Vis dėlto specialistai sako, kad, nors atakų daugėja, žmonės darosi atsparesni. Tačiau viena klaida vis dar kainuoja labai brangiai.
Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja SEB banko stebėsenos ir prevencijos tarnybos vadovė Vilija Nausėdaitė ir advokatų kontoros „Widen legal“ advokatė Julija Šlekonytė.
Lietuvos banko naujausiais duomenimis, nuo bent vienos rūšies finansinės apgaulės ar sukčiavimo per pastaruosius 2 metus yra nukentėję ne mažiau kaip 44 proc. suaugusių gyventojų, o iš esmės daugiau kaip pusė jų yra patyrę finansinių nuostolių būtent dėl sukčiavimo.
Gerbiama Vilija, pirmiausia jūsų norėjau paklausti: žvelgiant į dabartinį vaizdą, kokie yra sukčiavimo mastai ir ar pastebimas jų augimas?
V. Nausėdaitė: Tikrai taip, sukčiavimo mastų augimas yra pastebimas. Tai yra blogoji žinia, bet turiu ir gerą žinią. Apie ją, beje, išgirdau ir iš prezidento – susitikimo su Lietuvos banku metu buvo atkreiptas dėmesys, kad, nepaisant to, jog sukčiavimo bandymų skaičius per 2025 metus, palyginti su ankstesniais metais, beveik padvigubėjo, nuostolių lygis neauga.
Ką tai reiškia? Reiškia, kad sukčiai tas apsukas didina ir labai atakuoja gyventojus, bet atsparumas ir realūs nuostoliai neauga – didėja sistemos atsparumas. Čia reikėtų pasakyti, kad kalbame apie bankinę sistemą, nes tie bandymai sukčiauti skaičiuojami kaip realūs bandymai atlikti mokėjimus – juos galima užfiksuoti bankuose ir apskaičiuoti.
Deja, statistika negali apskaičiuoti, kiek buvo, pavyzdžiui, skambučių, kurių žmogus tiesiog neatsiliepė ar padėjo ragelį. Tokių bandymų, manau, apskritai yra nevaldomi kiekiai. Aš pati net praėjusią savaitę gavau skambutį iš Latvijos – tai šiuo metu viena iš nesustojančių sukčiavimo rūšių.
O kiek apskritai bankams pavyksta užkardyti tų sukčiavimo atvejų? Ar vis tik didžioji dalis prasprūsta pro, taip sakant, žvitrią akį?
V. Nausėdaitė: Čia ir yra ta geroji žinia, kad turbūt pernai ši tendencija perlaužta į gerąją pusę. Bet nenoriu, kad visi atsipalaiduotų – šiuo metu apie du trečdaliai sukčiavimo atvejų, kurie inicijuojami bankinėje sistemoje, yra atpažįstami.
Prieš trejus metus tokių būdavo gal tik apie trečdalį, tai dabar situacija dvigubai geresnė nei prieš keletą metų. Tai lemia technologiniai sprendimai.
Bet bendroje statistikoje yra ir tokių atvejų, kaip minėjote, kai nukenčia įmonė – viena didelė suma gali labai gerokai paveikti bendrą statistiką. Todėl man labiau patinka vertinti skaičius, kurie aktualūs paprastiems gyventojams.
Pavyzdžiui, vadinamoji fišingo, arba „žvejojimo“, rūšis, kai gaunamos nuorodos per žinutes – jos prevencijos mastai yra labai aukšti. Apie 85 proc. tokių atvejų bankai identifikuoja technologiniais sprendimais.
Ką tai reiškia? Sukčiai savo energiją nukreipia kitur. Dėl to vėl atgijo telefoninis sukčiavimas – ten jau vyksta darbas su žmogumi, ir sukčiai eina tuo lengvesniu keliu.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
su niekuo nesidalinu jokiais kontaktais ir
todėl sukčiai nesikreipia
