Užsienio verslas

Per antrąjį šių metų ketvirtį Talino oro uoste perkrauta 2,75 tūkst. tonų krovinių ir pašto siuntų – 2,8 proc. daugiau nei per ankstesnius tris mėnesius ir 11,3 proc. daugiau nei per tą patį ankstesnių metų laikotarpį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Balandžio-birželio mėnesiais iš lėktuvų iškrauta 1,48 tūkst. tonų, o į lėktuvus pakrauta 1,27 tūkst. tonų krovinių ir pašto siuntų. Keleivių srautai per metų ketvirtį augo 78 proc., per metus – beveik keturis kartus iki 766 tūkst. žmonių.

JAV drabužių mažmeninės prekybos milžinė „Gap“ atleis 500 administracijos darbuotojų San Fransiske ir Niujorke, siekdama sumažinti grupės išlaidas mažėjančių pardavimų fone. Bendrovės atstovas patvirtino pranešimus apie darbo vietų mažinimą. Mažmeninkės, valdančios ir tinklus „Old Navy“, „Banana Republic“ bei „Athleta“, pastaraisiais metais patiriamas finansines problemas dar labiau pagilino pandemija ir augančios tiekimo grandinių išlaidos. Sausio 29 dieną įmonė turėjo maždaug 97 tūkst.

Pramonės produkcijos gamintojų kainos per metus smarkiai ūgtelėjo visose trijose Baltijos valstybėse, o labiausiai – Latvijoje. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, praėjusį mėnesį, palyginti pernai rugpjūčiu, Lietuvos pramonės gamintojai savo produkciją pabrangino 28,4 proc., Latvijos – 35 proc., Estijos – 28,3 procento. Per mėnesį (rugpjūtį, palyginti su liepa) Lietuvos pramonės produkcijos gamintojų kainos sumenko 0,2 proc., o Latvijos ir Estijos – paaugo atitinkamai 4,1 proc.

Atsižvelgdamas į Kinijos „didžiulį“ skolinimo besivystančioms šalims mastą, Pekinas turėtų aktyviau dalyvauti skolų restruktūrizavime, kad būtų išvengta naujos tarptautinės skolų krizės, antradienį pareiškė aukšto rango JAV iždo pareigūnas.

JAV doleris trečiadienį pasiekė aukščiausią lygį per 20 metų pagrindinių konkuruojančių valiutų krepšelio atžvilgiu, prekybininkams ieškant saugumo tuo metu, kai Rusija eskaluoja karinius veiksmus Ukrainoje, o JAV Federalinio rezervo sistema (FRS) ruošia dar vieną agresyvų JAV palūkanų normos kėlimą. JAV dolerio indeksas „ICE US Dollar“, kuriuo vertinami JAV dolerio kurso pokyčiai šešių pagrindinių pasaulio valiutų atžvilgiu, įkaitant eurą, svarą ir jeną, šoktelėjo 0,5 proc.

Didžioji Britanija trečiadienį pristatė šešių mėnesių planą, įsigaliosiantį nuo spalio, pagal kurį valstybė apmokės maždaug pusę įmonių sąskaitų už energiją, ministrei pirmininkei Liz Truss siekiant stabdyti pragyvenimo išlaidų augimą.  Pranešimas paskelbtas artėjant penktadieniui, kai naujasis Didžiosios Britanijos iždo kancleris Kwasi Kwartengas pristatys mokesčių mažinimo planus, skirtus padėti su dešimtmečių aukštumas pasiekusia infliacija susiduriantiems gyventojams.

JAV doleris trečiadienį pasiekė aukščiausią lygį per 20 metų pagrindinių konkuruojančių valiutų krepšelio atžvilgiu, prekybininkams ieškant saugumo tuo metu, kai Rusija eskaluoja karinius veiksmus Ukrainoje, o JAV Federalinio rezervo sistema (FRS) ruošia dar vieną agresyvų JAV palūkanų normos kėlimą. JAV dolerio indeksas „ICE US Dollar“, kuriuo vertinami JAV dolerio kurso pokyčiai šešių pagrindinių pasaulio valiutų atžvilgiu, įkaitant eurą, svarą ir jeną, šoktelėjo 0,5 proc.

Užsienio šalių ginklų gamintojai svarsto galimybes Lietuvoje steigti gamyklą, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas. Seimo komitetas trečiadienį svarstė klausimą dėl Lietuvos kariuomenės atsargų ir nacionalinių gamybinių pajėgumų. Pasak L. Kasčiūno, karas Ukrainoje parodė, kad reikia siekti įsigyti kuo daugiau atsargų, o ypač pravartu būtų į Lietuvą pritraukti užsienio investuotojus.

Kinijos „nelanksti“ ir „nenuosekli“ nulinio COVID politika žlugdo Europos įmonių veiklą šalyje, trečiadienį pranešė ES prekybos rūmai Kinijoje, perspėję, kad europiečių įmonių buvimas Kinijoje „nebegali būti laikomas savaime suprantamu“.  Paskelbta ataskaita tapo dar vienu užsienio verslo bendruomenės pareiškimu, kad Pekino griežta politika, skirta viruso plitimo stabdymui, kenkia antrai pagal dydį pasaulio ekonomikai ir izoliuoja ją tarptautinėje arenoje.

Vokietijos gamtinių dujų saugyklos užpildytos daugiau kaip 90 proc., nepaisant to, kad Rusija nuo šio mėnesio pradžios visiškai nutraukė jų tiekimą per Baltijos jūrą nutiestu eksporto koridoriumi, pažymi visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, remdamasi „Aggregated Gas Storage Inventory“ duomenimis. „Užpildžiusi savo dujų saugyklas 90,07 proc.

Estijos banko antradienį paskelbtoje atnaujintoje makroekonominėje apžvalgoje numatytas šalies bendrojo vidaus produkto šiais metais sumažėjimas 0,5 proc., augimas apytikriai 1 proc. 2023-aisiais ir iki 3,5 proc. 2024 metais. Apžvalgoje pažymima, jog dėl geopolitinio nestabilumo ekonomikos raidos ir infliacijos prognozės yra neaiškesnės nei įprastai. Centrinio banko vertinimu, Estijos ekonomikos perspektyvos labiausiai priklauso nuo tolesnės kainų dinamikos.

Norvegijos nepriklausomas turto fondas – didžiausias toks pasaulyje – antradienį paskelbė ketinantis reikalauti, kad maždaug 9 tūkst. įmonių, į kurias jis investavo visame pasaulyje, iki 2050 metų pasiektų nulines anglies dioksido emisijas.  „Visoms įmonėms nustatome nulinių emisijų tikslą vėliausiai iki 2050 metų“, – pareiškė fondo vyriausioji valdymo ir atitikties pareigūnė Carine Smith Ihenacho, paskelbdama apie naują fondo klimato veiksmų planą.

Vokietijos pramonės produkcijos kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su pernai rugpjūčiu, pakilo 45,8 proc., pranešė Federalinė statistikos tarnyba („Destatis“). Tai – didžiausias šio kainų indekso metinis prieaugis nuo jo skaičiavimo pradžios 1949-aisiais, o jo augimo rekordai beveik kas mėnesį buvo gerinami nuo pernai gruodžio, pažymi „Trading Economics“. Tuo tarpu analitikai pranašavo augimo sulėtėjimą vidutiniškai iki 37,1 proc. nuo liepą užfiksuotų 37,2 procento.

Kanadoje rugpjūčio mėnesį kritusios benzino kainos padėjo atvėsinti metų infliaciją iki 7 proc. rodiklio, kurio nesitikėjo net analitikai, tačiau bakalėjos kainos ir toliau augo, antradienį pranešė nacionalinė statistikos agentūra.  Naujausi duomenys pažymėjo antrąjį iš eilės kainų augimo sulėtėjimo mėnesį po 8,1 proc. piko birželį. Analitikai prognozavo, kad infliacija sumažės tik labai nedaug.

Botsvana, svarbi jautienos eksportuotoja į Europos Sąjungą, planuoja paskersti 10 tūkst. galvijų, kad pažabotų snukio ir nagų ligos (SNL) protrūkį, pirmadienį pranešė šalies pareigūnai.  Pirmasis didelis protrūkis per dvejus metus privertė Pietų Afrikos šalį rugpjūčio 24 dieną sustabdyti visą jautienos eksportą.  Kasmet iš Botsvanos į ES eksportuojama apie 9 tūkst. tonų jautienos.

Latvijos vyriausybė, siekdama sumažinti energijos išteklių vartojimą gyvenamosiose patalpose, antradienį leido per artėjantį šildymo sezoną mažinti šildymo bei karšto vandens temperatūrą. Pasak vyriausybės spaudos tarnybos pranešimo, nuspręsta laikinai sumažinti patalpų temperatūrą ir nustatyti ne aukštesnę kaip 19 laipsnių pagal Celsijų. Skelbiama, kad sumažinus būsto temperatūrą vienu laipsniu, bus sutaupoma apie 5 proc. išlaidų šildymui, o tai ilgainiui reiškia esminį taupymą.

JAV greitojo maisto tinklas „McDonald's“ antradienį pirmą kartą po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vėl atidarė savo restoranus Kyjive, patvirtindamas, kad gyvenimas sostinėje grįžta į įprastas vėžes, karui trunkant jau beveik septynis mėnesius.

Dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą ilgalaikės grūdų kainos gali padidėti 7 proc., rodo pirmadienį paskelbti atlikto tyrimo rezultatai, taip pat parodę, kad padidinus pasėlių plotus kitose šalyse siekiant kompensuoti grūdų trūkumą, padidėtų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos.  Rusijos ir Ukrainos, dar vadinamų „pasauliniais duonos krepšeliais“, bendras eksportas sudarydavo apie 28 proc. pasaulinės kviečių pasiūlos.

Keletas paprastų katilo nustatymų pakeitimų padėjo Timui Džounsui sutaupyti 100 svarų sterlingų – ir tai užtruko vos kelias minutes. Išjungus katilo išankstinio šildymo nustatymą ir pažeminus temperatūrą, jis sumažino energijos sąnaudas. Timo metinė dujų sąskaita nuo 2020 m. rugsėjo iki 2021 m. rugpjūčio mėn. siekė 380 svarų. Jo sąskaita už dujas po to, kai jis atliko energijos taupymo pakeitimus – nuo ​​2021 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. rugpjūčio mėn.

Vokietijos komunalinių paslaugų įmonėms pastarosiomis savaitėmis teko susidoroti su didžiuliu klientų skambučių kiekiu, kurie buvo pikti ar beviltiškos būsenos dėl nepaprastai didelių sąskaitų už energiją, praneša „Reuters“. Didžiausia komunalinė įmonė E.ON padidino savo pajėgumus norėdama priimti skambučius iš vartotojų, kurie buvo šokiruoti sužinoję, kiek pastaraisiais mėnesiais išaugo jų sąskaitos už energiją.

Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijoje Jungtinėse Valstijose (JAV) dalyvaujantis prezidentas Gitanas Nausėda su Afrikos Sąjungos vadovu Senegalo prezidentu Macky'íu Sallu aptars Rusijos karo Ukrainoje sukeltą maisto krizę.

Japonijoje metų infliacija rugpjūtį pasiekė 2,8 proc. – aukščiausią lygį nuo 2014-ųjų, rodo antradienį paskelbti vyriausybės duomenys. Pastarąjį kartą, kai buvo fiksuoti tokie skaičiai, kainos buvo dirbtinai padidintos padidinus pridėtinį vertės mokestį (PVM). Neįtraukiant metų, kai mokesčių padidinimas turėjo įtakos infliacijos rodikliui, rugpjūčio mėnesio infliacija buvo sparčiausia per beveik 31 metus.

Antradienį Vokietijos Meklenburgo-Pomeranijos federalinės žemės Lubmino pramoniniame uoste pradedamas statyti suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalas. Pramoninis uostas įsikūręs vietovėje, kur į sausumą iškyla abu Rusijos „Nord Stream“ eksporto dujotiekiai, skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Projektą įgyvendins Vokietijos bendrovė „Deutsche ReGas“, jį finansuos privatūs investuotojai.

Rusijos naikinančią invaziją atremianti Ukraina suteiks humanitarinę pagalbą  Etiopijai ir Somaliui – 50 tūkst. kviečių. Ukrainos ministrų kabineto atitinkamas nutarimas skelbia, kad šiuos grūdus skirs Valstybinė maisto ir grūdų korporacija, o siuntos vertė – 420 mln. grivinų (11,5 mln. eurų) – bus kompensuota iš valstybės iždo rezervo.

Rusijos naikinančią invaziją atremianti Ukraina suteiks humanitarinę pagalbą Etiopijai ir Somaliui – 50 tūkst. kviečių. Ukrainos ministrų kabineto atitinkamas nutarimas skelbia, kad šiuos grūdus skirs Valstybinė maisto ir grūdų korporacija, o siuntos vertė – 420 mln. grivinų (11,5 mln. eurų) – bus kompensuota iš valstybės iždo rezervo.

Vokietijos centrinis bankas pirmadienį pareiškė, kad vis labiau tikėtina, jog didžiausia Europos ekonomika trauksis „ilgesnį laiką“, Rusijai stabdant energijos tiekimą žemynui.  „Vokietijos ekonomikos nuosmukio ženklų daugėja“, – sakoma Bundesbanko mėnesinėje ataskaitoje, perspėjančioje apie „platų ir užsitęsusį ekonominės veiklos nuosmukį“.  Tikėtiną recesiją visų pirma lems „pasiūlos suvaržymai“, kitaip tariant, sumažėjęs energijos tiekimas po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Sudeginus pasaulines išžvalgytas iškastinio kuro atsargas, išsiskirtų 3,5 trln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų – septynis kartus daugiau nei likęs anglies dioksido biudžetas, apskaičiuotas taip, kad visuotinis klimato atšilimas būtų apribotas iki 1,5 laipsnio, rodo pirmadienį paskelbta pirmoji vieša angliavandenilių atsargų ataskaita.

Vokietijos pramonės konglomeratas „Siemens“ pradėjo naudoti vieną didžiausių šalyje ekologiško vandenilio gamybos gamyklų. Pasak „Siemens“ pranešimo, 1350 tonų vandenilio per metus gaminsianti gamykla pradėjo veikti Bavarijos mieste Vunzydelyje. 45 proc. jos operatorės „WUN H2“ akcijų valdys „Siemens“ padalinys „Siemens Financial Services“, tiek pat – pramoninių dujų gamintojas „Riessner Gase“, o likusius 10 proc.

ES siekia užsitikrinti nepaprastąsias galias, kurios leistų priversti įmones greitai nukreipti išteklius, kai reikės skubiai išspręsti tiekimo grandinių trikdžius, sakoma pirmadienį pristatytame teisės akto projekte.  Šis pasiūlymas – tai dalis ES atsako į jos skaudžią patirtį per COVID-19 pandemiją, kai Jungtinės Valstijos ir Kinija sustabdė vakcinų ir kitų svarbių produktų eksportą, kad galėtų aprūpinti savo piliečius.

Vengrijos pigių skrydžių bendrovė „Wizz Air“, turinti bazę Vilniaus oro uoste, pranešė, jog savo orlaivių parką papildys 75 naujais „Airbus A321neo“ lėktuvais. Anot pranešimo, įsigydama šiuos orlaivius, kurių didžioji dalis turėtų būti pristatyti 2028–2029 metais, bendrovė įgyvendina planą iki 2030-ųjų daugiau kaip triskart iki pusės tūkstančio išplėsti savo lėktuvų parką.

Norvegijos maisto pramonės grupės „Orkla“ valdoma bendrovė „Orkla Foods Latvija“, gaminanti „Spilva“ prekės ženklo produkciją, kuri realizuojama ir Lietuvoje, pernai pasiekė 22,327 mln. eurų apyvartą -  21,7 proc. kuklesnę nei užpernai. 2021-aisiais patirtas 706,8 tūkst. eurų nuostolis, palyginti su 2,22 mln. eurų pelnu 2020 metais, nurodoma Latvijos įmonių registrui pateiktoje bendrovės ataskaitoje.

Bankrutuojanti Kauno didmeninės naftos produktų prekybos įmonė „Mogita“ jos kreditoriui – Rusijos naftos koncernui „Rosneft“ – turės sumokėti jo reikalaujamą 190 tūkst. eurų skolą.  Lietuvos apeliacinis teismas rugsėjo 13 dieną nutarė, kad „Mogita“ Rusijos koncernui turi sumokėti 183 tūkst. eurų skolą bei 6,6 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų. Teismas paliko nepakeistą liepą priimtą Kauno apygardos teismo sprendimą.

Žemutinės Saksonijos – Vokietijos federalinės žemės – vyriausybės vadovas Stephanas Weilis pareiškė, kad Rusijos antrasis eksporto dujotiekis per Baltijos jūrą iki Vokietijos „Nord Stream 2“ niekada nebus naudojamas, net ir pasibaigus Vladimiro Putino vadovavimo Rusijai erai, pirmadienį skelbia Vokietijos naujienų agentūra DPA. „Pasitikėjimo praradimas yra tiek esminis, kad Vokietija daugiau niekada negalės pasikliauti Rusijos energijos ištekliais“, – sakė jis.

Kinija pastaruoju metu smarkiai padidino anglių naudojimą dėl ekstremalių oro sąlygų, vidaus energijos trūkumo ir kylančių pasaulinių degalų kainų, sustiprindama nerimą, kad Pekino politika gali trukdyti kovai su klimato kaita.  Kinija yra didžiausia pasaulyje teršėja šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, skatinančiomis visuotinį atšilimą, o prezidentas Xi Jinpingas yra pažadėjęs nuo 2026 metų mažinti anglių naudojimą kaip pastangų kovoti su klimato kaita dalį.

Lenkijos energetikos gigantas „Orlen“ domisi Vokietijos federalinės valdžios iš didžiausio Rusijos koncerno, Kremliaus kontroliuojamo „Rosneft“ perimta „PCK Schwedt“ naftos perdirbimo gamykla Brandenburgo federalinėje žemėje, skelbia agentūra „Reuters“, remdamasi savais šaltiniais Berlyne ir Varšuvoje. Vos už kelių dešimčių kilometrų nuo Lenkijos sienos esanti Švedto naftos perdirbimo įmonė patenkina apie 90 proc.

JAV Federalinio rezervo sistema (FRS) šią savaitę greičiausiai paskelbs dar vieną didžiulį bazinės palūkanų normos kėlimą, nes naujausi JAV infliacijos duomenys parodė nerimą keliantį vaizdą, patvirtinantį prielaidas, kad centrinis bankas ir toliau turi veikti agresyviai. Dėl kylančių kainų metinė infliacija pasiekė aukščiausią lygį per keturis dešimtmečius, sukeldama pragyvenimo išlaidų krizę, nepaisant pastarosiomis savaitėmis sumažėjusių benzino kainų.

Lenkijos energetikos gigantas „Orlen“ į naują gamtinėmis dujomis kūrenamą elektrinę Gdansko uostamiestyje ketina investuoti mažiausiai 2,5 mlrd. zlotų (530 mln. eurų). Portalas energia.rp.pl skelbia, jog tokį finansavimą „Orlen“ planuoja suteikti savo antrinei įmonei „Energa“, o priėmęs galutinį investicijų sprendimą koncernas padengtų visas projekto įgyvendinimo išlaidas. Projektinis būsimos elektrinės pajėgumas – 450 megavatų. „Orlen“ valdo 90 proc. „Energa“ akcinio kapitalo, 93 proc.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad Turkija sumokės už ketvirtadalį rusiškų gamtinių dujų importo pagal naujus sandorius, skirtus prekybai skatinti, rubliais.  V. Putinas tai paskelbė sakydamas įžanginį komentarą susitikime su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, įvykusiame Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) viršūnių susitikimo užkulisiuose.

Latvija miško pramonės produkcijos, kuri užima pirmąją pagrindinių šalies eksporto prekių sąrašo eilutę, sausio-liepos mėnesiais finansine išraiška užsienyje pardavė 27,8 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai – už 2,538 mlrd. eurų, pranešė Žemės ūkio ministerijos Miškų departamentas. Importas augo 18,4 proc. iki 910,8 mln. eurų. 88,1 proc. viso eksporto ir 67,2 proc. viso importo sudarė mediena ir jos gaminiai sudarė. Eksportas ūgtelėjo 29,4 proc., importas – 14,7 procento. 26 proc.

Prancūzijos garsieji Luvro ir Versalio muziejai anksčiau išjungs apšvietimą, imdamiesi šios simbolinės priemonės, kad primintų visuomenei apie Ukrainos karo sukeltą energetikos krizę, šeštadienį pranešė kultūros ministrė.  Paryžius praėjusią savaitę paskelbė, kad pradės išjungti dekoratyvines šviesas, puošiančias miesto paminklus, keliomis valandomis anksčiau nei įprastai, o Eifelio bokštas ir kiti objektai jau sumažino apšvietimą dėl išaugusių elektros kainų.

Vokietijos automobilių koncernas „Volkswagen“ sekmadienį paskelbė, kad per aukščiausios klasės sportinių automobilių prekės ženklo „Porsche“ įžengimą į akcijų rinką planuoja pasiekti 70–75 mlrd. eurų įmonės įvertinimą. Orientacinė akcijų kaina sieks nuo 76,50 iki 82,50 euro už akciją, teigiama bendrovės pranešime.  „Porsche“ turėtų debiutuoti Frankfurto akcijų rinkoje rugsėjo 29 dieną.

Pasirodė naujų ženklų, kad jau beveik septynis mėnesius trunkantis Rusijos karas prieš Ukrainą agresorei kainuoja vis daugiau – ypač dėl nukritusių energijos produktų kainų. Netgi oficialūs Rusijos finansų ministerijos duomenys rodo, kad nuo metų pradžios fiksuotas didžiulis valstybės biudžeto perteklius per vasarą beveik išnyko, rašo CNN. Pajamos gerokai sumažėjo Birželio pabaigoje perteklius siekė apie 1,37 trilijono rublių (apie 23 mlrd.

Net šeši Lietuvos oreiviai šeštadienį Murska Sobotoje (Slovėnija) pradės pasirodymą 24-ajame pasaulio karšto oro balionų čempionate. Pasaulio pirmenybėse iš viso varžysis 105 oreiviai iš 32 valstybių. Lietuvai atstovaus Rimas Kostiuškevičius, Tadas Gegevičius, Vytautas Junevičius, Vytas Kerdokas, Dovydas Vaitkevičius ir Martynas Lyčius, rašoma pranešime spaudai. „Tikimės gero pasirodymo. Norėtume, kad bent vienas mūsų sportininkas patektų į dešimtuką.

Latvijos viešbučiai ir kitos viešojo apgyvendinimo įstaigos per pirmus septynis šių metų mėnesius sulaukė 1,177 mln. klientų – 85,4 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Svečių iš užsienio padaugėjo 3,9 karto iki 585,8 tūkst., o vietinių klientų – 21,8 proc. iki 591,1 tūkstančio. Tačiau palyginti su ikipandeminių 2019-ųjų atitinkamu laikotarpiu, klientų iš viso sumažėjo 28,4 procento.

Moldova pirmąjį pusmetį sukūrė palyginamosiomis kainomis tokios pat vertės kaip ir prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP), skelbia šalies žiniasklaida, remdamasi nacionaline statistikos tarnyba. Per pirmus šešis šių metų mėnesius sukurtas BVP galiojusiomis kainomis įvertintas 120,6 mlrd. lėjų. Vien tik antrąjį ketvirtį užfiksuotas ekonomikos metinis kritimas 0,9 procento.

„Nissan“ Jungtinėse Valstijose atšauks daugiau nei 203 tūkst. pikapų, nes jie gali netikėtai nuriedėti, kai paliekami stovėti su įjungta stovėjimo pavara. Atšaukimas apims modelių „Frontier“ ir „Titan“ pikapus, pagamintus nuo 2020 iki 2023 metų. JAV saugos reguliavimo institucijos ketvirtadienį paskelbtuose dokumentuose „Nissan“ teigia, kad savininkai, palikdami automobilius, turėtų naudoti stovėjimo stabdį. „Nissan“ teigia nežinanti apie jokias su defektu susijusias avarijas ar sužalojimus.

Rusijos centrinis bankas penktadienį pranešė mažinantis bazinę palūkanų normą dar 50 bazinių punktų iki 7,5 procento. Anot Rusijos žiniasklaidos pranešimų, toks sprendimas atitiko daugumos analitikų prognozes, o jų bendri lūkesčiai, kiek bazinės palūkanos gali būti apkarpytos, svyravo nuo 25 iki 100 bazinių punktų. „Dabartinė vartotojų kainų augimo sparta išlieka nedidelė, metų infliacija lėtėja. Tai nulėmė vienkartiniai veiksniai bei vartotojų paklausos mažėjimas.

Pasaulinės ekonomikos nuosmukio grėsmė didėja, centriniams bankams sutelkus dėmesį į sparčiai augančios infliacijos mažinimą, ketvirtadienį perspėjo Pasaulio bankas, ragindamas vyriausybes padėti didinti pasiūlą, kad būtų sušvelninti augančių kainų keliami suvaržymai. Infliacija visame pasaulyje auga sparčiausiai per pastaruosius dešimtmečius dėl pasiūlos apribojimų esant didelei paklausai, šalims atsivėrus po COVID-19 pandemijos.

Europos Komisija pristatė naujų taisyklių, kuriomis siekiama užtikrinti žiniasklaidos nepriklausomumą Europoje, kylant vis daugiau būgštavimų dėl valstybės kišimosi tokiose šalyse kaip Vengrija ir Lenkija. Europos žiniasklaidos laisvės akte bus numatytos „bendros apsaugos priemonės... siekiant užtikrinti, kad mūsų žiniasklaida galėtų veikti be jokių trukdžių, nesvarbu, ar ji būtų privati, ar valstybinė“, pareiškime teigė už vidaus rinką atsakingas EK narys Thierry Bretonas.