Apžvalgoje pažymima, jog dėl geopolitinio nestabilumo ekonomikos raidos ir infliacijos prognozės yra neaiškesnės nei įprastai.
Centrinio banko vertinimu, Estijos ekonomikos perspektyvos labiausiai priklauso nuo tolesnės kainų dinamikos. Kainos Estijoje kyla sparčiausiai euro zonoje, o didėjančios gamybos sąnaudos ir augančios pragyvenimo išlaidos daro didelį spaudimą šalies ekonomikos atsparumui.
Centrinis bankas prognozuoja, kad vartojimo kainos šiais metais išaugs apytikriai 19 proc., daugiausia dėl smarkiai pabrangusių energijos išteklių. Ateinantiems metams pranašaujamas infliacijos sumažėjimas iki 7 proc., o 2024-aisiais – iki 2 procentų.
Atžvalgoje nurodoma, kad infliacijos prognozėse įvertintas tikėtinas Europos Centrinio banko monetarinės politikos tolesnis griežtinimas, didinsiantis skolinimosi išlaidas. Be to, Estijos vyriausybė planuoja pradėti reguliuoti energijos išteklių kainas, o tai turėtų nuo spalio pradėti lėtinti bendrą infliaciją.
Estijos banko naujausiais skaičiavimais, vidutinis nedarbas šalyje didės nuo 6,5 proc. šiemet iki 8,6 proc. kitąmet, o nemažą nedarbo lygio prieaugį suformuos tai, kad darbo rinkos statistiką papildys darbo ieškantys karo pabėgėliai iš Ukrainos.
