Lietuvos verslas

Jau šį penktadienį, gegužės 26 d., startuoja pirmasis „Pajūrio ekspresas“ – vasaros sezono naujovė, kuria „Lietuvos geležinkeliai“ siūlo keleiviams pajūrio kurortus pasiekti šiuolaikišku ir patogiu traukiniu. Šią vasarą veiks jungtiniai maršrutai Vilnius-Palanga ir Vilnius-Nida, sustojant ir kituose Neringoje esančiuose kurortuose. Maršrutas į Nidą bus atidarytas po savaitės, birželio 2 d. „Vasaros savaitgaliais dažnas ilsėtis skuba prie jūros.

Austrijos logistikos automatizavimo sistemų vystymo bendrovės „TGW Logistics Group“ Šiaurės Europos padalinys „TGW Limited“ inžinerinių paslaugų centrą kurs Kaune. Pagrindinė centro veikla bus bendrovės projektų techninis realizavimas Šiaurės Europos šalyse. Per artimiausius kelis metus bendrovė tikisi įdarbinti iki 100 patyrusių informacinių technologijų ir sistemų automatizavimo inžinierių. „Jau kurį laiką svarstėme galimybę kurti nuotolinį inžinerinių paslaugų centrą.

„Norfos mažmenos“ prekybos tinklo kasininkų algos nuo birželio mėn. didės 15 procentų. Po atlyginimų padidinimo, mėnesinis vidutinis „Norfų“ kasininkų bruto (prieš mokesčius) darbo užmokestis turėtų siekti apie 680 EUR, teigiama pranešime spaudai.  „Norfos mažmena“ lieka ištikima stabiliai didinamų atlyginimų politikai. Tiek šiemet, tiek pernai įvairių kategorijų bendrovės darbuotojams buvo didinamas darbo užmokestis ir labiausiai jis didėjo mažiau uždirbantiesiems.

  Nuo birželio, pasibaigus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatai už būsto šildymą, kompensacijas gaus šeimos, kurių išlaidos šildymui sieks 10 proc. jų pajamų. Premjeras sako, kad parama bus skiriama nepriklausomai nuo šildymo būdo, o savivaldybės papildomai turės rasti apie 21 mln. eurų. Seimas antradienį dukart sumažino išlaidų šilumai ir pajamų santykio ribą, kurią pasiekusios šeimos ar vienas gyvenantis asmuo galėtų pretenduoti į kompensacijas.

Skaičiuojama, kad simbolinė laisvės nuo mokesčių diena, kuomet pagaliau gyventojai dirba sau, o ne mokesčiams, šiemet atėjo penkiomis dienomis vėliau nei pernai – gegužės 23 dieną. Lietuvos laisvosios rinkos instituto paaiškinimu, valdžia pinigus leidžia sparčiau nei auga ekonomika. Dėl to gyventojams mokesčiams dirbti tenka vis daugiau ir ilgiau.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja sako, kad valdantieji nepagrįstai kratosi atsakomybės dėl Darbo kodekso, vengdami priimti sprendimus, kol nesulauks išvadų iš Trišalės tarybos, kurioje posėdžiauja profesinių sąjungų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai. „Vyksta atsakomybės nusimetinėjimas. Tai yra Vyriausybės ir Seimo atsakomybė.

Darbo rinkoje įtampa nenuslūgsta. Emigracijai nemažėjant Lietuvos įmonių vadovai perspėja, kad jau dabar susiduria su darbuotojų trūkumu, o ateityje tai stabdys įmonės plėtrą. Tiesa, tuo pačiu kai kurie spręsdami šią problemą ruošiasi kelti atlyginimus. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) kas ketvirtį atlieka ir pristato aukščiausio lygio 120 Lietuvos įmonių vadovų nuomonių ir prognozių apklausos analizę – Pramonės lūkesčių indeksą. Iš rezultatų matyti, kad 57 proc.

Suprasti pagrindines tendencijas, kaip kada ir kokios medijos žmonėms yra patogiausios – itin svarbu visiems reklamoje dirbantiems žmonėms. Naujausioje apklausoje paskelbta apie netikėtas tendencijas. Buvo įvardyta, kokios medijos žmonėms yra patogiausios ir dažniausiai naudojamos žiūrint vaizdo turinį. Tyrime, kurį užsakė Vaizdo reklamos biuras, dalyvavo 250 reklamos įmonių (71 proc. agentūrų, 29 proc. rinkodaros įmonių). Tyrimas buvo atliekamas vasario 6-16 dienomis.

Latvijos nacionalinės statistikos žinybos duomenimis, ne daugiau kaip 450 eurų po mokesčių per mėnesį pagrindinėje darbovietėje pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 41,9 proc. dirbančiųjų. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, ši dalis sumažėjo 1,8 procentinio punkto. Šiemet sausį-kovą 31,6 proc. samdomų darbuotojų mėnesio atlyginimas "į rankas" buvo nuo 450 iki 700 eurų. Prieš metus ši dalis siekė 30,8 procento.

Nuo šių metų „Sodrai“ pradėjus viešinti mokamus vidutinius atlyginimus įmonėse, šios lyg ant delno. Kiekvieną mėnesį galima stebėti, kaip keičiasi žinomiausių įmonių atlyginimai bei kur mokami didžiausi.

Lietuvai priėmus naują, liberalesnį Darbo kodeksą bei sukūrus efektyvią žmonių užimtumo sistemą, per artimiausius penkerius metus turėtų būti sukurta apie 85 tūkst. naujų darbo vietų, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė. Tačiau „Nordea“ banko analitikas mano, jog tokia prognozė per daug optimistiška - Lietuva beveik nebeturi vidinių resursų didinti dirbančiųjų skaičių.

Lydos Lubienės kontroliuojamas vienas didžiausių Lietuvoje koncernų „Achemos grupė“ neigia planuojantis perkelti verslo valdymą į užsienį, o žiniasklaidos informaciją vadina gandais. „Mūsų pagrindinė veikla visada vyko Lietuvoje, čia mokėjome ir tebemokame mokesčius, didžiulius infrastruktūros išlaikymo kaštus, esame duonos šaltinis keliems tūkstančiams darbuotojų ir patikimas partneris daugybei šalies įmonių.

Seime svarstomos pataisos dėl alkoholio prieinamumo mažinimo gali įsigalioti vėliau nei planuota, sako premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas. Alkoholio kontrolės pataisas, kurias Seimas planuoja svarstyti ketvirtadienį, premjeras Saulius Skvernelis pirmadienį aptarė su festivalių, kitų kultūros ir sporto renginių organizatoriais. „Premjeras labiau kalbėjo apie tą laiką, kuris bus po šitų pataisų priėmimo iki jų įsigaliojimo“, – žurnalistams po susitikimo sakė T.Beržinskas.

Lietuvoje elektros biržoje „Nord Pool“ pirmadienį šoktelėjus elektros kainai, įjungtas moderniausias Lietuvos elektrinės devintasis blokas. Tai BNS patvirtino „Lietuvos energijos gamybos“ atstovas Valentas Neviera. Pasak jo, elektros kaina pakilo dėl remontų dviejuose Rygos termofikacinėse elektrinės blokuose bei atominių jėgainių planinio remonto Suomijos atominės elektrinės Olkiluoto 2 bloke.

Europos Komisija (EK) pripažino Lietuvos įgyvendinamą socialinį modelį, įskaitant ir naująjį Darbo kodeksą, struktūrine reforma ir leido taikyti išlygą, skaičiuojant viešųjų finansų deficitą. EK patenkino Lietuvos prašymą pasinaudoti Stabilumo ir augimo pakto lankstumo nuostata, nes planuojamos esminės reformos pensijų sistemos ir darbo santykių srityse gali turėti teigiamą poveikį ilgalaikiam viešųjų finansų tvarumui ir užimtumo didėjimui, pranešė EK.

Pasak careerbuilder.com atlikto tyrimo, tarptautinės kompanijos, padedančios įmonėms rasti talentingus darbuotojus, 60% įmonių prieš įdarbinančios darbuotoją pasižiūri kandidato paskyras socialiniuose tinkluose. Priežastis, kodėl paprasta – įmonė nori įsitikinti, ar būsimas kolega iš tiesų turi įgūdžių, kvalifikaciją, reikalingą siūlomai darbo pozicijai. Tai pat kompanijai įdomu, ką socialiniuose tinkluose apie būsimą darbuotoją rašo jo draugai, kokią jis formuoja nuomonę apie save.

Kasmet dešimtys tūkstančių žmonių Lietuvoje nusprendžia tapti vairuotojais ir pradeda ruoštis vairavimo egzaminams. Pasiruošimas reikalauja ne tik laiko ir kantrybės, bet ir pinigų: reikia mokėti už vairavimo kursus, įvairias pažymas, vairavimo egzaminus, kainuos ir pati transporto priemonė bei jos draudimas.

Po sezono pertraukos į Lietuvą sugrįžo tiesioginiai skrydžiai į Rusijos kultūros sostine tituluojamą Sankt Peterburgą. Be to, vienas kelionių organizatorių pranešė apie žiemos sezono keliones į Egiptą.  Šiandien iš Vilniaus oro uosto pakils oro linijų bendrovė „RusLine“, o jau po kelių savaičių, birželio 10 d. į Sankt Peterburgą lėktuvai skris ir iš Palangos. Tikimasi, kad nauji skrydžiai ne tik pagerins susisiekimą tarp abiejų šalių, bet ir padidins turistų srautus.

Šią savaitę Seimas turėtų apsispręsti dėl naujojo Darbo kodekso nuostatų – kaip darbo santykių reguliavimas turėtų atrodyti nuo liepos 1 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė pagrindinius pokyčius. Pasak Darbo kodekso rengėjos socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Eglės Radišauskienės, darbdavys pagal naująjį DK negalės bet kada atleisti jam nepatikusio darbuotojo.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), Policijos, Muitinės, Kelių transporto inspekcijos ir Maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai visą šią savaitę tikrins krovinių vežėjus. VMI atstovas spaudai Darius Buta BNS sakė, jog tai bus pirmasis visą šalį apimsiantis ir savaitę truksianti vežėjų patikrinimas. „VMI neturi teisės atsistoti kelyje ir stabdyti automobilius.

Nors Lietuvos gyventojų skaičius nuolat mažėja, šalyje pastaruoju metu statoma rekordiškai daug būstų - netgi daugiau nei prieš krizę. Pasak nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Citus“ Investicijų ir analizės skyriaus vadovo Arnoldo Antanavičiaus, naujų būstų poreikį diktuoja keli besiplečiantys šalies miestai, kuriuose daugėja gyventojų ir dirbančiųjų. Statistikos departamento duomenimis, 2016 metais Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo apie 32,7 tūkst.

Lietuvos ir Lenkijos kainų skirtumais – nebestebina nieko, tačiau dar įdomesnių tendencijų galima pamatyti paėmus tą patį produktą ir pažvelgus ne tik į kitus Europos miestus, bet ir į Azijos. Ekonomistai pripažįsta, lietuviai gali įpirkti mažiau, tačiau kainos – didesnės. „Deutsche bankas“ sudarė keliasdešimties miestų sąrašą pagal tai, kiek ten kainuoja 2 litrų „Coca–Cola“, „Marlboro“ cigarečių pakelis ar 0,5 l alaus bare.

Lietuviai – tauta, kuri mėgsta investuoti į nekilnojamąjį turtą. Pastaruoju metu itin stebėta, kaip vis daugiau gyventojų perka būstą ne tik savo reikmėms, bet ir verslui – nuomai. Analitikai suskaičiavo, kokia grąža iš nuomos gaunama Lietuvoje ir, kokia kitose Europos šalyse. Skaičiuodami nuomos pajamų santykį su būsto kaina, t.y. kokią grąžą nuomojant įsigytą turtą galima gauti, išskirta, kuriose šalyse NT jau yra pervertintas, o kuriose net nuvertintas.

Konkurencinė kova tarp Klaipėdos jūrų uosto ir Rygos uosto tik stiprėja, tačiau kyla abejonių, ar Lietuvai ilgai pavyks šioje kovoje išsilaikyti, mat krovinius turintys vežti lokomotyvai stovi sugedę ir netaisomi. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi asmuo, norėjęs išlikti anonimu, papasakojęs, kad tarptautinėje vežėjų konferencijoje geležinkeliečiai pasakojo, jog Klaipėdos uoste – tam tikrai baimė, jog nebus spėta išvežti kai kurių krovinių.

Lietuvos mažmeninės prekybos įmonių atstovai nevienodai vertina Vyriausybės ir Seimo siūlymus sutrumpinti alkoholinių gėrimų prekybos laiką ir leidimą alkoholį įsigyti tik nuo 20 metų amžiaus. „Dėl laiko - mes tikrai suprantame rytinio laiko trumpinimą. Vyriausybei, Sveikatos apsaugos ministerijai ir visiems esame patvirtinę, kad tame matome logikos, nes tai priemonė, ribojanti tą probleminį vartojimą.

  Lietuvos Vyriausybė penktadienį tarptautinėse rinkose pradėjo platinti dvi obligacijų emisijas - 10 ir 30 metų trukmės. Kokia bus emisijų apimtis, kol kas neaišku. 30 metų obligacijas Lietuva platina pirmą kartą. Finansų ministerija informacijos apie platinamas obligacijas kol kas nekomentuoja. DNB banko Įmonių finansų ir skolos kapitalo rinkų vadovas Mindaugas Matulaitis BNS sakė, kad indikuojamas 10 metų obligacijų emisijos pajamingumas yra apie 1,1-1,15 proc., o 30 metų - 2,2 procento.

Lietuvos konkurencijos taryba nagrinės Švedijos „ICA Gruppen“ valdomos mažmeninės prekybos tinklo valdytojos „Rimi Lietuva“ prašymą perimti antrą pagal parduotuvių skaičių Lietuvoje prekybos tinklą „Iki“. Konkurencijos taryba ketvirtadienį gavo „Rimi Lietuvos“ prašymą įsigyti 100 proc. „Iki“ akcijų valdančią bendrovę „Palink“. Ją už 213 mln. eurų parduoda Vokietijos „Rewe Group“ ir kiti akcininkai.

Lenkai suskaičiavo, kiek pinigų lietuviai išleidžia apsipirkdami jų prekybos centruose - suma įspūdinga - 330 milijonų eurų. Ir šie skaičiai kasmet vis auga. Dėl brangstančių maisto produktų lietuviai iš kaimyninės šalies pirkinius vežasi kone priekabomis. Lietuvos prekybininkai dėl to raunasi plaukus – lietuviai Lenkijoje palieka tokią sumą, kokia yra visų Lietuvos mažų parduotuvių metinė apyvarta.

Nuo liepos mėnesio kvalifikuotiems darbuotojams darbdaviai privalės mokėti didesnę, nei minimali, algą. Tai numato naujasis Darbo kodeksas. Ministerija paaiškino, kas tie laimingieji, kurie jau vasarą sulauks didesnių atlyginimų. Šiuo metu minimalią ir mažesnę algą gauna daugiau kaip 230 tūkstančių gyventojų. „Sodros“ atstovas Rytas Stalnionis sako, kad institucijos neturi apibrėžimo, kas yra kvalifikuotas darbuotojas, o kas – ne.

Socialiniame tinkle kilo arši diskusija tarp prekybininkų ir pirkėjų. Pastarieji pradėjo dalintis istorijomis, kaip kainos kyla kas dieną, o kasininkės tiesiog gailiai atsidūsta pripažindamos, kad taip jau yra. Tuo tarpu prekybininkai teigia – įsivėlė klaida. Šokėjas ir fotografas Naglis Bierancas socialiniame tinkle pasidalino savo istorija. Jis pasakoja, kad pirko „Maximoje“ braškinį tortą pažymėtą 4,40 Eur kaina. Visgi prie kasos jam pasakė, kad tortas – 5,18 Eur.

Kaistanti Švedijos nekilnojamo turto (NT) rinka gali turėti įtakos Lietuvos bankų sektoriui, kuriame dominuoja Skandinavijos bankai, teigia analitikai. Tuo metu Lietuvoje veikiančių bankų atstovai tvirtina, kad grėsmės iš Skandinavijos beveik nėra, o galimoms rizikoms yra gerai pasiruošta.

Įsigaliojus naujam Darbo kodeksui visas kasmetines atostogas, kurias gyventojai bus sukaupę daugiau kaip už trejus darbo metus, reikės išnaudoti iki 2020 metų liepos, nusprendė parlamentinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Komitetas ketvirtadienį ketvirtadienį pritarė nuo liepos turinčio įsigalioti Darbo kodekso pataisoms, dėl kurių Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų atstovai sutarė Trišalėje taryboje.

Užsienyje dirbusiems žmonėms – gera žinia, tiesa, tai jiems primenama toli gražu ne pirmą kartą. Užsienyje dirbę lietuviai turi galimybę susigrąžinti permokėtus pajamų mokesčius. Priklausomai nuo išdirbto laikotarpio, mokestinės šalies, gautų pajamų ir kitų faktorių tautiečiams gali priklausyti ir labai įspūdingos sumos. Grąžintina suma taip pat priklauso ir nuo neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) toje, šalyje, kur buvo dirbta. Pavyzdžiui, Vokietijoje NPD 2016 metais buvo 8652 Eur.

Danija – pavyzdys, kuriuo norėtų sekti kiekviena valstybė ir priešiškoji Graikija, kuria nenorėtų tapti nei viena šalis. Kur tarp jų atsiduria Lietuva? Šiandien Lietuvos ekonomikos struktūra yra labai panaši į graikišką ir primena situaciją Danijoje prieš maždaug 30 metų. Ekonomistas tikina, kad yra išeitis, kuri leis pasukti Skandinavijos keliu.

Vyriausybė įgyvendins programoje numatytą planą nuo kitų metų pradžios pradėti mokėti vaiko pinigus už kiekvieną vaiką, nepriklausomai nuo tėvų socialinės padėties. Tačiau reali tokių vaiko pinigų suma galėtų siekti ne daugiau nei 30 – 50 eurų, sako premjeras Saulius Skvernelis. „Vaiko pinigai nuo 2018 metų bus, bet ta suma bus reali, ką valstybė šiandien gali. Tikrai kol kas nėra galutinio sprendimo, nes ieškome šaltinių. Šiandieną galime kalbėti apie sumą 30 – 50 eurų kiekvienam vaikui.

Valdantieji valstiečiai tikisi, kad nuo liepos turinčio įsigalioti naujojo Darbo kodekso bei alkoholio vartojimą mažinančios pataisos netrukus bus priimtos. „Artimiausiu metu – ketvirtadienį (gegužės 25 dieną – BNS) – matysime rezultatą.

Šylant orams įsibėgėja ir ledų valgymo sezonas, šio skanėsto kainos – vėl didesnės nei pernai. Žmonės aiškina, kad kepinant saulei ledus perka į kainą nežiūrėdami. Prekybos tinklai dėl pabrangusių ledų pirštu rodo į tiekėjus ir gamintojus. O šie aiškina, kad kaina kyla dėl pabrangusios grietinėlės, kuri per 15 metų pasiekė didžiausią brangymetį. Jie gerai prisimena, ir kiek kainuodavo ledai prieš kelerius metus, kai euro dar neturėjome.

2011 metų pabaigoje bankrutavusio ir likviduojamo banko „Snoras“ administravimui, neskaičiuojant išmokų kreditoriams, išleista beveik 93 mln. eurų, iš kurių daugiau kaip pusė lėšų skirta konsultantams ir bankroto administratoriui. Per visą „Snoro“ bankroto administravimo laiką (nuo 2011 metų gruodžio iki 2016 metų pabaigos) jo išlaidos siekė 92,984 mln. eurų, iš kurių 54,901 mln.

Finansų ir socialinės apsaugos ministrams susiginčijus dėl valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodra“) rezervo fondo kaupimo, ministrų kabinetas galutinį sprendimą dėl šio fondo suformavimo turėtų priimti kitą savaitę. „Tai bus pirmas žingsnis, kada bus ruošiamasi iš anksto galimoms finansinėms rizikoms. Šiandien dar galutinio sprendimo nepriėmėm, bet kitą trečiadienį, matyt, bus priimtas galutinis sprendimas“, - po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė premjeras Saulius Skvernelis.

Po ekonominės krizės šalys skubėjo atsitiesti, tačiau ekonomistai pastebi, kad ekonominiai ciklai linkę kartotis. Dabar jiems nerimą kelia tiek kylantis populizmas, tiek žemas produktyvumas. „Swedbank“ organizuotoje metinėje konferencijoje Haraldas Magnusas Andreassenas vyriausiasis ekonomistas iš Norvegijos pastebėjo, kad šiuo metu – ekonomikos pakilimas, tačiau žiūrint į ekonominius ciklus matyti, kad gali laukti ir krytis.

Planuojama, kad Vilniuje nuo liepos pigs ilgesnės trukmės viešojo transporto bilietai, trijose aikštelėse pasistačius automobilį viešuoju transportu vairuotojai parą galės naudotis už 2 eurus. Tiesa, kiti bilietai gali ir brangti.  Pranešime spaudai teigiama, kad nuo liepos sostinės viešojo transporto keleiviams bus pasiūlyta daugiau bilietų rūšių: pristatomi 5 ir 365 dienų bei kombinuotų kelionių – „Statyk ir važiuok“ bilietai. Be to, vieni bilietai pigs, o kiti pabrangs.

Vienu perspektyviausių Danijos startuolių laikomas „Trustpilot“ kuria produkto vystymo padalinį Vilniuje. Per artimiausius dvejus metus bendrovė planuoja suburti apie 40 įvairaus lygmens programų sistemų inžinierių komandą, kuri bus atsakinga už produktui būtiną didžiųjų duomenų (angl. – „Big Data“) infrastruktūrą ir autentifikavimo sistemas. „Lietuvą pasirinkome dėl daugybės priežasčių.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis vadovas Ramūnas Karbauskis ragina įpareigoti Vyriausybę iki kitų metų vidurio parengti teisės aktus, reikalingus specializuotų alkoholių parduotuvių įsteigimui. R.Karbauskis tikisi, kad tokios parduotuvės sumažins alkoholio vartojimą. „Yra pasiūlymas, kad būtų suskaičiuota viskas, kas tuo klausimų būtų reikalinga.

Jungtinis DNB ir „Nordea“ bankas Baltijos šalyse „Luminor“  skelbia jau suformavęs naują vadovų komandą.  Pranešime spaudai teigiama, kad vadovų komandos, įskaitant ir kiekvienos šalies vadovus, suformavimas yra vienas svarbiausių naujojo banko kūrimo etapų. Andrius Načajus prisijungs prie „Luminor“ vadovų komandos kaip Lietuvos padalinio vadovas, Kerli Gabrilovica taps „Luminor“ vadove Latvijoje, o Gunnar Toomemets paskirtas į tokias pačias pareigas Estijoje.

Tarptautinių viešbučių tinklų investicijos Lietuvoje, nesumažina nedidelių Boutique stiliaus viešbučių populiarumo rinkoje. Šios tendencijos pavyzdys – Vilniuje svečiams duris atvėręs renovuotas keturių žvaigždučių viešbutis „Ratonda Centrum Hotels“. „Džiaugiamės, kad ateinantys dideli viešbučių tinklai garsins Vilniaus vardą pasaulinėje rinkoje, o tai pritrauks dar daugiau turistų į Lietuvą ir Vilnių.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) primena, kad auga skolininkų gretos, kurie vis dar nedeklaravo ir nesumokėjo prabangos nekilnojamojo turto mokesčio.  VMI informuoja, kad gyventojams, privalėjusiems, tačiau dar nepateikusiems Fizinio asmens (šeimos) nekilnojamojo turto mokesčio (toliau – NTM) deklaracijų (forma KIT715) už 2012, 2013, 2014, 2015 ir 2016 m. mokestinius laikotarpius, bus išsiųsti priminimai.

Finansų ministerija žada, kad gaunantiems menkesnes algas mažės socialinio draudimo įmokos ir pajamų mokestis, o neapmokestinamasis pajamų dydis bus didinamas. Tikimasi, kad kišenės papilnėjimą pajus ne tik skurdžiausiai gyvenantys, bet ir vidurinioji klasė. Tačiau ekonomistai sako, kad džiūgauti dar anksti. Anot ekspertų, pakeitimai gali būti tik kosmetiniai, menkai atsiliepiantys gyventojų pajamoms. O ir visa mokesčių reforma kol kas nupiešta šakėmis ant vandens.

Suomijos „Suomen Osuuskauppojen Keskuskunta“ (SOK), valdanti užsidarantį mažmeninės prekybos tinklą „Prisma“, ieško nekilnojamo turto (NT) pardavėjų vienai parduotuvei, rašo „Verslo žinios“ „Įmonė yra atvira pasiūlymams, nes kažkuriuo metu bus reikalingas ir brokeris“, - teigė „Prisma LT“ ir „Prisma Latvijos“ finansų direktorius Marko Lievonenas. Viena iš keturių veikiančių „Prismos“ parduotuvių priklauso pačiai bendrovei, o likusios trys yra valdomos nuomos sutarčių pagrindu.

Lietuvoje netrukus ketinama pradėti kaupti valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodra“) rezervo fondą - jo lėšų turėtų pakakti maždaug vienerius metus mokėti pensijas ir kitas socialines išmokas. Vyriausybė trečiadienį svarstys „Sodros“ rezervinio fondo sudarymo ir valdymo nuostatus, kuriuos parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.