„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė sako, kad pasaulinių akcijų rinkų kritimas nedarys neigiamo poveikio Lietuvos ekonomikai.
„Manau, toji korekcija yra natūrali ir jos reikėjo tikėtis. Tą garą geriau nuleisti dabar, kai ekonominiai rodikliai yra sveiki tiek JAV, tiek daugelyje pasaulio išsivysčiusių ir besivystančių šalių, bet tai neturėtų sukelti kažkokio didelio neigiamo poveikio realiai ekonomikai. Daugiausiai akcijas laiko turtingesni asmenys. Turto efektas neturėtų būti didelis ir paskatinti kažkaip persiritimą į realią ekonomiką. Kažin ar tai kažkaip galėtų aktyviau pasiekti Lietuvos rinką“, – BNS kalbėjo L. Galdikienė.
Anot jos, JAV, Europos ir Azijos akcijų biržų kritimas smarkiai nepalies Lietuvos gyventojų santaupų, nes jie investuoja konservatyviai.
„Lietuvoje gyventojų investavimo būdas yra gana konservatyvus ir didžioji dalis savo santaupas laiko indėliuose. Ypač maža dalis investuoja į akcijas ar obligacijas. Kažkokia akcijų kainų korekcija Lietuvos gyventojus labai menkai paliestų“, – tvirtino L. Galdikienė.
„Danske Bank“ vyriausias Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas irgi sutinka, kad Lietuvos ekonomikai pasauliniai akcijų svyravimai nedarys įtakos, tačiau tai jau mažina Baltijos šalių akcijų kainas.
„Realioje ekonomikoje burbulų dar nėra. Tuo tarpu akcijų rinkose tie burbulai yra labai aiškūs ir mes apie juos kalbame jau keletą metų. Praėjusiais metais akcijos brango iš esmės visur“, – BNS tvirtino R. Grajauskas.
Pasak jo, Vilniaus biržoje akcijų kainos šiuo metu nėra tokios pervertintos, kaip Jungtinėse Valstijose, tačiau jau dabar matyti, kad pasauliniai svyravimai jaučiami ir Baltijos šalių biržose.
„Rizikos vertinimas yra tampriai susijęs tarp pagrindinių rinkų ir Lietuvos. Kai krenta pagrindinės rinkos, tai neišvengiamai atsirita iki Lietuvos ar kitų Baltijos šalių. Matome, kad šiandien ir vakar akcijos krenta. (...) Aš matyčiau didesnę tikimybę korekcijos užsienio akcijų rinkose – pagrindinėse tiek JAV, tiek Europos rinkose. Mažesnę tikimybę korekcijos Baltijos šalių ir Lietuvos rinkose, nes mūsų vietinės rinkos mažiau pervertintos“, – kalbėjo R. Grajauskas.
Investuotojams nerimajaunt dėl tolesnio bazinių palūkanų didinimo JAV, šios šalies vertybinių popierių rinka pirmadienį patyrė didžiulių nuostolių, iš esmės eliminavusių visą iki šiol šiais metais fiksuotą prieaugį.
„Dow Jones Industrial Average“ indeksas pirmadienį prarado daugiausiai punktų per vieną prekybos sesiją istorijoje ir smuko 4,6 proc. iki 24345,75 punkto. Prekybos metu šis indeksas buvo smukęs beveik 1600 punktų iki 23923,88 punkto.
Antradienį ryte, reaguodamos į Jungtinių Valstijų akcijų rinkos smukimą, žemyn nusirito Azijos vertybinių popierių biržos, o didžiausią 5,6 proc. smukimą fiksavo Tokijo biržos indeksas „Nikkei 225“.
Ši tendencija persimetė ir į Europos vertybinių popierių rinkas, kurios antradienio prekybos sesiją taip pat pradėjo didesniu kaip 3 proc. smukimu. Londono biržos indeksas FTSE 100 tuoj po prekybos sesijos pradžios smuko 3,5 proc., Paryžiaus CAC 40 – 3,4 proc., o Frankfurto DAX 30 – 3,6 procento.
Smukimo nuotaikos nepalenkė ir „Nasdaq“ Baltijos šalių biržų. Vilniaus biržos Omx Vilnius indeksas per dvi antradienio prekybos valandas sumenko 1,95 proc., Baltijos šalių akcijų indeksas Omx Baltic Benchmark – 2,81 proc., dešimties likvidžiausių akcijų indeksas Omx Baltic 10 – 2,8 procento.
