Lietuvos verslas

Finansų ministras teigiamai vertina Lietuvos banko siūlymus dėl pensijų kaupimo sistemos pertvarkos. Viliaus Šapokos teigimu, dėl to būtina pasiekti ilgalaikį susitarimą, kad ji nebūtų kaitaliojama kasmet. „Nemaža dalis Lietuvos banko pateiktų pasiūlymų jau yra numatyti Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane. Akivaizdu, kad sprendimus šioje kadencijoje tiek dėl pirmos, tiek dėl antros pensijų kaupimo pakopos reikės priimti“, - BNS sakė V.Šapoka.

Kovą stipriai išaugus alkoholinių gėrimų akcizams, jų per keturis mėnesius į biudžetą surinkta pastebimai daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Tai lėmė vasarį suaktyvėjusi didmeninė prekyba alkoholiu, tačiau tuo metu kovą ir balandį akcizų pajamos buvo pastebimai mažesnės nei tais pačiais 2016-ųjų mėnesiais. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, per keturis šių metų mėnesius surinkta 110,569 mln. eurų alkoholio akcizų - 45,9 proc. daugiau nei pernai sausį-balandį (75,785 mln.

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas pirmąjį šių metų ketvirtį buvo vienas sparčiausių tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Eurostatas. Lietuvos ekonomika pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ketvirčiu 2016 metais, augo 4,1 proc., rodo antradienį paskelbti išankstiniai ES statistikos tarnybos duomenys. Spartesnis augimas fiksuotas tik Rumunijoje (5,6 proc.). Latvijoje metinis BVP augimas šiemet siekė 3,9 proc., Estija duomenų Eurostatui dar nėra pateikusi.

Nuo birželio vidurio visoje Europos Sąjungoje (ES) neliekant papildomų mokesčių už mobiliojo ryšio paslaugas keliaujant užsienyje, operatoriai ieško galimybių, kaip kompensuoti savo praradimus, tačiau paslaugos Lietuvos vartotojams neturėtų brangti, sako asociacijos „Infobalt“ vykdomasis direktorius Paulius Vertelka. „Šiai dienai kainų vartotojams kelti niekas nedrįsta.

Demografinės tendencijos siunčia liūdną žinią: dirbančiųjų skaičius mažėja, pensinio amžiaus – auga. Nieko nedarant pensijos tik mažės, prognozuoja Lietuvos bankas. Situacijai pakeisti pateikti siūlymai. Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas teigia, kad žiūrint dvidešimt metų į priekį, tendencijos labai nepalankios. Šiai dienai 10 dirbančiųjų tenka 3 pensinio amžiaus žmonės. Po trisdešimt metų šis pensinio amžaisu žmonių skaičius padvigubės.

Lietuva siekia padidinti krovinių iš Kinijos srautą per Lietuvą ir Klaipėdos uostą, taip pat domisi tiesioginių reguliariųjų skrydžių tarp Kinijos ir Lietuvos galimybe, teigia susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Lietuvos ir Kinijos tolesnio bendradarbiavimo galimybes R.Masiulius antradienį Pekine aptarė su Kinijos transporto ministru Li Xiaopengu, pranešė Susisiekimo ministerija.

„Mes – valdžia“ surėkia plikis „Zero 3” reklamoje. Frazės esmė paprasta – ką norėsime, tą darysime, nes mes – valdžia, o jūs – ne. Jūsų argumentai, prieštaravimai, prašymai ar maldavimai – mums visai neįdomūs. Nes „mes – valdžia!“ Žiūrint į pastarųjų mėnesių Lietuvą susidaro įspūdis, kad gyvename nesibaigiančioje „Zero 3” reklamoje.

Finansų ministras žada mažesnius mokesčius mažiau uždirbantiems. Vilius Šapoka sako, kad jiems bus mažinamos tiek socialinio draudimo įmokos, tiek pajamų mokestis, be to, didės neapmokestinamasis pajamų dydis. Konkrečius skaičius finansų ministras žada paskelbti jau netrukus.

Prieš kelias dienas pagrindiniai vaistų gamintojai gavo kvietimus teikti naujas kompensuojamųjų vaistų kainas. Vaistinių asociacijos duomenimis, pagal dabar galiojančias kainas iš 916 dabar kainyne esančių kompensuojamų vaistų 810 taptų nebekompensuojami, jei gamintojai nesumažintų kainų, rašo „Verslo žinios“. Pagal sugriežtintą vaistų patekimo į kainyną tvarką, į jį nebebus įtraukiami vaistai, kurių kaina bus daugiau nei 10 proc. didesnė nei pigiausių vaistų referencinėse šalyse kaina.

Nuo šiandien pajūris jau pradeda vasaros sezoną – apmokestinamas automobilių statymas. Palangoje populiariausiose gatvėse už valandą teks pakloti ir 1,70. Poilsiautojai skundžiasi, kad brangu, kurorto valdžia siūlo rinktis toli nuo centro esančias nemokamas aikšteles ir nesistengti automobiliais užkimšti miesto širdies. Reportažas apie tai, kiek kainuos poilsis pajūryje ir kituose miestuose.

 Ar pasiilgote šviežių braškių? Šių uogų valgymo sezonas jau įsibėgėja. Pavasaris buvo kaip reta šaltas, tad braškių augintojai sako, kad lietuviškas derlius vėluos bent pora savaičių. Prekybininkai siūlo atvežtines, tačiau ir jų trūksta, o ir kainos didelės. Vaisiais ir daržovėmis prekiaujanti ponia Teresė šiuo metu pataria pirkti štai tokias importines braškes. Štai moteris sveria apie pusės kilogramo tamsiai raudonų graikiškų braškių indelį. Šis kainuoja – 2 su puse euro.

Kinijos pažadas skirti papildomai 124 mlrd. JAV dolerių (apie 114 mlrd. eurų) iniciatyvai „Viena juosta, vienas kelias“, sukuriant didžiulį jūrų uostų, geležinkelių, kelių ir pramonės parkų tinklą, suteikia galimybių ir Lietuvai, teigia Lietuvos ir Kinijos verslo tarybos pirmininkas. Tačiau, pasak Mindaugo Reinikio, pirmiausiai pati Lietuva valstybiniu lygiu turi apsispręsti, ar jai reikia Kinijos investicijų ir kokiomis sąlygomis jos galėtų būti pritrauktos.

Po 2008 metų krizės bei sprogusio nekilnojamojo turto (NT) burbulo, sparčiai kylančios būsto kainos vėl pradeda kelti nerimą. Žinoma, kad istorija linkusi pasikartoti.

Lietuvos ekonomika šiemet ir kitąmet turėtų augti 3,2 proc., teigia Tarptautinio valiutos fondo misijos vadovas Christophas Klingenas. Tai daugiau nei fondas prognozavo dar prieš mėnesį. „Ekonomikos perspektyva 2017 ir 2018 metams yra teigiama, prognozuojamas 3,2 proc. augimas kasmet.

Nuo liepos darbdaviai minimalią mėnesinę algą galės mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. Taip įtvirtinta naujajame Darbo kodekse. Be to, darbdaviai įpareigojami parengti darbo apmokėjimo sistemą taip, kad ją taikant būtų išvengta bet kokios diskriminacijos lyties pagrindu: už tokį patį ar lygiavertį darbą – vienodas darbo užmokestis. „Naujasis reguliavimas numato net kelis naujus įpareigojimus darbdaviams, kuriuos taikant turėtų didėti darbo užmokestis.

Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį baigti statyti 1529 nauji gyvenamieji pastatai, kuriuose įrengta 2300 butų - 33 proc. butų daugiau nei 2016 metų sausio-kovo mėnesiais. Bendras šiemet įrengtų naujų butų naudingasis plotas siekė 281,7 tūkst. kvadratinių metų ir buvo 65,8 proc. didesnis nei pirmąjį 2016-ųjų ketvirtį, o vidutinis buto naudingasis plotas buvo 122,5 kvadratinio metro, pranešė Statistikos departamentas. 70,8 proc.

Aplinkosaugininkai įtūžę – Vilniuje ir aplink jį klesti nelegalus šiukšlių vežimo verslas. Stambiagabaričių atliekų vežėjais apsimetę asmenys už pusę kainos iš žmonių surenka senas lovas, padangas ar statybines šiukšles ir išmeta artimiausiuose miškuose. Ir nors baudos tokiems vežėjams gresia didelės, tai jų „versliuko“ nestabdo. O štai savivaldybės atstovai skėsčioja rankomis linkėdami žmonėms sąmoningumo. Kito problemos sprendimo šiandien tiesiog nėra.

Kaistanti Švedijos nekilnojamo turto (NT) rinka Lietuvoje veikiantiems švediško kapitalo bankams kelia rizikos, sako Švedijos centrinio banko Riksbank vadovas. Pasak Stefano Ingveso, kritus NT kainoms, problemų patirtų visas Skandinavijos ir Baltijos šalių regionas. S.Ingvesas BNS sako, jog Lietuvos bankų sektorius turėtų stebėti Švedijos NT rinką, tačiau iš esmės nėra priemonių, kuriomis jie apsisaugotų nuo galimų pavojų.

Lietuvos gyventojams jau teko išgyventi didžiulę krizę 2008 metais, tačiau tai nereiškia, jog panašus scenarijus nepasikartos. Ar lietuviai būtų pasiruošę atėjus „juodai dienai“? Nors taupyti imasi ne retas, ekonomistai išskiria, kad sutaupoma suma būtų nepakankama išgyventi krizę. „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė teigia, jog rekomenduojama turėti finansinę saugumo „pagalvę“, kuri prilygtų bent 6 mėnesių pajamoms.

Palangoje – darbuotojų paieškos įkarštis. Vasarai trūksta virėjų, padavėjų, barmenų, kambarinių, pagalbinių darbuotojų. Darbo biržos specialistai irgi neturi ko pasiūlyti - už minimalų atlygį dirbti niekas nenori ir geriau emigruoja. Tiesa, vienos specialybės atstovų laukia ir tūkstančio eurų alga. Barmenas Tautvydas Palangoje dirba jau septintus metus. Šis restoranas neužveria durų ir žiemą, tada kolektyvas nuo 80-ies žmonių sumažėja iki 20-ies. Tačiau dabar intensyviai renkama komanda vasarai.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas vėl siūlo licencijuoti laikinojo įdarbinimo įmones. Komitetas šią savaitę pritarė socialdemokrato Algirdo Syso pataisai, kad tokios įmonės be licencijos veikti negalėtų. Galutinį sprendimą priims Seimas. „Kad neštų atsakomybę ir žmonės, kurie kreipiasi į tokias įmones, turėtų tam tikras garantijas, ginant savo teises - darbo jėgos eksportas į užsienį iš dalies ir jų labai aktyvus ir perspektyviai dirbamas darbas“, - komitete aiškino A.Sysas.

Būsto kainoms ir skolinimuisi augant, Lietuvos bankas yra ramus, kad tai dar nerodo NT burbulo. Tačiau žvilgsniai krypsta į nuomos sektorių, mat būtent ten gali būti užslėpta rizika. Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius Lietuvos banko organizuotoje tarptautinėje konferencijoje pristatė mūsų šalies patirtį.

Nors orai kol kas laikinai pasitaisė, ūkininkai jau skaičiuoja padarytus nuostolius. Anksčiau tokiu metu jau džiaugdavosi ankstyvuoju derliumi, o šiais metais jo teks palaukti. Orų svyravimai lems ir mažesnį derlių, o tai kilsiančias kainas. Jau anksčiau naujienų portalas tv3.lt rašė, jog Lietuvos daržovių augintojai atskleidė, kad šalčiai praėjo ne tik per Lietuvą, bet ir per Vidurio ir Rytų Europą, įskaitant Lenkiją. Tai gali lemti apskritai visos produkcijos sumažėjimą.

Artėjant birželio 15 dienai, kai visoje Europos Sąjungoje (ES) neliks papildomų mokesčių už mobiliojo ryšio paslaugas keliaujant užsienyje, Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) leido mobiliojo ryšio operatoriams imti papildomą mokestį, kuris kompensuos jų nuostolius. RRT pranešė, kad trys bendrovės - „Bitė“ „Tele2“ ir „Telia“ - galės taikyti mokesčius, kurie turėtų būti kur kas mažesni nei naujos didmeninės tarptautinio tarptinklinio ryšio kainos.

Nukentėti nuo sukčių ir apgavikų galima ne tik telefonu, kurie tik ir nori gauti prisijungimo duomenis prie banko sąskaitų. Visgi, dar daugiau atsargumo reikia apsiperkant, atliekant mokėjimus ar tiesiog užsiimant kita veikla internete. Neretai mažai pasitikėjimo keliančiuose tinklalapiuose gali slypėti gudrios pinklės. Vilniečio Mindaugo (pavardė redakcijai žinoma) patirtis paskatins atidžiau žiūrėti, kur lankotės internete bei kur kas dažniau tikrinti savo banko sąskaitos išklotines.

Mažmeninės prekybos tinklas „Pepco“, šiuo metu veikiantis keliose Vidurio Europos šalyse, pradeda veiklą Lietuvoje. Planuojama, kad pirmosios „Pepco“ parduotuvės duris atvers 2017 m. gruodį. Parduotuvių darbuotojų priėmimas prasidės šių metų rugsėjo mėnesį. Per pirmuosius trejus veiklos Lietuvoje metus prekybos tinklas planuoja atidaryti 50 parduotuvių.

Taupydama lėšas, valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ nebeveš keleivių į Maskvą. Įmonė teigia taip kasmet sutaupysianti 2 mln. eurų, o keleiviai ir toliau galės pasiekti Rusijos sostinę tos šalies traukiniais. „Lietuvos geležinkelių“ vagonai nuo pirmadienio nebebus prikabinami prie Rusijos traukinio, važiuojančio maršrutu Kaliningradas-Vilnius-Maskva. „Trijuose papildomuose vagonuose vidutiniškai važiuodavo apie 20 keleivių.

Žemų kainų ištroškę Lietuvos gyventojai laisvu metu užplūsta Suvalkų parduotuves. Tai matydami prekybininkai ėmėsi specialių akcijų, tačiau lietuviai įsitikinę – jos nepadės. Naujienų portalą tv3.lt pasiekė skaitytojos Akvilės laiškas. Jame ji dalinasi socialiniame tinkle „Facebook“ kilusia diskusija, kurioje Lietuvos gyventojai tikina, kad važiuoti į Lenkiją vis tiek apsimoka daug labiau, o „Maximos“ pritaikyta nauja akcija „Patikrinta Lenkijoje“ – neatsiperka.

Augančios būsto kainos – ne vien Lietuvoje. Europos šalių centrinių bankų atstovai akylai stebi tendencijas, ar jos neveda prie būsto kainų burbulų. Pasak jų, jau dabar galima imtis prevencinių priemonių užkertant kelią jų pūtimuisi. Lietuvos banko surengtoje tarptautinėje aukšto lygio konferencijoje diskutuojama, ar įmanoma reguliuoti būsto kainų augimą bei kokių priemonių reikia imtis siekiant išvengti ekonominės krizės.

Jei valstiečiams pavyks uždrausti prekybą alkoholiu laikinose lauko kavinėse - labiausiai pasikeis vaizdas Lietuvos pajūryje - pirmiausiai Palangos, Neringos ir kitų kurortų pliažuose neliks palapinių - kavinių. Vieni poilsiautojai sveikina idėją drausti alkoholio prekybą tokiose kavinėse, kiti nori patys rinktis, kur, kiek ir kada gerti. Verslininkai sako, kad be alkoholio prekybos paplūdimiuose nebeliks ir maisto, ledų bei gaiviųjų gėrimų.

Lietuvos eksporto apimtys demonstruoja dviženklį augimą, o atsigaunančios pagrindinių rinkų ekonomikos bei mažėjančios politinės rizikos artimiausiu metu turėtų sudaryti palankias sąlygas eksportuotojams ir toliau nemažinti apsukų. Nuo eksporto Lietuvoje priklauso apie 300 tūkst. darbo vietų, todėl tai – geros žinios daugeliui dirbančiųjų. Žinoma, didelę įtaką eksportuojančių įmonių sėkmei turės jų prekių ir paslaugų konkurencingumas, tad juo rūpintis reikėtų vis labiau.

Kanados elektroninės prekybos milžinė „Shopify“ už 15 mln. JAV dolerių (apie 13,8 mln. eurų) įsigijo lietuvišką startuolį „Oberlo“. Tai BNS patvirtino vienas „Oberlo“ įkūrėjų Tomas Šlimas. „Mes galime patvirtinti, bet visą komunikaciją esame atidavę „Shopify“, - BNS sakė T.Šlimas. Sandoris baigtas balandžio 28 dieną, naujienlaiškyje skelbia „Valitas Capitals Partners“. Registrų centro duomenimis, nuo balandžio 26 dienos 47,6 proc.

  Europos Komisijos (EK) analitikai nekeičia Lietuvos šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės, tačiau kitąmet tikisi spartesnio šalies ekonomikos augimo. Lietuvos BVP šiemet turėtų augti 2,9 proc., o 2018 metais - 3,1 proc., teigiama ketvirtadienį paskelbtose EK pavasario prognozėse. Šiemet vasarį EK analitikai prognozavo, kad Lietuvos ekonomika 2018 metais augs 2,8 procento.

Siekdama prisijungti prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), Lietuva per pastaruosius dvejus metus padarė didelę pažangą, sako vienas EBPO vadovų. Anot Douglaso Frantzo, jei procesas vyks sėkmingai, šalis prie ekonomiškai stiprių, skaidrių ir inovatyvių valstybių klubo galėtų prisijungti 2018 metais.

Vaistų gamintojai nuo gegužės 10 iki 23 dienos turi deklaruoti mažesnes kainas, jei nori, kad jų produkcija būtų kompensuojama. Naują kompensuojamųjų vaistų kainyną rengianti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sako, kad Vyriausybės balandžio pabaigoje priimtas reikalavimas, kad vaistai Lietuvai būtų tiekiami ne daugiau kaip dešimtadaliu didesne kaina nei vadinamosiose referencinėse šalyse, aktualus maždaug 900 dabar kompensuojamų vaistų. Iš viso kainyne šiuo metu yra per 2 tūkst.

Artėjant metui, kuomet Vilniaus oro uostas bus uždarytas, viešbučiai jau pastebi sumažėjusį užsakymų skaičių. Baiminamasi, kad turistams nebus pakankamai gerai iškomunikuota, kaip pasiekti Vilnių ir, kad tai – laikina. Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidente Evalda Šiškauskiene. Ji teigia, kad nors rekonstrukcija būtina, baimių tikrai kyla. Tuo tarpu Lietuvos oro uostai įsitikinę, kad didelės įtakos šis uždarymas neturės.

Kainų medžioklė gali vykti ne tik prekybos centruose, bet ir vaistinėse. Mat kainų skirtumai kai kur net viršija šimtą procentų.  Kainų tyrimų portalas Pricer.lt palygino kainas internetinėse vaistinėse. Atliekant Pricer.lt vaistų kainų tyrimą buvo užfiksuotos nereceptinių viastų, maisto papildų, bei gydomosios kosmetikos prekių kainos.

Premjeras Saulius Skvernelis abejoja, ar visiškai uždraudus alkoholio reklamą Lietuvoje, ją bus galima panaikinti ir užsienyje registruotuose interneto tinklalapiuose. „Aš manau, kad priimant įstatymą reikia atsižvelgti į jo realų veikimą ir galimybes tai užtikrinti. Tai tikrai kol kas matau tam tikras abejones dėl galimybių techniškai išspręsti, kalbant apie portalus, šaltinius, kurie nėra Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje.

Netrukus Lietuvoje bus sunkiau ir mažiau vietų įsigyti alkoholio - bus trumpinamas jo pardavimo laikas, uždrausta alkoholinių gėrimų reklama, didinamas amžių, nuo kurio būtų galima pirkti ir vartoti šiuos gėrimus. Seimo Sveikatos reikalų komitetas trečiadienį apsvarstė beveik visus Seime registruotus siūlomus pakeitimus dėl alkoholio vartojimo, laikymo, prekybos, reklamos. Daugumai jų pritarė. Dabar visi siūlomai bus svarstomi plenariniuose posėdžiuose.

Vieną akimirką šviečia saulė, kitą jau sninga, trečią jau lyja. Šokinėjantys termometrų stulpeliai ir itin neįprasti orai jau paveikė lietuviškas daržoves, vaisius. Ūkininkai atvirauja, derlius tikrai bus mažesnis, o tai reiškia, kad ir kainos bus didesnės nei praeitais metais. Panašūs orai užklupo ir aplinkinių šalių ūkininkus, o tai atsilieps ir vartotojams: jei visų derlius mažesnis, prekybos tinklams nepavyks pigiau įsivežti daržovių ir vaisių.

Vilniuje, dešiniajame Neries krante, švytintis viešbutis „Radisson Blu Hotel Lietuva“ plečiasi. Į viešbučio plėtrą investavusi Norvegijos nekilnojamo turto vystytojų bendrovė „Linstow AS“ ir generalinis rangovas UAB „Merko statyba“ paskelbė apie naują projektą, kuriuo viešbutis taps dviejų pastatų kompleksu. Naujas aštuonių aukštų pastatas bendrą viešbučio patalpų plotą išplės iki 39,5 tūkst. kvadratinių metrų, bus investuojama beveik 19 mln. eurų.

Ilgą laiką veiklą vidaus ištekliais finansavusios įmonės palengva gręžiasi ir į kredito įstaigas – tą liudija naujausia Lietuvos banko apklausa. „Matome naujas įmonių elgsenos, svarstant, kokiais ištekliais finansuoti savo veiklą, tendencijas. Bendrovių, kurios savo verslo poreikius ketina finansuoti tik vidaus ištekliais, sumažėjo 13 proc. punktų.

Tuoj Lietuvoje neliks akmens ant akmens. Pradžioje tuo buvo sunku patikėti. Buvome įpratę, kad išrinktieji politikai, atėję į valdžią, pamiršta savo revoliucingus pažadus. Susidūrę su finansinėmis realijomis, interesų grupių argumentais ir įtaka, biurokratijos rutina ir pasipriešinimu, naujieji politikai paprastai stipriai sumažindavo savo ambicijas. Gaudavo realybės atsaką į kaktą, ir tuo viskas pasibaigdavo. Ir gyvenimas toliau eidavo savo vaga. Netobulas, bet įprastas.

Netrukus vienerių metų veiklos Lietuvoje sukaktį pasitiksiantis prekybos tinklas „Lidl“  paviešino žinią, kad šia proga parduotuvių bei sandėlio darbuotojus skatins didesniais atlyginimais. Nuo šių metų birželio jų darbo sutartyse bus numatytos papildomos atlyginimo kėlimo pakopos. Kiek anksčiau apie naują motyvavimo sistemą skelbė ir „Maxima“. „Visų mūsų bendrovės darbuotojų darbo sutartyse nustatytas kasmetis algos kilimas.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) trečiadienį pranešė pasirašiusi sutartį su Vilkaviškio įmone „Gintrėja“ dėl apsauginės tvoros pasienyje su Rusija statybų. Jos kainuos 1,335 mln. eurų. Pagal sutartį, artimiausiu metu 44,6 km ruože prie sienos su Rusija bus pradėta statyti apsauginė tvora. Darbai turi būti pabaigti iki šių metų gruodžio 20 dienos. Anot pasieniečių, sutartis įsigaliojo šią savaitę, kai „Gintrėjos“ atstovai pristatė privalomus garantinius dokumentus dėl sutarties įvykdymo.

Į Lietuvos rinką planuojantis žengti mažu kainų prekybos drabužiais ir namų apyvokos prekėmis tinklas „Pepco“ pirmąsias parduotuves ketina atidaryti gruodį. Tinklas tiki, kad Lietuva bus vartai į likusias Baltijos šalis, ir jau dairosi parduotuvių ploto galinčių pasiūlyti partnerių, rašo „Verslo žinios“. „Kol kas visą dėmesį esame sutelkę į pirmąsias 12 parduotuvių, kurias atidarysime per 12 mėnesių nuo žengimo į rinką.

Rekonstruodama Ignalinos atominės elektrinės (AE) pastotę, Lietuva atjungs vieną iš penkių elektros linijų su Baltarusija. Anot energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, vienu projektu bus įgyvendinti kali tikslai. Trečiadienį Vyriausybė spręs, ar Ignalinos AE ir Utenos pastočių rekonstrukciją, kuri yra svarbi Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimui su Europa, pripažinti valstybinės svarbos projektu.

Pritaikiusi ekologinį projektavimą, bendrovė „Saulės grąža“, kurdama atnaujintą produktą, žada sutaupyti iki 50–60 proc. gamyboje naudojamų medžiagų. Tokiu būdu siekiama prisidėti ne tik prie gamtos tausojimo, bet ir prie gamybos kaštų mažinimo. „Rinkdamiesi ekologiškas medžiagas bei gamindami mažiau energijos sunaudojančius produktus, tausojame gamtą ir mažiname išmetamo anglies dvideginio kiekį“, – teigia įmonės „Saulės grąža“ direktorius Tomas Šimanauskas.

Apie darbuotojų trūkumą prabyla vis daugiau Lietuvos verslininkų. Pasak „Hanner“ vadovo Arvydo Avulio, nors ir siūlomos nemenkos sumos, patys lietuviai atsisako dirbti. „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ A. Avulis kalbėjo, kad darbo jėgos trūksta katastrofiškai, nepaisant 7–8 proc. nedarbo Lietuvoje. Manoma, kad tai gali būti ir struktūrinė problema, kuomet tie žmonės tiesiog nelabai patys nori dirbti.