Lietuvos verslas

Šimtams tūkstančių gyventojų pensijos ir kitos „Sodros“ išmokos yra vienintelis pastovių pajamų šaltinis. Taigi jų mokėjimo grafikas yra svarbus, norint planuoti būsimas šio mėnesio išlaidas. Rugsėjį jos veikiausiai bus mažesnės, nes ir pinigų gyventojai gaus mažiau. Kaip ir kiekvieną mėnesį, „Sodra“ šią savaitę paskelbė, kada tiksliai mokės įvairias išmokas ir pensijas.

Beveik penkių kilometrų ilgio Neries krantinės nuo „Verslo trikampio“ Goštauto gatvėje iki Šilo tilto tvarkymo konkursas, kurio laimėtoja išrinkta bendrovė „Žilinskis ir co“, bus skelbiamas iš naujo. Be to, planuojama keisti ir patį projektą.

Dalis barų ir naktinių klubų savininkų, išgirdę apie planus vėl trumpinti darbo laiką, griebėsi naujojo saugumo plano. Kiekvienas lankytojas, pravėręs baro ar kitos pasilinksminimo vietos duris, raginamas užsiregistruoti išsiunčiant trumpąją žinutę.

Šiuo metu pasaulis ir Lietuva susiduria su ekonomine koronaviruso krize. Jai pasibaigus anot ekonomisto, sulauksime stebuklingų pokyčių. Vienas jų – Lietuvos būsto rinkos „debutizacija“, tai reiškia, kad butų skaičius mažės, o namų – didės. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle „Facebook“ dalinasi priežastimis, kodėl lietuviai pirmenybę teiks erdvesniam būstui.

Grįžus iš kelionių organizatorių surengtų grupinių kelionių į Tunisą ir Portugalijos Madeiros ir Azorų salas nereikės izoliuotis, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). Pasak URM atstovės spaudai Rasos Jakilaitienės, tokia išimtis bus taikoma tik vykstant kelionių organizatorių užsakomaisiais tiesioginiais reisais. „Toks keliavimo būdas į tuos regionus, kurie nepažeisti viruso. Į juos galima vykti tik kelionių organizatorių skrydžiais, tai netaikoma pavieniam turistavimui.

Koronaviruso COVID-19 pandemijos įkarštyje, šių metų antrąjį ketvirtį, bendrus skolinimo įmonėms standartus griežtino keturi bankai, arba vienu banku mažiau nei pirmąjį ketvirtį, o būsto paskolų standartus griežtino trys iš šešių būsto paskolas teikiančių respondentų – dviem bankais daugiau nei ankstesnį ketvirtį, rodo Lietuvos banko (LB) apklausos duomenys.

Penktadienį Vilniuje prasidėjusių „Sostinės dienų 2020“ tradicijų koronavirusas, panašu, nepakoregavo. Viena iš renginio sudedamųjų dalių – mugė Gedimino prospekte, Katedros, V. Kudirkos ir Lukiškių aikštėse. Tačiau prekeiviai tikina, kad pirkėjų mažiau, negu, kad būdavo anksčiau. Be to, nuogąstauja, kad pinigų žmonės išleidžia mažiau nei ankstesniais metais.

Penktadienį Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje pristatyta rekordinė plyno lauko investicija Lietuvoje – „Vakarų medienos grupė“ (VMG) oficialiai atidarė vieną didžiausių Europoje medienos drožlių plokščių gamyklą, į kurią investuota 146 mln. eurų. Didžioji dalis iš 140 gamykloje sukurtų naujų darbo vietų skirtos automatizuotų staklių operatoriams. Į vienos aukštą pridėtinę vertę turinčios darbo vietos sukūrimą vidutiniškai investuota apie 1 mln. eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Skirtinga Europos Sąjungos (ES) valstybių pozicija dėl Baltarusijos sumenkins šalies šansus tapti demokratine bei neprisidės prie stabilumo regione, sako valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis.

Vilniaus autobusų ir geležinkelio stočių atnaujinimo projektas įgauna pagreitį. Savivaldybei kartu su bendrove „Lietuvos geležinkeliai“ inicijavus teritorijos pertvarką, vėliau prie pokyčių prisijungus Autobusų stoties valdytojams, šiuo metu vyksta planavimo darbai. Pagrindinis pertvarkos akcentas – Vilniaus geležinkelio stoties teritorijos atnaujinimo projektas „Vilnius Connect“, kuriuo siekiama įkurti modernų daugiafunkcį mobilumo, verslo ir laisvalaikio centrą su viešosiomis erdvėmis.

Karantino metu sumenkusi vartojimo paskolų paklausa per vasarą grįžo į metų pradžios lygį – šiuo metu vartojimo paskolų suteikiama panašiai tiek pat, kiek ir sausį ar vasarį. Pusė besiskolinančiųjų vartojimo reikmėms šiuo metu tai daro apsidrausdami nuo netikėtų nelaimių ir rinkdamiesi kredito įmokų draudimą. Beveik visi vartojimo reikmėms pasiskolina neiškėlę kojos iš namų – internetu, rodo SEB banko duomenys.

Pasibaigus karantinui, valdžia guodė, kad dėl jo nukentėjusiems verslams, kurie neatleido darbuotojų, ir toliau bus mokamos subsidijos jų darbo užmokesčiui. Tačiau verslininkai tikina, iki šiol nesulaukiantys pinigų už liepą, o kai kurie ir už birželį. Užimtumo tarnyba tikina, kad pinigai vėluoja tik tiems, kas netinkamai užpildo dokumentus. Birželio viduryje Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbė: „Pasibaigus karantinui, valstybės parama gyventojams ir darbdaviams nedingsta.

Rusijos ir Baltarusijos premjerai aptarė galimybę nukreipti naftos srautus iš Lietuvos į Rusijos uostus, pavyzdžiui, į Ust Lugą, pranešė derybose dalyvavęs rusų energetikos ministras Aleksandras Novakas. Kaip žurnalistams Minske sakė A. Novakas, abi šalys dabar spręs šį klausimą.

Didžiausio Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma Lietuvos bendrovė „Orlen Lietuva“ planuoja šimtamilijonines investicijas į naftos likučio perdirbimo gamyklą Lietuvoje, pranešė Lietuvos vyriausybės atstovai. Ekonomikos ministro patarėja Evelina Butkutė-Lazdauskienė BNS sakė, kad bendrovės vadovas Michailas Rudnickis ketvirtadienį šiuos planus aptarė su Susisiekimo, Energetikos, Ekonomikos ir Finansų ministerijų vadovais.

Dėl Covid-19 pandemijos bankams pradėjus daugiau paslaugų teikti nuotoliniu būdu, padaugėjo ir telefoninių sukčių, apsimetinėjančių banko darbuotojais. Žmonėms prisiskambinę telefoniniai sukčiai dažniausiai bando sužinoti banko klientų duomenis – išvilioti internetinės bankininkystės prisijungimo informaciją, „Smart-ID“ prisijungimo kodus ir kitą konfidencialią informaciją, suteikiančią prieigą prie klientų finansų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nepaisant koronaviruso ir karantino, ekonomistų įspėjimų apie galimą krizę, vidutinis darbo užmokestis ir toliau didėjo beveik visose Lietuvos savivaldybėse, rodo naujausi Statistikos departamento duomenys. Vidutinis mėnesinis bruto (t.y. neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje 2020 m. antrąjį ketvirtį Sostinės regione buvo 1 556,9 euro ir, palyginti su 2020 m. pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 0,9 proc.

Iš Ekonomikos skatinimo plano priemonėms numatytų papildomų 4,9 mlrd. eurų lėšų panaudota 20,7 proc. arba 1,018 mlrd. eurų lėšų, praneša Vyriausybė.  „Gerėjančios ekonominės prognozės teikia optimizmo, tačiau ir toliau išliekame budrūs reaguodami į pandemijos keliamus ekonominius iššūkius“, – pranešime teigia Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas.

Viena didžiausių Lietuvos statybų bendrovių Panevėžio statybos trestas (PST) prašo atnaujinti teisminį procesą dėl konkurencijos įstatymo pažeidimo. Konkurencijos taryba už kartelinį susitarimą su šiuo metu bankrutuojančia Vilniaus statybų bendrove „Active construction management“ (buvusi „Irdaiva“) PST skyrė 9,6 mln. eurų baudą su palūkanomis. Prašymą dėl teisminio proceso atnaujinimo PST pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Baltarusija parengė atsakomąsias sankcijas Lietuvai, Latvijai ir Estijai ir patvirtino „juodąjį“ sąrašą, kuriame esantiems asmenims bus uždrausta atvykti, trečiadienį pranešė baltarusių užsienio reikalų ministras Vladzimiras Makejus.

Šį rugpjūtį lietuviškos kilmės maisto produktų eksportas į kai kurias šalis (pavyzdžiui, Kiniją, Uzbekistaną ir kt.) išaugo net du kartus palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, rodo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenys. Iš viso Lietuvos gamintojai per aštuonis šių metų mėnesius į ne Europos Sąjungos valstybes eksportavo 12 proc. daugiau šviežios mėsos, pieno, žuvies ir jos gaminių bei kitų maisto produktų siuntų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vyriausybė atsisakė ketinimo apriboti maitinimo įstaigų, barų ir naktinių klubų darbo laiką dėl Covid-19 grėsmės. Apie būtinybę imtis šių įstaigų darbo laiko ribojimo praėjusią savaitę pasisakė ir premjeras Saulius Skvernelis, ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, tačiau nuspręsta sprendimo nesiimti. Apie tai per Vyriausybės posėdį pranešė S. Skvernelis.

Vis didėjant susirgusių koronavirusu skaičiui, imamasi naujų priemonių žaboti ligos plitimą darbovietėse. Dėl to patariama jose įdiegti svarbių pokyčių pradedant darbuotojų susodinimu ir neformaliu bendravimu, baigiant vaikščiojimu patalpose. Specialius nuotolinius mokymus apie tai trečiadienį vedė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė.

Nuo lapkričio 1 dienos parduotuvėse nebeliks spirituoto vyno pilstomo į didesnę negu 0,2 l tarą ir degtinės, kuri pilstoma į mažus, tarsi jogurto indelius. Specialistai tikina, kad šis sprendimas turėtų sumažinti alkoholizmo problemas šalyje. Tačiau gamintojai ir pilstytojai teigia, kad tokioje taroje parduodamas alkoholis sudaro nedidelę pardavimų dalį. Per pastaruosius metus buvo priimtas ne vienas Seimo sprendimas ribojantis prekybą alkoholiu.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) šiais metais gavo 19 prašymų nagrinėti darbo ginčus dėl psichologinio smurto darbe. Dauguma jų susiję su darbdavio spaudimu darbuotojui nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva ir neteisėtu darbuotojo atleidimu iš darbo. Dėl patirto šoko ir baimės darbuotojai dažnai priima skubotus neteisingus sprendimus. Tačiau ir po tokių sprendimų darbuotojai gali ginti savo pažeistas teises, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuvos institucijos ir socialiniai partneriai kviečia į šalį keltis aukštą pridėtinę vertę kuriančius protestų drebinamos Baltarusijos specialistus ir verslus. Ekonomikos ir inovacijų ministerija teigia, kad šiuo metu rengiami susitikimai su valstybinių institucijų ir verslo asociacijų atstovais, kuriuose aptariamos svarbiausios kliūtys ir iššūkiai bei pasiūlymai, kaip pritraukti šias Baltarusijos bendroves bei specialistus į Lietuvą.

Vežėjų veiklą reglamentuojantis Mobilumo paketas, kurio pirmosios nuostatos pradėjo įsigalioti rugpjūtį, jau kelia problemų vežėjams. Tai susiję su naujomis vairuotojų darbo ir poilsio taisyklėmis ir neaiškumais, kaip jas įgyvendinti, o dalis punktų nesuderinami su koronaviruso saugumo rekomendacijomis, rašo portalas delfi.lt.

Lietuvoje vis garsiau kalbama apie antrąją koronaviruso bangą. Tad įmonėms vėl tenka pertvarkyti darbą biuruose. Daugelyje darboviečių didžioji dalis darbuotojų taip ir nespėjo grįžti į biurus. Tačiau grįžusių biuruose laukė naujovės, pavyzdžiui, pasitikimo ar apsaugos priemonių rinkiniai, naujos durys, kurias galima atidaryti alkūne.

Nors šiuo metu dalis šalių turistų neįsileidžia, oro linijų bendrovės vis tiek siūlo nuolaidas ir į jas parduoda bilietus. Pavyzdžiui, pirmąjį rugsėjo savaitgalį nuskristi į Izraelį galima vos už 11 eurų. Šiuo „Ryanair“ pasiūlymu socialiniame tinkle pasidalino aviacijos specialistas Simonas Bartkus.

Avarijos Astravo atominėje elektrinėje (AE) atveju šimtai tūkstančių Vilniaus gyventojų gali būti perkelti į kituose šalies miestuose gyvenančių žmonių būstus. Tokios galimybės neatmeta specialiai darbo grupei vadovaujantis ekonomikos ir inovacijų ministras.  Rimantas Sinkevičius teigia, kad didžiausio šalies miesto populiacijai apgyvendinti kitų sąlygų nėra.

Baltarusijos autoritariniam lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai toliau grasinant nukreipti baltarusiškus krovinius nuo Klaipėdos uosto į Rusiją, banko „Luminor“ ekonomistas sako, kad uostui reikėtų mažiau kliautis srautu iš Rytų į Vakarus. Pasak Žygimanto Maurico, A. Lukašenkos grasinimai uostui turėtų suteikti postūmį permąstyti savo ateitį.

Lietuvai siekiant užsitikrinti Latvijos ir Estijos paramą solidariam Astravo atominės elektrinės (AE) elektros boikotui, trys Baltijos šalys iš esmės sutarė dėl tam reikalingų techninių žingsnių.  Apie tai po pirmadienį vykusio trišalio susitikimo BNS informavo Energetikos ministerija.  „Baltijos šalys turi vienodą politinę poziciją dėl elektros iš Astravo AE nepirkimo.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka antradienį pareiškė, kad tikisi susitarti su Rusija dėl baltarusiškų krovinių tranzito nukreipimo nuo Baltijos šalių į Rusijos uostus. A. Lukašenka pareiškė, kad taip Minskas reaguos į Baltijos šalių įvestas sankcijas jam ir dar kelioms dešimtims režimo pareigūnų dėl rinkimų klastojimo ir smurto prieš taikius protestuotojus.  „Mes nekovosime, kad mus ten įsileistų. Tiesiog bandysime ekonomiškai išspręsti šią problemą.

Bent vienerius metus kiekviena mokykla, norinti turėti kortelių skaitytuvą, tai galės padaryti nieko nemokėdama, rašoma pranešime žiniasklaidai. Norėdamas padėti užtikrinti Covid-19 plitimo prevenciją mokyklose bei padrąsinti mokinius atsiskaityti banko mokėjimo kortelėmis, o tėvus – nuo mokyklos ugdyti savo vaikų finansinį raštingumą ir savarankiškumą, SEB bankas pageidavimą išreiškusioms Lietuvos mokykloms nemokamai suteiks mokėjimo kortelių skaitytuvus ir užtikrins techninę jų priežiūrą bei ...

Baltijos šalims derantis dėl Astravo atominės elektrinės elektros boikoto, tam reikalinga nauja trišalė prekybos elektra metodika reguliuotoju lygiu galėtų būti patvirtinta per savaites ar net dienas, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkė. „Yra numatyti maksimalūs terminai – iki šešių mėnesių galima vertinti tokią metodiką.

Rugsėjo 1–osios šventė neįsivaizduojama be gėlių. Jų, anot prekybininkų, moksleiviai ir jų tėvai skuba įsigyti iš anksto, kad šventinę dieną būtų mažiau rūpesčių. O populiariausios gėlės titulą pelno kardelis. Pastarojo kaina didžiuosiuose prekybos tinklų parduotuvėse ir turguje skiriasi 4 kartus. Prieš Rugsėjo 1-ąją tv3.lt žurnalistai apsilankė Konarskio turguje ir palygino turgaus kainas su prekybos tinklų siūlomomis kainomis.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pirmadienį dar kartą atkreipė Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovo dėmesį į netoli Vilniaus baigiamos statyti Astravo atominės elektrinės (AE) saugumo problematiką.  Per pokalbį su agentūros generaliniu direktoriumi Rafaeliu Grossiu (Grosiu) ministras akcentavo TATENA tarptautinės misijos ataskaitą, kurioje pateiktos rekomendacijos ir pasiūlymai.

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis ragina likviduoti miesto teritorijoje veikiančią Kauno regiono mechaninio biologinio atliekų apdorojimo (MBA) gamyklą. Aplinkos apsaugos departamentas praėjusią savaitę pranešė dėl nemalonių kvapų įspėjęs Kauno MBA ir nurodęs laikytis taršos leidime nurodytų eksploatavimo sąlygų.

Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje (VKJ) pradedami karštieji bandymai. Jų metu bus tikrinama, ar sistemos yra paruoštos gaminti šilumą ir elektrą, praneša projektą įgyvendinanti valstybės valdoma „Ignitis grupė“.  Technologinės įrangos bandymai pirmiausia pradėti atliekas naudosiančiame katile, o bandymams šiuo metu naudojamos tik gamtinės dujos. Toks statybų etapas dar vadinamas „pirmąja liepsna“. Vėliau, suderinus technologinius procesus, bus atvežtos pirmosios atliekos.

Dalis Vilniaus ir Kauno prekybos centrų valdytojų skelbia sertifikuojantys pastatus pagal tarptautinę Covid-19 saugumo sistemą, tačiau kiti rinkos dalyviai kritiškai vertina tokių sertifikatų svarbą. Anot jų, saugumą užtikrina konkrečios priemonės, o ne sertifikatai.

Lietuvos ekonomikai antrąjį šių metų ketvirtį smukus 0,4 proc. punkto labiau, nei skelbta anksčiau, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad ši statistikų korekcija tėra simbolinė ir šalies ūkis prieš koronaviruso krizę atsilaiko ypač gerai. Pasak jo, tai turėtų būti trumpiausia ekonominė krizė šalies istorijoje.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP), patikslintais duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2019-ųjų laikotarpiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo 4 proc. ir to meto kainomis siekė 11,609 mlrd. eurų. Antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, Lietuvos ekonomika pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką sumenko 5,5 proc., antrąjį įvertį paskelbė Statistikos departamentas, įvertinęs BVP komponentus gamybos, išlaidų ir pajamų metodais.

Kelių ženklinimo bendrovė „Biseris“, šiemet nelaimėjusi 5,892 mln. eurų (su PVM) vertės Automobilių kelių direkcijos skelbto konkurso 33-jose savivaldybėse trejus metus ženklinti valstybinius kelius, pasiekė, kad jis būtų laikinai sustabdytas. Kelių direkcijos vadovas sako, jog iki rudens nebus paženklinta dalis šalies kelių, dėl to nukentės eismo saugumas. „Buvo numatyta šiemet pasirašyti visas sutartis ir pradėti visoje Lietuvoje ženklinti kelius.

Kuršių marias nevalytomis nuotekomis teršusios Klaipėdos kartono gamybos įmonės „Grigeo Klaipėda“ buvęs gamybos vadovas Jonas Garalis dėl neva padarytos didelės žalos įmonei perkant žaliavą pernai buvo atleistas neteisėtai.  Galutinį tašką byloje padėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), rugpjūčio 13-ąją paskelbęs, jog nepriėmė nagrinėti įmonės skundo.

Lietuvai liberalizuojant elektros tiekimą buitiniams vartotojams, daugiausiai jos suvartojantys gyventojai pirmadienį turėtų galutinai apsispręsti, ar pasidalyti su nepriklausomais tiekėjais elektros suvartojimo bei kontaktiniais duomenimis.  Savo ruožtu pasirinkti tiekėją šios grupės vartotojai (per metus sunaudojantys po 5 MWh elektros) dar turi laiko iki gruodžio 10 dienos.

Šiemet permainingi orai gąsdino ūkininkus. Tačiau javapjūtė jau eina į pabaigą ir ūkininkai džiaugiasi, kad derlius šiemet bus geresnis negu tikėjosi. Visgi jis toks pat geras ir kitose šalyse, tad tenka konkuruoti eksporto rinkoje. Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidentas Jonas Talmantas teigia, kad javapjūtė nesibaigė, todėl skaičiuoti derlių dar per anksti.

Per pandemiją ir karantiną Baltijos pajūrio būsto rinka aktyvumu pralenkė šalies didmiesčius, tačiau nekilnojamojo turto (NT) rinkos ekspertai nesitiki, kad dėl to smarkiai išaugs investicijos šiame regione. Anot NT paslaugų bendrovės „Inreal“ investicijų ir analizės vadovo Tomo Sovijaus Kvainicko, per karantiną Vilniaus būsto rinka grįžo į prieš dešimtmetį buvusią situaciją, o Palangos ir Neringos aktyvumas buvo net geresnis nei anksčiau.

Agnei Kerėžaitei (25) drąsos ir užsispyrimo netrūksta. Vos baigusi mokyklą mergina bandė įsidarbinti padavėja, tačiau sulaukė atsakymo, kad šiam darbui ji netinka. Šiandien Agnė kviečia į nuosavą kavinę „Coffe Circus/Piano“, kurią atidarė dar nepasibaigus karantinui. Kavinę mergina atidarė vos prieš 3 mėnesius. Įrenginėjo ją karantino metu ir tikina, kad karantinas jai išėjo į naudą. Nereikėjo skubėti kuo greičiau įsirengti ir atsidaryti.

Lietuvoje stebimas paradoksas – oficialus nedarbas Lietuvoje siekia rekordinį lygį – 13,5 proc. Šiuo metu darbo ieško 232,4 tūkst. žmonių, tačiau laisvų darbo vietų skaičius taip pat rekordinis. Ministras Linas Kukuraitis svarsto, kad tai lemia 200 eurų darbo paieškos išmoka ir tikina, kad bus imamasi veiksmų. Nuo kovo 1 d. iki rugpjūčio 23 d. į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi 160,7 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Iš visų įregistruoti 56,9 proc.

Lietuvos gyventojai nuo pat pavasario ir ypač po karantino bankuose sukaupė daug daugiau pinigų negu turėjo pernai ar užpernai. Tiesa, tai padaryti pavyko ne visoms gyventojų grupėms. Tad kas pinigų sukaupė daugiausia ir kam juos žada išleisti? Lietuvos banko (LB) Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiasis ekonomistas Paulius Morkūnas pastebi, kad padidėjus neapibrėžtumui namų ūkiai yra linkę atidėti nebūtinąsias išlaidas.