Lietuvos verslas

Vyriausybės siūlymas nuosaikiau kitąmet didinti vaiko pinigus visoms šeimoms, o išmokas didinti nepasiturinčioms ir neįgalius vaikus auginančioms šeimoms sulaukė ekonomistų nuostabos. Kol vieni baiminasi, kad tai užaugins išlaikytinių valstybę, kiti siūlo mažų pajamų šeimose problemą spręsti grąžinant jau panaikintas mokesčių lengvatas. Vyriausybė įregistravo siūlymą kitąmet vaiko pinigus didinti iki 60, o ne iki 70 eurų, kaip planuota anksčiau.

Ukraina, Lenkija ir JAV pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo gamtinių dujų srityje, rašo Lenkijos portalas biznesalert.pl. Dokumentu numatytos JAV suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo Ukrainai per Lenkijos Svinouiscio terminalą galimybės. „Lenkija ir Jungtinės Valstijos dalyvaus Ukrainos vyriausybei reformuojant gamtinių dujų sektorių, sveikindamos Ukrainos įsipareigojimą stiprinti šalies dujų rinkos harmonizavimą su Europos Sąjungos dujų rinka.

Per pasaulį slenkant ekonominės krizės šešėliui Lietuvos valdžia ir verslininkai lieka stebėtinai ramūs. Tiesa, nerimą kelia artėjanti kova dėl biudžeto patvirtinimo Seime, bet politikai kol kas dėl to baimės nerodo. Politologai ir ekonomistai sako, kad artėjantis pasaulinės ekonomikos sulėtėjimas, Lietuvą, žinoma, pasieks, bet nebus toks skaudus, kaip 2008 metais. Visgi valdžia, pasak specialistų, neturėtų atsipalaiduoti. Vos keli klaidingi žingsniai gali lemti, kad patys prisivirsime košės.

Lietuva tarp Baltijos valstybių gali didžiuotis ne tik didžiausiu minimaliu atlyginimu, bet ir sparčiai kylančiu vidutiniu uždarbiu. Tiesa, pastaruoju rodikliu dar nelenkiame Estijos, tačiau ekonomistai prognozuoja, kad Lietuvos ekonomikos augimas tarp trijų Baltijos valstybių šiemet bus didžiausias. Šių metų II ketvirtį vidutinis darbo užmokestis (VDU) Lietuvoje kilo iki 1289 eurų „ant popieriaus“ ir beveik 818 eurų „į rankas“ (atitinkamai 39,1 proc. ir 13,3 proc.

Nesvarbu, švenčia pirmą ar paskutinę rugsėjo 1-ąją, visi moksleiviai į savo klases sveikinti auklėtojų skuba su glėbiais gėlių. Kasmet ir moksleiviai, ir jų tėvai suka galvas, kur ir kokias gėles įsigyti. Portalas tv3.lt pasidomėjo, su kokiomis gėlėmis ir už kiek šių mokslo metų pradžią pasitiks didžiausi šalies prekybininkai. Platus gėlių pasirinkimas Parduotuvėse „Lidl“ pirkėjų šį šventinį savaitgalį lauks specialūs pasiūlymai, skirti paminėti Mokslo ir žinių dieną.

Rugsėjo 1-ąją, kai Lietuvoje minima mokslo ir žinių šventė, draudžiama įsigyti alkoholio. Šiais metais rugsėjo 1–oji švenčiama sekmadienį, todėl pirmadienį, į kurį dauguma mokyklų nukėlė mokslo ir žinių šventę, alkoholis bus lengvai prieinamas. Remiantis Alkoholio kontrolės įstatymu, Lietuvoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama kiekvienų metų rugsėjo 1 dieną, išskyrus viešojo maitinimo įmones. Tai reiškia, kad parduotuvėse alkoholio rugsėjo 1-ąją įsigyti negalima.

Nuo šių metų rugsėjo įsigalioja trys svarbios naujovės, kurios paveiks tūkstančius šalies gyventojų. Atėjus rudeniui mokyklinio amžiaus vaikų tėvai galės lengviau atsikvėpti – pasikeis ir lengvesne taps moksleivių dėl ligos praleistų pamokų pateisinimo tvarka. Taip pat nuo rudens įsigalioja nauja socialinio būsto fondo plėtros forma, kuri turėtų sumažinti socialinio būsto nuomos laukiančiųjų eiles.

Į Klaipėdos uostą šeštadienį atplukdytas naujas nedidelis suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) krovinys iš Vysocko, kur yra didžiausios privačios Rusijos dujų bendrovės „Novatek“ gamykla. Portalų marinetraffic.com, vesselfinder.com ir myshiptracking.

Didieji mažmeninės prekybos tinklai nuo rudens peržiūrės kai kurių parduotuvių darbo laiką. Pasak prekybos tinklų atstovų, sezoninius pokyčius lemia pirkėjų apsipirkimo įpročiai ir pasikeitę žmonių srautai kurortuose. Vasaros atostogų metų kai kuriuose miestuose parduotuvių darbo laikas buvo prailgintas, dalis parduotuvių Palangoje dirbo visą parą.

Anglijoje gyvenantys lietuviai tikina, kad viena automobilių nuomos kompanija Lietuvoje elgiasi nesąžiningai ir pasisavino jų pinigus be jokios priežasties. Nusivylę žmonės tikina, jog taip pasielgta sąmoningai, iš anksto apgalvojus ir siekiant pasipelnyti – neva tokia verslo taktika ir žada išeities iš situacijos ieškoti teisiniu keliu.

Valstybės valdoma įmonė Lietuvos paštas rengiasi Vilniaus centrinio pašto pardavimui. Bendrovės atstovų teigimu, pastatas rinkai gali būti pasiūlytas jau artimiausiais mėnesiais. Gautas lėšas numatoma investuoti į logistikos centro statybas. Lietuvos paštą šiais klausimais konsultuos nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Newsec advisers LT“. Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė BNS teigė, kad paslaugų kaina su sėkmės mokesčiu gali siekti 41,1 tūkst. eurų.

Rugsėjo 1-ąją, kai Lietuvoje minima mokslo ir žinių šventė, prekybos vietose, išskyrus viešojo maitinimo įmones, draudžiama įsigyti alkoholio. Šiais metais rugsėjo 1–oji švenčiama sekmadienį, todėl pirmadienį, į kurį dauguma mokyklų nukėlė mokslo ir žinių šventę, alkoholis bus lengvai prieinamas. Alkoholiu rugsėjo 2-ąją prekiaus bent 4 didieji prekybos tinklai – „Norfa“, „Maxima“, „Iki“, „Rimi“. Prekybos tinklas „Lidl“ nusprendė, kad šiais metais rugsėjo 2-ąją alkoholiu neprekiaus.

Valstybės valdoma įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ savo profesinei šventei švęsti išleido 130 tūkst. eurų, šeštadienį rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. Anot dienraščio, geležinkeliečių dienos minėjime praėjusį šeštadienį koncertavo atlikėjas Andrius Mamontovas, šventė vyko poilsio centre Prienų rajone „Harmony Park“. „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Tomas Digaitis laikraščiui sakė, kad darbuotojų vasaros šventė „buvo skirta paminėti ypatingą progą – prieš 100 metų į kelionę išvyko pirmasis neprikl...

„Socialdarbietis“ Petras Čimbaras siūlo iš šventinių dienų sąrašo išbraukti gegužės 1-ąją, Tarptautinę darbo dieną. Parlamentaro teigimu, lapkričio 2-ąją, Vėlinių dieną, Seimui nusprendus padaryti nedarbo diena, Lietuvoje darosi per daug šventinių dienų, tai blogina verslo sąlygas. „Manytina, kad šventinių dienų gausinimas ir dar vienos laisvos dienos įvedimas yra nenaudingas dirbantiesiems, tokiu būdu atimant iš asmenų galimybę padirbėti daugiau ir užsidirbti.

Rugsėjo 1-ąją, kai Lietuvoje minima mokslo ir žinių šventė, prekybos vietose, išskyrus viešojo maitinimo įmones, draudžiama įsigyti alkoholio. Šiais metais rugsėjo 1–oji švenčiama sekmadienį, todėl pirmadienį, į kurį dauguma mokyklų nukėlė mokslo ir žinių šventę, alkoholis bus lengvai prieinamas – alkoholiu prekiaus bent 4 didieji prekybos tinklai, o nemaža dalis savivaldybių, nors turi tokią galią, pirmadienį drausti prekiauti alkoholiu nepasirinko.

  Koncerno SBA grupės įmonė "BEI Capital" atsiėmė paraišką iš Žemės ūkio ministerijos organizuoto konkurso dėl patalpų nuomos Kaune.   Apie tai ministerijai pranešta penktadienį, pranešė bendrovė. "Gerokai išaugus neapibrėžtumui ir dėl sutarties pasirašymo atidėliojimo kylant projekto įgyvendinimo rizikoms, priėmėme sprendimą išŽŪM konkurso pasitraukti.

Nuo rugsėjo 1 d. „Swedbank“ klientams nebeliks galimybės prie interneto banko ir kitų elektroninių paslaugų prisijungti naudojantis kodų kortele, kuri 20 metų buvo pagrindinė klientų identifikavimo priemonė. Apie šiuos pokyčius bankas paskelbė dar praėjusių metų rudenį, ir per metus daugiau nei 670 tūkst. banko klientų kodų korteles iškeitė į saugesnes prisijungimo priemones.

Restoranų tinklą „Čili Pizza“ valdančios bendrovės „Čili Holdings“ vadovu tapo tinklo įkūrėjo Tado Karoso sūnus Jonas Karosas, ilgamečiam vadovui Donatui Vaitasiui nuo rugpjūčio palikus holdingą. Registrų centro duomenimis, laikinai D. Vaitasių buvo pakeitęs Marius Neviera, o J. Karosas holdingo vadovu paskirtas antradienį.

Mokėjimų startuolis „SumUp“ plečiasi Baltijos šalyse ir šiemet atidarys biurą Vilniuje. Užsienio investicijas į Lietuvą skatinanti agentūra „Investuok Lietuvoje“ praneša, kad startuolis per trejus metus ketina pasamdyti 30 žmonių. Pasak Lietuvoje įsteigtos įmonės „SumUp EU Payments“ vadovės Sigutės Kuncevičiūtės, palanki verslo aplinka bei viešojo sektoriaus parama buvo pagrindiniai veiksniai, plėtrai renkantis Lietuvą.

Į teisiamųjų suolą sės prabangų konfiskuotą automobilį išardę ir pardavę vilniečiai, ketvirtadienį pranešė prokuratūra. Byloje du sostinės gyventojai kaltinami automobilio, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, sugadinimu, paslėpimu bei neteisėtu perleidimu kitam asmeniui. Bylos duomenimis, iš vilniečio K.O., kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, buvo konfiskuotas 23 tūkst.

Europarlamentaras Stasus Jakeliūnas, iki šių metų vasaros vadovavęs Seimo Biudžeto ir finansų komitetui (BFK), prašys prezidento Gitano Nausėdos įvertinti Lietuvos banko vadovo Vito Vasiliausko elgesį parlamente tiriant prieš dešimtmetį vykusios krizės aplinkybes. „(Kreipsiuos) kaip buvęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Kad Vasiliauskas akivaizdžiai trukdė tyrimui.

Tiriant, įtariamą, ūmios žarnyno infekcijos protrūkį sustabdyta Nidos restorano „Senasis uostas“ veikla, ketvirtadienį pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Šio restorano veikla sustabdyta laikinai, tai padarė pati maitinimo įstaigos savininkė. VMVT duomenimis, infekcija užsikrėtė šeši asmenys. Įtariama, kad infekcijos užkratas galėjo būti kavinės maiste.

Nors šalies gyventojų pajamos ir toliau nuosekliai auga, praraja tarp vyrų ir moterų pajamų Lietuvoje tebelieka didelė. Pastebima, kad reikšmingas moterų ir vyrų atlyginimų skirtumas fiksuojamas aukštos kvalifikacijos specialybėse – tarp gydytojų, IT specialistų ir inžinierių. Įdomu tai, kad moterų vidutinės mėnesio pajamos didėjo sparčiau – daugiau nei 10 proc.

Turtingiausiu Lietuvos žmogumi laikomo Nerijaus Numavičiaus kontroliuojama Kipro bendrovė „Bertona Holdings Limited“ nori panaikinti 161 mln. eurų vertės prieš daugiau nei trejus metus su buvusiu vadinamojo VP dešimtuko nariu Žilvinu Marcinkevičiumi sudarytą sandorį, kuriuo pastarasis pardavė apie 15 proc. vienos didžiausių šalyje VP grupės įmonių akcijų paketus.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ rekonstravimo darbų. Trečiadienį tarnybos atstovė Rūta Andriuškaitė BNS patvirtino, kad tyrimas pradėtas dėl galimo sukčiavimo, piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo vykdant „Agilos“ rekonstrukciją.

Nors kalendorinė vasara baigiasi, Palangoje vėl kone pats sezono įkarštis. Užplūdę karščiai vilioja turistus į pliažą, juolab kad ir Baltijos vandens temperatūra muša metų rekordus. Vanduo įšilo iki 21-o laipsnio. Verslininkai prognozuoja, kad aktyvus šiltasis sezonas kurorte tęsis iki rugsėjo vidurio. Nors vasara baigiasi, Palangos pliaže regis – pats sezono įkarštis.

Nuo šių metų rugsėjo 1 d. „Swedbank“ klientams nebeliks galimybės prie interneto banko ir kitų elektroninių paslaugų prisijungti naudojantis kodų kortele, kuri 20 metų buvo pagrindinė klientų identifikavimo priemonė. Apie šiuos pokyčius bankas paskelbė dar praėjusių metų rudenį, ir per metus daugiau nei 670 tūkst. banko klientų kodų korteles iškeitė į saugesnes prisijungimo priemones.

Didesnių atlyginimų laukiantiems lietuviams žinia iš ekonomistų: teks susitaikyti su tuo, kad jei algos netrukus ir didės, tai labai nesmarkiai. Tiesa, ekspertai ramina, kad „Brexito‘“, prekybos karų ir menkstančio eksporto kontekste Lietuva laikosi kaip reta tvirtai.

Per tūkstantį vaizdo plokščių, iš viso 220 vadinamųjų kriptovaliutų kasimo „avilių“, ieško naujo savininko – antstoliai skelbia varžytines UAB „Ramigna“ turtui, teigia naujienų portalas 15min.lt.

  Baltarusijai atmetant Lietuvos kritiką dėl Astravo atominės elektrinės (AE) ir, savo ruožtu, kritikuojant Ignalinos AE uždarymo saugumą, Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) tokią Minsko poziciją vadina stebinančia.   „Stebina viešojoje erdvėje Baltarusijos URM išsakyti teiginiai tiek dėl Astravo AE, tiek dėl Ignalinos“, – teigiama BNS atsiųstame URM komentare. Ministerija pažymi, kad Baltarusijos dėmesys abiejų branduolinių objektų saugumui neatrodo objektyvus.

Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) paskatino asmeninius duomenis Europos Sąjungoje (ES) vertinti jautriau, tačiau vaizdo registratorius naudojančių Lietuvos vairuotojų įpročiai dėl to iš esmės nepakito. Draudikai teigia nepastebintys, kad jiems pateikiamų eismo įvykių įrašų kiekis būtų padidėjęs ar pastebimai sumažėjęs.

„Sodra“ primena, jog baigiantis vasarai kartu nustoja galioti ir mokslus ar studijas baigusių jaunuolių privalomasis sveikatos draudimas valstybės lėšomis. Taigi tiems, kas toliau nestudijuos ar rugsėjį neįsidarbins bei nesiregistruos Užimtumo tarnyboje, gali tekti mokėti PSD įmokas. „Jeigu žmogus rugsėjį toliau mokosi, studijuoja ar pradeda dirbti – viskas gerai.

Kitąmet pasaulio ekonomikos augimas bus lėčiausias nuo 2009 metų ir ne viena didelė ekonomika gali panirti į recesiją. Tuo metu Lietuvos augimas turėtų sulėtėti iki 2 proc., bet nuosmukio tikimybė išlieka nedidelė, prognozuoja „Swedbank“ ekonomistai. Pagrindinė priežastis pasaulio ekonomikos lėtėjimui – didėjantis pasaulio prekybos suvaržymas bei politinis neapibrėžtumas, JAV ir Kinijos prekybos karas.

Vyrų paskaičiuotasis (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje šių metų antrąjį ketvirtį 161,4 euro viršijo moterų atlyginimą, rodo Statistikos departamento duomenys. Vidutinis paskaičiuotas moterų darbo užmokestis šalies ūkyje, išskyrus individualias įmones, antrąjį ketvirtį sudarė 88,2 proc., o išmokėtas (neto) – 89,3 proc. vyrų algos.

Aišku, kaip dieną, kad atleidžiamas darbuotojas iš darbdavio gauna įstatymu nustatytą išeitinę išmoką arba sutartą kompensaciją. Tačiau retas darbuotojas žino, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, išeitinę išmoką iš darbdavio gali gauti ir tuomet, kai darbo sutartį nutraukia savo noru. Išeitinę išmoką darbdavys privalo sumokėti darbuotojui, nutraukdamas darbo sutartį savo iniciatyva.

Pastaruoju metu nemažai valdžios institucijų su darbuotojais yra sudariusios kolektyvines sutartis. Kai kurių jų nuostatų galėtų pavydėti daugelis paprastų darbuotojų. Kolektyvinių sutarčių registre yra dešimtys sutarčių, sudarytų valstybės ir savivaldybių institucijose. Kai kurias atsirinkus visiškai atsitiktine tvarka, aiškėja, kad kai kurie tarnautojai ir pareigūnai užsitikrinę kur kas geresnes darbo sąlygas nei numato Darbo kodeksas.

Švelniakailius žvėrelius Lietuvoje auginantys verslininkai nerimauja dėl savo fermų. Seimas vis garsiau kalba apie visišką šios verslo uždraudimą. Tai reiškia, kad tokie gyvūnai kaip audinės dėl kailio Lietuvoje negalėtų būti auginami. Kol gyvūnų teisių sergėtojai džiaugiasi, kad Seimui naujovę palaiminus, mažiau gyvūnų kankintųsi narvuose, verslininkai gąsdina naujų bedarbių pulku. Šioje 8-ių hektarų „Vilkijos ūkio“ fermoje dėl vertingo kailio auginamos audinės.

Vilniaus savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ po diskusijų su politikais atsisako idėjos didinti automobilių stovėjimo kainą euru, tačiau linkstama plėsti brangiausias zonas. Kaip BNS sakė „Susisiekimo paslaugų“ direktorė Modesta Gusarovienė, atsisakyta pirminio siūlymo, kad vietoj 2,5 euro brangiausioje mėlynojoje zonoje valandai pastatyti kainuotų 3,5 euro, raudonojoje, vietoj dabartinių 1,5 eurų – 2,5 euro. „Bet, pavyzdžiui, geltonoji zona taps raudona, atitinkamai didėja ir kaina.

Estijos ir Latvijos pieno gamintojų planai statyti 100 mln. eurų vertės perdirbimo gamyklą paaštrins konkurenciją Baltijos šalyse, tačiau naujokams įsitvirtinti rinkoje lengva nebus, mano ekonomistas. Tuo metu Lietuvos perdirbėjai, didelę dalį pieno atsivežantys iš šių šalių ūkininkų, teigia nesibaiminantys ir mano, jog gamykla ilgainiui paskatins žalio pieno gamybą.

Praėjusį mėnesį dešimtyje Lietuvos bendrovių mokėtų algų vidurkis beveik siekė 16 tūkst. eurų „ant popieriaus“. „Sodros“ duomenimis, didžiausias algų vidurkis liepą fiksuotas verslininko Nerijaus Numavičiaus kontroliuojamoje nekilnojamojo turto plėtros bendrovėje „M.M.M. Projektai“. Jos darbuotojams vidutiniškai mokėta 41 tūkst. eurų alga, neatskaičius mokesčių. Bendrovėje dirba 9 apdrausti darbuotojai.

Daugumai Lietuvos komercinių bankų netrukus ketinant atsisakyti kodų kortelių, jas kaip priemonę prisijungti prie internetinės bankininkystės ir atlikti mokėjimus dar naudoja dešimtys tūkstančių vartotojų. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vertinimu, didieji bankai dar turi nuo 50 iki 70 tūkst. kodų kortelių naudotojų, tačiau jų sparčiai atsisakoma – per savaitę korteles naujais įrankiais pakeičia vidutiniškai per 10 tūkst. klientų.

Kitais metais rengiamasi rekonstruoti vieną užimčiausių pasienyje su Baltarusija esantį Medininkų tarptautinį pasienio kontrolės punktą, jo pralaidumas gali kristi 50 procentų. Tai BNS patvirtino Pasienio kontrolės punktų direkcijos direktorius Mindaugas Zobiela. Jis teigė, kad šiuo metu paskelbtas rangovo konkursas, rekonstrukciją tikimasi pradėti kitais metais ir baigti per trejus–ketverius metus.

Prizinį žaidimo „Dota 2“ fondą „International 2019“ turnyre sudaro 33 mln. dolerių (beveik 30 mln. eurų). Tačiau daugelis jo dalyvių, susirinkusių iš viso pasaulio, – dar tik paaugliai. Galima tik spėlioti, kokį spaudimą jie jaučia, suvokdami, kad ant kortos pastatyti milijonai, o kiekvieną jų judesį stebi milijonai žiūrovų.

Per dvejus metus nuo tada, kai pirmą kartą geriamame vandenyje aptikta arseno, Aplinkos ministerijai nepavyko pajudėti iš mirties taško, aiškinantis, iš kur dalyje mažųjų Lietuvos vandenviečių atsiranda šio sunkiojo metalo. Lietuvos geologijos tarnyba jau surengė du konkursus gręžiniams atlikti, aiškinantis arseno vandenvietėse kilmę, bet visi pasiūlymai viršijo turimas lėšas. Tarnyba prašė, kad Aplinkos ministerija skirtų papildomą finansavimą.

Telekomunikacinių bendrovių reklaminiai pranešimai mirga nuo išmaniųjų telefonų savybių. Viena jų – tai atsparumas vandeniui. Visgi, mobiliųjų telefonų turėtojai ir taisyklų darbuotojai pastebi, kad realybė dėl įrenginių atsparumo drėgmei yra kiek kitokia. Vilniečiui Edgarui (tikrasis vardas redakcijai žinomas – aut. past.

Seimo narė „valstietė“ Laimutė Matkevičienė siūlo gyventojams, kurie įrodytų savanoriavę ilgiau kaip 25 metus, šią veiklą pripažinti darbo stažu ir skirti senatvės pensiją. Parlamentarai, dirbantys Socialinių reikalų ir darbo komitete, sutinka, kad savanorystė turi būti skatinama, bet abejoja, ar savanoriavimas yra geriausias kelias užsitikrinti senatvės pensiją. Siūloma savanorius skatinti kitaip.

Seime nuo 2017 metų pradėti svarstyti įstatymo pakeitimai, ar leisti verslininkams naudoti nelietuviškus pavadinimus steigiant naują įmonę, tačiau jie iki šiol yra atidėliojami. Nepaisant to, bendrovės, teikiančios įmonių registravimo paslaugas, vis tiek geba įteisinti užsienietiškus pavadinimus. Tiesa, už tokią paslaugą gali tekti sumokėti dvigubai.

Daugumai Lietuvos komercinių bankų netrukus ketinant atsisakyti kodų kortelių, jas kaip priemonę prisijungti prie internetinės bankininkystės ir atlikti mokėjimus dar naudoja dešimtys tūkstančių vartotojų. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vertinimu, didieji bankai dar turi nuo 50 iki 70 tūkst. kodų kortelių naudotojų, tačiau jų sparčiai atsisakoma – per savaitę korteles naujais įrankiais pakeičia vidutiniškai per 10 tūkst. klientų.

Dažnas vairuotojas pripažintų, kad ilgus metus vairuojant automobilį, kai kurios kelių eismo taisyklės pasimiršta. Valstybės įmonė „Regitra“ yra sukūrusi bandomąjį vairuotojų teorijos egzaminą, kuriame galima pasitikrinti savo žinias. Daug tragiškų eismo įvykių šalyje nutinka ne tik dėl pervertintų savo galimybių, bet ir dėl primirštų kelių eismo taisyklių. Tad portalas tv3.lt kviečia visus norinčius pasitikrinti savo atmintį – parodomasis teorijos egzaminas.