Nors dėl Maskvos karo Ukrainoje kilo visuotinis pasipiktinimas, iš Rusijos pasitraukė nedaug Vakarų bendrovių, parodė Šveicarijoje atliktas tyrimas.
Sankt Galeno universiteto ir IMD instituto Lozanoje mokslininkai išnagrinėjo, kiek Europos Sąjungoje (ES) ir Didžiojo septyneto (G-7) šalyse įsikūrusių bendrovių faktiškai pardavė Rusijoje turėtą veiklą nuo tada, kai Maskva pernai vasarį pradėjo savo karinę invaziją į Ukrainą.
Jų nustatyti faktai rodo „labai ribotą ES ir G-7 bendrovių pasitraukimą iš Rusijos ir tai prieštarauja naratyvui, kad Vakarų bendrovės masiškai traukiasi iš [Rusijos] rinkos“, rašoma Sankt Galeno universiteto ketvirtadienį paskelbtame pranešime.
„Iš esmės daugelis bendrovių, kurių būstinės įsikūrusios šiose [ES ir G-7] valstybėse, nuo invazijos į Ukrainą pradžios priešinosi vyriausybių, žiniasklaidos, nevyriausybinių organizacijų spaudimui pasitraukti iš Rusijos.“
Kaip parodė tyrimas, kurį praėjusį mėnesį paskelbė internetinis Socialinių mokslų tyrimų tinklas (SSRN), mažiau nei 10 proc. ES ir G-7 šalių bendrovių, invazijos pradžioje turėjusių patronuojamųjų įmonių Rusijoje, jas pardavė.
Kai Maskva pradėjo savo invaziją, 1 404 bendrovės, įsikūrusios ES ir G-7 šalyse, turėjo iš viso 2 405 patronuojamąsias įmones, kurios veikė Rusijoje, parodė tyrimas.
Iki lapkričio pabaigos bent vieną patronuojamąją įmonę Rusijoje pardavė tik 120, arba maždaug 8,5 proc., tų bendrovių, nustatė tyrimo autoriai Niccolo Pisani ir Simonas Evenettas.
Patvirtintų Jungtinėse Valstijose būstinę turinčių bendrovių pasitraukimo iš Rusijos atvejų buvo daugiau negu atvejų, kai iš Rusijos pasitraukė Europoje ir Japonijoje įsikūrusios bendrovės.
Tačiau net ir JAV atveju tyrėjai nustatė, kad nuo invazijos pradžios buvo visiškai parduota mažiau nei 18 proc. Rusijoje veikiančių JAV bendrovių patronuojamųjų įmonių.
Japonijos bendrovių atveju ši dalis siekia 15 proc., o ES bendrovių atveju – tik 8,3 proc., parodė tyrimas.
Beveik penktadalis, arba 19,5 proc., bendrovių, kurios iki šiol neatsisakė savo patronuojamųjų įmonių Rusijoje, priklauso vokiečiams, o 12,4 proc. – amerikiečiams.
Tyrimas taip pat parodė, kad Rusiją paliekančioms Vakarų bendrovėms teko tik 6,5 proc. bendro ES ir G-7 šalių bendrovių, prieš invaziją vykdžiusių aktyvią komercinę veiklą Rusijoje, ikimokestinio pelno.
Tačiau joms teko 15,3 proc. bendros tuometinės tokių bendrovių Rusijoje darbo jėgos.
Tai rodo, kad Rusiją paliekančių bendrovių pelningumas vidutiniškai yra mažesnis, o darbo jėga – didesnė, palyginti su Rusijoje liekančiomis bendrovėmis, parodė tyrimas.
Šie nustatyti faktai, pasak universiteto, „kelia abejonių dėl Vakarų bendrovių noro atsieti savo veiklą nuo šalių, kurias jų vyriausybės dabar laiko geopolitiniais varžovais, ekonomikos“.
