Užsienio verslas

Šiemet iš Rusijos išvyko apie 100 tūkst. informacinių technologijų (IT) specialistų, antradienį pranešė Rusijos skaitmeninės plėtros ministras – nuo tada, kai vasario 24 dieną Maskva įsiveržė į Ukrainą. Jaunų rusų būriai suskubo bėgti iš šalies, ypač tie, kurie dirba IT sektoriuje ir gali dirbti nuotoliniu būdu, o tai sukėlė baimę dėl protų nutekėjimo. Po kelių mėnesių rugsėjo pabaigoje paskelbta šimtų tūkstančių vyrų mobilizacija sukėlė dar vieną pasitraukimų bangą. „Iki 10 proc.

Didžiosios Britanijos reguliavimo institucijos antradienį pranešė nubaudusios banką TSB 48,7 mln. svarų (59 mln. JAV dolerių) bauda už tai, kad įdiegus informacinių technologijų (IT) atnaujinimą įvyko sutrikimas, dėl kurio klientai negalėjo naudotis banko paslaugomis. Didžiosios Britanijos skolintojas jau yra sumokėjęs 32,7 mln.

Prancūzijos teismas pirmadienį įpareigojo „Apple“ sumokėti 1 mln. eurų (1,06 mln. JAV dolerių) dėl nesąžiningų sąlygų taikymo programėlių kūrėjams bei nurodė naudojamą praktiką suderinti su naujaisiais ES reglamentais. Sprendimas priimtas byloje, kurią 2017 metais pradėjo Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire'as, apkaltinęs JAV technologijų milžinę taikius mokesčius Prancūzijos startuoliams, norėjusiems pardavinėti savo programėles bendrovės platformoje.

Lenkijos naftos perdirbėjo „Orlen“ vadovas Danielis Obajtekas pareiškė, jog pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo degalams šalyje grąžinimas nuo sausio į 23 proc. lygį neturėtų smarkiai paveikti jų galutinės kainos, skelbia Lenkijos radijas. D. Obajtekas patikino, kad „Orlen“ „dės visas pastangas, kad po Naujųjų metų degalų kainos būtų kuo artimesnės dabartinėms“. „Visų pirma, bendrovių susijungimas (prijungimas prie „Orlen“ mažesnės konkurentės „Lotos“ – BNS) padėjo stabilizuoti kainas.

Europos Sąjungos gyventojai palankiai vertina Bendrijos valdžios institucijų pastangas energetikos krizei įveikti, rodo naujausi Eurobarometro duomenys, skelbia Suomijos visuomeninė transliuotoja „Yle“. Europos Komisijos užsakymu atliktų apklausų rezultatai atskleidė, jog daugiau kaip aštuoni iš dešimties europiečių (82 proc.) mano, kad ES turėtų ir toliau imtis priemonių priklausomybei nuo Rusijos iškastinio kuro mažinti. Dar kiek daugiau respondentų (83 proc.

Greitojo maisto užkandinės Prancūzijoje netrukus nebegalės naudoti vienkartinių indų, lėkščių, puodelių ir stalo įrankių, kai klientai užkandžiauja vietoje. Tokį reikalavimą numato 2020 metais patvirtintas įstatymas, skirtas mažinti atliekų kiekį ir skatinti perdirbimą, kurio atitinkamos sąlygos įsigalios jau netrukus.

Latvijos viešbučiai ir kitos viešojo apgyvendinimo įstaigos per pirmus 10 šių metų mėnesių sulaukė 1,888 mln. svečių – 64,5 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pirmadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Svečių iš užsienio padaugėjo 2,6 karto iki 983,7 tūkst., vietinių klientų – 17,8 proc. iki 904,2 tūkstančio. Nakvynių skaičius augo 62,2 proc. iki 3,378 mln., iš jų užsieniečių praleistų – 2,5 karto iki 1,83 mln., Latvijos gyventojų – 15,6 proc. iki 1,548 milijono.

Rygos tarptautinis oro uostas planuoja ateinančiais metais į įvairius projektus investuoti beveik 27 mln. eurų, pranešė jo vadovė Laila Odina. Jos žodžiais, kitąmet tikimasi reikšmingos pažangos įgyvendinant du ilgalaikius projektus – planuojama skelbti statybos viešųjų pirkimų konkursą dėl naujo keleivių terminalo projekto, o investuotojų pritraukimo konkursas bus baigtas įgyvendinant „RIX Airport City“ plėtros projektą. Oro uosto numatytas 2023-ųjų investicijų biudžetas – bemaž 27 mln.

ES energetikos ministrai pirmadienį siekia proveržio spręsdami sudėtingą gamtinių dujų kainų „lubų“ bloke klausimą, vyraujant nerimui dėl energijos stygiaus ir nepakankamo tiekimo.  Kai kurie į susitikimą Briuselyje atvykę pareigūnai teigė, kad susitarimas gali būti netrukus pasiektas, o diskusijos vyksta dėl to, koks kainų lygis turėtų būti patvirtintas.

Degalų mažmeninės kainos Baltijos valstybėse praėjusią savaitę toliau mažėjo, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai išliko Lietuvoje, brangiausi – Estijoje. Vidutinė 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje per savaitę iki gruodžio 16-osios nepakito – 1,599 euro, Rygoje – sumenko nuo 1,674 iki 1,614 euro, Taline – nuo 1,759 iki 1,699 euro.

Rusijos centrinio banko vadovė penktadienį paskelbė, kad šalies ekonomika šiais metais susitrauks apie 3 procentus. Palyginti su 2021-aisiais – kai buvo likę vieneri metai iki sankcijų paskelbimo ir įmonių pasitraukimo dėl Maskvos invazijos į Ukrainą – tai yra staigus pokytis.

Europos Sąjungos valstybės narės ir parlamentarai sekmadienį paskelbė, kad susitarė dėl bloko anglies dioksido rinkos reformos, kuria siekiama mažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir investuoti į klimatui nekenksmingas technologijas. Susitarimu siekiama sparčiau mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, palaipsniui nutraukti nemokamų apyvartinių taršos leidimų teikimą pramonei ir nustatyti pastatų ir kelių transporto sektoriuose išmetamo kuro kiekį, teigiama Europos Parlamento pareiškime.

Lenkijos naftos koncernui „Orlen“ šių metų lapkritį pasirašius susitarimą su Saudo Arabijos bendrove „Aramco Overseas Company“ dėl 30 proc. naftos perdirbimo „Lotos“ gamyklos akcijų pardavimo, „Orlen“ sulaukė kaltinimų, kad pardavimas vykdomas pažeidžiant įstatymų nuostatas, skelbia lenkų verslo portalas „Business Insider“. Bendrovė tokius kaltinimus griežtai atmetė. „Orlen“ niekada nepažeidė įstatymų nuostatų“, – rašoma paskelbtame pranešime.

Kavinių tinklo „Starbucks“ darbuotojai, siekiantys įkurti profsąjungas, visoje JAV planuoja trijų dienų streiką, kuris prasidės penktadienį. Pasak darbuotojams atstovaujančios „Starbucks Workers United“, organizuojančios akciją, streike planuoja dalyvauti daugiau nei 1 tūkst. baristų iš 100 kavinių. Šis streikas bus ilgiausias per metus, per kuriuos mėginama įkurti profsąjungas. Kartu tai bus jau antras didelis kavinių tinklo darbuotojų streikas per mėnesį.

Norvegijos centrinis bankas ketvirtadienį paskelbė apie bazinių palūkanų normų padidinimą, pratęsdamas mažesnių kėlimų ciklą, bankui užsiminus, kad kitais metais skolinimosi išlaidos gali vėl šiek tiek padidėti. Centriniai bankai visame pasaulyje didina palūkanų normas, siekdami pažaboti sparčiai augančią infliaciją, kurią sukėlė pasaulinės tiekimo grandinės kliūtys ir karas Ukrainoje. Norvegijos bankui tai yra jau penktas palūkanų didinimas iš eilės, tačiau antrasis padidinimas 0,25 procento.

Švedijos drabužių milžinė „Hennes and Mauritz“ (H&M) ketvirtadienį paskelbė uždariusi paskutines savo parduotuves Rusijoje ir Baltarusijoje, užbaigdama laipsnišką pasitraukimo iš rinkos procesą, pradėtą kilus karui Ukrainoje. Sustabdžiusi pardavimus Rusijoje kovo mėnesį, Maskvai įsiveržus į Ukrainą, H&M liepą paskelbė pasitrauksianti iš Rusijos rinkos bei tai, kad šis žingsnis jai atsieis 2,1 mlrd. Švedijos kronų (apie 193 mln.

Siekdamas pažaboti į kelių dešimtmečių aukštumas pakilusią infliaciją, Anglijos bankas ketvirtadienį padidino bazinę palūkanų normą puse procentinio punkto iki 3,5 proc. – aukščiausio per 14 metų lygio. Bazinę palūkanų normą Anglijos bankas padidino devintą kartą iš eilės.

Euro zonos ekonomikos perspektyvas artimiausiu laikotarpiu temdys smukimo rizika, ketvirtadienį pareiškė Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde, prie „reikšmingų“ rizikos veiksnių priskyrusi karą Ukrainoje.

Euro zona turėtų pasirengti tam, kad palūkanų normos bus dar didinamos po 0,5 procentinio punkto siekiant sumažinti infliaciją, kuri atkakliai laikosi aukštuose lygiuose, ketvirtadienį pareiškė Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde. Euro zonos centrinio banko Valdančioji taryba ketvirtadienį įvykusiame posėdyje nusprendė visas tris ECB pagrindines palūkanų normas padidinti 50 bazinių punktų.

Euro zonos ekonomika šį ir ateinantį ketvirtį gali trauktis dėl aukštų energijos kainų, tačiau 2023 metais ji vis tiek turėtų pasiekti silpną augimą, ketvirtadienį pareiškė Europos Centrinis Bankas (ECB). 2023 metais ekonomikos augimas pasieks 0,5 proc., prognozuoja bankas, sumažinęs ankstesnę 0,9 proc. augimo prognozę. Tuo tarpu 2024-aisiais, banko skaičiavimais, turėtų būti pasiektas didesnis – 1,9 proc. – augimas.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį padidino visas tris ECB pagrindines palūkanų normas padidinti 50 bazinių punktų, kovodamas su išaugusia infliacija euro zonoje. Remiantis sprendimu, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis didinamos atitinkamai iki 2,5, 2,75 ir 2 procentų. Pakeitimai įsigalios nuo 2022 m. gruodžio 21 dienos.

Europos investicijų bankas (EIB) skolina 65 mln. eurų Klaipėdos uosto krantinių rekonstrukcijai, gilinimui ir kitiems projektams. EIB interneto svetainėje nurodoma, kad paskolos sutartis pasirašyta gruodžio 9 dieną.  Klaipėdos uostas šios informacijos nekomentuoja, tačiau pranešė, kad jo vadovas Algis Latakas ir EIB viceprezidentas Thomas Ostros (Tomas Ostros) paskolos sutartį oficialiai pasirašys pirmadienį Vilniuje.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį greičiausiai paseks JAV Federalinio rezervo sistemos (FRS) pavyzdžiu ir pasirinks mažesnį palūkanų normų kėlimą, mano analitikai, esant požymių, kad įkaitusi infliacija pagaliau mažėja. ECB pastaruoju metu palūkanų normas didino tempu, kurį banko vadovė Christine Lagarde yra pavadinusi „sparčiausiu“, siekdamas sumažinti rekordinę infliaciją, kurią lėmė Rusijos karo Ukrainoje išaugintos maisto ir energijos kainos.

Latvijoje veikiantys bankai per devynis šių metų mėnesius uždirbo 216,878 mln. eurų pelno – 2,4 proc. mažiau negu tuo pat laikotarpiu pernai, parodė šalies finansų sektoriaus priežiūros institucijos – Finansų ir kapitalo rinkos komisijos (FKRK) – paskelbti duomenys. Bankų palūkanų pajamos sausio–rugsėjo mėnesiais, palyginti su metais anksčiau, padidėjo 2,7 proc. iki 409,313 mln. eurų, o palūkanų išlaidos sumažėjo 26,4 proc. iki 37,832 mln. eurų. Pajamos iš komisinių smuko 2,2 proc.

Pasaulinė skaitmeninių komunikacijos technologijų paslaugų teikėja „Notified“ planuoja plėtrą Vilniuje. Per artėjančius penkerius metus įmonė planuoja savo dabartinę 70 darbuotojų komandą patrigubinti – papildyti keliais šimtais naujų specialistų, pranešė užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“.  Anot „Notified“ personalo skyriaus vadovės Leanne Boller, įmonė nusprendė investuoti į Lietuvos technologijų specialistus.

JAV federalinio rezervo sistemos (FRS) vadovas Jerome'as Powellas sako, jog tebėra neaišku, ar JAV ekonomiką ištiks recesija, nors JAV centrinis bankas ir pablogino šalies ekonomikos augimo 2023 metais prognozę ir dabar numato, kad prieaugis kitąmet sudarys tik 0,5 proc., o ne 1,2 proc., kaip prognozuota anksčiau. „Nemanau, jog kas nors žinotų, ar mus ištiks recesija, ar ne, ir jeigu taip, ar tai bus gili recesija, ar ne.

JK vyriausybė ketvirtadienį paskelbė, kad nuo 2024 metų birželio bus gerokai padidinti leidžiamų neštis į lėktuvų salonus skysčių kiekiai. Šiuo metu tarptautiniuose oro uostuose į orlaivių salonus galima įsinešti tik mažiau nei 100 ml skysčių kiekius, su sąlyga, kad saugumo patikros metu buteliukai su skysčiais bus sudėti į skaidrius maišelius.

„Zara“ savininkė „Inditex“ trečiadienį pranešė, kad trečiąjį fiskalinių metų ketvirtį jos pelnas šoktelėjo, nepaisant sparčiai didėjančios infliacijos ir karo Ukrainoje poveikio verslo sąnaudoms. Grupė, kuriai taip pat valdo „Massimo Dutti“, pranešė, kad nuo rugpjūčio 1 dienos iki spalio 31 dienos uždirbo 1,3 mlrd. eurų (1,4 mlrd. JAV dolerių) grynąjį pelną, palyginti su 1,23 mlrd. eurų per tą patį laikotarpį pernai.  „Factset“ apklausti analitikai taip pat tikėjosi 1,3 mlrd.

Būsto kainos Latvijoje trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, pakilo 13,7 proc., parodė šalies statistikos tarnybos išankstiniai duomenys. Naujos statybos būstas tuo pat laikotarpiu pabrango 12,5 proc., o senesnės statybos būstas – 14 procentų. Trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju ketvirčiu, būsto kainos paaugo 1,3 procento. Vien pirminėje būsto rinkoje kainos ūgtelėjo 0,1 proc., o antrinėje – 1,5 procento.

Lenkijos energetikos milžinei „Orlen“ užbaigus valstybės kontroliuotos gamtinių dujų įmonės „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ (PGNiG) prisijungimo sandorį, buvo pareikštas dar vienas ieškinys, kuriuo reikalaujama panaikinti 2022 metų spalio 10 dienos PGNiG neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą patvirtinti bendrovės susijungimą su „Orlen“, praneša Lenkijos verslo leidinys „Parkiet“. Pasak leidinio, šių metų gruodžio 12 dieną „Orlen“ gavo informacijos, jog iškeltas dar viena...

Lenkijos naftos koncernas „Orlen“ pranešė priėmęs du galutinius investicinius sprendimus dėl naftos ir dujų projektų Norvegijos šelfe plėtojimo kartu su partneriais, įskaitant „Aker BP“ ir „Equinor Energy“. Pirmasis investicinis sprendimas susijęs su plotais, kurie priklausys projektui NOAKA ir bus plėtojami kartu su „Aker BP“ bei „Equinor Energy“.  „Orlen“ dalis šiame projekte sudarys 12,3 proc., rašoma Lenkijos naftos koncerno per biržą paskelbtame pranešime.

Lietuvai neketinant politiškai derėtis su Minsko režimu dėl baltarusiškų trąšų eksporto atnaujinimo per Lietuvą mainais į ukrainietiškų grūdų tranzitą per Baltarusiją, tačiau neatmetant jų vežimo komerciniais pagrindais, iniciatyvą vežti gūdus šiuo keliu pirmiausiai turėtų rodyti Ukraina, sako Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas.  „Mano manymu, pati Ukraina turėtų norėti tą daryti, išeiti ta iniciatyva turėtų iš Ukrainos pirmiausiai.

Didžiausias Danijos bankas „Danske Bank“ pripažino kaltę dėl Amerikos bankų apgaudinėjimo siekiant į JAV finansų sistemą slapta perkelti Rusijos ir kitų šalių nusikaltėlių pinigus ir sutiko sumokėti 2 mlrd. JAV dolerių (1,89 mlrd. eurų) baudą, pranešė Teisingumo departamentas.

Briuseliui peržiūrint Europos Sąjungos (ES) 2021-2027 metų finansinę programą Lietuva sieks, kad būtų skirta pakankama finansinė ir humanitarinė parama su Rusija kariaujančiai Ukrainai, taip pat ES narėms, priimančioms daugiausia pabėgėlių iš Ukrainos. Be to, Lietuva norėtų didesnių investicijų į karinį mobilumą ir lankstesnio ES biudžeto.   Finansų ministerijos ES Biudžeto skyriaus specialistė Rasa Kulikauskienė sako, kad šiuo metu rengiamas pirminis Lietuvos pozicijos projektas.

Europos Sąjungos (ES) ministrai antradienį Briuselyje įvykusiame susitikime išsprendė dalį nesutarimų dėl siūlomų gamtinių dujų kainų „lubų“, bet nusprendė derybas šiuo klausimu pratęsti kitą savaitę, kad būtų galima galutinai sutarti dėl „techninių“ detalių.

Briuselyje antradienį susitinkantys Europos Sąjungos (ES) ministrai stengiasi išspręsti dėl siūlomų gamtinių dujų kainų „lubų“ tebevyraujančius nesutarimus, trukdančius įgyvendinti kitas priemones, kuriomis siekiama sušvelninti energijos krizės Europoje poveikį. Į šaltąjį žiemos sezoną Europos žemynas įžengė turėdamas mažiau energijos tiekimo galimybių, nes Rusija yra sumažinusi dujų tiekimą, keršydama už sankcijas, kurias Europos Sąjunga paskelbė Maskvai dėl jos karo Ukrainoje.

Tyrimas ir kratos Latvijos banke „Baltic International Bank“ yra susijusios su baudžiamuoju procesu dėl įtariamo didelio masto pinigų plovimo, parodė informacija, su kuria pavyko susipažinti agentūrai LETA. Valstybinės policijos atstovė spaudai Ilzė Jurevica banko pavadinimo nenurodė, bet patvirtino, kad policija tiria baudžiamąją bylą dėl įtariamo didelio masto pinigų plovimo, o pirmadienį Rygoje buvo atlikti procesiniai veiksmai.

Amerikiečių verslininkas Elonas Muskas pirmadienį atnaujino „Twitter“ prenumeratos paslaugą po to, kai pirmasis mėginimas sukėlė gėdingą netikrų paskyrų bangą, išgąsdinusią reklamos užsakovus ir sukėlusią abejonių dėl socialinio tinklo ateities. Pastarasis mėginimas įvyko praėjusį mėnesį, vos 10 dienų po to, kai E. Muskas perėmė platformą, sumokėjęs už ją 44 mlrd. JAV dolerių.

Šveicarijos maisto milžinė „Nestle“ pirmadienį pareiškė karo draskomoje Ukrainoje atidaranti naują gamyklą ir investuosianti dešimtis milijonų eurų į šį naują gamybos centrą ir gamybos tinklą, kuriame turėtų dirbti apie 1,5 tūkst. žmonių. „Nestle“ skelbia Ukrainoje atidaranti naują gamybos centrą“, – pranešime nurodė bendrovė, prieš karą Ukrainoje turėjusi tris gamyklas. Pasak pranešimo, „į gamybą Smolyhivo gyvenvietėje Voluinės srityje Ukrainos vakarinėje dalyje bus investuota 40 mln.

Kinija kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), apskųsdama JAV sprendimą apriboti lustų eksportą, pirmadienį pranešė Kinijos prekybos ministerija. Pasak Kinijos, tokie JAV veiksmai kelia grėsmę pasaulinėms tiekimo grandinėms.  Spalį Jungtinės Valstijos paskelbė naujas eksporto kontrolės priemones, skirtas apriboti Kinijos galimybes pirkti ir gaminti aukščiausios klasės lustus, kuriuos būtų galima panaudoti kariniais tikslais.

Energetikos ministras Dainius Kreivys antradienį Briuselyje kartu su kitais už energetiką atsakingais Bendrijos ministrais sieks susitarti dėl dujų kainų viršutinės ribos Nyderlandų TTF prekybos taške.

Lenkija išvengs ekonominės recesijos, o infliacija 2023 metais turėtų smukti žemiau 10 proc., prognozuoja Lenkijos centrinio banko vadovas. Adamas Glapinskis tai pareiškė per praėjusios savaitės pabaigoje Varšuvoje įvykusią spaudos konferenciją, pranešė Lenkijos valstybinė naujienų agentūra PAP ir visuomeninis radijas. „Recesijos Lenkijoje nenumatome, bet bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas gali sulėtėti iki maždaug nulio. Mūsų prognozėmis, prieaugis sieks 0,7 proc.

Latvijos prekių eksportas sausio-spalio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, galiojusiomis kainomis išaugo 30,7 proc. iki 17,336 mlrd. eurų, importas – 35,3 proc. iki 21,849 mlrd. eurų, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Pagrindinė užsienio prekybos apyvartos įspūdingo augimo priežastis – kainų šuolis, o rodiklius kėlė ir kukli palyginimo bazė. Vien tik spalį Latvijos prekių eksportas įvertintas 1,816 mlrd. eurų, importas – 2,381 mlrd. eurų.

Vidutinis nedarbas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse spalį nepakito, penktą mėnesį iš eilės išlikdamas žemiausiame lygyje nuo šio rodiklio skaičiavimo pradžios 2001-aisiais – 4,9 proc., teigiama organizacijos pirmadienį išplatintame pranešime. Bedarbių skaičius EBPO narėse spalį, palyginti su rugsėju, beveik nepasikeitė – apytikriai 33,3 mln. žmonių. Moterų ir vyrų nedarbo lygis išliko stabilus – atitinkamai 5,2 proc. ir 4,7 procento.

JAV biofarmacijos bendrovė „Amgen“ pirmadienį pareiškė pasiekusi susitarimą už 27,8 mlrd. JAV dolerių (26,3 mlrd. eurų) įsigyti „Horizon Therapeutics“, kuri specializuojasi vaistų nuo retų ir autoimuninių ligų srityje. Tai didžiausias šių metų įsigijimas sveikatos sektoriuje. Kalifornijoje įsikūrusi „Amgen“ pranešė, kad už „Horizon Therapeutics“ sumokės grynaisiais po maždaug 116,5 JAV dolerio (110,3 euro) už akciją, t. y. 20 proc.

Registruotas nedarbas Estijoje per praėjusį mėnesį išaugo 0,3 procentinio punkto iki 7,7 proc. ekonomiškai aktyvių gyventojų, pranešė Draudimo nuo nedarbo fondas. Oficialiai registruotų bedarbių per mėnesį padaugėjo nuo 48,42 tūkst. iki 50,21 tūkstančio. 19,9 proc. jų sudarė riboto darbingumo žmonės. Lapkritį užregistruota beveik 8,5 tūkst. naujų bedarbių – procentu daugiau nei spalį. Praėjusį mėnesį buvo siūloma vidutiniškai 8,91 tūkst. laisvų darbo vietų – bemaž 16 proc.

Užsienio turistų srautas Latvijoje dėl karo Ukrainoje šiemet yra labai nedidelis, interviu televizijai TV3 pirmadienį pareiškė Latvijos kaimo turizmo asociacijos vadovė Asnatė Ziemelė. „Užsienio turistų skaičius vis dar labai, labai nedidelis. Turime estų ir lietuvių, kurie supranta padėtį taip pat, kaip ir mes. Yra lenkų, taip pat kažkiek vokiečių ir suomių, bet tai ir viskas“, – sakė ji.

Jungtinei Karalystei (JK) išgyvenus vieną šalčiausių naktų šiais metais, kai termometro stulpeliai nukrito žemiau 15 laipsnių, pirmadienį gyventojų prašoma kelioms valandoms sumažinti elektros ir dujų suvartojimą.  „Dailymail“ rašo, kad JK gyventojų prašoma elektros suvartojimą sumažinti nuo 17 val. iki 19 val., mat šiuo laikotarpiu prognozuojamas didelis elektros kainų šuolis.

Lenkijos ministras pirmininkas pasveikino Vokietijos automobilių gamintojos „Mercedes-Benz“ sprendimą pietvakarių Lenkijoje pastatyti 1 mlrd. eurų vertės elektrinių furgonų gamyklą, kurį pavadino „aiškiu pažangos“, kurią jo šalis padarė pastaraisiais metais, „ženklu“. Mateuszas Morawiecki tai pareiškė per pirmadienį Varšuvoje surengtą spaudos konferenciją, pranešė Lenkijos valstybinė naujienų agentūra PAP, kurią cituoja lenkų visuomeninis radijas.