Lietuvos verslas

 Europos Parlamentas užsimojo drausti Lietuvos ir viso pasaulio ūkininkų plačiai naudojamą vadinamąjį raundapą ir kitus glifosato turinčius herbicidus, naudojamus piktžolėms naikinti. Parlamentarai priėmė rezoliuciją, tiesa, kol kas neįpareigojančią, kad glifosatų naudojimą reikėtų palaipsniui mažinti ir per penkerius metus galutinai uždrausti.

 Valstybė nuo kitų metų kompensuos „Lietuvos geležinkeliams“ keleivių vežimo nuostolius, tačiau dotacijos suma priklausys nuo įmonės dividendų, teigia susisiekimo ministras. Pasak Roko Masiulio, jei geležinkeliai neuždirbs pelno ir nemokės dividendus, bendrovė negaus kompensacijos. „Šioje vietoje reikia tiksliai žinoti faktus - „Lietuvos geležinkeliai“ gaus keleivių vežimo kompensaciją, jeigu ne mažesnę sumą sumokės dividendų į valstybės biudžetą.

Vyriausybei nusprendus ir toliau taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą apgyvendinimo paslaugoms, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Stasys Jakeliūnas nori įtvirtinti šio tarifo galiojimo trukmę. „Valstiečių“ frakcijai priklausantis S. Jakeliūnas siūlo, kad lengvata viešbučiams galiotų iki 2023 metų, tuo metu Vyriausybė siūlo ją taikyti neribotą laiką.

Valstybės valdomai bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ pareiškus, jog ji ketina atstatyti beveik prieš dešimtmetį išardytą ruožą iš Mažeikių į Rengę Latvijoje ir taip panaikinti Europos Komisijos baudos sulaukusį pažeidimą, susisiekimo ministras sako, jog Rengės atstatymas yra ne tik ekonominis, bet ir politinis žingsnis. Rokas Masiulis interviu BNS teigia, jog Rengė tapo agresyvaus elgesio su kaimynais simboliu, todėl jos atstatymas pademonstruotų gerą valią partneriams Lenkijoje ir Latvijoje.

Pigių skrydžių oro linijų bendrovė „Ryanair“ anksčiau žadėjusi nuo lapkričio 1 dienos pakeisti bagažo tvarką persigalvojo. Dabar jie praneša, kad nauji reikalavimai įsigalios dalimis. Vieni pakeitimai jau matomi, kiti bus pradėti nuo 2018 m. sausio 15 dienos. Tokio sprendimo „Ryanair“ ėmėsi teigdami, kad nori duoti savo klientams daugiau laiko pasiruošti pokyčiams, o taip pat, kad nekiltų didesnio sąmyšio ir taip ganėtinai užimtu Kalėdų periodu.

Didžiausią poreikį plėstis ir priimti daugiau darbuotojų šiuo metu turi jaunos ir smulkios įmonės, tačiau viena pagrindinių valstybės priemonių, skatinanti naujų darbo kūrimąsi, šiuo metu nukreipta ne į jas, teigia „Versli Lietuva“ atlikusi analizę. Siūloma supaprastinti programos reikalavimus, kad parama būtų prieinama ne tik stambiam ir finansiškai stabiliam verslui.

Keturi iš dešimties dirbančiųjų įsitikinę, kad užsieninis išsilavinimas – tai daugiau galimybių rasti gerą darbą Lietuvoje. Vakarietiško diplomo privalumų neginčija ir vietos darbdaviai, teigia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt. „Dar 2010 m. Švietimo ir mokslo ministerijos vykdyto tyrimo duomenimis 2009/2010 mokslo metais ES šalyse visų pakopų studijose mokėsi apie 7 tūkst. Lietuvos piliečių, - sako cvmarket.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį praneš gerokai mažinantis savo vykdomos kiekybinio švelninimo programos apimtis, prognozuoja analitikai. Tai bus pirmas žingsnis atpratinant euro zoną nuo „vaistų“, kurių jai duodama nuo finansų krizės laikų. Regiono ekonomika atsigauna, o nedarbas mažėja. Todėl ECB yra įsitikinęs, kad euro zona jau gali tvirtai stovėti ant abiejų kojų. Visgi nerimą dar kelia tai, kodėl infliacija niekaip neauga iki tikslinio lygio.

Europos Sąjungos ministrai pirmadienį po ilgai trukusių derybų pasiekė kompromisą dėl pigesnės darbo jėgos iš Vidurio ir Rytų Europos šalių. Toks sprendimas palies laikinai dirbti į turtingesnes Bendrijos šalis komandiruojamus darbuotojus.

Antradienį Druskininkuose atidaroma laikinoji suskystintų gamtinių dujų (SGD) stotelė, kuri užtikrins dujų tiekimą miestui. „Druskininkai iki šiol buvo energetinė sala, priklausanti nuo vienintelio gamtinių dujų šaltinio – per Baltarusiją tiekiamų rusiškų dujų ir situacija iš esmės pasikeis, atsiradus alternatyviam dujų šaltiniui“, - BNS atsiųstame komentare sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Artėjant Vėlinėms prekybininkai skaičiuoja – per šį laikotarpį kapų žvakučių kasmet nuperkama maždaug dešimt milijonų ir beveik visas šis milžiniškas skaičius atsiduria sąvartyne, mat perdirbti šiuolaikinės kapinių žvakės dažniausiai - netinkamos. Aplinkosaugininkai ragina laikytis saiko, ir nepirkti žvakučių glėbiais. O jeigu jau perkame jas ne po vieną, tai bent pasirūpinkime išrūšiavimu.

Kiekvienam Lietuvos pensininkui Kalėdų proga po 100 eurų. Seime keli parlamentarai registravo siūlymą kiekvienam Lietuvos senjorui išmokėti po tokį priedą prie pensijos iš mokesčių mokėtojų pinigų. Tokios dovanos valstybei kainuotų apie 50 milijonų eurų, tad idėjos autoriai siūlo pinigus surinkti verslą apkrovus naujais mokesčiais. Nors dovanotam arkliui, anot liaudies išminties, į dantis nežiūrima, net ir tokie siūlymai kai kuriems senjorams neįtinka.

Po dvejų metų įsigalios naujas ribojimas – Lietuvos rinkai tiekiamuose maisto produktuose turės būti ne daugiau kaip 2 gramai transriebalų 100 gramų bendro riebalų kiekio. Tai numatyta sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakyme, pirmadienį pranešė ministerija. Šis reikalavimas negalios gyvūninės kilmės riebalams ir maisto produktams, kuriuose transriebalai susidaro ir egzistuoja natūraliai.

Vienas didžiausių Lenkijos komercinių bankų PKO kol kas neatskleidžia savo plėtros planų Lietuvoje. Vilniuje su finansų ministru Viliumi Šapoka susitikęs PKO hipotekos banko vadovas Rafalas Kozlowskis (Kozlovskis) teigė, kad Lietuvoje bankas šiuo metu mato galimybes dalintis savo patirtimi plėtojant kapitalo rinką. „Aš atstovauju PKO hipotekos banką, kuris yra atsakingas už garantuojamų obligacijų išleidimą.

Šešėlinė ekonomika iš Lietuvos nusunkia virš 2 mlrd. eurų, kurie galėtų būti panaudoti didesnėms viešosioms gėrybėms gauti. Lietuvos policija įvardijo sritis, kuriose šešėlio mastai didžiausi bei kaip reikėtų su tuo kovoti.  Lietuvos policijos vadovas Linas Pernavas nurodė, kad pagal verslo sritis didžiausias šešėlis slypi prekyboje naudotais automobiliais ir jų dalimis, akcizinėmis prekėmis bei automobilių remontų veikloje.

Viena Lietuvos ydų – šešėlinė ekonomika. Premjeras Saulius Skvernelis nurodo, kad šią problemą reikia spręsti dviem kryptimis. Pasak jo, pirmiausia reikia dėti pastangas į tai, kad kiekvienas šalies gyventojas suprastų, ką prarandame dėl šešėlio. „Šiandien labai dažnai pateisinama, kad valdžia mane įstumia į šešėlį. Čia panašus paaiškinimas, kada vagis vagia ir bandoma pasiteisinti, kad gyvenimas mane nuskriaudė, dėl to galiu ateiti ir pasiimti.

Dvejus metus trunkanti SIM kortelių registravimo drama tęsiasi. Idėjos autorius vidaus reikalų ministras gynybai nuo telefoninių sukčių siūlo naują planą - tiesiog blokuoti įtartinų asmenų mobiliųjų telefonų numerius. Toks galimas scenarijus policiją suglumino. Esą tokia naujovė telefoniniams sukčiams leistų puikiai išsisukti.  Pusantro milijono. Tiek klientų šiuo metu naudojasi išankstinio mokėjimo mobiliuoju ryšiu.

Naujai „Lietuvos geležinkelių“ vadovybei panaikinus priedus už parduodamus bilietus, iš darbo Vilniaus regione per pusmetį išėjo daugiau kaip 20 konduktorių - kontrolierių. Kai kurie esami ir buvę konduktoriai sako, kad pasikeitus tvarkai jų pajamos smuko keliais šimtais eurų per mėnesį, o paskatos dirbti sąžiningai sumažėjo.

Ūkininką Žydrūną Nevulį žemdirbystė lydi visą gyvenimą: ūkininkavo seneliai ir močiutės, tėvai, nuo pat mažens – vos nuo 7–erių – ir pats užsidirbo padėdamas ūkio darbuose. Šiandien augalininkystės ūkį turintis vyras džiaugiasi, kad meilę žemdirbystei perdavė ir sūnums: vyresnysis jau ūkininkauja savarankiškai, o jaunesnysis, šiuo metu abiturientas, nenori išlipti iš traktoriaus ir svarsto po mokyklos baigimo likti dirbti tėvų ūkyje.

 Lietuvoje žmonės skundžiasi sunkiu gyvenimu, skursta, dažnas neturi iš ko apsirengti, o štai gatvėse tiesiog mėtosi ir po rudens lietumi mirksta drabužiai, kartais ir visai neprasti. Akis badančia paradoksalia netvarka internete ėmė piktintis Vilniaus gyventojai, pastebėję, kad prie labdarai ir tekstilei skirtų konteinerių – krūvos pamirštų lauke pūvančių drabužių. Lietuvoje, anot statistikos, kas penktas, tai yra maždaug 630 tūkst.

 Kaip apeiti sugriežtintą alkoholio pardavimą Lietuvoje ieško tiek pirkėjai, tiek verslininkai. Pabrangus alkoholiniams gėrimams lietuviai pigesnių svaigalų įsigyja Lenkijoje arba Latvijoje. Išeičių ieško ir prekybininkai. Štai viena alkoholiu ir kai kuriais maisto produktais prekiaujanti bendrovė nemokamai pradėjo vežti lietuvius į Lenkiją, Suvalkų miestą, kur turi savo parduotuvių. Ten lietuviškas alus triskart pigesnis nei Lietuvoje.

 „Maisto banko“ akcijos metu per pastarąsias dvi dienas parduotuvėse pirkėjai nepasiturintiems paaukojo maisto už 421 tūkst. eurų. Tai – didžiausia „Maisto banko“ akcijoje paaukoto maisto vertė, skelbiama pranešime. Organizatoriai sako, kad rekordinę aukštumą lėmė dalies dažniausiai aukojamų maisto produktų brangimas. Palyginti su ankstesniais metais, daugiau sumokėta už aukojamas kruopas, makaronus, miltus ar aliejų.

 38 proc. Latvijos jaunimo iki 25-ių metų amžiaus norėtų per mėnesį "į rankas" uždirbti nuo 800 eurų iki 1200 eurų, o 20 proc. - daugiau kaip 1200 eurų, rodo SEB banko internetinės apklausos rezultatai. Beveik 70 proc. apklausos dalyvių nurodė, jog po penkerių metų jų mėnesio darbo užmokestis turėtų būti ne mažesnis kaip 1000 eurų, o apytikriai penktadalis tikisi didesnės negu 2000 eurų mėnesio algos po mokesčių. Dabar 43 proc.

Siekiant spręsti problemą, kad senjorų pensijos yra per mažos, ieškoma visokių kelių, galinčių garantuoti jiems orią senatvę. TAm tikri sprendimai, tiesa, šaliai yra sunkiai įkandami. Pavyzdžiui, kai kurie politikai siūlo pensininkams nuo 2018-ųjų kartą per metus mokėti priedą prie pensijos –100 eurų. Tam iš biudžeto reikėtų 50-60 mln. eurų.

 Be valdininkų žinios įstiklinot balkoną ar iškėlėt anteną? Pasiruoškit paploninti piniginę ne dešimtimis, o net šimtais eurų. Valdžia nusprendė – gyventojai stiklindami skirtingus balkonus, statydami nevienodus langus ar keldami skirtingas antenas gadina bendrą daugiabučių vaizdą, ir todėl prieš imdamiesi darbų turi savivaldybėje gauti leidimą. Tačiau tokios taisyklės žmones piktina, esą sprendimai nelogiški ir sugalvoti tam, kad valdžia galėtų pralobti.

 Prekybos tinklų „Rimi“ ir „Iki“ susijungimas ir reikalavimas kitiems mažmenininkams perleisti 17 parduotuvių didžiuosiuose miestuose palies kelis šimtus darbuotojų. Darbo biržos kol kas nėra informuotos apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą.

 Pagal naujausią apklausą, lietuviai yra bene didžiausi naudos iš Europos Sąjungos mylėtojai. Tiesa, nors iš Briuselio ateinantys pinigai ir džiugina, bet tai, kad esame Europos Sąjungos nariai, gyventojai džiaugiasi gerokai mažiau. Pasirodo, lietuviai gali būti ir optimistai. Nuo to laiko, kai prisijungėme prie Europos Sąjungos, prabėgo jau 13 metų, o lietuvių tikėjimas, kad tai buvo geras sprendimas, nemažėja.

Sveikatos apsaugos ministras žada, kad medikų piniginės papilnės kitų metų viduryje. Tačiau kiek laisvų pinigų algoms liks biudžete, Veryga nežino. Medikams nuolatiniai valdžios pažadai jau atsibodo. Algas esą reikia kelti ne keletu procentų, o kelis kartus. Antraip jie grasina arba emigruosiantys, arba kilsiantys į streiką. Pavyzdį Lietuvai rodo latviai – ten medikų algos kitąmet didės net 80-čia procentų. Valerijus Morozovas šeimos gydytoju dirba jau 15 metų.

 Naktį vietomis jau spaudžiant šaltukui, vairuotojai skuba keisti vasarines padangas žieminėmis, tačiau kur dėti senas nusidėvėjusias padangas? Pasirodo, atsikratyti jų yra tik keletas legalių būdų. Išmetus jas bet kur, gresia nemenka bauda.  Padangų krūvos prie garažų, pamiškėse, pakelėse vis dar bado akis. Vairuotojams suskubus keisti vasarines padangas žieminėmis, kai kuriems tebekyla ranka senas, nudėvėtas padangas nusviesti, kur papuola.

Antrus metus iš eilės geriausio Lietuvos vairuotojo titulą iškovojęs Kęstutis Taškūnas teigia, kad mūsų šalies vairuotojai žino kelių eismo taisykles ir moka elgtis tipiškose situacijose, tačiau per mažai dėmesio skiria savo vairavimo stiliui, nors jis kelyje yra pats svarbiausias. K. Taškūnas tikina, kad geriausiu šalies vairuotoju jam padėjo tapti paprastas dalykas: važiuoti reikia ramiai ir tolygiai. „Pagrindinis principas, norint tikrai gerai vairuoti – būti ramiam ir važiuoti ramiai.

Nors su asmeninių finansų valdymu susiduriama kone kasdien, bandant suderinti ribotas pajamas ir beribius norus bei poreikius, dažnai susiduriama su sunkumais. Kaip valdyti asmeninius finansus, kad tai nekeltų galvos skausmo? Kaip įdarbinti savąsias pajamas ir toliau jas didinti? Į šiuos klausimus atsako verslininkas, investuotojas ir lektorius Žilvinas Butkevičius bei mobilios aplikacijos skirtos asmeninio biudžeto tvarkymui „Mano piniginė“ įkūrėjas Algimantas Alksmantas.

Pirmieji pranešimų sulauks 15 tūkst. gyventojų, privalėjusių, bet nepateikusių metinių pajamų deklaracijų už 2016 m. dėl pritaikyto per didelio metinio ar papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD). Dėl šios priežasties vis dar laukiama apie 1 mln. eurų GPM. Šiemet pajamas deklaravo daugiau kaip 1,23 mln. gyventojų, į valstybės biudžetą sumokėta daugiau kaip 141 mln. eurų GPM.

Valstybės tarnybos departamento duomenimis, per rugsėjo mėnesį Lietuvos valstybės ir savivaldybių įstaigose užimtų pareigybių skaičius sumažėjo 194. Labiausiai sumažėjo valstybės tarnybos korpusas. Per mėnesį įstaigose atsilaisvino 71 karjeros valstybės tarnautojo ir 77 statutinių valstybės tarnautojų pareigybės. Dirbančiųjų pagal darbo sutartį taip pat turime 47 mažiau.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą per trejus metus siūloma sumažinti 3 procentiniais punktais iki 18 procentų. Atitinkamą Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą registravo liberalas Eugenijus Gentvilas. Jeigu Seimas tokia siūlymui pritartų, PVM tarifas grįžtų į ikikrizinį lygį - iki 2009 metų rudens. „Buvo pažadėta krizei pasibaigus grąžinti PVM į buvusį lygį. Tai dabar krizei seniai pasibaigus, labai švelniai, laipsniškai siūlau grąžinti tą buvusį lygį.

Kiek daugiau nei pusė, arba 51 proc., lenkų pritaria pasiūlymui nustatyti prekybos Lenkijoje visais sekmadieniais apribojimus, parodė neseniai atlikta apklausa. Tyrimų įmonės IBRiS atliktos apklausos duomenimis, už tai, kad parduotuvės ir toliau dirbtų kiekvieną sekmadienį, pasisako 43 proc. respondentų, rašo dienraštis „Rzeczpospolita“. Rugsėjo mėnesį Lenkijos vyriausybė parengė įstatymo projektą, pagal kurį parduotuvės Lenkijoje sekmadieniais galėtų dirbti tik du kartus per mėnesį.

Valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, ketinanti teismui skųsti Europos Komisijos (EK) sprendimą skirti jai beveik 28 mln. eurų baudą, per tris mėnesius turi ją sumokėti arba pateikti EK priimtino banko garantiją. Investuotojų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas teigia, kad geležinkeliams logiškiau būtų rinktis banko garantiją. „Manau, kad garantija yra pigesnis variantas nei sumokėti baudą.

Tarptautinei fondų valdymo bendrovei „Providence Equity Partners“ šią savaitę užbaigus Baltijos šalių TV3 žiniasklaidos grupės perėmimą iš Švedijos koncerno „Modern Times Group“, Latvijos padalinio „TV3 Latvija“ pavadinimas pakeistas į „All Media Latvia“. Vienintelė „All Media Latvia“ akcininkė yra „Providence Equity Partners“ valdoma Lietuvos bendrovė „Bitė Lietuva“, rodo Latvijos įmonių registro duomenys. MTG kovą pranešė už 115 mln.

Iš savivaldybės valdomos įmonės „Start Vilnius“ atstovų reikalauta 100 tūkst. eurų kyšio už tai, kad Vilniuje, Subačiaus gatvėje, būtų leista suformuoti žemės sklypą. Šios aplinkybės paaiškėjo Vilniaus apygardos teismui penktadienį pradėjus nagrinėti buvusio Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovės patarėjo Gintaro Jono Furmanavičiaus ir teisininko Sigito Živolto baudžiamąją bylą. Abu jie kaltinami prekyba poveikiu.

Konkurencijos tarybai leidus susijungti prekybos tinklams „Rimi“ ir „Iki“, bendrovės „Rimi Lietuva“ įsipareigojimas parduoti ar kitaip perleisti 17 iš 287 parduotuvių kol kas apgaubtas migla. Mažmeninės rinkos dalyviai turi mažai informacijos apie ketinamas perleisti parduotuves, o nekilnojamojo turto (NT) ekspertas svarsto, jog bendrovė rinkai tikriausiai pasiūlys mažesnės apyvartos arba tarpusavyje konkuruojančias parduotuves.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba pritarė siūlymui išplėsti miesto teritoriją daugiau nei 1,3 tūkst. hektarų, tačiau tam priešinasi teritorijos prarasti nenorinti Klaipėdos rajono savivaldybė. Šiems siūlymams dar turės pritarti Seimas.

Lenkija paskelbė planuojanti iškasti kanalą per Aistmarių neriją, kad laivai galėtų tiesiogiai patekti į Baltijos jūrą, išvengdami Rusijos vandenų. Projektas, kurį ketinama pradėti 2018 metų pabaigoje, atsieis maždaug 210 mln. eurų, pareiškė vyriausybė. Kad pasiektų Baltijos jūrą, laivai, vykstantys iš Lenkijos Elbingo uosto, šiuo metu turi plaukti į Rusijos Kaliningrado sričiai priklausančius vandenis.

Pabrangęs svietas pristabdė Lietuvos pieno produktų gamintojų eksportą į Saudo Arabiją - šioje rinkoje šiemet produkcijos parduota vos už 1,6 mln. eurų, o pernai - už 14,2 mln.

Regionai tuštėja. Daugumoje iš 60-ies šalies savivaldybių gyventojų skaičius mažėja. Išimtimi yra tik keturios savivaldybės – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos rajonų ir Neringos, kur gyventojų daugėja. Apie demografinių pokyčių keliamus iššūkius ekonomikai, socialinės apsaugos ir švietimo sistemoms bei nekilnojamojo turto rinkai kalbėjomės su Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto (KTU PTVF) dėstytoju doc. dr. Ričardu Mileriu.

Į Lietuvą gali ateiti Lenkijos komercinis bankas ar būtų steigimas jo filialas, „Lietuvos žinioms“ prognozuoja Lietuvos ir Lenkijos prekybos rūmų valdybos pirmininkas Jaroslavas Neverovičius. „Dabar yra tam tikra niša finansų srityje. Manau, kad ateityje turėtų atsirasti žaidėjas, galintis padėti tiems, kurie prekiauja, investuoja arba daro verslo sandorius tarp dviejų šalių rinkų“, - pridūrė J. Neverovičius.

Pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemą užaugintų šviežių uogų, vaisių ir daržovių augintojų Lietuvoje esama jau beveik 200. Tarp jų – ir Alvyda Tamulėnaitė iš Biržų. Ūkininkė didesniame nei 30 ha plote augina pagal šią sistemą sertifikuotus juoduosius serbentus ir ekologiškas aronijas.

Seimas spręs, ar nuo 2018 metų socialinės įmonės statusą turinčioms bendrovėms nebetaikyti pelno mokesčio lengvatos. Dabar jų pelnas iš viso nėra apmokestinamas. „Socialinės įmonės siekia gauti pelną ir naudą, ir iš tokios lengvatos tai gauna ne patys neįgalieji, o tiesiog įmonių savininkai“, – Seime ketvirtadienį teigė finansų ministras Vilius Šapoka. Jei Seimas šias pataisas priimtų, socialinės įmonės statusą turinčioms bendrovėms tektų mokėti 15 proc. pelno mokestį.

26 tūkst. eurų – tokią įspūdingą sumą tektų išleisti sveikam 28 metų vaikinui, jei ištikus nelaimei jam iš tikrųjų tektų atsisėsti į neįgaliojo vežimėlį. Pribloškiamą neįgalumo kainą atskleidė visą mėnesį vykęs socialinis eksperimentas „Mėnuo neįgaliojo vežimėlyje“. Vaikščioti galintis vilnietis Mindaugas Jodogalvis jau beveik mėnesį naudojasi neįgaliojo vežimėliu.

Seimas ėmėsi 2018 metų „Sodros“ biudžeto projekto, numatančio, kad jo perviršis turėtų siekti 218,265 mln. eurų - 54,7 proc. (77,176 mln. eurų) daugiau nei planuojama šiemet (141,089 mln. eurų). „Sodros“ pajamos kitąmet turėtų siekti 4,231 mlrd. eurų, išlaidos - 4,012 mlrd. eurų, arba atitinkamai 9,2 proc. ir 7,4 proc. daugiau nei laukiama šiemet. 73 proc. „Sodros“ išlaidų kitąmet tradiciškai teks pensijoms - 2,939 mlrd. eurų, arba 12 proc. daugiau nei laukiama šiemet.

Ilgų eilių pasienyje su Baltarusija problema, kaip ir legendinė Vilniaus oro uosto taksistų problema, atrodo amžinos ir niekaip neįveikiamos nors ir dedama daug pastangų. O juk prastovos pasienyje trikdo darbą Lietuvos vežėjams, kurie sukuria apie 6 proc. šalies bendrojo produkto. Per parą – 100 tūkst. eurų nuostolių Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“  specialistai periodiškai vykdo stebėsenos išvykas į pasienio postus.