Užsienio verslas

Pagal prekių ir paslaugų kainas Europos Sąjungoje (ES) Lietuva yra 22-oje vietoje – kainų lygis šalyje buvo 28,1 proc. punktai žemesnis už ES vidurkį. „Eurostat“ duomenimis, 2021 m. suvartojamų prekių ir paslaugų kainų lygis ES šalyse reikšmingai skyrėsi. Jei vidutinis ES kainų lygis buvo 100 proc., tai jį gerokai viršijo didžiausias prekių ir paslaugų kainas turinčios Danija ir Airija – po 140 proc. Nuo jų tik 8 proc. atsiliko Liuksemburgas, po jo – Švedija (127,9 proc.

Vokietijos valdžios institucijos nusprendė aktyvuoti vadinamąjį pavojaus režimą, kuris yra antrasis avarinio plano dėl apsirūpinimo gamtinėmis dujomis etapas, ketvirtadienį skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Pirmasis šio plano etapas – ankstyvasis perspėjimas – Vokietijoje buvo paskelbtas kovo pabaigoje.

ES Teisingumo Teismas trečiadienį atmetė „Ryanair“ skundą, kuriuo buvo siekiama atšaukti pandeminę paramą, suteiktą Suomijos valstybinei oro bendrovei „Finnair“. Dubline įsikūrusi oro linijų bendrovė pandemijos metu iškėlė daugiau nei 20 bylų teismuose. „Ryanair“ siekė atšaukti didžiules gelbėjimo programas „Lufthansa“, „Air France“ ir kitoms pagrindinėms ES oro linijų bendrovėms, tačiau šios pastangos ne visada buvo sėkmingos. „Finnair“ buvo suteikta daugiau nei 1 mlrd. eurų (1,1 mlrd.

Europos Parlamentas (EP) trečiadienį nubalsavo už Europos Sąjungos anglies dioksido rinkos reformą. Toks žingsnis žengtas po netikėto sprendimo prieš dvi savaites atmesti pirminį teisės akto projektą dėl svarbios bloko klimato plano dalies.

„Google“ sutiko mokėti Vikipedijai už jos paieškos sistemoje rodomą turinį – tais pačiais principais kaip numato JAV technologijų milžinės sudaryti susitarimai su Europos naujienų tarnybomis. Internetinę enciklopediją prižiūrintis labdaros fondas „Wikimedia Foundation“ pranešė, kad „Google“ yra pirmasis mokantis klientas jo komercinei įmonei „Wikimedia Enterprise“, įkurtai praėjusiais metais.

Švedijos teismas trečiadienį atmetė Kinijos technologijų įmonės „Huawei“ skundą dėl vyriausybės sprendimo uždrausti naudoti gamintojos tinklo įrangą diegiant 5G mobiliojo ryšio infrastruktūrą šalyje.

Ispanijos vyriausybė per pusę sumažins pridėtinės vertės (PVM) mokestį elektrai, siekdama apsaugoti vartotojus nuo sparčiai augančios infliacijos, kurią paskatino Rusijos invazija į Ukrainą, trečiadienį pranešė ministras pirmininkas Pedro Sanchezas. Pranešimas paskelbtas, kai P. Sanchezo socialistai sekmadienį buvo sutriuškinti regioniniuose rinkimuose Andalūzijoje, laikytoje ilgametėje partijos tvirtove. P. Sanchezas parlamentui teigė, kad PVM sumažinimas nuo 10 iki 5 proc.

Turkijos krovininis laivas trečiadienį išplaukė iš Rusijos okupuoto Ukrainos Mariupolio uosto po „konstruktyvių“ derybų su Maskva dėl grūdų, pranešė turkų gynybos ministerija. Ministerija nenurodė, ar laivas gabena kviečius. „Susitikimas Maskvoje davė pirmą konkretų rezultatą“, – skelbiama Turkijos ministerijos pranešime. „Praėjus vos kelioms valandoms po ilgai trukusio susitikimo pabaigos, kelias dienas laukęs Turkijos sausų krovinių laivas išplaukė iš Ukrainos uosto“, – nurodoma jame.

  Prancūzijos reguliavimo institucijos ir „Google“ antradienį pasiekė susitarimą, kuriuo JAV technologijų milžinė įsipareigojo sąžiningai derėtis su naujienų organizacijomis dėl autorių teisių, taip užbaigdamos užsitęsusį ginčą. Pagal susitarimą bendrovė įsipareigojo pateikti naujienų grupėms skaidrius mokėjimo pasiūlymus per tris mėnesius nuo skundų dėl autorių teisių gavimo.

Vokietijos ekonomikos ministras pareiškė, kad Kremliaus kontroliuojamo gamtinių dujų giganto „Gazprom“ sprendimas sumažinti tiekimą Europai yra „Maskvos ataka prieš mus“. „Dujų tiekimo dujotiekiu „Nord Stream 1“ sumažinimas yra ataka prieš mus, ekonominė ataka“, – pabrėžė Robertas Habeckas (Robertas Habekas), antradienį sakydamas kalbą Vokietijos pramonininkų konferencijoje.

Turkijoje kitą savaitę rengiamos Rusijos, Ukrainos ir Jungtinių Tautų pareigūnų derybos, kuriomis siekiama atnaujinti sustabdytą grūdų eksportą per Juodąją jūrą, antradienį pranešė vietos žiniasklaida. Prieš susitikimą Stambule Turkijos gynybos pareigūnų delegacija šią savaitę lankysis Maskvoje, pranešė šaltiniai Turkijos prezidentūroje. Juos citavo televizijos NTV ir „CNN Turk“. Ukrainos uostuose yra įstrigę milijonai tonų kviečių ir kitų grūdų.

Ukraina antradienį pripažino, kad smogė naftos gręžimo platformai Juodojoje jūroje, ir pareiškė, kad Rusijos kariai ją naudoja kaip karinį objektą. Pirmadienį įvykdyta ataka buvo pirmasis smūgis Krymo energetikos infrastruktūrai Juodojoje jūroje nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24-ąją. Jis buvo nukreiptas į platformą su keturiais bokštais maždaug už 70 km nuo Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio.

Europos Sąjunga antradienį pažadėjo papildomai skirti 600 mln. eurų, kad padėtų pažeidžiamoms šalims spręsti dabartinę apsirūpinimo maistu krizę, kurią paaštrino Rusijos invazija į Ukrainą. 150 mln. eurų numatyta tiesioginei humanitarinei pagalbai Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalims, o 350 mln. eurų atiteks paramai tvariai maisto gamybai ir maisto sistemų atsparumui ilguoju laikotarpiu. Dar 100 mln. eurų numatyta makroekonominei paramai per TVF Skurdo mažinimo ir augimo fondą.

Rusijos energijos milžinės „Gazprom“ sprendimas sumažinti gamtinių dujų tiekimą Europai yra Maskvos „ataka prieš mus“, antradienį sakė Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas. „Dujų tiekimo dujotiekiu „Nord Stream 1“ sumažinimas yra ataka prieš mus, ekonominė ataka prieš mus“, – sakydamas kalbą pabrėžė R. Habeckas.

Septintasis sankcijų Rusijai paketas bei rusiškų dujų embargas Europos Komisijoje (EK) šiuo metu nėra svarstomi, sako Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.  „Kol kas net nėra svarstomas septintas sankcijų paketas. O apie dujų įtraukimą, deja, bet irgi nėra kalbos. Mes matėme kaip sunkiai, kiek ilgai nafta skynėsi kelią“, – Lietuvos žurnalistams Briuselyje antradienį sakė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas EK narys.

Ukraina antradienį apkaltino Rusijos energetikos milžinę „Gazprom“ neteisėtai sumažinus gamtinių dujų tiekimą Europos šalims, todėl Bendrijos valstybės buvo priverstos imtis veiksmų, kad kompensuotų energijos trūkumą. „Gazprom“ apribojo dujų tiekimą Europai dėl išgalvotų ir neteisėtų priežasčių, teisindamasi, kad „Nord Stream 1“ neveikia visu pajėgumu“, – sakė Ukrainos valstybinės energetikos bendrovės „Naftogaz“ vadovas Jurijus Vitrenka.

Europos pigių skrydžių bendrovėms šią vasarą gresia dar daugiau streikų, apie tokius naujus planus antradienį pranešus jų darbuotojams Ispanijoje ir Prancūzijoje. Profesinės sąjungos, atstovaujančios „Ryanair“ skrydžių palydovams Belgijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje, paragino rengti streikus ateinantį savaitgalį, o „easyJet“ veiklai Ispanijoje kitą mėnesį gresia devynių dienų streikas.

Švedija tapo dar viena šalimi, kurios Energetikos agentūra paskelbė pirmojo lygio „ankstyvąjį perspėjimą“, nerimaudama, kad dėl karo Ukrainoje sumažėjęs energijos importas iš Rusijos paveiks dujų tiekimus. Įspėjimas taikomas vakarų Švedijai, o panašų pareiškimą pirmadienį jau padarė Danija. „Švedija ir Danija turi bendrą dujų rinką ir bendrą balansavimo zoną, todėl Danijos tiekimo situacija yra labai svarbi Švedijai“, – teigiama agentūros pranešime.

Verslo magnatas Elonas Muskas antradienį pareiškė, kad jo 44 mlrd. JAV dolerių pasiūlymą dėl „Twitter“ perėmimo stabdo „labai svarbus“ klausimas dėl netikrų paskyrų. Kataro ekonomikos forume paklaustas E. Muskas nebuvo linkęs kalbėti apie susitarimą, sakydamas, kad tai yra „jautrus“ klausimas. „Vis dar lieka keletas neišspręstų reikalų“, – pažymėjo verslininkas. Tai apima ir klausimą, ar „netikrų vartotojų ir brukalų skaičius sistemoje yra mažesnis nei 5 proc.

Paaiškėjus, kad įgyvendinant ES sankcijas per Lietuvą bus ribojamas kai kurių prekių tranzitas į Kaliningrado sritį, jos gyventojai ėmė paniškai pirkti kai kurias prekes. Socialiniuose tinkluose netrukus pasirodė vaizdeliai, kaip statybinių ir namų apyvokos prekių parduotuvėje pirkėjai griebė kone viską, kas papuolė po ranka. „Pirmą dieną, kai įsigaliojo ribojimai, visi masiškai bėgo ir šlavė viską“, – leidiniui „The Moscow Times“ sakė vietos gyventojas Pavelas Tatarintsevas.

Rusija šeštadienį Karaliaučiuje atliks aštuonias valandas truksiantį elektros sistemos izoliuoto darbo bandymą, pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.  Pasak „Litgrid“, esminio poveikio Lietuvos elektros tiekimui bandymas neturės – tuo metu ji veiklą koordinuos su kaimyninių šalių operatoriais.

Pasaulinis aviacijos sektorius po dvejų pandemijos metų gali grįžti į pelningumą, tačiau karas Ukrainoje ir pragyvenimo išlaidų krizė kelia grėsmę, pirmadienį pareiškė Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA). Pasak organizacijos, 2023 metais pelningumas gali atsinaujinti, o šiais metais keleivių skaičius gali pasiekti 83 proc. iki pandemijos buvusio lygio. Skaičiuojama, kad pramonės nuostoliai sumažės iki 9,7 mlrd. JAV dolerių 2022 metais. Palyginti su 2020 metais fiksuotais 137,7 mlrd.

JAV ekonomikos nuosmukis nėra „neišvengiamas“, tačiau tikėtina, kad augimas sulėtės, pareiškė JAV iždo sekretorė Janet Yellen, praėjus kelioms dienoms po to, kai šalies centrinis bankas padidino palūkanų normas, sustiprindamas nerimą dėl gresiančio nuosmukio.

Lietuvai pradėjus praktiškai taikyti visos Europos Sąjungos mastu priimtas sankcijas Rusijai, Kremliaus propagandininkai vos ne paskelbė karą mūsų šaliai. Tačiau galiausiai patys išsiaiškino, kad kiek perdėjo, nes realiai pervežti draudžiama tikrai ne pirmo būtinumo prekes. Kaliningrado srities administracija pati paskelbė sąrašą prekių ir produktų, kuriuos uždrausta vežti per Lietuvą tranzitu. Šį sąrašą skelbia ir prorusiška žiniasklaida.

Jungtinių Valstijų tarptautinės plėtros finansavimo korporacija (DFC) ir Trijų jūrų iniciatyvos investicinis fondas pasiekė susitarimą, tapsiantį pagrindu sutarčiai, įpareigosiančiai JAV skirti šiam fondui iki 300 mln. dolerių (285,3 mln. eurų), pranešė DFC atstovai. Finansavimas bus skiriamas investicijoms į energetiką ir infrastruktūrą palaikyti, siekiant didinti aprūpinimo energija saugumą ir energetikos diversifikaciją, taip pat siekiant stiprinti tarpusavio ryšius Trijų jūrų regione.

Ukraina dalyvauja „sudėtingose derybose“ dėl Rusijos vykdomos ukrainiečių uostų blokados panaikinimo, pirmadienį sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis, įspėdamas, kad pasaulinė grūdų krizė tęsis tol, kol vyks Rusijos „kolonijinis karas“. „Įvairiais lygiais dalyvaujame sudėtingose derybose, kad būtų atblokuoti... Ukrainos uostai. Tačiau pažangos dar nėra.

Daugiau kaip 80 proc. agentūros „Bloomberg“ apklaustų ekonomistų pranašauja, kad Jungtinę Karalystę per artimiausius metus ištiks recesija, kurios pagrindinės priežastys bus rekordinis kainų augimas bei pašliję santykiai su Europos Sąjunga – pagrindine Britanijos prekybos partnere.

Vokietija surengs konferenciją dėl karo Ukrainoje gresiančios pasaulinės maisto krizės klausimu, ir šiame susitikime, be kitų pareigūnų, dalyvaus JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, pirmadienį paskelbė vokiečių vyriausybės atstovas. Penktadienį įvyksiančiame susitikime „Vienijantis dėl pasaulinio maisto saugumo“ bus tariamasi dėl gresiančio maisto stygiaus, sakė atstovas spaudos konferencijoje Berlyne.

Latvija pateikė Europos Komisijai (EK) prašymą skirti 201 mln. eurų finansinę paramą, atėmus išankstinį finansavimą. EK gavo pirmąjį Latvijos prašymą išmokai pagal Ekonomikos atkūrimo ir atsparumo mechanizmą, pranešė EK atstovybės Latvijoje spaudos tarnyba. Bendras Latvijos ekonomikos atgaivinimo ir tvarumo planas bus finansuojamas 1,8 mlrd. eurų dotacijomis.

Virtinė Europos įmonių persvarsto savo investicijas Kinijos rinkoje dėl griežtų šioje šalyje taikomų COVID-19 kontrolės priemonių, pirmadienį teigė ES prekybos rūmai Kinijoje, perspėję, jog tokios priemonės jau turėjo įtakos įmonių veiklai. Nors likęs pasaulis švelnina pandeminius apribojimus, Kinija ir toliau laikosi nulinės COVID strategijos, taikydama karantinus ir masinių testavimų reikalavimą, kad užkirstų kelią galimam viruso plitimui.

Daugelį metų žurnalistai mėgino atsekti Vladimiro Putino kontroliuojamus turtus. Trečią dešimtmetį Rusiją valdantis politikas buvo siejamas su rūmais prie Juodosios jūros, vila netoli Sankt Peterburgo ir aibe kitų prabangos žaisliukų, tačiau įrodymų, kad visi šie turtai tarpusavyje susiję, nebuvo. Iki dabar. Tarptautinio tiriamosios žurnalistikos centro OCCRP ir nepriklausomo Rusijos leidinio Meduza.

Didžiosios Britanijos pigių skrydžių bendrovė „EasyJet“ pirmadienį paskelbė, kad šią vasarą sumažins skrydžių skaičių, JK aviacijos sektoriui susiduriant su didžiuliu darbuotojų trūkumu. Atšaukus pandeminius apribojimus, oro linijų bendrovės ir oro uostai susidūrė su sunkumais įdarbinant reikalingą skaičių darbuotojų, todėl šiuo metu jaučiamas darbo jėgos stygius.

Europos Sąjungomis sankcijomis įšaldyto Rusijos oligarchų ir įstaigų turto – prabangių jachtų, sraigtasparnių, meno kūrinių, lėšų bankuose, nekilnojamojo ir kito turto – vertė perkopė 12,5 mlrd. eurų, skelbia Vokietijos leidinys „Die Welt“, remdamasis Europos Komisijos atstovu. „Rusijos oligarchų įšaldyto turto vertė beveik padvigubėjo – nuo 6,7 mlrd. eurų balandį iki daugiau kaip 12,5 mlrd.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį pareiškė, kad Rusija turėtų būti laikoma „atsakinga“, jei ir toliau blokuos itin reikalingų grūdų eksportą iš Ukrainos. „Negalima įsivaizduoti, kad milijonai tonų kviečių lieka užblokuoti Ukrainoje, o likusioje pasaulio dalyje žmonės kenčia badą. Tai tikras karo nusikaltimas“, – sakė J. Borrellis ES užsienio reikalų ministrų susitikime.

Vakarų šalių diplomatai svarsto galimybes sukurti specialų mechanizmą energijos išteklių iš Rusijos kainoms apriboti, praneša JAV naujienų agentūra „Bloomberg“ ir Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Artėjant birželio 26-28 dienomis Vokietijoje vyksiančiam Didžiojo septyneto (G-7) aukščiausiojo lygio susitikimui, būsimieji jo dalyviai pradėjo ruoštis svarstymui dėl Rusijos energijos išteklių kainų ribojimo.

Bulgarija, kuriai gamtines dujas Rusija užsuko balandžio pabaigoje, pradėjo bandomąjį gamtinių dųjų importą iš Azerbaidžano, pranešė portalas bnr.bg. Azerbaidžano ambasadorius Bulgarijoje Huseinas Huseinovas sekmadienį pareiškė, kad Bulgarija nuo liepos mėnesio galės gauti azerbaidžanietiškas dujas „visa apimtimi“, tai yra 1 mlrd. kubinių metrų per metus. Diplomatas patikslino, tai įvyks po to, kai birželį bus baigtas bandomasis dujų perpumpavimas per Graikijos-Bulgarijos jungtį IGB.

Bitkoino kaina sekmadienį sugrįžo aukščiau 20 tūkst. JAV dolerių, diena anksčiau smuktelėjusi žemiau šio psichologiškai svarbaus lygio. Populiariausios pasaulyje kriptovaliutos kaina sekmadienio popietę siekė 20 129,70 JAV dolerio.  Šeštadienį rytinėje JAV pakrantėje bitkoinas atpigo net 9,7 proc. iki mažiau nei 18,6 tūkst. JAV dolerių, praneša kriptovaliutų naujienų svetainė „CoinDesk“.  Buvo akimirkų, kai kaina nesiekė nė 18 tūkst. JAV dolerių.

Jungtinės Karalystės geležinkelių tinklą šią savaitę paralyžiuos didžiausias per daugiau nei tris dešimtmečius streikas, nulemtas nesutarimų dėl atlyginimų, darbuotojų perkamąją galią praryjant smarkiai išaugusiai infliacijai. Geležinkelių profsąjunga RMT pranešė, kad prie trijų dienų trukmės visuotinio streiko prisijungs daugiau nei 50 tūkst. darbuotojų. Tuo pat metu šalyje vyks svarbūs renginiai, įskaitant Glastonberio muzikos festivalį.

Austrijos vyriausybė sekmadienį paskelbė, kad vėl atidarys užkonservuotą anglimis kūrenamą elektrinę dėl energijos trūkumo, siejamo su sumažėjusiu dujų tiekimu iš Rusijos. Institucijos bendradarbiaus su pagrindine šalies elektros tiekėja – „Verbund“ grupe, kad stotis pietiniame Melacho mieste vėl pradėtų veikti, nurodė vyriausybės kanceliarija. Pranešimas buvo paskelbtas po neeilinio vyriausybės posėdžio.

„Tai yra labiausiai įperkama nauja transporto priemonė Rusijoje. Jie tai vadina... automobiliu, nukreiptu prieš sankcijas!“ Taip teigiamai Rusijos valstybinė televizija įvertino naują, tačiau ne taip jau ir patobulintą automobilį „Lada“, nuvažiuojantį nuo gamybos linijos Toljačio mieste, rašo portalas BBC. „Įperkamiausias“ – tai bene vienintelis šio automobilio išskirtinumas. Dėl Vakarų sankcijų Rusijos automobilių gamintojas negali importuoti visų anksčiau importuotų komponentų.

Sumažėjus rusiškų dujų tiekimui, Vokietija imsis skubių priemonių, siekdama užtikrinti, kad būtų tenkinami šalies energijos poreikiai, sekmadienį pareiškė vyriausybė.  „Siekiant mažinti dujų vartojimą, turi būti naudojama mažiau dujų elektros energijos gamybai“, – rašoma ekonomikos ministerijos paskelbtame pranešime. „Vietoj to reikės intensyviau naudoti anglimis kūrenamas elektrines“, – pažymėjo ministerija.

Po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, o Vakarai įvedė sankcijas, rusai milijonieriai masiškai palieka savo šalį, rašo portalas „CNN Business“.  Manoma, kad šiais metais į užsienį išvyks beveik tris kartus daugiau Rusijos milijonierių nei 2019 m., t. y. metais prieš pandemiją, teigiama bendrovės „Henley & Partners“, padedančios turtingiems klientams persikelti į užsienį, ataskaitoje.

Rusija, blokuodama Ukrainos grūdų eksportą ir ribodama savo eksportą, kelia pasauliui bado pavojų, šeštadienį sakė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. Grėsmė maisto saugumui ir „naratyvų kova“ su Rusija dėl Vakarų įvestų sankcijų Maskvai dominuos per ES užsienio reikalų ministrų derybas, pirmadienį vyksiančias Liuksemburge.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiūlė Ukrainos parlamentui ratifikuoti Stambulo koncenciją. Stambulo konvenciją Ukraina pasirašė dar 2011 m., tačiau ji dar neratifikuota. Kitaip tariant, tam dar trūksta šios konvencijos patvirtinimo aukščiausiu lygiu. Turimais leidinio „Europos Pravda“ šaltinių duomenimis, Ukrainos parlamento, t.y. Rados, deputatai įstatymo projektą gali svarstyti jau birželio 20 dieną.

Naujoji Zelandija pristatė planą apmokestinti avių ir galvijų išmetamas dujas, taip siekdama kovoti su vienu didžiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinių šalyje, rašo portalas BBC. Ji taptų pirmąja šalimi, kuri apmokestintų ūkininkus už jų laikomų gyvulių išmetamą metaną. Naujojoje Zelandijoje gyvena kiek daugiau nei penki milijonai žmonių, apie 10 milijonų galvijų ir 26 milijonai avių.

Prancūzijai tapus naujausia šalimi, kuri buvo atkirsta nuo rusiškų gamtinių dujų, o jų tiekimui į Vokietiją, Austriją ir Italiją smarkiai sumažėjus, Europos planai per vasarą sukaupti solidžias dujų atsargas  tampa abejotini. Baigiantis ketvirtam karo Ukrainoje mėnesiui, Maskva smogia Europai, kuri rusiškomis patenkino apie 40 proc. savo dujų poreikio, į skaudžią vietą.

Istorinė diena Ukrainai. Laukusi aštuonerius metus, Ukraina žingsniu arčiau narystės Europos Sąjungoje. Europos Komisija pasiūlė suteikti Ukrainai, taip pat ir Moldovai, oficialų kandidatės statusą. Tiesa, tai dar turės palaiminti visos Bendrijos šalys. Ir tai – ne vienintelė geria žinia Ukrainai. Vis tik ir Putinas nesnaudžia ir pasinaudojo proga įgelti Vokietijai.

Latvija atnaujino gamtinių dujų importą iš Rusijos, tačiau nedidelėmis apimtimis, rodo Latvijos magistralinių dujotiekių ir Inčukalnio požeminės saugyklos operatorės „Conexus Baltic Grid“ interneto svetainėje pateikti duomenys. Ketvirtadienį į Latviją iš Izborsko dujų apskaitos stoties Rusijoje įtekėjo 42 546 megavatvalandės (MWh) dujų, o penktadienį pranešta apie 41 800 MWh įtekančių gamtinių dujų kiekį.

Italijos energetikos bendrovė „Eni“ pranešė, kad penktadienį „Gazprom“ jai tieks tik 50 proc. prašomo dujų kiekio, premjerui Mario Draghi melu pavadinus Rusijos gamtinių dujų eksporto monopolininkės paaiškinimus, kodėl mažinamas tiekimas Europai, taip pat ir Italijai. „Gazprom“ paskelbė, kad tieks tik 50 proc. to, ko prašoma (faktinis pristatymo kiekis beveik nepakis, palyginti su ankstesnę dieną pristatytais kiekiais), o tiekimas mažinamas trečią dieną iš eilės, sakoma „Eni“ pranešime.