Lietuvos verslas

Valdžia grįžta prie idėjos apriboti atsiskaitymus grynaisiais, kai sandoris viršija 3000 eurų. Taip siekiama sumažinti šešėlinę ekonomiką. Deja, tai – labiau parodomoji, nei efektyvi priemonė kovoje su šešėliu, nes ji niekaip nepaveikia tų, kurie sąmoningai jame dalyvauja. Pavyzdžiui, kai asmuo perka kontrabandines cigaretes ar naminukę, kai gauna atlyginimą „vokelyje“ arba kai nepaprašo čekio tam, kad įmonė neapskaitytų pajamų ir taip padarytų nuolaidą – tai daro sąmoningai.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga su seimo nariais įregistravo pataisas, kurias priėmus prekiauti alkoholiniais gėrimais festivalių metu nebus draudžiama. Alkoholio vartojimo mažinimo projektu numatoma, kad sprendimą dėl prekybos alkoholiu komercinių renginių metu priims savivaldybės, kaip tai būdavo daroma iki šiol. Tai atitinka Vyriausybės išvadą dėl alkoholio kontrolės įstatymo pataisų, kurios jau rytoj yra pradedamos svarstyti Sveikatos reikalų komitete.

Degalinių tinklo „Statoil“ pavadinimas Lietuvoje keičiamas visame pasaulyje žinomo degalinių ir greito apsipirkimo parduotuvių tinklo „Circle K” vardu. 14 mln. eurų investicijas šiemet planuojančiame Lietuvos degalinių tinkle pirmoji „Circle K“ degalinė antradienį oficialiai atidaryta Vilniuje, šalia Geležinio Vilko tilto. Degalinių tinklo valdytoja, Kanados kapitalo grupei „Alimentation Couche-Tard Inc.

Amžina prekybos tinklų kova tęsiasi – skelbiamos vis naujos prekių akcijos ir siūlomi pigiausi apsipirkimų variantai.  Įvairios agentūros, įmonės lygina prekybos tinklų kainas, taip siūlydamos neapsigauti, ir apsipirkti pigiausiai. Visgi patariama, tyrimus vertinti atsakinga.

Seimas antradienį popiet svarstys du priešingus siūlymus - pratęsti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui bei priimti naują kompensacijų mokėjimo tvarką, jei ji nuo birželio 1-osios nebūtų pratęsta. Konservatoriams pareikalavus pertraukos svarstant klausimą dėl kompensacijų, penktadalis Seimo narių tam pritarė. Siūloma kompensacijas mokėti šeimoms, kurių išlaidos šildymui siektų 15 proc., o ne 20 proc. visų pajamų.

„Visos socialinės garantijos“, „laiku mokamas atlyginimas“. Dažnas Lietuvos darbdavys, naršantis po vis labiau tuštėjančią darbo jėgos rinką, iki šiol tiki, kad tokie pasiūlymai padės „sužvejoti“ reikiamą darbuotoją, teigia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt, atlikęs darbo skelbimų analizę. „Darbo jėgos bado šmėkla klajoja po Lietuvą ir netgi patraukliausi šalies darbdaviai skundžiasi, kad tapo sudėtinga surasti reikiamų darbuotojų, - sako cvmarket.

Valstybės ir savivaldybės įmonių vadovai nuo 2018 metų į darbą bus priimami tik konkurso būdu penkeriems metams. Tas pats asmuo įmonės vadovu galės būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Seimas antradienį priėmė tai numatančias Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pataisas: už balsavo 67, prieš - 22, o susilaikė 24 Seimo nariai.

Lietuvos namų ūkių išlaidos pagrindinėms vartojimo prekėms per balandį augo, tuo metu Latvijos ir Estijos - mažėjo, rodo tyrimų bendrovės „Baltic Market Insights“ („Baltmi“) skelbiamas namų ūkių išlaidų indeksas. SEB banko analitikas mano, jog įtakos išlaidų augimui Lietuvoje turėjo Velykos. „Pirma mintis, kuri kyla žiūrint į sezoniškumą, tai balandžio mėnesį buvo Velykos. Per Velykų mėnesį dažniausiai vidutinis krepšelis turėtų būti šiek tiek didesnis.

Apie kilusį skandalą viename Vilniaus grožio salone „Džesė“, portalui tv3.lt papasakojo žinoma stilistė Agnė Stumbrė. Žymi moteris atskleidė skaudžią draugės istoriją. Įžeidinėjimais viešojoje erdvėje apipilta traumą patyrusi salone dirbusi vizažo meistrė tikino negalinti tylėti ir dėl slepiamos informacijos, ir dėl tvyrančios atmosferos. Vis dėlto, portalui tv3.lt aiškinantis istorijos aplinkybes, paaiškėjo visiškai kitokia versija.

Atlikus auditą, prekybos tinklus Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir Bulgarijoje valdančios „Maxima grupės“ konsoliduota mažmeninė apyvarta išaugo, tačiau pelnas smuko. Visose grupės rinkose, išskyrus Lietuvą, jos apyvarta pernai augo. „Pelno sumažėjimą daugiausiai lėmė vienkartinės – turto nuvertėjimo sąnaudos (22 mln. eurų), Konkurencijos tarybos skirta bauda (15 mln. eurų), išmokos nukentėjusiųjų dėl Zolitūdės tragedijos šeimoms Latvijoje (5 mln.

Lietuvos banko apklausa rodo ─ pernai beveik pusė šalies įmonių didino atlyginimus, tiek pat jų mano, kad algos sparčiai kils dar apie dvejus metus. Verslo plėtrą artimiausiu metu planuoja beveik kas trečia įmonė. „Įmonės akcentavo spartų atlyginimų augimą, kurį iš esmės lemia darbuotojų trūkumas, tiesa, dalis jų taip pat pažymėjo, kad tai nėra begalinis procesas. Pavyzdžiui, 62 proc. apklaustų statybos ir 52 proc.

Nuo šiandien viešojo transporto keleiviai kelionės metu galės įkrauti savo išmaniuosius prietaisus, praneša Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“. Vilniečiai ir sostinės svečiai tai galės padaryti važiuodami 10–ojo maršruto Fabijoniškės–Baltupiai–Markučiai autobusu, kuriame įrengti 4 USB įkrovimo lizdai. „Visada galvoju, kad žmonės su malonumu persės į viešąjį transportą, kai jame gaus tą patį, ką gauna važiuodami asmeniniu automobiliu.

Iš Vilniaus savivaldybės valdomos šilumos tiekimo įmonės Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) stebėtojų tarybos pirmininko posto pasitraukus konservatoriui Arvydui Sekmokui, jai vadovauja sostinės vicemeras, konservatorius Valdas Benkunskas. Tarybos pirmininko pavaduotojas sako, kad į bendrovės valdybą, kurioje dabar dirba tik savivaldybės atstovai, netrukus tikimasi paskirti nepriklausomų narių. „Pavyko išrinkti pirmininką - juo tapo Valdas Benkunskas“, - BNS sakė liberalas Vincas Jurgutis.

Lietuvos mažmeninės prekybos tinklo „Norfa“ savininkas Dainius Dundulis norėtų parduoti verslą Baltarusijoje, kur jo valdomai maisto produktų gamybos, logistikos bei nekilnojamo turto nuomos įmonei „Rivona“ priklauso 50 proc. mažmeninės prekybos tinklo „Mart Inn“ akcijų paketas. D.Dundulis sako, kad verslą parduotų ne pigiau nei už 8 mln. eurų. „Parduočiau su sąlyga, kad neprarasčiau to, ką esu įdėjęs, tai būtų apie 8 mln. eurų.

  Kyšininkavimu Lietuvoje įtariamas Prancūzijos koncernas „Alstom“ Didžiosios Britanijos teismo nurodymu sumokėjo Lietuvai 11 mln. eurų kompensaciją. Bylą, kurioje koncerno Švedijos energetikos padalinys „Alstom Power“ kaltintas korupcija Lietuvoje, nagrinėjantis Londono Sadarko teismas (angl. Southwark Crown Court) dar pernai nurodė išmokėti pinigus Lietuvai, BNS patvirtino keli nepriklausomi šaltiniai.

Savaitgalį socialiniuose tinkluose it virusas plito higienos priemonių kainų nuotraukos užsienio šalyse. Ten gyvenantys lietuviai juokavo, kad gimtinėje likę žmonės turėtų rimtai pykti, mat viskas svetur gerokai pigiau. Šios nuotraukos nė iš tolo nepralinksmino piliečių, kurie sakė esantys apgaudinėjami. „Pricer.lt“ įkūrėjas Arūnas Vizickas įvardijo priežastis, kodėl lietuviai už tas pačias prekes moka gerokai daugiau.

Naujajame Darbo kodekse, kuris turėtų įsigalioti liepos 1 d., įvedami net penki darbo režimai. Jie leis darbuotojams lengviau derinti šeiminius ir darbinius įsipareigojimus. „Įsivaizduokite, kad jūsų buvimas darbovietėje būtų privalomas tik tam tikromis valandomis, o likusį laiką galėtume savarankiškai nuspręsti, kiek kurią dieną papildomai valandų būsite darbo vietoje taip, kad per savaitę iš viso susidarytų 40 darbo valandų.

Prancūzijos investuotojus pozityviai nuteiktų Lietuvos ginčo su „Veolia“ išsprendimas, sako ambasadorius Lietuvoje Phillipe'as Jeantaud (Filipas Žanto). „Žinoma, aš manau, kad jeigu mums pavyks išspręsti šitą ginčą tarp „Veolia“ ir Lietuvos, žinoma, (...) verslo asociacijoms tai būtų pozityvūs ženklas“, - pirmadienį BNS sakė diplomatas. „Veolia“ valdoma centralizuotos šilumos tiekėja „Vilniaus energija“ pastaruosius 15 metų (iki šių metų kovo pabaigos) nuomojo Vilniaus šilumos ūkį.

 Vokietijos finansų paslaugų grupės „Allianz“ valdoma gyvybės draudimo bendrovė „Darta Saving Life Assurance“ siekia sukurti draudimo agentų tinklą Lietuvoje, o ateityje jis galėtų tapti įmonės padaliniu. Lietuvoje praėjusią savaitę viešėjęs „Darta Saving Life Assurance“ valdybos narys ir kitos „Allianz“ grupės draudimo įmonės „Allianz Global Life“ generalinis direktorius Giampaolo Viseri BNS teigė, kad iš pradžių siekiama susipažinti su Lietuvos draudimo rinkos specifika.

 Lietuvos banko apklausa rodo ─ pernai beveik pusė šalies įmonių didino atlyginimus, tiek pat jų mano, kad algos sparčiai kils dar apie dvejus metus. Verslo plėtrą artimiausiu metu planuoja beveik kas trečia įmonė. „Įmonės akcentavo spartų atlyginimų augimą, kurį iš esmės lemia darbuotojų trūkumas, tiesa, dalis jų taip pat pažymėjo, kad tai nėra begalinis procesas. Pavyzdžiui, 62 proc. apklaustų statybos ir 52 proc.

Statistikos departamentui fiksuojant vidutinį dirbančiųjų skaičių bei vidutinius atlyginimus, išryškėja tendencija – atlyginimai auga, dirbančiųjų skaičius mažėja visur, išskyrus vieną miestą. Anot ekonomisto, krizės vartai dar neužverti tad ir emigracija vis dar aukštumose. „Grįžtame prie giluminių priežasčių, kad iš esmės emigracija yra problema ir taip išeina, kad emigracijos didžiulis spurtas buvo 2009–2010 m., po to ji sulėtėjo, dabar vėl yra pagausėjusi.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) nusprendė prašyti teismo panaikinti Vilniaus Žvėryno mikrorajone kylančio statomo daugiabučio statybų leidimą.

Kai kuriems parlamentarams siūlant valstybės lėšomis gelbėti žlungančią už valstybės ir tarptautinių aplinkosaugos fondų pinigus pastatytą Klaipėdos geoterminę jėgainę, pagrindinis „Geotermos“ akcininkas Turto bankas abejoja, ar tokia idėja yra gera. Anot banko, „Geoterma“ nuo pat veiklos pradžios buvo neefektyvi, todėl ją gelbėti būtų ekonomiškai nenaudinga.

Maistui išleidžiame daug daugiau nei kitiems dalykas, taip teigia ekonomistas Žygimantas Mauricas. Pasak jo, kainų sumažinti galimybių nedaug, tačiau įmanoma padaryti taip, kad jos neatrodytų tokios didelės. „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas tiesioginėje portalo tv3.lt transliacijoje teigė negalintis tiksliai paaiškinti kodėl, bet Lietuvoje susiformavo du fenomenai.

Pensijos Lietuvoje ir taip nedžiugina gyventojų, tačiau „Sodra“ skaičiuoja, kad kas ketvirtas gyventojas rizikuoja negauti ir pilnos pensijos, nes bus nesukaupę būtinojo stažo. Ekonomistas įvardija dvi tokios situacijos priežastis. „Sodra“ informuoja, kad jei per 1 metus uždirbama mažiau nei 12 minimalių mėnesio atlyginimų (MMA) ir sumokama mažiau mokesčių, nesukaupiamas 1 metų stažas. „Yra 160 tūkst. žmonių, kurie kovo mėnesio duomenimis per mėnesį gaudavo mažiau nei MMA.

Lietuvos demografiniai pokyčiai nuolat daro stiprią įtaką nekilnojamojo turto (NT) rinkai, gerokai mažina paklausą, keičia pirkėjų įpročius ir bendras šios srities tendencijas. Statistikos departamento duomenimis, nuo 2013 m. iš Lietuvos išvyko ir negrįžo beveik 100 tūkstančių žmonių. Didžioji dalis būsto pirkėjų yra 25-45 metų. Būtent šios amžiaus grupės piliečių ir yra daugiausia emigrantų gretose.

Sparčiai kylančios kainos, atlyginimai – visa tai priverčia atsigręžti į praeitį. Sakoma, kad istorija linkusi kartotis. Ar pasikartos ir ekonominė krizė? „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas naujienų portalo tv3.lt tiesioginėje transliacijoje išskyrė veiksnius, kurie primena prieškrizinį lygį. Anot jo, tikimybė, kad krizė pasikartos, tikrai yra. Tai lems infliacijos rodiklis.

Socialinės įmonės statuso neturinčios šalies bendrovės nenori įdarbinti neįgaliųjų, nes gauna per mažą valstybės finansinę pagalbą, tvirtina socialinių įmonių atstovai. Jie pasipiktinę Seime pradėtomis svarstyti pataisomis, nuo birželio uždrausiančiomis kurtis naujoms socialinėms įmonėms. Reformos autoriai sako, kad taip pat valstybė sudarys sąlygas negalią turintiems gyventojams lengviau įsidarbinti laisvoje rinkoje.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius šeštadienį pradeda vizitą Japonijoje, kur susitiks su šios šalies diplomatijos vadovu Fumio Kishida. Ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė BNS sakė, kad pokalbio metu didelis dėmesys bus skiriamas ekonominiam bendradarbiavimui. Planuojama aptarti, kaip paskatinti didesnius japonų turistų srautus į Lietuvą ir didesnį Vilniaus ir Tokijo bendradarbiavimą mokslo srityje.

Pernai Lietuvą sudrebinus kalafiorų skandalui, iki kosminių kainų išbrangusių daržovių pasekmės jaučiamos iki šiol. Dabar prekybos centruose daržovės kainuoja du-tris kartus mažiau nei lygiai prieš metus. Dabar situacija visiškai  priešinga, dabar tik turgaus prekeiviai dar mėgina išlaikyti aukštesnes kainas tikindami, kad kitaip bankrutuos. Štai – pernai tokiu metu kalafiorai Lietuvos prekybos centruose kainavo 3 su puse euro.

Artėjant Motinos dienai pirkėjai dairosi gėlių ir joms pinigų negaili. Kas sveikinti ruošiasi mylimiausias mamas, kas dar skuba papuošti ir sutvarkyti kapus. Pagyvėjusia prekyba džiaugiasi ir gėlininkai, tačiau negaili stipresnio žodžio sinoptikams. Mat šaltų orų prognozės atbaido klientus nuo lepesnių ir šalnoms nepakančių vazoninių gėlių pirkimo. Nors turgaus prekyvietės raibsta nuo gėlių ir žiedų įvairovės, dauguma pirkėjų vis dar dairosi našlaičių. Dėl to jų kainos krito nežymiai.

Lietuvos banko reikalavimai dėl vartojimo kreditų gavėjų sutuoktinių duomenų vertinimo yra pagrįsti ir teisėti, penktadienį nusprendė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Šis teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Viena didžiausių Lietuvoje vandens tiekimo įmonių „Vilniaus vandenys“ ketina sumažinti vandens kainą vartotojams. Įmonės vadovas tikisi, kad bendrovės akcininkės - 4 savivaldybės - sprendimus priims iki liepos. Aidas Ignatavičius sako apgailestaujantis, kad sprendimai dėl vandens kainų priimami labai ilgai. „Mes labai norėtume, kad tai įvyktų nuo liepos 1 dienos, bet vandentvarkos sektoriuje kainos keičiasi nedovanotinai ilgai. Sprendimą dėl kainų mažinimo įmonės valdyba priėmė pernai gruodį.

Augti eksponentiniu, staigiu, tempu – veikiausiai kiekvieno jauno ambicijų turinčio verslininko svajonė, kurią įgyvendinus pavyktų uždirbti didelius pinigus. Lietuvoje gana daug įmonių vadovų suvokia inovacijų svarbą tolesnei verslo plėtrai ir beveik du trečdaliai visų įmonių šiais metais planuoja diegti inovacijas. Tokias inovacijas ketinančių diegti Lietuvos įmonių dalis yra netgi didesnė negu Latvijoje ar Estijoje, nors pagal bendrovių skiriamas investicijas nusileidžiame kaimynėms.

Latvijos kelionių organizatorė „Travel RSP“ neturi teisės veikti Lietuvoje, nes įmonė nėra įtraukta į tokių paslaugų teikėjų sąrašą, pareiškė Valstybinės turizmo departamentas (VTD).   Jo teigimu, „Travel RSP“ keliones parduodanti Lietuvos kelionių agenta „Kodėl gi ne LT“ žino, kad Latvijos įmonė neturi teisės veikti Lietuvoje, tačiau pripažįsta, kad departamentas latviams negali pritaikyti sankcijų.

Baltijos šalyse viešintys užsienio turistai Lietuvoje išleidžia mažiausiai, šias išlaidas skaičiuojant vienam šalies gyventojui, skelbia Latvijos centrinė statistikos valdyba. Jos duomenimis, 2016 metais užsienio turistų išlaidos Lietuvoje sudarė 431,6 euro, Latvijoje - 506,1 euro, Estijoje - 1327 eurus vienam šalies gyventojui. Palyginti su 2015-aisiais, šios sumos padidėjo Lietuvoje ir Estijoje, sumažėjo Latvijoje.

Nedarbas Lietuvoje šių metų gegužės pradžioje buvo 7,9 proc. - 0,4 proc. punkto mažiau nei prieš mėnesį ir tiek pat mažiau nei prieš metus, pranešė Lietuvo darbo birža (LDB). Balandį augo darbo pasiūlymų apgyvendinimo ir maitinimo, aptarnavimo įmonėse bei prekyboje. Darbdaviams ruošiantis vasaros sezonui, laikiniems darbams jie ieškojo daugiau padavėjų ir barmenų, pagalbinių virtuvės darbininkų, virėjų ir pardavėjų, teigiama LDB pranešime. LDB duomenimis, gegužės 1 dieną šalyje buvo 141,2 tūkst.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ tikisi šiemet iš Kinijos sulaukti iki 20 traukinių su įvairiais kroviniais. Bendrovės vadovo Manto Bartuškos teigimu, kol kas šie kroviniai nesudarys didelės dalies, tačiau ateityje Lietuva gali tapti patrauklia tranzito šalimi Kinijos įmonėms. „Tikimės, kad sulauksime iki 20 kiniškų traukinių tranzito per Lietuvą šiemet“, - spaudos konferencijoje penktadienį sakė M.Bartuška.

Garo mašina, vidaus degimo variklis, elektros energija, radijas ir televizija, mobilusis ryšys, internetas. Šie atradimai nuosekliai gerino žmonių gyvenimo kokybę ir lėmė negrįžtamus pokyčius visuomenėje. Tačiau nepaisant įvairiapusės naudos jie išstūmė ir daug profesijų. Ar šis progresas vis dar vyksta? Be abejonės, ir sparčiau nei bet kada anksčiau. Tam tikros realiai egzistavusios profesijos jau skamba kaip egzotika iš tolimos praeities.

Technologijas ir mokslinius tyrimus plėtojantis verslas sulauks mokesčių lengvatų. Saulius Skvernelis žada, kad Lietuva taps „Europos Honkongu“, kur savo idėjas įgyvendins geriausi šalies ir užsienio talentai. Tačiau verslininkai skeptiškesni. Esą jauni mokslininkai emigruoja, o pasibaigus Europos Sąjungos finansavimui, Lietuvoje nebus iš ko vystyti naujų tyrimų. Vilniaus universiteto laboratorijose studentai kartu su mokslo darbuotojais ieško naujų vaistų.

Apie uždarymą paskelbęs prekybos centras “Prisma” neapsiribojo tik tokia naujiena. Pranešta, kad Lietuvą paliekantis tinklas parduotuvėse taikys didžiules nuolaidas, kad išsiparduotų prekes. Ir tokia informacija tikrai pritraukė minias lietuvių. Norėdami pasidžiaugti net 60 procentų siekiančiomis nuolaidomis, “Prisma” pirkėjai nesibodi stovėti ilgiausiose eilėse. Juos priviliojo ne tiek maistas, kiek elektronikos ir buitinės technikos prekės.

Jau nuo kitų metų verslams bus taikomas specialus mokestinių lengvatų paketas. Nors pasukta priešingu keliu nei Estija, tikimasi, kad naujos mokestinės paskatos leis įmonėms veikti produktyviau. Mokestinių lengvatų paketą pristatę finansų ministras Vilius Šapoka ir Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis įsitikinę, kad tai pats patraukliausias Europos Sąjungoje projektas, suteikiantis galimybę Lietuvai tapti aukštųjų technologijų centru.

Vyriausybė nesvarsto įvesti naują mokestį, taikomą gėrimams su cukrumi, sako premjeras Saulius Skvernelis. „Vyriausybė nesvarsto tokio tipo mokesčio įvedimo. Laikomės pozicijos susitvarkyti su tais, kurie yra nustatyti“, - pareiškė S.Skvernelis Seime per Vyriausybės valandą, atsakydamas į socialdemokratės Rimantės Šalaševičiūtės klausimą, ar Lietuva neketina sekti Estijos pavyzdžiu.

Prieš 1,5 metų atidaryta prekybos tinklo „Rimi“ parduotuvė Vilniuje, Linkmenų gatvėje, dėl balandžio pradžioje pastebėtų statybos defektų išlieka uždaryta. Tai pirmas kartas Lietuvoje, kai parduotuvės uždaryta dėl statybos trūkumų. Sprendimas priimtas, pastatą apžiūrėjus Vilniaus savivaldybės administracijos Statinių naudojimo priežiūros poskyrio specialistams, pranešė „Rimi Lietuvos“ atstovė spaudai Giedrė Bielskytė. Pastatas bus vėl atidarytas, kai leis savivaldybė.

Šalies teritorinės darbo biržos šiemet per keturis mėnesius gavo 11 pranešimų apie numatomą 494 grupės darbuotojų atleidimą. Pernai buvo gauta 14 tokių pranešimų ir įspėti 597 darbuotojai. Lietuvos darbo birža (LDB) BNS informavo, kad viena balandį gauti trys pranešimai apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus ir apie atleidimą įspėti 52 darbuotojai.

Lietuvos banko apklausa rodo, kad šeši iš dešimties namų ūkių savo finansinę padėtį vertina kaip vidutinę arba gerą. Kas antram namų ūkiui pavyksta sutaupyti. Jeigu pritrūktų pinigų, dauguma apklaustųjų mažintų išlaidas. „Tendencijos rodo, kad nuosaikiai auga gyventojų, kurie savo finansinę padėtį vertina gerai, dalis. Tiesa, didesnis pirkinys lieka iššūkis daugumai apklaustųjų“, – sakė Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus ekonomistė Milda Šeškutė. Du iš penkių (43 proc.

Iš Lietuvos daugėja skrydžių įvairiausiomis kryptis. Naujus pasiūlymus pateikė „Ryanair“ ir „Rusline“. Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ ketvirtadienį pradėjo skraidinti iš Kauno į Italijos miestą Neapolį. Tris šalies oro uostus valdančios įmonės Lietuvos oro uostai atstovė Agnė Mažeikytė BNS sakė, jog skrydžiai į Italijos miestą vyks 2 kartus per savaitę. Gegužės 22 dieną turėtų startuoti Rusijos avialinijų „Rusline“ skrydžiai iš Vilniaus į Sankt Peterburgą.

Finansų ministerija pateikė siūlymus, kuriuose numatyta riboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais didelėmis sumomis. O tiksliau, siūloma nustatyti, kad maksimali sandorių suma neviršytų 3 tūkst. Eur. Finansų ministras Vilius Šapoka pasakoja, kad iniciatyva prieš porą metų kilo Seime.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) informuoja, kad pasibaigus gyventojų pajamų ir turto deklaravimui, preliminariais duomenimis, gyventojai pateikė daugiau nei 1,47 mln. pajamų deklaracijų. Daugiausia jų sulaukta buvo pirmąją preliminarių deklaracijų paskelbimo dieną – pateikta daugiau nei 121 tūkst. deklaracijų. Su mokesčių inspekcijos specialistų pagalba buvo užpildyta kas ketvirta deklaracija.