valstybės gynybos taryba, kurią sudaro valstybės vadovai, nusprendė, kad šalies gynybos finansavimui reikia skirti dvigubai daugiau lėšų, negu skiriama dabar. Šalies vadovas Gitanas Nausėda įsitikinęs, kad tam galėtų būti naudojami gyventojų pinigai, laikomi bankuose. Ar tokiais būdais pavyktų išvengti mokesčių didinimo? Ką rodo G. Nausėdos siūlymai? Apie tai naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis ir „Šiaulių banko“ vyr.

Pavasarį tiesioginius skrydžius tarp Tel Avivo ir Vilniaus oro uostų pradės vykdyti Izraelio oro linijų bendrovė „Israir Airlines“. Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Lietuvos oro uostai (LTOU), šie skrydžiai bus pradėti vykdyti nuo balandžio 24 dienos. Naujas oro vežėjas keleivius skraidins du kartus per savaitę – sekmadieniais ir ketvirtadieniais.

Iš garbaus amžiaus vyro pinigus pasisavinusios pardavėjos sulaukė teisėsaugos reakcijos. Tokioje situacijoje atsidūrė dvi Pakruojo rajono gyventojos, sugalvojusios sukčiauti ir pasilikti sau dalį svetimų pinigų. Ikiteisminį tyrimą aiškinantis sukčiavimo aplinkybes byloje atliko Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato pareigūnai, tyrimui vadovavo Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Marius Fokas.

Nacionalinės turizmo verslo asociacijos (NTVA) prezidentė Žydrė Gavelienė teigia, kad per praeitų metų pirmus tris ketvirčius, keliautojų išaugo 1,5 proc., tačiau vykstančių su organizatorių pagalba krito 2 proc.  „Lūkesčio, kad viskas augs taip, kaip augo po 2023 m. neturėjome“, – pristatydama turizmo sektoriaus rezultatus atskleidė Ž. Gavelienė. Taip pat, anot jos, lyginant su 2019 m., bendras keliautojų kiekis vis dar išlieka 5 proc. mažesnis.

Tuo metu, kai prezidentas Gitanas Nausėda siūlo šalies gynybai naudoti gyventojų pinigus, laikomus bankų indėliuose, jo Prezidento kanceliarija mokesčių mokėtojų lėšas leidžia nieko bendra su šalies gynyba neturintiems apdovanojimams. Šalies vadovas neseniai paskelbė siekį, kad Lietuva šalies gynybai išleistų kone dvigubai daugiau pinigų, negu išleidžia dabar – iš viso 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto.

Oro bendrovė „airBaltic“ nuo kovo pabaigos pabaigos dvigubins skrydžių tarp Vilniaus oro uosto ir Amsterdamo skaičių, pranešė Lietuvos oro uostai. Skelbiama, kad viso maršrutu Vilnius–Amsterdamas bus vykdoma 14 savaitinių skrydžių, o naujasis tvarkaraštis galios iki spalio pabaigos. Savo ruožtu LTOU atstovai pažymi, kad šis skrydžių dažnio padidinimas bus užtikrintas LTOU administruojamomis skrydžių skatinimo programomis.

LRT tyrimų skyriui išsiaiškinus, jog „Teltonikos“ produkcija per trečiąsias šalis buvo vežama į Rusiją, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis tikina – bendrovės atstovai ne kartą aiškino, kad, pritaikius atitinkamus technologinius sprendimus, valstybėse agresorėse įmonės gaminami įrenginiai neveikia. Todėl parlamento vadovas pažymi, jog mesti kaltinimus bendrovei dėl galimo sankcijų apėjimo – nėra pagrindo.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas vasarį žada pateikti pasiūlymus, kurie smulkūs ir pažeidžiami elektros vartotojai, priklausantys trečiajam rinkos liberalizavimo etapui, nuo 2026-ųjų toliau galėtų naudotis visuomeniniu tiekimu, kurį užtikrina bendrovė „Ignitis“ ir kurio tarifus nustato rinkos reguliuotojas.  „Iki pavasario sesijos parengsime įstatymo projekto pakeitimus. (...) Tuose įstatymo projektuose ir bus numatytas tam tikras atlaisvinimas.

Prekybos tinklas prie savo komandos kviečia prisijungti dar 200 darbuotojų darbui su prekių rūšiavimo konvejeriu (sorteriu). Logistikos centro vadovas Modestas Virvilas dalinasi, kad kolegomis gali tapti ir patirties logistikoje neturintys kandidatai. „Visus, tiek vyrus, tiek moteris, kam įdomi logistikos sritis, kam smalsu, kaip prekės atkeliauja iki mūsų parduotuvių, kviečiu į savo komandą. Šiuo metu ieškome sorterio operatorių.

Senos statybos daugiabučiai yra energiškai neefektyvūs ir švaisto didelius šilumos kiekius, o tai gyventojams tiesiogiai atsiliepia didesnėmis sąskaitomis už šildymą. Be to, butuose dažnai žiemą būna šalta, kaupiasi drėgmė, o vasarą pernelyg karšta. Šias problemas efektyviai sprendžia renovacija. Užtikrinti, kad modernizavimo procesas būtų kokybiškas, padeda kasmet atliekamas atnaujintų namų monitoringas.

Klaipėdos uoste į vandenį nuleistas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu statomas žaliuoju vandeniliu ir elektra varomas laivas. Jūrų uosto direkcijos teigimu, jis švarins kitus į uostą įplaukiančius laivus, priimdamas iš jų atliekas. „Šis pirmasis šalies istorijoje vandeniliu ir elektra varomas laivas – tai ne tik inovatyvus technologinis sprendimas, bet ir svarbus žingsnis, stiprinantis Lietuvos, kaip modernios jūrų valstybės, įvaizdį.

2025-ieji žada būti aktyvūs Lietuvos automobilių rinkoje – net 34 proc. gyventojų šiemet planuoja įsigyti automobilį. Tokie „Citadele“ banko apklausos duomenys viršija lūkesčius, ypač atsižvelgiant į dabartinę rinkos situaciją, kurioje dominuoja naudoti automobiliai. Naudotų automobilių rinka toliau auga Apklausa rodo, kad dauguma lietuvių renkasi naudotus automobilius. 13 proc. ketina įsigyti 5–10 metų senumo modelius, o 10 proc. planuoja pirkti ne senesnius nei 5 metai. 5 proc.

Praėjusią savaitę Valstybės gynybos taryba, kurią sudaro valstybės vadovai, nusprendė, kad šalies gynybos finansavimui reikia skirti dvigubai daugiau lėšų, negu skiriama dabar. Šalies vadovas įsitikinęs, kad tam galėtų būti naudojami gyventojų pinigai, laikomi bankuose. Apie tai jis kalbėjo naujienų agentūrai BNS duotame interviu.

Automobilio vertę mažina automobilio rida, bendras nusidėvėjimas ir netgi konkrečiu laikotarpiu vyraujančios automobilių mados. Tačiau bene paslaptingiausias vertės sumažėjimas įvyksta, visiškai naują automobilį nupirkus patį pirmąjį kartą – išvažiavus pro salono duris, jo kaina gali sumažėti net iki penktadalio. Pranešime žiniasklaidai ekspertai atskleidžia šio fenomeno priežastis.

Lietuvos aukštųjų technologijų bendrovės „Teltonika“ produkcija nuo 2023 metų pradžios iki 2024 metų balandžio bent 18 kartų buvo vežama į Rusiją, remdamasis muitinių duomenų informacinė sistema „ImportGenius“ trečiadienį skelbia LRT Tyrimų skyrius.  Pasak LRT, tai vyko per vadinamąsias rizikos šalis. Duomenys rodo, kad nuo karo Ukrainoje pradžios išaugo „Teltonikos“ eksportas į Jungtinius Arabų Emyratus, Turkiją, Sakartvelą, Kazachstaną, Serbiją.

Jau netrukus, vasario mėnesį įsigalios paprastesnė tvarka keisti būsto paskolos sąlygas. Nepatenkinti jomis gyventojai galės daug lengviau paskolą perkelti į kitą banką, kuris pasiūlys geresnes sąlygas. Tačiau žmonės baiminasi, kad tai neigiamai gali paveikti jų kredito istoriją. Pavyzdžiui, portalo tv3.lt skaitytojas Dainius tikino, kad norėtų savo būsto paskolą refinansuoti, t. y. susimažinti įmoką esamame banke arba apskritai perkelti paskolą į kitą banką.

Nuo metų pradžios senatvės pensijos ir kai kurios kitos išmokos buvo perskaičiuotos. Gyventojai nežino, kaip tiksliai tai buvo padaryta, nes sprendimų ar pavienių skaičiavimų dėl išmokų indeksavimo niekas negavo. Tiesiog žmonėms buvo pervesta arba pristatyta kitokia pinigų suma, nei ta, kurią jie kas mėnesį gavo praėjusiais metais. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija aiškina, kad pasitikrinti, ar pensija perskaičiuota teisingai, galima prisijungus prie interneto.

Prekybininkai, žemdirbiai ir perdirbėjai jau ruošiasi mūšiui dėl maisto kainų Vyriausybės kuriamoje Maisto taryboje. Dėl brangstančio maisto pirkėjai koneveikia prekybininkus. Žemdirbiai juodina dar ir perdirbėjus, tačiau prekybininkai su perdirbėjais beda pirštu į valdžios griežtinamas verslo sąlygas. Be to, įvardintas ir ganėtinai neįprastas pastebėjimas apie maisto produktų kainas ne maisto parduotuvėse. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Nepaisant to, kad pastarosiomis dienomis daugelyje Lietuvos vietovių vyravo teigiama oro temperatūra, „Kelių priežiūra“ primena, kad žiemos sezono metu vairuotojams itin svarbu neprarasti budrumo. Kaip indikuoja bendrovėje pasitelkiamos sistemos, šiąnakt Rytų Lietuvoje galimas reiškinys – lijundra, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Žemės ūkio ministro Igno Hofmano kartu su Ukrainos ir Didžiosios Britanijos kolegomis pasirašytas atnaujintas Susitarimo memorandumas leis taikyti kilmės tyrimus tranzitu per Lietuvos jūrų uostą Rusijos gabenamiems grūdams ir taip kovoti su neteisėtu Ukrainos grūdų iš okupuotų teritorijų eksportu, praneša ministerija.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija nepritaria Energetikos ministerijos siūlymui laikinai stabdyti antrojo vėjo parko Baltijos jūroje konkursą ir ragina Seimą bei Vyriausybę tokio siūlymo nepalaikyti. Frakcijos narys ir buvęs energetikos ministras Dainius Kreivys mano, kad toks ministerijos siūlymas gali atbaidyti investuotojus.

Sausio mėnesį pradėta vykdyti vairavimo esant neblaiviam prevencijos programa (A3), skirta vairuotojams, siekiantiems atgauti teisę vairuoti transporto priemones su įrengtu alkobloku, praneša Sveikatos apsaugos ministerija. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu, reikalavimas pabaigti 12 akad. val.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) praneša, kad paskelbė taisykles, kaip tapti smulkiojo verslo schemų naudotojais dėl PVM išimčių kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse. Verslas nuo šiandien jau gali teikti prašymus dėl tam reikalingo specialaus identifikacinio PVM kodo su žymeniu „EX“ suteikimo.

Energetikos ministerija siūlo laikinai stabdyti antrojo strateginio 700 megavatų (MW) vėjo parko Baltijos jūroje konkursą ir peržiūrėti jo sąlygas. Anot ministerijos, peržiūros tikslas – nustatyti tokias šiuo metu vykstančio konkurso sąlygas, kad projektas turėtų kuo mažesnį poveikį vartotojų galutinėms sąskaitoms už elektros energiją. Tai numatantis Vyriausybės nutarimo projektas pateiktas institucijų derinimui.

JAV ekonomika yra didžiausia pasaulyje, o kai kurių kompanijų vadovai ir akcininkai savo pajamas ir turtus jau tuoj skaičiuos net ne milijonais ar milijardais, bet trilijonais. Vis dėlto, palyginti su jais, JAV prezidento uždarbis gali atrodyti tikrai nedidelis. Be to, jis nebuvo keliamas jau 30 metų. Pirmadienį naujai pareigas pradėjo eiti 47-as JAV prezidentas D. Trumpas. Kaip ir būdamas 45-u prezidentu, jis gaus tokią pačią algą, kurios dydis įtvirtintas atitinkamame šalies įstatyme.

Viename iš rekonstruotų Vilijampolėje esančių bendrabučių praėjusią savaitę duris atvėrė savarankiško gyvenimo namai. Juose bus apgyvendinti krizes šeimoje išgyvenantys, negalią ar kitus laikinus sunkumus patiriantys asmenys. Kauno savivaldybės mero Visvaldo Matijošaičio teigimu, tokių paslaugų poreikis buvo jaučiamas jau ilgą laiką. „Savarankiško gyvenimo namai taps vieta, kuri dar labiau sumažins eiles dėl socialinio būsto, motyvuos kabintis į gyvenimą. Matėme tokių paslaugų poreikį.

JAV technologijų milijardieriams Elonui Muskui ir Markui Zuckerbergui atrodo, kad ES skaitmeninės taisyklės yra cenzūros priemonė. Pačiam blokui jos yra galingiausias ginklas siekiant sustabdyti neteisėto turinio plitimą. Antradienį Europos Parlamente bus diskutuojama dėl taisyklių, vadinamų Skaitmeninių paslaugų aktu (DSA), nes dešimtys įstatymų leidėjų spaudžia Briuselį įgyvendinti priemones, kuriomis siekiama sutramdyti didžiausius socialinės žiniasklaidos incidentus.

Tautiečiai aktyviai traukia į lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ parduotuves, kur į prekių vežimus gausiai krauna žaislus, indus, namų dekoro bei tekstilės prekes. Iš parduotuvių lentynų taip pat šluojami ir bakalėjos maisto produktai – pirkinių vežimuose populiariausi traškučiai, padažai, konservuotos daržoves aliejuje ir vaisvandeniai, rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai.