Lietuvos verslas

Savaitgalį daugiau kaip 1 tūkst. žmonių susibūrimo vietų patikrinus, kaip lankytojai dėvi apsaugines kaukes ir laikosi minimalių atstumų, nustatyta per 300 pažeidimų, informavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė. „Pagrindinis tikslas buvo prevencija, įspėjimai.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) akiratyje atsidūrusį greitųjų koronaviruso testų pirkimą, dėl kurio įtarimai pateikti buvusiai sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei, inicijavo Vyriausybė, pirmadienį pranešė LRT Tyrimų skyrius. Jo teigimu, tiesioginį pavedimą skubiai vykdyti 6 mln. eurų vertės pirkimą davė tuometis premjero patarėjas, dabartinis Vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas.

Nuo rudens pradžios bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo, profesinio mokymo mokytojams bei dėstytojams ir mokslo darbuotojams atlyginimai, lyginant su praėjusių metų rugsėju, didėja vidutiniškai 10 proc. Žymiai auga darželio auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimai: ikimokyklinio ugdymo pedagogams – vidutiniškai 46 proc., priešmokyklinio ugdymo pedagogams – vidutiniškai 30 proc. Šių pedagogų atlyginimai nuo rugsėjo 1 d. susilygina su bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimais.

Jau įsibėgėja pasiruošimas naujiesiems mokslo metams. Moksleivių tėvai skuba aprūpinti atžalas mokykliniais reikmenimis. Finansų specialistė pastebi, kad mokyklinis krepšelis šiemet pabrango, be to, jame atsidūrė papildomi pirkiniai, kurių gali prireikti nuotoliniam mokymuisi.  „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė sako, kad suruošti pirmoką į mokyklą šiemet atsieis apie 250 eurų. „Palyginti su praėjusiais metais, moksleivio krepšelio kaina pakilo.

Dėl koronaviruso baimės daugybė žmonių atšaukė arba nukėlė, visgi tiems, kurie ryžtasi keliauti, siūloma nauja paslauga – kelionės draudimas pandemijos situacijai. Šių metų kovą Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė naujojo koronaviruso pandemiją, kuri šiuo metu vis dar nėra atšaukta. Pandemija – tai toks ligos proveržis, kai liga tuo pačiu metu sparčiai plinta tarp žmonių skirtinguose žemynuose ir skirtingose vietovėse.

Nusprendęs sugedusį mobilųjį telefoną pristatyti į garantinį servisą vyras tikina vėliau jį atgavęs sudaužytą. Anot įmonės vadovo, telefono ekranas jau priimant jį taisyti buvo įskilęs. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ragina būti itin atidiems. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi liepos pradžioje mobilųjį telefoną iš parduotuvės „Mobili linija“ pirkęs vyras.

Šiemet, pavasarį buvo prognozuojama, kad atlyginimai šalyje mažės. Tačiau prabėgus 3 mėnesiams situaciją matome visiškai kitokią. Tautiečių pajamos auga greičiau negu buvo tikėtasi. Ekonomistai tikina, kad esant palankiai situacijai, metų pabaigoje galime tikėtis dar didesnių algų. „Sodros“ duomenimis birželį vidutinių darbo pajamų augimas vėl grįžo į vasario lygį – palyginti su pernai birželiu, jos didėjo 11,4 procentų. Be to, liepą 14 tūkst.

Į kiekvieną išmanųjį telefoną galima parsisiųsti vieną ar kitą programėlę. Tačiau kartais net jos neparsisiuntus ir nieko nepirkus, neaiškiu būdu nuo lietuviškos banko sąskaitos gali būti nuskaičiuoti pinigai. Ir bankas ne visada juos taip paprastai grąžina. Su tokia situacija susidūrė skaitytojas Tomas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Jis papasakojo savo istoriją manydamas, kad ne vienas žmogus nukentėjo tokioje ar panašioje situacijoje.

Dėl koronaviruso pandemijos šiais metai daugybė žmonių pakeitė savo atostogų planus ir nusprendė jas praleisti Lietuvoje. Tyrimas atskleidė, kad savaitgalio išvykai žmogus vidutiniškai skiria apie 130 eurų. Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ užsakymu birželio mėnesį atliktas vietinio turizmo tyrimas parodė, kad susidarius nepalankioms aplinkybėms atostogauti užsienyje, didelė dalis Lietuvos gyventojų nusprendė rinktis poilsį Lietuvoje – tai nurodė 65 proc. apklaustųjų.

Nelikus galimybės keliauti į tautiečių pamėgtus šiltuosius kraštus, šią vasarą daugelis „atrado“ naujas kryptis poilsiui – Latviją, Estiją ar Lenkiją – ir naujus atostogų būdus. Mes išmėginome poilsį Lenkijos pajūryje, pirmą kartą pasirinkę namelį ant ratų. Tai pasirodė labai patraukli ir gerokai pigesnė alternatyva kemperiui.

Ketvirtadienį koronaviruso susirgimų skaičiui Graikijoje pasiekus 26,25 atvejų šimtui tūkstančių gyventojų bei pasikeitus URM rekomendacijoms didžiausias kelionių organizatorius Baltijos šalyse „Novaturas“ stabdo visus skrydžius į Graikiją ir jos salas – Kretą, Korfu bei Rodą. Šiuo metu Graikijoje ilsisi per 378 „Novaturo“ keliautojų.   Rekomendacijos taip pat pakeistos dėl kelionių į užsienį –  Airiją, Lenkiją ir Lichtenšteiną.

Lietuvos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas per metus smuko labiausiai daugiausiai Baltijos valstybėse. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, praėjusį mėnesį, palyginti su pernai liepa, Lietuvos pramonės produkcijos gamintojai kainas sumažino vidutiniškai 10,1 proc., Latvijos – 2,6 proc., Estijos – 3,4 procento. Per mėnesį (liepą, palyginti su birželiu) pramonės produkcijos gamintojų kainos Lietuvoje pakilo 1,9 proc., Latvijoje – 0,1 proc.

Pagrindine Lietuvos gyventojų patiriamo streso priežastimi išlieka darbas. To nepakeitė net ir įprastą gyvenimo ritmą pavasarį smarkiai sutrikdžiusi pirmoji koronaviruso banga. Reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa atskleidė, kad beprasidedant vasarai nerimas dėl sveikatos laikėsi antrame plane, tuo tarpu finansiniai klausimai užėmė trečią vietą. Stresą dėl darbo patvirtino jaučiantys 43 proc., dėl sveikatos – 41 proc., o dėl finansų – 40 proc. šalies gyventojų.

Lietuviai nuosavą įmonę dažniausiai įkuria sulaukę vidutiniškai 35 m. amžiaus, rodo „Swedbank“ duomenys. Tačiau norą išbandyti nuosavą verslą gali išreikšti ir daug jaunesnio amžiaus gyventojai, pavyzdžiui, vaikai. Ar reikia skatinti vaikų verslumą ir kokius verslumo pagrindus galima suformuoti dar vaikystėje?  Šešiamečio vaiko noras būti verslininku neturėtų stebinti.

Koronavirusas nustatytas parduotuvės „Norfa“ Vilniuje darbuotojui, penktadienį pranešė parduotuvių tinklas. COVID-19 patvirtinta Savanorių pr. 176 Vilniuje esančios „Norfos“ darbuotojui. „Prekybos centre naktį atlikta visų parduotuvės patalpų dezinfekcija. Šiuo metu tiriama, su kuriais parduotuvės darbuotojais susirgęs asmuo kontaktavo“, – rašoma „Norfos“ pranešime. Prekybos tinklas apie atvejį informavo Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą.

Nuo šiandien, rugpjūčio 21 d., taikomas kelis kartus mažesnis vietinės rinkliavos už įvažiavimą į Neringą dydis. Jis pradedamas taikyti lengviesiems automobiliams. Rinkliava šiai mechaninių transporto priemonių grupei mažėja nuo 30 iki 5 eurų už įvažiavimą.

Užimtumo tarnyba skelbė, kad šiuo metu Lietuvoje yra rekordinis nedarbas, kai darbo neturi daugiau negu 200 tūkst. tautiečių, tačiau ekonomistai tikina – šis skaičius ne visai atspindi realią situaciją. Anot jų, tautiečiai neskuba ieškotis darbo dėl mokamų išmokų, todėl tikėtina, kad pasibaigus išmokoms, bedarbių irgi sumažės.

Iš Ukrainos į Lietuvą krovinius vežantys vilkikų vairuotojai jau dabar iš dalies aplenkia protestų krečiamą Baltarusiją, sako susisiekimo ministras. Anot Jaroslavo Narkevičiaus, jis žada kalbėtis su Lenkijos valdžios atstovais, kad per Lenkiją važiuojantiems ir Baltarusiją aplenkiantiems vairuotojams nebūtų sudaroma kliūčių. „Jis (Baltarusijos aplenkimas – BNS) jau dalinai naudojamas, apie tai mes kalbėsime su kolegomis iš Lenkijos, kad įvažiuojant į Lenkiją nebūtų papildomų trukdžių.

Lietuvos paštas atnaujino siuntų siuntimą į Australiją bei kitas šalis. Kiek daugiau nei du mėnesius jis nevyko dėl koronaviruso pandemijos. Siuntas į Australiją išsiųsti galima įprastai, pranešė Lietuvos paštas. Vidutiniškai siunta į Australiją keliauja 15-20 dienų, o galutinis pristatymo laikas priklauso nuo šalies pašto. Siuntos atnaujintos į dar kelias šalis, tarp jų – Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Makedonija, Moldovija.

Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (AVMI) specialistai mokestinio patikrinimo metu vienam iš sostinės grožio salonų apskaičiavo į biudžetą sumokėti beveik 108 tūkst. eurų nuslėptų mokesčių, delspinigių ir baudų. Tai pirmas toks atvejis, kai grožio salonui mokesčiai apskaičiuoti už praėjusius penkerius metus.

Pavasarį visus vienaip ar kitaip sukaustęs karantinas turėjo įtakos tiek įmonėms, tiek darbuotojams. Visgi teigiama, kad viskas po truputį grįžta į savas vėžes – birželį gyventojų pajamos augo taip pat sparčiai, kaip ir metų pradžioje.

Dėl koronaviruso paskelbtas ir tris mėnesius trukęs karantinas sulėtino gyventojų pajamų augimą antrąjį metų ketvirtį. Tačiau jau birželį žmonių pajamos augo taip pat sparčiai, kaip ir metų pradžioje, skelbia „Sodra“. Be to, liepą 14 tūkst. žmonių daugiau priimta į darbą nei atleista – tai aukščiausias rodiklis per pastaruosius mėnesius. „Sodros“ teigimu, tai reiškia, jog žmonės aktyviai grįžta į darbus.

„Vilniaus vandenų“ administracijoje dirbanti darbuotoja užsikrėtė koronavirusu. Bendrovės atstovė teigia, kad darbuotoja gydosi namuose, o didžioji dalis administracijos darbuotojų izoliavosi ir dirba nuotoliniu būdu. Įmonės komunikacijos skyriaus vadovė Renata Smalskė portalui tv3.lt patvirtino, kad vienai iš administracijos darbuotojų buvo patvirtintas COVID-19 atvejis. „Pasijutusi blogai darbuotoja paliko bendrovės patalpas, kreipėsi į medikus ir izoliavosi.

Maždaug tūkstantis po karantino atsigaunančių smulkių ir vidutinių įmonių jau tris savaites nesulaukia pinigų, skirtų subsidijuoti iš prastovų grįžusių darbuotojų atlyginimus. Kaip portalui 15min.lt teigė paramos pinigus dalinanti Užimtumo tarnyba, lėšų nespėjama padalinti ir dėl per didelio darbo krūvio, ir dėl neteisingai užpildytų dokumentų.

Latvijai nesutinkant tvirtai įsipareigoti nepriimti elektros, kuri bus pagaminta Astravo atominėje elektrinėje (AE), prezidento Gitano Nausėdos patarėja sako, kad laiko pasiekti trišalį susitarimą su Baltijos šalimis dėl elektros nepirkimo iš Lietuvos nesaugia laikomos elektrinės vis dar yra. G. Nausėdai trečiadienį iškėlus Astravo AE klausimą Europos Vadovų Taryboje (EVT), Asta Skaisgirytė teigia laukianti reakcijos iš Latvijos.

Prezidentūra ragina nedelsti ir jau artimiausiu metu Vyriausybei  priimti sprendimus dėl smulkųjį ir vidutinį verslą kredituosiančio Nacionalinio plėtros banko (NPB) steigimo. Jis būtų kuriamas sujungiant „Investicijų ir verslo garantijas“ („Invegą“), Viešųjų investicijų plėtros agentūrą ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondą, teigia prezidento patarėjas.

Vilniaus miesto savivaldybė primena, kad iki termino, kai nelegalių metalinių garažų savininkams teks atlaisvinti valstybinę žemę – rugsėjo 30 dienos – teliko pusantro mėnesio. Šis sprendimas sukels laikinų nepatogumų garažų savininkams, tačiau mieste atlaisvins net 51 ha teritorijos, kuri bus panaudota visų miestiečių poreikiams, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vengrijos pigių skrydžių bendrovė plečia Vilniaus bazę. Be to, spalį ji pradės skraidinti penkiomis naujomis kryptimis iš Vilniaus į Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Švedijos ir Norvegijos miestus. Vilniaus oro uoste bus bazuojamas dar vienas „Airbus“ orlaivis, iš viso čia bus trys lėktuvai, pranešė bendrovė.  Spalio 22-24 dienomis iš Vilniaus bus pradėti skrydžiai į Birmingamą ir Liverpulį JK, Hamburgą Vokietijoje, Stokholmo Skavsta oro uostą Švedijoje ir Trondheimą Norvegijoje.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje liepą buvo didžiausia Baltijos šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija liepą siekė 0,9 proc., Latvijoje – 0,1 proc., o Estijoje buvo 1,3 proc. defliacija, rodo trečiadienį paskelbti Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnybos duomenys. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 0,9 proc., o vien euro zonoje – 0,4 procento.

Didžiąją dalį antrojo šių metų ketvirčio užėmęs karantinas pakoregavo būsto rinką – mažesnis įsigytų objektų skaičius sąlygojo ir tai, kad būstui įsigyti šalyje išleista penktadaliu mažiau, rašoma Registrų centro pranešime. Visgi palyginti su praėjusiais metais, būsto kainos didėjo. Metinis vidutinių būsto kainų augimas išliko teigiamas, tačiau lėtesnis nei šių metų pradžioje, rodo Registrų centro nekilnojamojo turto (NT) sandorių duomenų bazėje sukaupti duomenys.

„Swedbank“ saugumo ekspertai perspėja, kad pastarosiomis dienomis padaugėjo sukčių skambučių šalies gyventojams. Šiuo atveju skambučiai išsiskiria tuo, kad dažniausiai skambinama iš užsienio šalies ir sukčiai bendrauja rusų kalba.  Sukčiavimo taktika paremta tuo, kad apsimesdami banko darbuotojais sukčiai pašnekovo dėmesį bando patraukti neva užfiksuotu neteisėtu lėšų judėjimu asmeninėje sąskaitoje, taip pat prašoma patvirtinti neva atlikto mokėjimo atšaukimą.

Lietuvos kelionių organizatoriai nepajėgtų grąžinti pinigų žmonėms už neįvykusias keliones per 14 dienų, jei Seimas priimtų Civilinio kodekso pataisą ir atšauktų dabar jame numatytą 90 dienų terminą, sako Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė.  Pasak Žydrės Gavelienė, įmonės negalėtų grąžinti pinigų per dvi savaites, nes jų neturi – partneriai užsienyje jų negrąžina, o pasinaudoti Vyriausybės pagalba pernelyg sudėtinga.

Europos Komisijai pradėjus pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą dėl Seimo sprendimo, kad lėšos už neįvykusias keliones turistams turi būti grąžintos per 90 dienų, Vyriausybė trečiadienį nusprendė sutrumpinti šį terminą iki 14 dienų. Ministrų kabinetas posėdyje svarstė siūlymą Civiliniame kodekse atsisakyti su ES direktyva nesuderinamo ilgesnio termino.

Žemės ūkio ministras žada rugsėjį pateikti galutinę viziją, kaip Lietuvos ūkininkams 2021-2027 metais bus mokamos Europos Sąjungos (ES) tiesioginės išmokos – iš viso 4,1 mlrd. eurų.   Andrius Palionis sako, kad šis perskirstymas gali duoti didesnį efektą, negu išmokų lubos, nes ES valstybėms narėms paliko daug manevro laisvės.  „Dėl pačio (tiesioginių išmokų – BNS) perskirstymo nėra priimtas galutinis sprendimas, todėl negali priimti sprendimo ir dėl lubų.

Nors pirmoje šių metų pusėje šalį buvo sukaustęs karantinas, o šaltas pavasaris buvo nepalankus gėrimų rinkai, AB „Volfas Engelman“ 2020-uosius įpusėjo fiksuodama 14,9 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugusius pardavimus. Bendrovės pajamos didėjo 13,3 proc. Tai daugiausia lėmė pirmą šių metų pusmetį 52 proc. ūgtelėjusi eksporto apimtis.

Mokesčio už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP) lengvata pasinaudojusiam verslui valstybė išmokėjo 13,1 mln. eurų, iš jų 5,9 mln. eurų atiteko naftos koncernui „Orlen Lietuva“, rašo naujienų portalas 15min.lt.  Daugiau nei po milijoną gavo įmonės „Akmenės cementas“ (1,2 mln. eurų) ir Panevėžio grūdų perdirbimo bendrovė „Roquette Amilina“ (1,4 mln.

Statistikos departamentas trečiadienį pradeda visuotinį žemės ūkio surašymą, kuris leis nustatyti kiek Lietuvoje yra ūkių, kiek juose dirba žmonių, koks žemės naudmenų plotas, gyvulių skaičius, kaip jie laikomi, kokio ploto įvairių augalų pasėliai, kokias metodais apdirbama žemė, kaip ji tręšiama.  Ūkininkai iki rugsėjo 9 dienos duomenis galės pateikti internetu per sistemą e.statistika gyventojams.

Vyriausybė trečiadienį ketina paskirstyti apie 190 mln. eurų paramai nuo koronaviruso krizės nukentėjusiam verslui bei darbuotojams. 11 mln. eurų numatoma skirti savivaldybėms – jos galės kompensuoti įvairias išlaidas, patirtas dėl koronaviruso.   Didžiausia lėšų dalis – 177,9 mln. eurų – bus skirta darbo vietų ir gyventojų pajamų išsaugojimui. 20 mln. eurų iš šios sumos numatoma kompensuoti darbdaviams už darbuotojų prastovos laiką, 94,9 mln.

Europos Komisijai pradėjus pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą dėl Seimo sprendimo, kad lėšos už neįvykusias keliones turistams turi būti grąžintos per 90 dienų, Vyriausybė trečiadienį ketina siūlyti sutrumpinti šį terminą iki 14 dienų.   Ministrų kabinetas posėdyje svarstys siūlymą Civiliniame kodekse atsisakyti su ES direktyva nesuderinamo ilgesnio termino.

Gedimino Žiemelio valdomos aviacijos grupės „Avia Solutions Group“ (ASG) antžeminių paslaugų bendrovė „Baltic Ground Services“ (BGS) įsigijo pirmąjį elektra varomą autobusą. Tai pirmasis toks autobusas Lietuvoje, rugsėjį jis pradės vežioti keleivius Vilniaus oro uoste.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) per pirmąjį pusmetį nustatė beveik 1,5 tūkst. pažeidimų ir už juos skyrė per 160 tūkst. eurų baudų – apie pusantro karto daugiau nei pernai sausį-birželį (111 tūkst. eurų).  Didžiausia bauda siekė per 12 tūkst. eurų, ji skirta už nelegalų darbą, pranešė inspekcija.  Didesnę baudų sumą lėmė ir nuo balandžio padidintos baudos už darbo teisės pažeidimus.

Už dviejų savaičių prasidėsiantys mokslo metai mokinius auginantiems tėvams žada ne tik išaugusią moksleivio krepšelio kainą, bet ir papildomų išlaidų, kurias gali atnešti pandemija. „Swedbank“ Finansų instituto ekspertų skaičiavimais, ekonominis pirmoko mokyklinio krepšelio variantas tėvams atsieis bent 280 eurų, o pasirinkusiems kokybiškesnes prekes išlaidos gali išaugti du kartus.

„Sodra“ rugpjūčio mėnesį pradeda mokėti pensijų anuitetų išmokas pirmiesiems 26 pensijų anuitetų gavėjams. Pensijų anuitetas yra paslauga, kai sumokėjus vienkartinę įmoką iš pensijų fonde sukauptų pinigų, visą likusį gyvenimą „Sodra“ moka mėnesio išmokas. „Sodra“ garantuoja, kad mėnesio išmokos nemažės visą mokėjimo laikotarpį. Šią paslaugą „Sodroje“ gali įsigyti gyventojai dalyvavę II pakopos pensijų kaupime.

Elektroninių pinigų įstaiga „Paydoo Payments“ netinkamai saugojo klientų lėšas ir teikė neteisingą informaciją Lietuvos bankui (LB), todėl privalo sumokėti jai skirtą 27 tūkst. eurų – ji proporcinga pažeidimams, konstatavo teismas. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) rugpjūčio 13 dieną atmetė „Paydoo Payments“ skundą, kuriuo įmonė prašė pakeisti LB sprendimą – vietoje baudos skirti įspėjimą, o jei šis prašymas būtų netenkintas, sumažinti baudą.

Baltarusijoje į protestus prieš prezidentą Aliaksandrą Lukašenką jungiantis vis daugiau valstybinių įmonių, situacija pradeda kelti rimtą sumaištį Klaipėdos uoste – baiminamasi kuriam laikui prarasti eksportui skirtus baltarusiškus produktus, sudarančius beveik trečdalį uosto krovinių. Viena didžiausių uosto krovos bendrovių jau artimiausiu metu gali laikinai stabdyti veiklą. Anot uosto rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriaus Artūro Drungilo, situacija Baltarusijoje yra labai neraminanti.

Pagrindinė rizika Lietuvos finansų sistemai yra besitęsiančios COVID-19 pandemijos pasekmes ekonomikai – prastėjanti įmonių ir namų ūkių finansinė būklė bei blogėjanti ekonomikos padėtis prekybos partnerių šalyse ir dėl to krintantis eksportas, rodo Lietuvos banko (LB) naujausia finansų įstaigų apklausa. „Nors atšaukus karantiną ir panaikinus buvusius apribojimus verslas daugmaž grįžo į įprastas vėžes, kai kurių sektorių ateities perspektyvas finansų įstaigos vertina labai santūriai.

Po kelių savaičių santykinio stabilumo rugpjūčio 17 d. registruotas nedarbas pasiekė 13,3 proc. Tai – didžiausias šiais metais skaičius. Iš viso šiuo metu šalyje darbo ieško 229,3 tūkst. žmonių. Rugpjūčio 1-ąją nedarbas dar siekė 12,8 proc. Nedirbo 221 tūkst. gyventojų. Laikino užimtumo priemonėse rugpjūčio 1 d. dalyvavo 19, 6 tūkst. asmenų, šiuo metu – per 13 tūkst.

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina po keturių mėnesių kritimo liepą augo ir buvo 254,9 euro už toną – 3,1 proc. didesnė nei birželį, kai kaina siekė 247,3 euro. Per metus – liepą, palyginti su pernai liepa – pieno supirkimo kaina buvo 2,7 proc. mažesnė (2019 metų liepą ji buvo 261,9 euro). Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina per mėnesį padidėjo 4,5 proc. ir buvo 218,7 euro. Per septynis šių metų mėnesius buvo supirkta 775,98 tūkst. tonų pieno – 0,2 proc.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame penkerių su puse metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 1982 dienos, papildymo aukcione obligacijų išplatinta 25 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo 0,008 procento. Ši VVP emisija pradėta platinti liepos 20 dieną – tuomet obligacijų išplatinta už 50 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo 0,006 procento. Po pirmadienio aukciono bendras emisijos nominalus dydis pasiekė 75 mln. eurų.