Užsienio verslas

Latvijos centrinė statistikos valdyba penktadienį paskelbė, jog sostinė Ryga sukūrė 52,8 proc. 2020-ųjų Latvijos bendrojo vidaus produkto (BVP), kuris tuometinėmis kainomis įvertintas 30,3 mlrd. eurų. Sostinės regiono indėlis buvo 16,1 proc., Kuržemės – 9,2 proc., Žiemgalos – 8,3 proc., Latgalos – 6,9 proc., Vidžemės – 6,6 procento. Didžiausia BVP dalis vienam gyventojui buvo Rygoje – 25,9 tūkst. eurų, o mažiausia – Latgalos regione – 8,1 tūkst. eurų.

Belgijoje dirbantys „Ryanair“ skrydžių palydovai penktadienį pradėjo trijų dienų streiką, dėl kurio bus sustabdyta daugybė skrydžių ir kuris paveiks tūkstančius keleivių. Streikas organizuojamas pragyvenimo išlaidų krizei visoje Europoje skatinant neramumus, sutrikdžiusius šventinį laikotarpį.

Latvijoje šiais metais, įskaitant prieššventinį laikotarpį, pirotechnikos pardavimai 2–3 kartais menkesni nei praėjusiais metais, pareiškė Latvijos nepriklausomų pirotechnikų asociacijos vadovas Janis Nutovcas. Jo žodžiais, yra bent penkios šio nuosmukio priežastys. Pirmiausia, karo įtaka bei solidarumas su nuo jo kenčiančiais Ukrainos gyventojais. Antra, bendras kainų šuolis daro neigiamą poveikį prekybai pirotechnikos gaminiais.

Rusijos valdžia pareiškė nekliudysianti Kazachstanui didinti naftos tiekimo į perdirbimo gamyklas Vokietijos rytinėje dalyje, tai yra neatmes prašymo dėl jos tranzito per Rusiją padidinimo, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. „Taip, šis klausimas buvo svarstomas.

Karas Ukrainoje, rekordiškai išaugusios elektros ir dujų kainos, milžiniškas maisto ir kitų prekių bei paslaugų pabrangimas, 20 proc. viršijanti infliacija šiais metais neretai privertė pagalvoti, kokie gi bus ateinantys 2023-ieji. Specialistų teigimu, pokyčių bus daug – vieniems kiti metai bus geresni, kitiems – panašūs, o kai kuriems galbūt ir prastesni. Tikėtina, kad infliacija ateinančiais metais nesieks 10 proc., o kainos nemažės – jos ir toliau kils, tik lėčiau.

Šri Lanka ketvirtadienį pasitiko pirmuosius Rusijos keliautojus, pasinaudojusius nauja skrydžių paslaugą, kuri buvo pradėta bankrutavusiai šaliai paraginus Maskvą padėti atgaivinti jos krizės apimtą ekonomiką siunčiant turistų būrius. Šių metų pradžioje Rusija buvo didžiausias lankytojų Šri Lankoje šaltinis, tačiau po invazijos į Ukrainą ir Indijos vandenyno saloje įsikūrusiai šaliai susidūrus su didžiausia visų laikų ekonomikos krize, atvykėlių srautas beveik nutrūko.

„Twitter“ vartotojai visame pasaulyje kelias valandas negalėjo tinkamai naudotis socialiniu tinklu, trečiadienį pranešė žiniatinklio stebėtojai, ir tai buvo vienas didžiausių gedimų nuo tada, kai platformą įsigijo verslininkas Elonas Muskas. „Twitter“ apėmė chaosas, nes prieštaringai vertinamas milijardierius spalį užbaigė 44 mlrd. JAV dolerių vertės perėmimą ir iš karto ėmėsi mažinti išlaidas.

JAV energetikos milžinė „ExxonMobil“ trečiadienį pateikė ieškinį prieš ES, siekdama blokuoti jos laikinąjį mokestį naftos įmonių nenumatytam pelnui, pranešė bendrovės atstovas. Po Rusijos invazijos į Ukrainą energijos kainoms smarkiai išaugus, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen rugsėjį paskelbė planą, kad didžiosios naftos, dujų ir anglių įmonės mokės „krizės įnašą“ už savo 2022 metais padidėjusį pelną. Vėliau paskelbta apie 33 proc.

Artėjant 2023 metams investuotojai jau žvalgosi, kurios investicijos atsipirks labiausiai ir turės mažiausiai rizikų. Nors šiemet akcijos ir obligacijos fiksavo dviženklę neigiamą grąžą, situacija, pasak specialistų, taisosi. Esą svarbiausia nepamiršti svarbiausių taisyklių, laikytis strategijos ir tinkamai atsirinkti kryptis. Ekspertai neslepia, kad akcijų rinkų atsigavimo greitu metu tikėtis neverta, tačiau obligacijų perspektyvos – geros. Vien lietuviškų obligacijų pajamos siekia 3–4 proc.

„Gazprom“ vadovas trečiadienį pareiškė, kad 2022-ieji Rusijos dujų milžinei buvo sudėtingi. Tarptautinei bendruomenei dėl Maskvos invazijos į Ukrainą Rusijai paskelbus virtinę sankcijų, bendrovė priversta ieškoti naujų rinkų. „Noriu iškart pasakyti, kad 2022-ieji, žinoma, buvo labai, labai sudėtingi“, – pareiškė Aleksejus Mileris per metų pabaigos konferenciją.

Pasaulio ekonomika artimiausią dešimtmetį augs silpnai, tačiau didelių krizių veikiausiai neįvyks, interviu JAV transliuotojui CNBC pareiškė pasaulinės ekonomikos profesorius, kelių ekonomikos knygų autorius, „Tressis Gestion“ vyriausiasis ekonomistas Danielis Lacalle.

Lietuvoje iki šiol įšaldyta 77,88 mln. eurų bei 9,46 mln. JAV dolerių (8,9 mln. eurų) Rusijos ir Baltarusijos įmonių lėšų, remdamasi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos duomenimis (FNTT), paskelbė Vidaus reikalų ministerija. FNTT iki gruodžio 20 dienos sankcijas pritaikė 16-kai juridinių ir fizinių asmenų: įšaldytos 9 įmonių iš Rusijos bei šešių įmonių ir vieno fizinio asmens iš Baltarusijos lėšos.

Vokietija trečiadienį nesureikšmino Rusijos draudimo parduoti naftą šalims ir įmonėms, kurios laikosi Vakarų sąjungininkų sutartos kainų viršutinės ribos, sakydama, kad draudimas „neturi jokios praktinės reikšmės“. „Nenorėčiau sakyti, kad tai nesvarbu, bet tai neturi praktinės reikšmės“, – teigė Ekonomikos ministerijos atstovė ir pridūrė, kad Vokietija jau nuo vasaros pradžios rengėsi apsieiti be rusiškos naftos.

Švelnios žiemos Europoje paskutinėmis metų dienomis sąlygomis mažėjanti gamtinių dujų kaina ateinančiam mėnesiui Nyderlandų ateities sandorių biržoje TTF pasiekė 77 eurus už megavatvalandę (MWh), tai yra žemiausią lygį nuo vasario 21-osios, prieš prasidedant karui Ukrainoje, skelbia „Trading Economics“. Gamtinių dujų kainos Europoje dabar – per 75 proc.

Statybų kainos Latvijoje praėjusį mėnesį buvo vidutiniškai 19,5 proc. didesnės nei pernai lapkritį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Labiausiai per metus pabrango statybinės medžiagos – 24,6 proc., o kukliausiai – darbo jėga – 10,4 procento. Išlaidos mašinoms ir mechanizmams padidėjo 18,1 procento. Per mėnesį (lapkritį, palyginti su spaliu) Latvijos statybų kainų indeksas pakilo 0,4 procento. Statybininkų atlyginimai per mėnesį  sumažėjo 0,1 proc.

Šveicarijos teismas šešiems mėnesiams sustabdė bankroto procedūrą taip ir neatidaryto dujotiekio „Nord Stream 2“ eksploatuojančiai bendrovei, kad pastaroji pamėgintų sumokėti savo skolas. Dujotiekis „Nord Stream 2“ buvo nutiestas rusiškoms dujoms į Vokietiją tiekti, tačiau iki Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario mėnesį Maskvai nepavyko pasiekti jo paleidimo.

Tankiai gyvenamoje Bangladešo sostinėje trečiadienį atidaryta pirmoji metro linija, institucijoms mėginant sumažinti spūstis, stabdžiusias miesto augimą ir kėlusias erzelį milžiniškame didmiestyje. Daka yra vienas iš tankiausiai apgyvendintų pasaulio miestų, o kasdienės kelionės automobiliais sausakimšais keliais yra nuolatinis 22 mln. žmonių nusivylimo šaltinis. Vietos analitikai teigia, kad sostinės ekonomika kasmet praranda 3 mlrd.

Latvijos komercinių bankų analitikai skirtingai vertina šalies ekonomikos raidos 2023-aisiais perspektyvas – vieni prognozuoja 1,5 proc. nuosmukį, o kiti – nedidelį augimą. SEB banko atstovas Dainis Gašpuitis pareiškė, jog didelio neapibrėžtumo sąlygomis rodiklius lems tai, kiek ekonominis aktyvumas smuks ateinančių metų pradžioje ir atsigaus antrąjį pusmetį. Jo žodžiais, naujų geopolitinių sukrėtimų, infliacijos ir energijos tiekimo stygiaus reikšmingos rizikos kitąmet išliks.

Rusija antradienį išleido dekretą, draudžiantį parduoti naftą šalims ir bendrovėms, besilaikančioms naftos kainų viršutinės ribos, dėl kurios susitarė Vakarų šalys, reaguodamos į Maskvos puolimą Ukrainoje. „Draudžiama tiekti Rusijos naftą ir naftos produktus užsienio juridiniams ir fiziniams asmenims, jei sutartyse dėl šių tiekimų tiesiogiai ar netiesiogiai“ naudojama viršutinė riba, sakoma prezidento dekrete. Dekretas galios nuo vasario 1 iki liepos 1 dienos.

2021-aisiais 22,5 proc. Latvijos gyventojų pajamos buvo mažesnės skurdo rizikos ribos. Palyginti su ankstesniais metais, šis rodiklis nukrito 0,9 procentinio punkto, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi šiemet atliktų šalies gyventojų apklausų rezultais. Pernai skurdo rizikos riba Latvijoje pakilo iki 513 eurų nuo 472 eurų užpernai vienam namų ūkio nariui per mėnesį.

2019 metais įvykusią „Ethiopian Airlines“ lėktuvo katastrofą, per kurią žuvo 157 žmonės, sukėlė skrydžio programinės įrangos gedimas, kaip ir buvo įtariama, penktadienį pranešė šalies susisiekimo ministrė, remdamasi galutine tyrėjų ataskaita. 2019 metų kovo 10 dieną įvykusi į Nairobį skridusio „Boeing 737 MAX“ avarija nusinešė visų keleivių ir įgulos narių gyvybes. Lėktuvas nukrito netrukus po pakilimo iš Adis Abebos.

Latvijos nacionalinė oro linijų bendrovė „Air Baltic“ planuoja 2023 metais gauti 600 mln. eurų viršijančias pajamas, arba 45 proc. daugiau nei šiemet, naujienų agentūrai LETA teigė vežėjos atstovai. Kaip paaiškino bendrovė, prognozės rodo, jog 2023-iaisiais aviacijos pramonė išlaikys spartų atsigavimo po pandemijos tempą.  Kitais metais „Air Baltic“ planuoja pajamas padidinti 45 proc., tuo metu bendros pajamos viršys 600 mln. eurų.

Per 11 šių metų mėnesių Latvijos uostuose perkrauta 43,517 mln. tonų krovinių – 15,3 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai, pranešė Susisiekimo ministerija. Birių krovinių krova išaugo 29,8 proc. iki 23,025 mln. tonų. Akmens anglies krovos apimtys ūgtelėjo 6,9 karto iki 7,437 mln. tonų, grūdų ir jų produktų – padidėjo 2,1 proc. iki 5,664 mln. tonų, medienos drožlių – sumažėjo 5,5 proc. iki 1,729 mln.  tonų, chemikalų – sumenko 53,1 proc. iki 740,4 tūkst. tonų.

JAV naujo būsto pardavimai lapkritį netikėtai šoktelėjo, nepaisant aukštų būsto paskolų palūkanų normų, rodo penktadienį paskelbti oficialūs duomenys, o mažos esamo būsto atsargos, tikėtina, gali paskatinti pirkėjus nukreipti žvilgsnį į naujo nekilnojamojo turto (NT) rinką.

JAV pagamintų ilgalaikio naudojimo prekių užsakymų skaičius lapkritį sumažėjo labiau nei tikėtasi, rodo penktadienį paskelbti vyriausybės duomenys.  JAV prekybos departamento pranešime teigiama, kad po trijų iš eilės mėnesinių prieaugių užsakymų ilgalaikio vartojimo prekėms sumažėjo 2,1 proc. iki 270,6 mlrd. JAV dolerių.  Daugiausia pokytį lėmė naujų orlaivių užsakymų nuosmukis – anot analitikų, šis rodiklis yra labai nepastovus komponentas.

Latvijos valstybinė geležinkelių infrastruktūros valdytoja ir pervežimų operatorė „Latvijas dzelzcelš“ per 11 šių metų mėnesių pergabeno 16,84 mln. tonų krovinių – 9,4 proc. daugiau nei pernai  tą patį laikotarpį, pranešė įmonės valdybos pirmininkas Maris Kleinbergas. Anot jo, traukiniais šiemet keliavo beveik 40 proc. daugiau keleivių – 11,712 mln. žmonių.

Šiemet rekordiškai pakilusios elektros bei dujų kainos šokiravo ir piktino daugelį lietuvių. Gyventojai tikisi, kad ateinančiais metais tokių aukštumų kainos nebepasieks ir tuo labiau jų neperžengs. Ekspertai ramina, kad greičiausiai taip ir bus, bet gali būti svyravimų.

 JAV elektromobilių gamintoja „Tesla“ iki metų pabaigos siūlo nedažnai pasitaikančias nuolaidas dviem geriausiai parduodamiems modeliams, o tai rodo, kad gamintojos produkcijos paklausa lėtėja.

JK oro uostuose penktadienį keleivių gali laukti vėlavimai, nes pareigūnai, tikrinantys pasus, pradėjo streiką, reikalaudami didesnių atlyginimų pragyvenimo išlaidų krizės fone. Pasienio kontrolės darbuotojų streikas, planuojama, tęsis iki metų pabaigos, išskyrus kitą antradienį.  Gali būti paveikta šimtai tūkstančių keleivių, nors Didžiosios Britanijos vyriausybė teigė burianti kariškius ir kitų viešųjų tarnybų darbuotojus pagalbai oro uostuose.

Europos Centriniam Bankui (ECB) „pavyks“ sumažinti rekordinę infliaciją, penktadienį sakydama šventinį sveikinimą pareiškė banko vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard), euro zonai rengiantis tolesniam palūkanų normų kėlimui 2023 metais. Euro zonoje vartotojų kainų augimas šiemet pasiekė rekordines aukštumas, kai Rusijai įsiveržus į Ukrainą ėmė brangti energija ir maisto produktai. Lapkritį infliacija euro zonoje sulėtėjo pirmą kartą per pusantrų metų, bet siekdama maždaug 10 proc.

Rygos uostas tikisi krovos augimo 7–8 proc. 2023-aisiais palankių ekonominių sąlygų atveju, o susiklosčius nepalankiam scenarijui ji gali sumažėti, pranešė uosto direkcija, remdamasi jame veikiančių krovos bendrovių prognozėmis. Anot pranešimo, krovinių srautai tiesiogiai priklausys nuo geopolitinių įvykių, taip pat nuo to, kaip pavyks išspręsti energijos prieinamumo ir kainų problemas ne tik Latvijoje, bet ir visoje Europoje. Todėl prognozuoti ateinantiems metams vertėtų labai atsargiai.

Vienintelė Bulgarijos atominė elektrinė ketvirtadienį pasirašė susitarimą su Švedijos įmone „Westinghouse Electric Sweden“ dėl branduolinio kuro tiekimo vienam iš jos reaktorių, siekdama diversifikuoti energijos tiekimą. Šiuo metu Kozlodujaus atominė elektrinė naudoja Rusijos įmonės „Rosatom“ tiekiamą branduolinį kurą savo dviejuose Rusijoje suprojektuotuose branduoliniuose reaktoriuose VVER-1000, kurie pagamina apie trečdalį šaliai reikalingos elektros energijos.

 „Facebook“ patronuojančioji įmonė „Meta“ sutiko sumokėti 725 mln. JAV dolerių, kad būtų išspręstas kelerius metus nagrinėtas ieškinys, kuriuo socialinis tinklas apkaltintas leidęs trečiosioms šalims, įskaitant „Cambridge Analytica“, pasiekti asmeninius vartotojų duomenis. Minėta suma nurodyta ketvirtadienį teismui pateikta pareiškime. „Siūlomas 725 mln.

Maskva 2023 metų pradžioje gali sumažinti naftos gavybą 7 proc., atsakydama į naftos kainų viršutinę ribą, dėl kurios susitarė Vakarų šalys, penktadienį pranešė Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas. „Kitų metų pradžioje galėtume sumažinti gavybą 500–700 tūkst. barelių per dieną. Mums tai yra maždaug 5–7 proc.,“ – Rusijos naujienų agentūrų teigimu, sakė Aleksandras Novakas, atsakingas už Maskvos energetikos politiką.

Praėjus beveik dešimtmečiui po to, kai Kroatija tapo naujausia Europos Sąjungos nare, ši šalis stengiasi kuo geriau išnaudoti savo, kaip bloko narės iš Vakarų Balkanų, statusą.  Sausio 1 dieną Kroatija įsives bendrąją ES valiutą – eurą – ir prisijungs prie Šengeno erdvės. 4 mln. gyventojų turinčios šalies pareigūnai prognozuoja, kad šie pokyčiai bus prisimenami kaip vienas didžiausių šalies pasiekimų nuo tada, kai prieš 31 metus subyrėjus Jugoslavijai, ji paskelbė nepriklausomybę.

Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) arbitrai trečiadienį padarė išvadą, kad Jungtinės Valstijos negali reikalauti, jog produktai iš Honkongo būtų pažymėti kaip „pagamintus Kinijoje“ – šį reikalavimą Vašingtonas pateikė atsakydamas į susidorojimą su demokratiniais protestais Honkonge 2019–2020 metais. PPO Ginčų sprendimo taryba nusprendė, kad JAV pažeidė savo įsipareigojimus, numatytus PPO taisyklėse, ir atmetė Vašingtono argumentą, esą JAV „esminiai saugumo interesai“ leidžia tokį ženklinimą.

Per 11 šių metų mėnesių pasaulyje išlydyta 1,691 mlrd. tonų plieno – 3,7 proc. mažiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį, pranešė Tarptautinė plieno asociacija („Worldsteel“). Šie duomenys atspindi 64-ių valstybių, kurioms tenka 98 proc. plieno gamybos pasaulyje, juodosios metalurgijos pramonės rezultatus. Kinijoje, kuri yra didžiausia pasaulyje plieno gamintoja ir vartotoja, gamyba sumenko 1,4 proc. iki 935,1 mln. tonų. Plieno gamyba Europos Sąjungoje sunyko 10,1 proc. iki 127,4 mln.

Jungtinėse Valstijose esamo būsto pardavimai lapkritį traukėsi 10-ą mėnesį, rodo trečiadienį paskelbti duomenys, pratęsdami rekordinę mažėjimo seriją aukštų hipotekos palūkanų ir mažų atsargų fone. JAV nekilnojamojo turto sektorius, kuris yra jautrus palūkanų normų pokyčiams, prislopo, kai centrinis bankas šiais metais kelis kartus padidino bazinę paskolų palūkanų normą, siekdamas pristabdyti sparčiai augančią infliaciją ir atvėsinti didžiausią pasaulio ekonomiką.

Ukrainos komerciniai bankai per 11 šių metų mėnesių uždirbo 19,429 mlrd. grivinų grynojo pelno – 70,5 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai, skelbia „Ukrinform“, remdamasi šalies centrinio banku. Vien per praėjusį mėnesį pelno uždirbta 2,3 karto daugiau nei pernai lapkritį – 8,451 mlrd. grivinų. Pajamos sausį-lapkritį augo 32 proc. iki 322 mlrd. grivinų, išlaidos – 1,7 karto iki 302,6 mlrd. grivinų.

Pirmasis suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalas Vokietijoje – Vilhelmshafene – trečiadienį priėmė pirmąjį krovinį. Visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“ pažymi, kad per rekordiškai trumpą laiką pastatytas ir pradėjęs veikti SGD terminalas simbolizuoja Vokietijos siekį atsikratyti energetinės priklausomybės nuo Rusijos, į kurią labai ilgą laiką nebuvo kreipiama deramo dėmesio.

Prancūzijos privačių duomenų apsaugos institucija ketvirtadienį paskelbė skyrusi JAV technologijų milžinei „Microsoft“ 60 mln. eurų (64 mln. JAV dolerių) baudą už reklaminių slapukų naudojimą vartotojų įrenginiuose. Didžiausią 2022 metais baudą skyrusi Prancūzijos nacionalinė informacinių technologijų ir pilietinių laisvių komisija (CNIL) teigė, kad „Microsoft“ paieškos sistemoje „Bing“ nebuvo naudojama sistema, leidžianti vartotojams atsisakyti slapukų taip pat, kaip juos priimti.

Europos Sąjungos (ES) sankcijos Rusijai pasiekė lubas, nieko naujo nebesugalvojama, o dabar svarbiausia jas įgyvendinti, sako Lietuvos deleguotas Europos Komisijos (EK) narys. „Seniai sakiau, kad sankcijos pasiekė savo lubas ir kokių nors naujovių, inovacijų tose sankcijose būti negali“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.

 Suomijoje nuo 2024-ųjų bus išgaunamas uranas, skelbia visuomeninė transliuotoja „Yle“. Planuojama, kad bendrovės „Terrafame“ atitinkama gamykla Sotkamo vietovėje Suomijos centrinėje dalyje visu pajėgumu pradės veikti iki 2026 metų, kuris veikiausiais sieks maždaug 200 tonų per metus. „Yle“ pažymi, jog ši gamykla bus vienintelė tokia Europoje. Be to skelbiama, jog Suomijoje išgautas uranas į branduolinį kurą bus perdirbimas užsienyje.

Pasaulio bankas antradienį sumažino Kinijos augimo prognozę šiems metams, nes pandemija ir nekilnojamojo turto sektoriaus krizė paveikė antrąją pagal dydį pasaulio ekonomiką.  Savo pranešime institucija sumažino prognozę iki 2,7 proc., palyginti su 4,3 proc. įverčiu, prognozuotu birželį.  Pasaulio bankas taip pat pakoregavo kitų metų prognozę, sumažindamas ją nuo 5,2 iki 4,3 procento.

Lapkritį Taivanas gavo mažiausiai užsakymų eksportui nuo pat finansų krizės piko, o tai gali rodyti, kokia yra pasaulio ekonomikos sveikatos būklė. Taivanas yra pasaulinis elektronikos, ypač naujausių puslaidininkių, tiekėjas, o užsakymų mažėjimas rodo, kad technologijų produktų paklausa visame pasaulyje silpnėja. Antradienį Ekonomikos ministerijos paskelbtais duomenimis, užsakymų iš užsienio sumažėjo 23 procentais.

Ukraina gavo iš Nyderlandų 200 mln. eurų lengvatinę paskolą per Tarptautinio valiutos fondo (TVF) administracinės sąskaitos mechanizmą, skelbia „Ukrinform“, remdamasi Finansų ministerijos pranešimu. Paskolos grąžinimo laikotarpis – 10 metų nuo jos panaudojimo, atsižvelgiant į 4,5 metų lengvatinį laikotarpį, o palūkanų dydis prilygsta TVF bazinei palūkanų normai (3,641 proc. metų palūkanų). Finansavimas skirtas Ukrainos iždo būtiniausioms išlaidoms paremti.

Elonas Muskas antradienį pareiškė, kad vos radęs sau pamainą atsistatydins iš socialinio tinklo „Twitter“ generalinio direktoriaus pareigų, taip turbūt atsakydamas į savo inicijuotos apklausos, kai vartotojai nubalsavo už jo pasitraukimą, rezultatus.

Vokietijos federalinis bankas (Bundesbankas) prognozuoja, jog šalies ekonomika ateinančiais metais trauksis, infliacija išliks didelė, o palaipsnio ekonominės padėties gerėjimo galima tikėtis tik antrąjį pusmetį, skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. „Tikėtina, kad bendrasis vidaus produktas iš pradžių mažės, tačiau nuo antrojo pusmečio tikimės laipsniško gerėjimo“, – sakė Bundesbanko prezidentas Joachimas Nagelis, pristatydamas naują Vokietijos federalinio banko prognozę.

JAV elektroninės prekybos milžinė „Amazon“ pasiekė susitarimą su Europos Komisija dėl dviejų tyrimų, susijusių su antikonkurencine praktika, ypač naudojant trečiųjų šalių pardavėjų duomenis platformos pardavimams padidinti, nutraukimo. Už konkurenciją atsakinga Europos Komisijos narė Margrethe Vestager (Margretė Vestager) paskelbė apie „Amazon“ įsipareigojimus, pavadindama juos mažesnių mažmenininkų, parduodančių produktus „Amazon“ internetinėje prekyvietėje, pergale.