Lietuvos verslas

Tiesiant šią gegužę pradėjusio veikti strateginio Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio (GIPL) lietuviškąją atkarpą, nepaisant draudimo, galėjo būti panaudotos rusiškos detalės iš metalurgijos koncerno, priklausančio į sankcijas įtrauktam oligarchui Dmitrijui Pumpianskiui.  Kaip praneša portalas lrt.lt, prieš dvejus metus bendrovės „Alvora“ užsakyta Rusijos oligarchų kontroliuojamo Čeliabinsko metalurgijos koncerno „ChelPipe“ produkcija galėjo būti panaudota tiesiant GIPL lietuviškąją atkarpą.

„Utenos trikotažo“ antrinė įmonė „Aboutwear“ kreipėsi į Europos Sąjungos (ES) intelektinės nuosavybės tarnybą dėl Vokietijos drabužių e. prekybininkės „About You GmbH & Co“ prekės ženklo „About You“ pripažinimo negaliojančiu, praneša portalas vz.lt.

Lietuvoje viskam itin brangstant vis dažniau gyventojai pigesnių prekių vyksta ieškoti ir į Baltarusiją. Pasienyje dirbantys pareigūnai skaičiuoja, kad keleivių srautai padidėjo kaimyninei šaliai įvedus bevizį režimą. Nors už sienos daug kas pigiau, menka paslaptis, kad gyventojai už sienos daugiausiai perka daug pigesnes cigaretes, alkoholį, bando jų įsivežti daugiau nei leidžiama. Žmonių negąsdina net ir 800 eurų baudos už kontrabandą.

Ketvirtadienį, palyginti su antradieniu, augo visų nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomos kainos, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys. „Perlas energijos“ prognozuojama mėnesio sąskaita pasirinkus vienos laiko zonos planą su fiksuota kaina, palyginti su antradieniu, didėjo 3,45 euro iki 48,6 euro, „Elektrum Lietuvos“ – 3,01 euro iki 48,18 euro, „Igničio“ – 2,25 euro iki 47,55 euro, „Enefit“ – 2,25 euro iki 46,91 euro.

Jungtinėse valstijose drastiškai kyla palūkanos ir brangsta paskolos, ekonomistai perspėja, kad greitai to paties galime sulaukti ir euro zonoje. Tad ir Lietuvoje paskolų turėtojai turi ruoštis mokėti didesnes įmokas. O buvusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė kalba dar atviriau ir perspėja, kad jau artėja neišvengiama ekonominė krizė. Panevėžietė Ieva jau metus gyvena naujame name, tačiau statybos nesibaigia iki šiol. „Viskas subrango, medžiagos, rangovas vėluoja su darbais.

Prieš keletą savaičių Lietuva pasauliui dar sykį įrodė, jog karo akivaizdoje palaiko Ukrainą ir yra pasiryžusi padėti kuo tik gali. Per tris dienas Lietuvos ir užsienio gyventojai paaukojo per pusšešto milijono eurų naujajam Turkiškos gamybos bepiločiui orlaiviui „Bayraktar TB2“, rašoma pranešime spaudai. Ši žinia greitai apskriejo visą pasaulį, o dronų gamybos kompanija nusprendė karo aparatą padovanoti Lietuvai, taip įvertindama šalies iniciatyvą.

Lietuvoje kuriamos 5G „smėliadėžės“ (angl. „Sandbox“) iniciatyvos tęstinumui užtikrinti numatyta 24 mln. eurų parama, pranešė Susisiekimo ministerija.  Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė teigė, jog siekiama skatinti naujų verslų steigimąsi įvairiose srityse, tokiose kaip transportas, žemės ūkis, energetika, aplinka.

Nuo birželio pradžios buvo pakeisti kai kurie dydžiai, nuo kurių, be kita ko, priklauso, kiek mažiausiai pinigų darbuotojai gali gauti išėjus motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų. Tačiau apsižiūrėta, kad kai kurie teisės aktai neleidžia gyventojams iš karto mokėti daugiau pinigų.

Prezidentui Gitanui Nausėdai sukritikavus Vyriausybę dėl mokesčių politikos, finansų ministrė Gintarė Skaistė pasigedo konkretumo, kaip derinti didinamas išlaidas ir biudžeto galimybes. Prezidento metiniame pranešime išsakytas pastabas ministrė vertino kaip pernelyg abstrakčias ir prieštaraujančias viena kitai.

Pristatydamas metinį pranešimą prezidentas daugiau dėmesio galėjo skirti ekonomikos pasiekimams, sako „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas. „Kaip bebūtų, Lietuvos ekonomika yra viena sparčiausiai atsigavusių po krizės, mes turėjome ir informacinių technologijų sektoriaus proveržį, ir mūsų pramonė viena sparčiausiai augančių Europos Sąjungoje – greičiau nei Lietuvoje ji auga tik Airijoje“, – BNS sakė Ž. Mauricas.

Priešingai nei prezidentas, kuris savo metiniame pranešime kritikavo Vyriausybę dėl neįgyvendintos mokesčių reformos, ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad gerai, jog mokesčių reforma neįvyko.

Kalbėdamas apie šalies ekonomiką prezidentas Gitanas Nausėda išryškino negatyvius rodiklius, tačiau ignoravo akivaizdžius valstybės pasiekimus, o kai kuri jo kritika yra nepagrįsta, sako banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Nuo š. m. birželio 19 dienos „Kesko Senukai Lithuania“ pasitraukia iš „Mylimiausia“ lojalumo programos, skelbia bendrovė. Po šios datos „Senukų“ fizinėse parduotuvėse nebegalios nuolaidos ir akcijos su „Mylimiausia“ kortele, nebebus galimybės kaupti ir panaudoti iki birželio 19 d. imtinai sukauptų „Mylimiausia“ lojalumo eurų. 2022-aisiais „Senukuose“ sukauptais „Mylimiausia“ lojalumo eurais bus galima pasinaudoti iki birželio 19 d. imtinai.

Lietuva ir Kazachstanas siekia didinti dvišalės prekybos apimtį, glaudžiau bendradarbiaujant transporto ir logistikos srityse, teigia Kazachstane viešintis susisiekimo ministras Marius Skuodis. Ministras pakvietė Kazachstano verslininkus aktyviau išnaudoti bendradarbiavimo galimybes, taip pat didinti galimybes vežti krovinius geležinkeliais, per Klaipėdos jūrų uostą.

Nealkoholinis alus pelno vis daugiau vartotojų simpatijų – nuo 2018 m. iki šių metų gegužės „Kalnapilio“ nealkoholinio šviesiojo alaus pardavimai pasiekė 10 mln. produkcijos vienetų. Kelerius metus iš eilės rinkos lyderiu laikomas nealkoholinis alus ir toliau nepraranda pozicijos. Remiantis „AC Nielsen Baltics“ Lietuvos mažmeninio prekybos indekso duomenimis, pernai „Kalnapilio“ nealkoholinis alus šalies gyventojų buvo  perkamiausias šviesiojo nealkoholinio alaus kategorijoje.

Savarankiško užimtumo rėmimą nuo liepos 1 d. keičia į skaitmeninės, žaliosios ir žiedinės ekonomikos tikslus orientuota parama verslui kurti. Nuo šiol darbo vietą bus galima steigti ne tik sau, bet ir kitam bedarbio statusą turinčiam asmeniui įdarbinti. Šiomis permainomis siekiama suteikti ir verslumo žinių, kurios padėtų įsteigti tvarias darbo vietas. „Pokyčius verslo kūrimo srityje paskatino pasaulinės tendencijos skaitmeninės ir žaliosios ekonomikos plėtroje.

Telekomunikacijų ir žiniasklaidos grupės „Bitės grupė“ generaliniu direktoriumi birželio pradžioje paskirtas Pranas Kuisys BNS teigia, kad tarptautiniai akcininkai svarsto apie naujus įsigijimus ir braižo penkerių metų plėtros planus, kur grupės pajamos ir pelnai kasmet turėtų augti dviženkliais skaičiais. Didžiausias investicijas, kurios per artimiausius dvejus metus Lietuvoje ir Latvijoje viršys 100 mln.

Didžiausią nuosavą vilkikų parką Europoje valdančiai „Girtekos“ įmonių grupei „Swedbank“ suteikė 50 mln. eurų finansavimą. Paskolos lėšas įmonių grupė naudos apyvartiniam kapitalui finansuoti, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Su „Girtekos“ įmonių grupe mus sieja sklandus ilgametis bendradarbiavimas, todėl džiaugiamės galėdami ir toliau prisidėti prie sėkmingo šios įmonių grupės augimo.

Vieno didžiausių koncernų šalyje „Achemos grupė“ valdoma Klaipėdos uosto naftos produktų krovos įmonė Krovinių terminalas planuoja statyti šešis naujus rezervuarus, skirtus acetonui, acto rūgščiai, benzenui, piperilenui ir bioetanoliui saugoti. Šiuo metu statybų planai pateikti visuomenės svarstymui, o bendrovės vadovybė jų nekomentuoja, kol nebus užbaigtos derinimo procedūros.

Ekonomistai net neabejoja, kad netrukus sulauksime krizės. Anot jų, vieni gyventojai jau jaučia jos padarinius, nes visus jų pinigus suėda išlaidos būstui ir maistui. Esą taip dar nebuvo, kad šitaip brangtų absoliučiai visi dalykai. Specialistai prognozuoja, kad vėliau dalis nekvalifikuotų darbuotojų gali būti atleisti. Pasak jų, mažiausiai krizės padarinius pajus santaupų turintys gyventojai.

Likus vos keturioms dienoms iki nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimo 2 etapo pabaigos, trečdalis vartotojų to dar nepadarė – delsia maždaug ketvirtis milijono žmonių. Gyventojai ir toliau skundžiasi, kad sunkiai supranta pasiūlymų vingrybes ir sąlygas, o kai kurie ir iš viso piktinasi, kam to reikia, kai konkurentų pasiūlymai skiriasi vos cento dalimis.

Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi Kauno rajone gyvenantis Jonas ir jo žmona Nijolė (tikrieji vardai ir pavardės redakcijai žinomi – aut. past). Ant stogo saulės elektrinę norėjusi pasistatyti šeima sako esantys apgauti visuomeninio elektros energijos ir dujų tiekėjo ESO („Elektros skirstymo operatorius“). Jonas piktinasi, kad, pasak jo, darbuotojai neįvertino techninių sąlygų ir neinformavo, kad pageidaujamos galios elektrinės prijungimas kainuos daugiau nei iš pradžių buv...

Sanglaudos politikos įgyvendinimas turi prisidėti prie žaliosios ir skaitmeninės ekonomikos transformacijos, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. „Atsižvelgiant į neigiamas demografines tendencijas būtina pradėti galvoti ir apie demografinius iššūkius, investicijas į žmones, ypač vaikus ir jaunimą, pagyvenusių asmenų įtraukimą į ekonomines veiklas“, – pranešime sakė prezidentas po susitikimo su už Sanglaudos politiką ir reformas atsakinga Europos Komisijos nare Elisa Ferreira.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė nuo 2023 metų stambiems pirkėjams aukcionuose laikinai apriboti galimybes įsigyti valstybinę medieną. Sprendimas priimtas medienos perdirbėjams nuogąstaujant dėl apsirūpinimo žaliava bei reaguojant į Europos Sąjungos sankcijų Rusijai ir Baltarusijai poveikį. Pasak projektą teikusio aplinkos ministro Simono Gentvilo, visiškai nutrūkus medienos importui iš Rusijos ir Baltarusijos, Baltijos regiono valstybėse išaugo vietinės medienos paklausa.

Vakarų sankcijų suvaržytos ir su laikinojo administratoriaus priežiūra dirbančios Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ generalinis direktorius Rimantas Proscevičius pateikė prašymą trauktis iš pareigų, patvirtino administratoriaus atstovas. „Galiu patvirtinti, kad administratorius tokį prašymą yra gavęs“, – BNS patvirtino laikinajam administratoriui atstovaujančios viešųjų ryšių agentūros „INK agency“ projektų vadovas Giedrius Galdikas. Prašymą R. Proscevičius pateikė praėjusį penktadienį.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje iš esmės pritarė atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimui, tačiau projektą siūlo tobulinti.  Finansų ministerijos teigimu, tikslinga nustatyti 5 tūkst. eurų ribą, kurią pasiekus, asmenų tarpusavio atsiskaitymai ir bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius turėtų būti atliekami tik negrynaisiais pinigais.

Lietuvoje kainos kyla didžiuliu greičiu, o infliacija gali netrukus pasiekti 20 procentų. Negana to, po septynerių metų pertraukos tarpbankinės „Euribor“ palūkanos jau tapo teigiamos, o tai reiškia, kad daliai žmonių paskolos brangs jau kitą mėnesį. Prastėja ir Europos centrinio banko prognozės – tikėtina, kad jau liepą jis palūkanas kels sparčiau nei planuota.

Pradėjus planinį remontą geležinkelio atkarpoje Kalvarija-Šeštokai, iki birželio 28-osios čia bus sustabdytas traukinių eismas, laikinai sustos krovinių iš Ukrainos gabenimas į Klaipėdos uostą.

Lietuva ir Europos Komisija (EK) sutarė iki 2027-ųjų kartu investuoti į skaitmeninę ir žaliąją ekonomiką. Finansų ministrė Gintarė Skaistė bei už sanglaudą ir reformas atsakinga Europos Komisijos narė Elisa Ferreira (Eliza Fereira) trečiadienį Vilniuje pasirašė tai numatančią deklaraciją.

Pramonės augimas Lietuvoje balandį ir toliau buvo didžiausias Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba Lietuvoje balandį, palyginti su 2021-ųjų balandžiu, augo 20,6 procento. Visoje ES ji mažėjo 0,5 proc., rodo Eurostato duomenys. Latvijoje ir Estijoje per metus pramonė augo po 7,3 procento.  Per mėnesį – balandį, palyginti su kovu – pramonė Lietuvoje mažėjo 7,1 proc., Latvijoje – 0,1 proc., o Estijoje – augo 0,8 procento.

Energetikos ministerija iki 2030 metų į žaliosios energetikos plėtrą ir energetinį efektyvumą planuoja investuoti beveik 1 mlrd. eurų, o per artimiausius 1,5 metų – 604 mln. eurų. „Šios investicijos – didžiulė revoliucija, kuri iš esmės pakeis tai, kaip gaminame ir vartojame elektrą. Planuojame, kad 2030 metais Lietuva iš elektros importuotojos taps eksportuotoja“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija ieško prekybos atstovo Lietuvos prekybos atstovybėje Taivano sostinėje Taibėjuje ir paskelbė šių pareigų konkursą.  Atstovas skiriamas siekiant plėtoti Lietuvos ekonominį atstovavimą pietryčių Azijos regione, pranešė ministerija.

Nuo Kinijos prekybos apribojimų nukentėjusios Lietuvos įmonės nuo trečiadienio gali kreiptis dėl paskolų apyvartinėms lėšoms, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.  Pagal ministerijos parengtą priemonę įmonės galės gauti iki 5 mln. eurų, o įmonių grupės – iki 10 mln. eurų dydžio paskolas.  Iš viso tam numatyta skirti 130 mln.

Pasauliniame konkurencingumo indekse Lietuva šiemet, palyginti su pernai, pakilo viena pozicija – iš 30 į 29-ąją tarp 63 šalių.   Didžiausias iššūkis Lietuvos ekonomikos konkurencingumui, kaip rodo Šveicarijos tarptautinio vadybos instituto IMD konkurencingumo indekso dedamosios, buvo stabilios ekonominės aplinkos išlaikymas, pranešė Inovacijų agentūra.

Opozicinė Lietuvos regionų frakcija kaip antiinfliacinį paketą siūlo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas dėl nulinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo maisto produktams ir 5 proc. – malkoms, elektros energijai ir gamtinėms dujoms buitiniams vartotojams.

Suomijos bendrovės „Olvi“ grupės Kauno alaus gamybos įmonė „Volfas Engelman“ teigia, kad klientai iš Rusijos jai liko skolingi 1,3 mln. eurų. Skola siejama su grėsmėmis, kilusiomis dėl šios šalies pradėto karo Ukrainoje. Dalį nuostolių dėl negrąžintos skolos padengs draudimo bendrovė, dalį vis dar bandoma susigrąžinti iš klientų, kurie yra mokūs, skelbiama bendrovės Registrų centrui pateiktoje metinėje ataskaitoje.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) nariai trečiadienį lankysis medicinos ir mokslui skirtą įrangą gaminančioje įmonėje „Thermo Fisher Scientific Baltics“.  BFK dirbantis „darbietis“ Vytautas Gapšys teigė, kad susitikimas su įmonės vadovybe leis komitetui susidaryti geresnį vaizdą apie verslo aplinką.

Lietuvoje lankosi už sanglaudą ir reformas atsakinga Europos Komisijos narė Elisa Ferreira. Trečiadienį ji susitiks su prezidentu Gitanu Nausėda, finansų ministre Gintare Skaiste bei socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene, su kuriais aptars pagrindinius 2021–2027 metų Europos Sąjungos (ES) sanglaudos politikos tikslus ir jų įgyvendinimą, paramą Lietuvos regionams.

Ne visi gyventojai išėję į pensiją palieka darbus. Dalis jų nori prisidurti prie pensijos, tad toliau dirba. Savarankiškai dirbantys gyventojai piktinosi, kad nėra aišku, ar jie turi ir toliau mokėti „Sodrai“ mokesčius, ar yra nuo jų atleidžiami. Pasirodo, vieni įmokų gali išvengti, o kitiems tenka atiduoti dešimtadalį vidutinės pensijos.

Parlamentaras Andrius Kupčinskas siūlo kasininkams uždrausti siūlyti pirkėjams įsigyti loterijos bilietų. Draudimas numatytas Seimo Ekonomikos komiteto nario registruotame Loterijų įstatymo pakeitime. Pasak jo, didžiuosiuose prekybos centruose ir kitose kasdienių prekių įsigijimo vietose kasininkai siūlo įsigyti loterijos bilietų. Parlamentaras nuogąstauja, kad eidamas apsipirkti, žmogus gali nepastebimai išsiugdyti priklausomybę.

Pagal nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomų planų sąskaitų palyginimo metodiką pateikiama informacija skirta tik vartotojų informavimui, o ne nepriklausomų elektros energijos tiekėjų vertinimui. Palyginamoji informacija neturi būti suprasta kaip tiekėjų siūlomų planų reklama, rašoma pranešime spaudai.

Lietuvoje šių metų birželio pradžioje padidėjo pašarinių miežių ir avižų supirkimo kainos, bet sumažėjo kviečių, skelbia žemės ūkio leidinys „Agrorinka“. Lietuvos grūdų supirkimo įmonės pirmą birželio savaitę pašarinius miežius supirko vidutiniškai po 360,7 euro už toną – 5,1 proc. daugiau nei prieš savaitę ir 2 kartus daugiau negu prieš metus. Avižos buvo superkamos vidutiniškai po 272,2 euro – atitinkamai 7,7 proc. ir 93,8 proc. brangiau.

Seimo opozicija rengs savo antiinfliacinių priemonių paketą ir teiks jį svarstyti parlamentui, po pirmojo dialogo grupės posėdžio antradienį pranešė demokratų „Vardan Lietuvos“ seniūnas Linas Kukuraitis. „Tikimės, kad ketvirtadienį opozicija išeisime su labai aiškiu socialiniu, ekonominiu infliacijos mažinimo paketu, kurį siūlome artimiausiu metu svarstyti. Tada žiūrėsime, kaip į tai reaguos valdančioji pusė“, – antradienį žurnalistams sakė jis.

Likus vos kelioms dienoms iki paskutinės dienos, kada gyventojai turi pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją, tūkstančiai žmonių suskumba ir puola skambinti, plūsti į elektros tiekėjų konsultacijų centrus norėdami išsiaiškinti, ką jiems dabar daryti. Kai kurie gyventojai abejoja, ar išvis reikia pasirašinėti naujas elektros tiekimo sutartis.

Lietuvos pasienyje su Baltarusija išsidriekusios vilkikų eilės išlieka ilgos. Padėtis ne geresnė ir kitoje sienos pusėje, kur eilėse stovi daugiau nei 2 tūkst. automobilių.

Užimtumo tarnyba šių metų sausį-gegužę gavo 30 pranešimų apie grupinius darbuotojų atleidimus ir planuojamus atleisti 3,7 tūkst. darbuotojų. Pernai tuo pačiu metu gauti 25 pranešimai apie 2,1 tūkst. darbuotojų atleidimą.  Vien šiemet gegužę gauta 13 pranešimų apie ketinamus atleisti 2,8 tūkst. darbuotojų, pernai – trys pranešimai apie 352 darbuotojus.

Tarp didžiausius atlyginimus Lietuvoje balandį mokėjusių darbdavių išsiskyrė užsienio kapitalo bendrovės, rodo vieši „Sodros“ duomenys. Balandį pagal atlyginimų dydį pirmavo Vokietijos kapitalo mitybos produktų gamybos įmonės „Foodspring GMBH“ filialas Lietuvoje, kuriame atlyginimų mediana buvo 53 tūkst. eurų iki mokesčių. Tačiau balandžio 15-ąją visi jos darbuotojai buvo atleisti, todėl pajamų sumą smarkiai padidinti galėjo išeitinės kompensacijos, BNS teigė „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič.

Gyventojai, kurie šių metų pradžioje gavo „Sodros“ pranešimus apie įtraukimą į pensijų kaupimą arba anksčiau sustabdytų įmokų atnaujinimą, iki birželio 30 d. turi laiko apsispręsti, ar nori dalyvauti antros pakopos pensijų kaupime.  Nieko nedarant, kai žmogus įtraukiamas į kaupimą ar šis atnaujinamas, darbo užmokestis į rankas sumažėja tokia dalimi, kiek pinigų bus pervedama į pensijų fondus. Įsitraukus į pensijų kaupimą, jo neįmanoma atsisakyti iki pat pensijos.

Sodininkams ir daržininkams teks mokėti už vandenį, kuriuo šie laisto daržus. Ir visai nesvarbu, kad vanduo yra iš upelio ar upės, tekančio daržo gale. Aplinkos apsaugos ministerija sumanė užregistruoti tokio vandens naudotojus ir jau po pusantrų metų apmokestinti visus, kurie sunaudoja didelius kiekius paviršinio vandens. Tiesa, kaip bus nustatoma, kuris daržininkas sunaudoja daug vandens, o kuris mažai, kol kas neįvardijama.