Lietuvos verslas

Kartono gamintoja „Grigeo Klaipėda“ penktadienį pranešė keturioms dienoms stabdanti fabriko veiklą.  Anot įmonės, per keturias dienas nuo sekmadienio bus atliekami suplanuoti remonto darbai ir bandoma išsiaiškinti bei išspręsti iš fabriko sklindančio nemalonaus kvapo problemą.  Įmonė teigia, kad veiklos stabdymas ir trukmė buvo iš anksto suderinti su bendrove „Klaipėdos vanduo“, su kuria kitą savaitę planuojama pasirašyti naują nuotekų valymo sutartį.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad be pateisinamos priežasties atsisakius Užimtumo tarnybos pateikto darbo pasiūlymo, bedarbis asmuo gali prarasti ir bedarbio statusą, ir laikinąją darbo paieškos išmoką. Per pastaruosius du mėnesius išmokas prarado ir ne vienas Tauragės rajono gyventojas. Pranešime spaudai skelbiama, kad birželio mėnesį 362 žmonės prarado bedarbio statusą atsisakę darbo pasiūlymo be rimtos priežasties.

Aliaksandrui Lukašenkai pagrasinus nukreipti baltarusiškus krovinius iš Klaipėdos į kitus jūrų uostus, taip atsakant į svarstomas Vilniaus sankcijas Minskui, Klaipėdos uosto vadovas teigia, kad artimiausiu metu tai nebūtų įmanoma. Tačiau Algis Latakas sako, jog ilgainiui, jei bus toks politinis sprendimas, Baltarusija galėtų pasukti krovinius per Latvijos ar Rusijos uostus.    „Žinoma, politiškai tai gali įvykti, bet bet kokiu atveju logikai nelieka jokios vietos.

Netylantys protestai Baltarusijoje gali atnešti grėsmę ir Klaipėdos uostui. Baiminamasi, kad neteksime baltarusiškų krovinių. Tačiau kol kas konkrečių veiksmų iš Baltarusijos nesulaukėme. Vis tik Ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius tikino, kad negalime būti ramūs. „Jeigu reikėtų įvertinti procentine išraiška, tikimybė, kad neteksime krovinių lygi 50 proc. Tačiau tikiuosi, kad Baltarusija gerai pagalvos prieš imdamasi konkrečių veiksmų. Tai nebūtų jai ekonomiškai naudinga.

Įmonės turėtų susimąstyti apie tai, kiek anglies dvideginio išmetama gamybos procese, nes tikėtina, kad per artimiausius penkis metus Europos Komisija (EK) turėtų įvesti naują taršos mokestį, svarsto ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Nors dauguma lietuvių sutinka, kad taupyti yra svarbu, reguliariai tai daro kur kas mažiau žmonių – kiek daugiau nei 40 proc. šalies gyventojų. Laikomasi nuomonės, kad taupyti trukdo mažos pajamos, tačiau ekspertai įvardija kitas priežastis. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė, kad reguliariai taupo šiek tiek daugiau nei 40 proc. gyventojų. Tuo metu investuojantys nurodo tik 2 proc. šalies gyventojų.

Kultūros taryba pranešė baigianti įgyvendinti priemonių, skirtų koronaviruso pandemijos pasekmėms kultūros srityje mažinti, paketą. Anot jos, šiuo metu kultūros ir meno organizacijoms bei kūrėjams baigiama paskirstyti 16,6 mln. eurų, numatytų Vyriausybės ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plane. Be to, atsižvelgiant į pakitusias aplinkybes buvo perskirstytos Kultūros rėmimo fondo lėšos –daugiau nei 5 mln. eurų.

Vilniaus miesto tarybai pritarus magistralinio kelio Vilnius–Trakai ruožo nuo sankryžos su Savanorių prospektu iki Trakų Vokės specialiajam planui, bus ruošiamasi šio kelio rekonstrukcijai.  „Didžiausios spūstys Galvės gatvėje šiandien formuojasi artėjant link kelio išsišakojimo į Druskininkus ir Trakus, kur pirmiausia ir planuojama rekonstrukcija. Kitas etapas bus šio kelio tąsos iki pat Trakų rekonstrukcija, – pranešime sakė vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis.

Nuo rugsėjo 1 d. vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ grįžta iš vasaros režimo ir dalis vaistinių dirbs atnaujintu, klientams įprastu darbo laiku. Keičiasi dviejų dešimčių vaistinių laikai – kurortuose darbo laikas šiek tiek trumpėja, didmiesčiuose – ilgėja.  Įmonės valdybos pirmininkė Ingrida Damulienė sako, kad bendrovė nuolat prisitaiko prie klientų įpročių.

Į Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą šeštadienį turėtų atplaukti naujas didelis laivas iš Norvegijos – 17-asis toks krovinys šiais dujų metais.  „Planuojama, kad SGD dujovežis „Arctic Aurora“ į Klaipėdos uostą atvyks rugpjūčio 29 dienos vakarą. Dujovežis atgabena apie 140 tūkst. kub. metrų SGD“, – BNS komentavo terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“.  Portalų myshiptracking.com, vesselfinder.com ir marinetraffic.

Sveikatos apsaugos ministerija vėl leido organizuoti maitinimą savitarnos principu, kai maistą įsideda patys lankytojai. Tai numatyta trečiadienį pasirašytame sveikatos apsaugos ministro, operacijų vadovo Aurelijaus Verygos sprendime. „Šiek tiek pakoreguota tvarka dėl savitarnos viešbučiuose ir furšetų metu, nes buvo daug nusiskundimų ir prašymų iš verslo struktūrų dėl įvairių renginių“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė A. Veryga.

Draudikams per krizę pabloginus draudimo sąlygas didelėms eksportuojančioms įmonėms, Ekonomikos ir inovacijų ministerija ruošia pagalbos joms paketą.  Ekonomikos viceministras Marius Skuodis sako, kad prekinio draudimo portfelių garantijų schema gali pradėti veikti jau rugsėjį. „Mes norime padėti ir atliepti į tai, apie ką eksportuotojai kalba labiausiai – kad draudimo kaina ir sąlygos būtų tokios, kaip iki krizės“ – BNS sakė M. Skuodis.

Kalbantis ir matuojantis jūsų kūno temperatūrą ekranas? Nenustebkite, jei greitu metu prie restorano, ligoninės ar biure pamatysite metro aukštyje kabantį ekraną, kuris šnekės su jumis. Tai termoskaitytuvas, kuris visiškai savarankiškai patikrins jūsų kūno temperatūrą ir įspės, jei nedėvite veido apsaugos priemonių. Tai ne iš fantastikos srities, bet inovatyvus temperatūros matuoklis.

Gyventojai sulaukė elektroninių laiškų, kuriuos prisidengdami „Swedbank“ vardu atsiuntė sukčiai. Banko atstovas ragina gyventojus būti atidiems – neatidaryti jokių įtartinų nuorodų ir nepateikti savo asmens duomenų. Banko atstovas spaudai Saulius Abraškevičius teigia, kad pastaraisiais metais interneto sukčiai gerokai patobulino savo taktiką ir sukčiavimo būdus. Vienas pavyzdžių – šalies gyventojus pasiekiantys suklastoti banko laiškai su prisegta kenkėjiška programa.

Sergančiųjų koronavirusu pasaulyje daugėja, šalys viena po kitos skelbia apie apribojimus, o dėl to keičiasi ir gyventojų kelionių planai. Kelionių organizatoriai teigia, kad tokia situacija itin paveikė turizmą. Žmonės dažnai atšaukia ar keičia keliones, tačiau vykstantiems savarankiškai kelionę atšaukti gali būti sudėtinga. Kelionių organizatoriaus „Novaturas“ komunikacijos vadovė Dovilė Zapkutė tikina, kad turizmas – vienas labiausiai pandemijos paveiktų sektorių.

Panašu, kad dėl Astravo elektrinės uždarymo Lietuva kovoja nebe viena, o su Latvija. Kaimyninė šalis kaip ir Lietuva paskelbė, kad elektros iš baltarusių nepirks. Visgi energetikos specialistai svarsto, ar pavyks užtikrinti, kad baltarusiška elektra tikrai nepatektų į Baltijos šalis.  Energetikos specialistas Vidmantas Jankauskas tikina, kad Latvija nusprendusi nepirkti elektros iš Baltarusijos pademonstravo solidarumą su Lietuva.

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad Lietuvos ūkiui pirmąjį pusmetį pademonstravus atsparumą koronaviruso epidemijai, pagrindo atsipalaiduoti nėra, nes augantis susirgimų skaičius gali padaryti žalos ekonomikai.  „Su džiugesiu galime kalbėti apie faktinę situaciją, tai, kas vyko pirmąjį pusmetį, kad tas ekonomikos šokas buvo atlaikytas deramai.

Dėl koronaviruso neigiamo poveikio sumažėjus vartojimo paklausai krito dažnos Lietuvos įmonės pelnas, sumenko gamybos apimtis ir daugumai įmonių, kol pasieks iki COVID-19 pandemijos buvusį savo finansinės būklės lygį, tai gali užtrukti mažiausiai metus. Taip teigė daugiau kaip pusė Lietuvos banko užsakymu apklaustų įmonių vadovų ar finansininkų.

Investuojant Europos Sąjungos (ES) fondų lėšas, tempas šiemet yra didesnis nei pernai, tačiau jis išlieka nepakankamas, sako finansų ministras.  „Per septynis šių metų mėnesius investuota 602 mln. eurų iš ES fondų lėšų. Lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu investicijos yra 31 proc. didesnės, tačiau tam, kad užtikrintume ekonomikos skatinimo ir 2020 metų investicijų spartinimo plano įgyvendinimą, vidutinis investavimo tempas per mėnesį turėtų būti ne mažesnis nei 115,5 mln.

Baltijos šalims vieningai nusprendus nepirkti elektros iš nesaugia laikomos Astravo atominės elektrinės (AE), energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad dėl šio sprendimo Baltarusija kasmet neteks „šimtų milijonų eurų“ pajamų.

Pagrindinėms šalies gydymo įstaigoms, kuriose gydomi koronavirusu užsikrėtę žmonės ir kitoms įstaigoms, prisidedančioms prie koronaviruso pandemijos valdymo, skirta daugiau kaip 50 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų, trečiadienį informavo Sveikatos apsaugos ministerija. Sprendimą skirti finansavimą šalies gydymo įstaigoms priėmė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, pasirašydamas atitinkamus įsakymus.

Padengti dalį dėl koronaviruso pandemijos susidariusių savivaldybių išlaidų skirta per 11 mln. eurų, trečiadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Sprendimą kompensuoti šalies savivaldybių patirtas išlaidas priėmė Vyriausybė, o siūlymą teikė Finansų ministerija. Skaičiuojama, kad iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų apie 7 mln. eurų skirta padengti išlaidoms, susijusioms su apsaugos ir medicininių priemonių įsigijimu, apie 3,6 mln.

Sosnovskio barščiams naikinti Vilniuje dvejiems metams bus skirta 92 tūkst. eurų.  Sostinės taryba trečiadienį pritarė veiksmų planui, pagal kurį iki 2022-ųjų būtų išnaikinta 99 proc. šio invazinio ir žmonėms pavojingo augalo populiacijos Vilniuje, kad jis neplistų toliau. Numatytos naikinimo priemonės – kasimas, šienavimas ir purškimas herbicidais.

Turgavietės mokesčio kompensaciją galės gauti dar apie tūkstantis prekiautojų. Vyriausybė trečiadienį pritarė tokiam Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui, pranešė ministerija.  „Yra apie tūkstantis smulkiųjų verslininkų, kurie faktiškai atitiko visus kriterijus, tačiau negalėjo gauti šios kompensacijos. Dabar kliūtys pašalintos, tad raginame verslininkus artimiausiu metu užpildyti paraiškas kompensacijai“, – pranešime sakė ministras Rimantas Sinkevičius.

Aplinkosaugininkai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę prašydami skelbti ekstremaliąją situaciją dėl neveikiančio komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginio. Kaip trečiadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas, prašymas pateiktas pasitvirtinus informacijai, jog neveikia Kauno regiono atliekų tvarkymo centro įrenginys, dėl ko nebuvo vykdomas mišriųjų komunalinių atliekų apdorojimas.

Nekilnojamojo turto (NT) nuomos mokesčio subsidiją galės gauti ir tos bendrovės, kurios dėl karantino negalėjo vykdyti nepagrindinės veiklos. Dabar kompensacija suteikiama tik dėl pagrindinės veiklos draudimo ar ribojimo.    Vyriausybė trečiadienį pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlymui tikslinti tvarką, pranešė ministerija.  Ministras Rimantas Sinkevičius teigė, kad kompensaciją galės gauti, pavyzdžiui, gamybos įmonės, kurios kartu ir prekiauja.

Lietuvai per koronaviruso krizę pradėjus beprecedentes ekonomikos skatinimo priemones, finansų ministras perspėja, kad negalima imtis veiksmų, kurie perkaitintų ekonomiką. Vilius Šapoka pabrėžė, kad skatindama ekonomiką Lietuva turi laikytis subalansuoto požiūrio ir skeptiškai vertino siūlymus dar didinti socialines išmokas. „Kalbant apie ateitį, tai tikrai neturime imtis perteklinių žingsnių, kad perkaitintume savo ekonomiką.

Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane numatyta 14 mln. Eur. mokyklų skaitmenizacijai. Vieno mokinio krepšelyje tam bus skiriama 40 EUR, iki šiol ši suma siekė tik 5,9 Eur per metus. Tokiam Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui šiandien pritarta Vyriausybės posėdyje. Šios lėšos bus skiriamos aprūpinti vaikus reikalingomis skaitmeniniu turiniu, priemonėms, mokymosi platformomis, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasveikino Latvijos sprendimą nepirkti elektros iš nesaugia laikomos Astravo atominės elektrinės (AE) – jo teigimu, toks „brolių“ latvių sprendimas yra logiškas. Jis taip pat pabrėžė, kad latvių sprendimas nepirkti elektros iš Astravo AE sti kelią į sklandesnį sinchronizacijos su kontinentiniais Europos tinklais procesą.

Latvijai nusprendus stabdyti elektros prekybą su Baltarusija, jei pradės veikti Astravo atominė elektrinė (AE), Lietuvos energetikos ministras teigia, kad toliau kartu bus ieškoma techninių sprendimų.  Pasak Žygimanto Vaičiūno, dabar planuojama galutinai suderinti politinės deklaracijos, įtvirtinančios bendrą Baltijos šalių poziciją nepirkti elektros iš Astravo, tekstą ir kartu patvirtinti trišalę prekybos su trečiosiomis šalimis metodiką.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis sako manantis, jog tyrimus dėl įsigijimų pandemijos metu atliekančios tarnybos pradeda politikuoti ir sieja šiuos tyrimus su artėjančiais rinkimais. „Tai, kas dabar vyksta šitais klausimais – būtent ir testų prasme, ir taip toliau, viskas supolitikuota.

Pasiūlymo dirbti be pateisinamos priežasties atsisakę bedarbiai gali prarasti bedarbio statusą. Tokiu atveju asmeniui nėra mokama laikinoji darbo paieškos išmoka ar nedarbo socialinio draudimo išmoka. Birželio mėnesį bedarbio statusą dėl darbo pasiūlymo nepriėmimo be pateisinamos priežasties prarado 362 žmonės, liepos mėnesį – 815, rugpjūtį iki 24 mėnesio dienos – 674 asmenys, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuvos bankas įspėja būti atsargiais ir nesusigundyti pasiūlymais atsidaryti sąskaitą ir leisti ja naudotis kitiems asmenims. Susigundžius galima tapti vadinamuoju pinigų mulu – trečiuoju asmeniu, kuriuo pasinaudoja nusikaltėliai, siekdami nuslėpti neteisėtu būdu gautas lėšas. „Pasiūlymas leisti pasinaudoti savo sąskaita ir už tai gauti kažkiek pinigų gali baigtis baudžiamąja atsakomybe ir prarastomis lėšomis.

Latvijos sprendimas stabdyti elektros prekybą su Baltarusija, pradėjus veikti Astravo atominei elektrinei (AE), yra Baltijos šalių solidarumo pavyzdys, sako premjeras Saulius Skvernelis.  „Latvijos vyriausybės sprendimas dėl elektros energijos nepirkimo iš Baltarusijos yra akivaizdus ir tiesioginis Baltijos valstybių solidarumo bei bekompromisio europinių vertybių paisymo pavyzdys.

2013 metais krovininis laivas „Uni Globe“ prisišvartavo Prancūzijoje, Havro uoste. Iš laivo iškrautos kelios dešimtys tonų pistacijų – krovinys, už kurį Lietuvoje registruota įmonė gavo solidžias pajamas. Tik viena bėda – nei krovinio, nei „Uni Globe“ Prancūzijoje tuo metu nebuvo.

Vis dažniau ir garsiau kalbama apie antrąją COVID-19 bangą. Labiausiai baiminamasi, kad ši banga dar labiau paveiks Lietuvos ekonomiką. Tačiau ekonomistas tikina, tokios baimintis nereikėtų. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad antrosios COVID-19 bangos poveikis ekonomikai būtų nepalyginamai menkesnis negu pirmosios. „Pavyzdžiui, Izraelyje antroji banga buvo didesnė negu pirmoj, tačiau ekonominis aktyvumas antrosios bangos metu sumažėjo tik nežymiai.

Lietuvos banko (LB) valdyboje pradėjo dirbti Gediminas Šimkus, iki šiol vadovavęs centrinio banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybai.  G. Šimkų į valdybą paskyrė prezidentas Gitanas Nausėda, atsižvelgdamas į LB valdybos pirmininko Vito Vasiliausko teikimą, pranešė LB.  Lietuvos banke G. Šimkus pradėjo dirbti 2002 metais.

Kadenciją baigusiam prezidentui Valdui Adamkui pareiškus, kad bendri Lietuvos ir Lenkijos projektai vyksta per lėtai, premjeras Saulius Skvernelis sako, kad jam kyla klausimų, kodėl kai kurie bendri strateginiai projektai strigo kelis dešimtmečius.  „Aš irgi susimąsčiau, prezidentas sako, kad 2001 metais buvo pasirašyti susitarimai dėl dujotiekio, dėl transporto jungčių ir kažkaip mūsų Vyriausybei reikia juos spręsti ir įgyvendinti.

Liepos mėnesį didžiausi mokėti atlyginimai Lietuvos įmonėse ir organizacijose, palyginti su birželiu, buvo mažesni. Visgi didesniu nei 10 tūkst. eurų atlyginimų vidurkiu praėjusį mėnesį pasižymėjo 9 įmonės. „Sodra“ kiekvieną mėnesį skaičiuoja, kokius vidutiniškai atlyginimus moka įmonės ir organizacijos. Didžiausiu atlyginimu liepą pasižymėjo šildymo, vėdinimo, kondicionavimo sistemų ir kitos įrangos pardavėjai „FlaktGroup Baltics“, šiuo metu turintys 8 darbuotojus.

Koronaviruso krizė darė didžiulę įtaką pasaulio ekonomikai. Visgi Lietuvos ekonomikai beveik pavyko išvengti ekonominio šoko – ūkio smukimas čia buvo vienas mažiausių Europos sąjungoje (ES). „Eurostato“ duomenimis, Lietuvos ekonomikos smukimas šių metų antrąjį ketvirtį buvo mažiausias iš dešimt duomenis jau paskelbusių ES valstybių. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) balandžio–birželio laikotarpiu smuko 5,1 proc., palyginti su pirmaisiais trimis šių metų mėnesiais.

Registrų centras pranešė išsprendę problemas, dėl kurių antradienį ryte visoje šalyje sutriko notarų darbas.  Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus BNS patikino, kad šiuo metu visos paslaugos ir aplikacijos jau veikia.  „Visos tos paslaugos ir aplikacijos veikia, kurių veikla buvo sustrikusi.

Šių metų pavasarį dėl koronaviruso paskelbto karantino metu „Sodrai“ pradėjus naudoti sukauptą maždaug 600 mln. eurų rezervą, socialinės apsaugos ir darbo ministras sako, kad šiuo metu panaudota beveik pusė rezervo, o metų pabaigoje, jei nebus paskelbtas naujas karantinas, jame turėtų būti dar apie 280 mln. eurų.  Lino Kukuraičio teigimu, „Sodros“ rezervai „atlaikė daug geriau, nei planuota.

Lietuviškos aprangos gamintojai kaltina paramą skirstančią „Invegą“ diskriminacija – rūbų gamintojams, kurie nuomojasi parduotuves, valstybė atsisakė kompensuoti nuomos išlaidas. Tuo metu užsienyje pagamintos aprangos pardavėjai tokią kompensaciją gavo, rašo portalas 15min.lt. „Invegos“ teigimu, tokioms įmonėms parama nepriklauso, nes jie karantino metu veiklos nenutraukė, tačiau Vyriausybėje jau svarstomi pokyčiai.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina visose trijose Baltijos šalyse pakilo. Lietuvoje ir Latvijoje elektra brango po 22 proc. iki 49,60 Eur/MWh, Estijoje – 24 proc. iki 46,59 Eur/MWh.  „NordPool“ biržoje elektros energijos kaina per savaitę paaugo nuo 6,56 Eur/MWh iki 9,94 Eur/MWh. „Didžiausią įtaką kainų kilimui darė praėjusią savaitę vyravę šilti ir gana sausi orai,  sumažinę hidro balansą.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pirmadienį pranešė savaitei pratęsianti paraiškų priėmimą antrajam technologiškai neutraliam žaliosios energetikos aukcionui.  Dvi pastarąsias savaites vykęs dokumentų pateikimas, kartu ir elektronine forma, pratęsiamas septyniomis kalendorinėmis dienomis iki rugpjūčio 31 dienos imtinai  – buvo iki rugpjūčio 24-osios. Pirmasis aukciono komiteto posėdis dabar numatomas rugsėjo 2 dieną, anksčiau planuota rugpjūčio 25-oji.

Koronaviruso užkratui šienaujant lietuvius dešimtimis, valdžia nori uždrausti linksmybes iki paryčių. Dėl viruso grėsmės barams, naktiniams klubams, restoranams, lauko kavinėms gali tekti dirbti trumpiau. Tuo metu sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga piktinasi, kad žmonės per daug atsipalaidavo, nesilaiko saugaus atstumo, nedėvi kaukių, tai esą parodė svaitgalį surengti masiniai patikrinimai. Naktinio Vilniaus pramogautojams koronavirusas nebaisus.

Valstybė visoje Lietuvoje išparduoda įvairius poilsinės paskirties pastatus, tarp kurių tiek aptriušusi pirtis, tiek didžiuliai poilsio namai. Turto banko komunikacijos skyriaus vadovas pasakoja, kad šiuo metu parduodama arba ruošiamasi parduoti apie 40 poilsio paskirties patalpų visoje Lietuvoje. Viena iš Turto banko funkcijų – parduoti visą perteklinį valstybės nekilnojamąjį turtą (NT), kurio valstybei nereikia.

Valstybinė mokesčių inspekcija paskelbė, kad liepos mėnesį Lietuvoje buvo daugiau parduota beveik visų alkoholio rūšių, išskyrus spirituoto vyno. Daugiausiai augo stipraus alkoholio pardavimai – net 42,6 proc. Dviženkliais skaičiai didėjo ir putojančio vyno – 22,5 proc., vyno iki 8,5% stiprumo – 16.2 proc., alaus – 16.1 proc. pardavimo augimas.  Per pirmus septynis šių metų mėnesius daugiausiai lietuviai didino vyno iki 15% stiprumo pirkimus. Pastarojo pardavimai padidėjo 15,7 proc.

Jau porą savaičių Baltarusijoje netyla protestai už laisvę ir demokratiją. Ekonomistas pastebi, kad Baltarusija viena skurdžiausių šalių visame regione. Tad jeigu neramumai šalyje dar tęsis ir žmonių laisvės bus toliau ribojamos atotrūkis nuo kaimyninių šalių tik didės. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu minimali alga Baltarusijoje 4 kartus mažesnė negu Lietuvoje.