Transportas

Europos Komisija (EK) vairuotojams žada pokyčius – galėtų atsirasti ne tik naujas vairuotojo pažymėjimas, bet taip pat, gavus baudą užsienio valstybėje, išsisukti nuo atsakomybės nebepavyktų. Praėjusiais metais ES keliuose žuvo daugiau kaip 20 tūkst. žmonių. Dauguma aukų buvo pėstieji, dviratininkai ir motorolerių bei motociklų naudotojai.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) palaiko idėją visiškai atsisakyti iš Baltarusijos ir Rusijos gabenamų krovinių, sako bendrovės generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.  „Mes tą kryptį palaikome. Mes nenorime dirbti su rizikingais klientais ir nenorime gauti pinigų bet kokia kaina.

Motociklas – padidintos rizikos transporto priemonė. Lietuvos kelių policija tikisi, kad visi motociklų vairuotojai pirmiausia savikritiškai vertina savo vairavimo įgūdžius, o viešajame eisme elgiasi labai atsakingai, gerbia save ir kitus eismo dalyvius, rašoma policijos pranešime žiniasklaidai.  Motociklas – padidintos rizikos transporto priemonė.

Lietuvos keliuose fiksuojamų eismo įvykių ir juose žuvusių ar sužeistų žmonių statistika  pastaruosius metus gerėjo. Tačiau šiemet per du mėnesius žuvo net 50 proc. daugiau asmenų nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Kelių policijos tarnyba skelbia, kokias eismo saugumo priemones vykdys kovo mėnesį. Pastaraisiais metais mūsų šalis pasiekė nemažą pažangą eismo saugumo srityje – eismo įvykiuose žūsta vis mažiau žmonių.

Siekiant užkirsti kelią galimam sankcijų apėjimui, valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ griežtina krovinių gabenimo kontrolę. Bendrovė pranešė, jog nuo kovo 1 dienos visi „LTG Cargo“ klientai, gabenantys krovinius plačiąja vėže, privalės apie juos pateikti papildomą išsamią informaciją ir dokumentus. Jie turės iš naujo pateikti paraiškas kroviniams iš trečiųjų šalių vežti kartu su papildoma informacija.

Lenkijai uždarius didžiąją dalį sienos su Baltarusija, Lietuvoje gali susikaupti visos Europos krovininio transporto, gabenančio prekes į Rusiją ir Baltarusiją, srautas, sako Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Povilas Drižas.

Lietuvos kelių tarnybų pareigūnai nuo sekmadienio vidurnakčio į Lietuvą iš Lenkijos neįleido aštuonių leidimų neturinčių trečiųjų šalių vilkikų, dar vienas važiavo neužpildęs reikalaujamo leidimo. Iš viso patikrinta 110 trečiųjų šalių vilkikų.

Per savaitgalį demontuota pavojingiausia Kleboniškio, arba Alfonso Meškinio tilto per Nerį konstrukcijos dalis, darbai turėtų tęstis dar vieną naktį, dėl to bus ribojamas eismas, BNS pranešė darbus atliekanti bendrovė „Kauno tiltai“.  Bendrovės komunikacijos specialistė Giedrė Samulionytė-Lekavičienė teigė, kad per praėjusias tris naktis nugriauta konstrukcijos dalis, kuri kėlė didžiausią pavojų.

Pernai pasirodžiusi informacija apie Linkuvos gatvės remontą nudžiugino ne vieną kaunietį. Tačiau daugelis nenutuokė, kad pagaliau remonto sulaukusi gatvė ims ir susiaurės. Apie Vilijampolės mikrorajone suburzgusią kelininkų techniką Kauno miesto savivaldybė gyventojus informavo praėjusių metų spalį.  „Numatyta atnaujinti Linkuvos g. važiuojamąją dangą ir apšvietimą.

Susisiekimo ministerija ragina savivaldybes diegti viešojo transporto e. bilietų sistemas regioniniu mastu.   „Skatiname savivaldybių administracijas diegti savo e. bilietų sistemas, aišku, ne pavieniu, o regioniniu mastu“, – Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitetyje teigė ministerijos atstovas Nemunas Abukauskas.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) ruošiasi europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ ruožo nuo Kauno iki Latvijos sienos statybai, įrengiant viršutines kelio konstrukcijas.

BMW koncernas Vokietijoje patentavo naują išradimą. Kaip rašo leidinys „Carbuzz“, tai bus oro aplink automobilį aromatizavimo įtaisas. Kaip teigiama dokumente, kurį paskelbė Vokietijos patentų biuras, priekyje automobilio esantis BMW ženkliukas galės pasikelti ir pasisukti į šoną. Tada aplink automobilį iš priekio gali būti paskleidžiamas aromatas.

Praėjusią savaitę nuo kai kurių Kėdainių mieste esančių šviesoforų nukabintos žalios rodyklės, leidusios vairuotojams sukti į dešinę net ir degant draudžiamam raudonos spalvos signalui. Dabar vairuotojai, norintys sukti į dešinę, turi laukti, kol užsidegs žalia šviesa.  Toks skubotas sprendimas sukėlė vairuotojų nepasitenkinimą ir pyktį, mat kelionė miesto gatvėmis prailgo. Dėl to ne tik gaištamas brangus laikas, bet ir ilgiau dirbant automobilio varikliui labiau teršiama gamta.

Žiema Lietuvoje dar nesibaigia, o vilniečiai vis užfiksuoja skirtingus su šalčiu ir sniegu susijusius įvykius. Šįkart vilnietis, važiuodamas Vakariniu aplinkkeliu, užfiksavo, kaip nuo sunkvežimio ledas pradėjo kristi tiesiai ant kelio, kas galėjo sukelti pavojų kitiems eismo dalyviams. Kaip paaiškino Kelių policijos tarnyba, Kelių eismo taisyklės (KET) nėra atskiro punkto, kuriam būtų reikalavimas nuvalyti ledą ar sniegą nuo mašinos.

Akcine bendrove nuo sausio tapusiai Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD) nuo penktadienio vadovauja Marius Švaikauskas. Iki praėjusio gruodžio jis dirbo energetikos bendrovės „Epso-G“ fizinio barjero programos pasienyje su Baltarusija direktoriumi.  Naująjį generalinį direktorių penkerių metų kadencijai išrinko LAKD valdyba, pranešė direkcija.  M. Švaikauskas įmonėje žada nulinę toleranciją neskaidriems sandoriams, sprendimams, pirkimams bei asmeniams ryšiams.

Europos Komisija paskelbė preliminarius 2022 m. žūčių keliuose duomenis, rašoma pranešime spaudai. Praėjusiais metais, eismo lygiui atsigavus po pandemijos, keliuose žuvo apie 20 600 žmonių, t. y. 3 proc. daugiau, palyginti su 2021 m. Tačiau, palyginti su 2019 m. metais iki prasidedant pandemijai, keliuose žuvo 2 000 mažiau žmonių (−10 proc.). ES ir JT tikslas – iki 2030 m. perpus sumažinti žūčių keliuose skaičių.

Šiais ekonomiškai sudėtingais laikais, ko gero, nemaža dalis žmonių svarsto, kaip galima sutaupyti. Kuro kainoms šokinėjant aukštyn ir žemyn, ne vienas vairuotojas yra susimąstęs ir apie tai, kad vienas iš taupymo būdų galėtų būti mažesnės vairuojamo automobilio sąnaudos, rašoma pranešime spaudai. Jei automobilio keitimas nėra įmanomas, iš esmės būdai sutaupyti yra vos keli. Vienas iš jų – tiesiog mažiau važinėti.

2022-ieji atnešė daugybę iššūkių tiek naujų, tiek naudotų automobilių rinkoms. Nors visa industrija vis dar išgyvena stagnaciją ir artimiausiu laiku tikriausiai negrįš į prieškrizinį lygį, per pastaruosius 12 mėnesių įvyko daugybė įdomių dalykų, rašoma pranešime spaudai. Automobilių istorijos patikros platforma „carVertical“ pateikia įdomiausią 2022-ųjų metų statistiką ir įžvalgas.

Klaipėdos uostas sausį perkrovė 2,77 mln. tonų krovinių – 27 proc., arba 1,03 mln. tonų mažiau nei 2022 metų sausį. Šiemet labiausiai mažėjo birių ir generalinių krovinių, tačiau daugėjo skystųjų krovinių, antradienį pranešė Klaipėdos uosto direkcija. Birių krovinių – daugiausia trąšų, cukraus žaliavos, durpių sausį perkrauta beveik 900 tūkst. tonų – 55 proc. mažiau nei  prieš metus.

Iš rinkos išstūmus savivaldybių tolimojo susisiekimo vežėjus, šalyje gali sumažėti tarpmiestinių maršrutų, o gyventojams gali tapti dar sudėtingiau pasiekti kitus miestus ir reikiamas paslaugas., rašoma Lietuvos savivaldybių asociacijos pranešime. Tokius nuogąstavimus savivaldybės išreiškė, Lietuvos transporto saugos administracijai (LTSA) paskelbus tarpmiestinių autobusų vežėjų atrankos konkurso antrąjį etapą ir jo taisykles, kurios užkerta galimybes jame dalyvauti savivaldybių vežėjams.

Vilniaus oro uoste padėta statyti orlaivių nuledinimo skysčio perdirbimo gamykla. Lietuvos oro uostų atstovų teigimu, ji pradės veikti antroje metų pusėje, o orlaivių paruošimo procedūros bus pažangesnės ir tvaresnės aplinkosaugos požiūriu tvaresni, pranešė Lietuvos oro uostai.

Lenkijos vidaus reikalų ministerija pirmadienį pranešė, jog nuo antradienio 19 val. bus uždarytas vienintelis dar veikęs Baltarusijos ir Lenkijos pasienio kontrolės punktas Koroščine, kurį galėjo kirsti iš Baltarusijos keliaujantys vilkikai.

Verslui trūkstant patogių skrydžių iš Lietuvos bei svarstant apie nacionalines oro linijas, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad vietoj jų verčiau reikėtų didinti skrydžių skatinimo fondą, kuriam šiemet numatyta 2 mln. eurų.  „Aš manau, kad tai (skrydžių iš Lietuvos trūkumas – BNS) yra problema. Tai yra Lietuvos konkurencingumui  labai svarbus klausimas. (...) Apskritai, nesu valstybinio oro vežėjo fanė, nes Lietuva tos patirties jau turi.

Kaune įgyvendinamiems dviem valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių projektams iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) šiemet skirta 4,86 mln. eurų. Pinigai numatyti tiesiamam Kauno pietrytiniam aplinkkeliui (Ateities plento tęsinys) ir pradedamam rekonstruoti šiaurės vakarinėje miesto dalyje esančiam Vandžiogalos plentui, pranešė Susisiekimo ministerija.

Praėjusią savaitę įgriuvusi Kleboniškio, arba Alfonso Meškinio tilto per Nerį Kaune konstrukcija bus demontuota artimiausiu metu, tuo metu bus ribojamas eismas, sako Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovas. Darbus sustabdžiusios Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) atstovė sako, kad iš karto po incidento buvo užfiksuota daug pažeidimų, dėl to darbai buvo sustabdyti – tikėtina, pirmadienį inspekcijos specialistai spręs, ar bus galima juos tęsti.

Nuo pirmadienio ketinama tęsti Kėdainiuose esančio Vilainių tilto per Nevėžį rekonstrukciją. Eismą tiltu tikimasi atnaujinti birželio mėnesį. Lietuvos automobilių kelių direkcija praėjusią savaitę pranešė, kad su rangove – bendrove „Hisk“ – siekiama paspartinti šio tilto J. Basanavičiaus gatvėje darbus.  „Su rangovu sutarta, kad vasario 20 dieną rangovas grįžta į objektą ir bus tęsiami tilto, esančio valstybinės reikšmės krašto kelio Nr.

Kauniečiai pranešė, jog skrydžių stebėjimo sistemoje pastebėjo, jog vienas lėktuvas suko ratus aplink Kauno oro uostą, o galiausiai pasuko Latvijos link. Jų spėjimu, lėktuvui nepavyko nusileisti dėl oro sąlygų. Lietuvos oro uostų atstovė informavo, jog skrydis iš tiesų buvo nukreiptas į Rygos oro uostą. „Dėl audros lėktuvas negali nusileisti Kauno oro uste. Didelis vėjas pučia ir dėl to negali nusileisti, dabar skrenda Link Latvijos lėktuvas“, – teigė skrydžio pasikeitimą pastebėjęs kaunietis.

Penktadienį dešimtys tūkstančių keliautojų susidūrė su skrydžių vėlavimais ar atšaukimais, nes, reikalaudami didesnių atlyginimų, aštuonių Vokietijos oro uostų darbuotojai surengė streiką. Įtakingos profsąjungos „Verdi“ sušauktas vienos dienos streikas privertė didžiausią Vokietijos vežėją „Lufthansa“ atšaukti daugiau nei 1,3 tūkst. skrydžių vien vežėjos judriausiuose centruose Frankfurte ir Miunchene.

Prancūzijos automobilių gamintoja „Renault“ ketvirtadienį pranešė, jog  2022 metais padidino gamybos pelningumą, tačiau pardavus verslą Rusijoje bendrovė patyrė grynųjų nuostolių. 2022 metais „Renault“ padidino veiklos pelno maržą iki 5,6 proc. pardavimų, o šiemet siekia ją padidinti bent iki 6 procentų. Tuo tarpu pardavimai išaugo 11,4 proc. iki 46,4 mlrd. eurų (49,7 mlrd.

Aštuonių Vokietijos oro uostų darbuotojams penktadienį pradėjus streiką dėl geresnių atlyginimų, oro bendrovė „Lufthansa“ atšaukė skrydžius iš Frankfurto prie Maino į Vilnių ir atgal.   Kaip BNS pranešė Lietuvos oro uostų atstovai, penktadienį Vilniuje nenusileis „Lufthansa“ lėktuvai, turėję atskristi 14.40 val. ir 23.35 val., o iš Vilniaus nepakils 15.20 val. ir šeštadienį prieš 7 val. ryto.  „Lufthansa“ Vilniaus oro uostui nurodė, kad skrydžiai atšaukti dėl techninių priežasčių.

Susisiekimo ministerija teigia penktadienį laukianti Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) išvadų dėl įgriuvusio tilto Kėdainiuose, tuo metu direkcija galutines išvadas žada pateikti tik po kelių savaičių. Praėjusią savaitę susisiekimo ministras Marius Skuodis pavedė direkcijai iki vasario 17 dienos atlikti išsamų su tilto griūtimi susijusių aplinkybių tyrimą ir pateikti jo rezultatus bei išvadas. Ministerija BNS teigia, kad direkcijos išvados laukiama penktadienį.

Lietuvos kelių policijos tarnyba (LKPT) informuoja vairuotojus, kokias prevencines priemones vykdys likusį vasario mėnesį.  Lietuvos pareigūnai, siekdami sumažinti nelaimių skaičių kelyje, visą vasario mėnesį vykdo vairuotojų kontrolę, stebima, ar nėra nusižengiama Kelių eismo taisyklėms.

Sausį Lietuvoje pirmą kartą įregistruota 11,1 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių – 15,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, remdamasi preliminariais „Regitros“ duomenimis, antradienį skelbia „AutoTyrimai“. 10,5 tūkst. automobilių buvo asmeniniai, o 637 – komerciniai. Praėjusį mėnesį daugiausiai įregistruota „Volkswagen“ (1656), BMW (1357) ir „Audi“ (942) automobilių. Pirmą kartą Lietuvoje įregistruotų naudotų automobilių vidutinis amžius siekė 10,5 metų.

Europos Parlamentas antradienį patvirtino anglies dioksido emisijų mažinimo tikslus, numatančius, kad iki 2035 metų būtų uždrausta pardavinėti naujus šias dujas išmetančius benzininius ir dyzelinius automobilius, taip pašalindamas paskutinę teisinę kliūtį. ES valstybės narės jau patvirtino teisės aktą, kuris dabar oficialiai taps įstatymu, nepaisant konservatorių – didžiausios Europos Parlamento frakcijos – pasipriešinimo.

Vilnius kviečia minėti 105-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines. Tradicinius renginius šįmet papildys pokalbis su Jonu Basanavičiumi – priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją pastatytas skulptoriaus Gedimino Piekuro paminklas taps jau 24–ąja MO projekto skulptūra, siūlančia netikėtą ir kūrybišką susipažinimo su istorija būdą, rašoma pranešime žiniasklaidai.  9 val. Rasų kapinėse bus pagerbti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai. 10 val.

„Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė „LTG Infra“ ieško „Rail Baltica“ projekto dalies – Vilniaus geležinkelių mazgo – projektuotojų.  Bendrovė paskelbė projektavimo konkursą, kurio laimėtojas turės suprojektuoti tarptautine „Rail Baltica“ stotimi tapsiančią Vilniaus keleivinę stotį, Vilniaus oro uosto ir Lentvario regioninę stotis bei krovinių aptarnavimui skirtus Vilniaus intermodalinį terminalą, prekinių traukinių kelyną bei jungiamuosius ir privažiuojamuosius geležinkelio kelius.

Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ ieško, kas parengs šalies geležinkelių tinklo „architektūros“ galimybių studiją. Bendrovė paskelbė tokios studijos rengėjų konkursą, o jo laimėtojas turės parengti geležinkelių vystymosi gaires įvertinant komercinį potencialą bei kaimyninių Europos Sąjungos šalių tinklų plėtrą. Studija turės apimti ir inovatyvius bei ekonomiškai pagrįstus pasiūlymus tinklo vystymo scenarijui 10-čiai, 30-čiai bei 50-čiai metų.

Sostinėje jau netrukus iš viso bus įrengta 16 greičio matuoklių. Tačiau iki galutinio jų veikimo starto įranga vis dar yra testuojama. Tačiau ar vairuotojai gali sulaukti baudos, jeigu prietaisų testavimo laikotarpiu pralėkėte viršydami greitį? Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ komunikacijos specialistė Greta Vasiliauskaitė teigė, kad iki balandžio mėnesio iš viso sostinėje bus įrengta 16 naujų greičio matuoklių.

Lietuvos automobilių kelių direkcija turės iš naujo vertinti elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, sukūrimo ir diegimo konkurso dalyvių pasiūlymus ir išrinkti naują laimėtoją, nusprendė teismas.

Praėjusią savaitę įgriuvus tiltui per Nevėžį Kėdainiuose Tilto gatvėje, po pustrečio mėnesio turėtų būti sumontuotas laikinas tiltas, sako Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius.  „Trumpiausias laikas - du su puse mėnesio, jeigu neišlenda jokie papildomi derinimai“,– Seimo socialdemokratų frakcijoje ketvirtadienį teigė Kelių direkcijos vadovas.    Pasak jo, siekiant greičiau įrengti tiltą, darbai galėtų būti įsigyjami neskelbiamų derybų būdu.

Tiltams ir viadukams atnaujinti bei remontuoti šiemet ketinama skirti daugiau lėšų nei planuota, o bendras finansavimas keliams sieks daugiau negu 700 mln. eurų, sako susisiekimo ministras. Marius Skuodis tikisi, kad 2024 metais lėšų keliams dar daugės, tačiau gali tekti skolintis.   „Bendras finansavimo lygis šiemet bus virš 700 mln. eurų. Tai reiškia, kad didiname finansavimą tiltams ir viadukams, ką būtina daryti“, – Seimo socialdemokratų frakcijoje ketvirtadienį teigė ministras.

Komercinių kelionių paklausa oro transportu 2023 metais visiškai atsigaus, o metų pabaigoje apimtys viršys 2019 metų lygį, trečiadienį paskelbė prognozę JT Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO). Prognozuodama „visišką ir tvarų“ atsigavimą, organizacija teigė, kad iki pirmojo ketvirčio pabaigos daugelio maršrutų paklausa pasieks ikipandeminį lygį, o iki 2023 metų pabaigos maždaug 3 proc. viršys 2019 metais fiksuotus rodiklius.

Belgijos oro bendrovės „Brussels Airlines“ kovą atnaujins pernai rudenį laikinai sustabdytus tiesioginius skrydžius tarp Vilniaus ir Briuselio, sako susisiekimo ministras. Mariaus Skuodžio teigimu, nuo kovo skrydžių bus daugiau, negu anksčiau. „Briuselio avialinijos grįžta ir, kiek aš esu informuotas, skrydžių netgi bus daugiau, negu buvo prieš tai, nes yra nenormalu, kada neturime susisiekimo su Europos Sąjungos sostinėmis“, – Seimo socialdemokratų frakcijoje ketvirtadienį teigė ministras.

Raseinių rajone kelyje Ariogala–Raseiniai–Kryžkalnis uždaromas eismas tiltu per Dubysą pablogėjus jo būklei, transportas kreipiamas apylanka rajoniniais keliais, trečiadienį pranešė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Sprendimas uždaryti eismą priimtas atlikus tilto apžiūrą ir nustačius, kad laikančiųjų konstrukcijų būklė pablogėjo, palyginti su ankstesniu statinio būklės vertinimu.  Tilto rekonstrukcijos projektas buvo pradėtas rengti dar 2019 metais.

Pavasarį, kai leis oro sąlygos, prasidės valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 173 Molėtai–Pabradė 5 km ruožo kapitalinis remontas. Darbai atliekami pagal akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcija) ir rangovo 2023 m. sausio 11 d. pasirašytą beveik 8 mln. eurų vertės sutartį. Darbų pabaiga – apie šių metų spalio mėn., rašoma pranešime žiniasklaidai. Pagal sutartį, bus sutvarkytas 5,15 km ilgio ruožas.

Baudas už greičio viršijimą pernai gavo beveik 0,7 mln. Lietuvos vairuotojų. Nors kai kuriose valstybėse už šį Kelių eismo taisyklių (KET) nusižengimą baudos dydis nustatomas atsižvelgiant gyventojų pajamas, mūsų šalyje baudų dydžiai nesikeičia jau kurį laiką. Ekspertai vardija, kaip būtų galima pažaboti kelyje skubančius vairuotojus, o policija užsimena apie iškeltą pagrindinį tikslą, kuriuo siekiama didesnio saugumo.

Elektriniai sunkvežimiai per visą jų naudojimo trukmę išmeta gerokai mažiau planetos klimatą šildančių teršalų nei dyzeliniai sunkvežimiai, rodo antradienį Europoje paskelbta ataskaita, kurioje pabrėžiama, kad didžiausią poveikį klimatui daro transporto priemonių naudojimas, o ne jų gamyba. Transporto sektoriui tenka apie 30 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų Europos Sąjungoje. Tai yra didžiausias minėtų teršalų šaltinis bloke.

Vokietijos keltų kompanija „TT-Line“ balandžio pabaigoje pradės reguliarius reisus tarp Klaipėdos ir Švedijos Karlshamno uosto. Bendrovės vykdomasis direktorius Hannesas Conzenas sako, kad galimybė plėsti maršrutus atsirado pastačius ir praėjusią savaitę pradėjus naudoti naują keltą „Peter Pan“. „Kompanijai pristačius jau antrą „Green Ship“ koncepcijos keltą, išaugo ir jos pervežimo pajėgumai.

Vairuotojai, norėdami ant savo automobilio užsidėti vardinius numerius, privalo laikytis tam tikrų taisyklių. O už galimybę išsiskirti tarp kitų gyventojai pakloja daugiau kaip tūkstantį eurų. Tačiau pasitaiko ir tokių, kure perka ne vardinius numerius, bet valstybinių numerių rėmelius, ant kurių galima išvysti ne tik rusiškų ar lietuviškų frazių, tačiau kai kuriais atvejais keiksmažodžių.