Lietuvos verslas

Likus mažiau nei savaitei iki galutinio nepriklausomo tiekėjo pasirinkimo, jo vis dar nepasirinko 268,1 tūkst., arba 36 proc. antrojo etapo vartotojų, rodo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmadienį pateikti duomenys. Per savaitę tiekėją pasirinko 41,5 tūkst. vartotojų.   Daugiausia antrojo rinkos liberalizavimo etapo vartotojų – 322 tūkst. (68,2 proc.) – pasirinko „Ignitį“, 66,4 tūkst. (14,1 proc.) – „Perlas energiją“, 43,8 tūkst. (9,3 proc.

Trečius metus veikiančia Šeimos kortele su lengvatomis daugiavaikėms šeimoms jau naudojasi daugiau kaip 26 tūkst. Lietuvos šeimų – dvi iš trijų šeimų, turinčių teisę į šią kortelę, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). „Kartu su kiekvienu prisijungiančiu prie Šeimos kortelės programos verslu ar įstaiga atsiveria naujos galimybės šeimoms.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijai siūlant pratęsti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą viešbučiams, maitinimo įstaigoms, sporto klubams, kino teatrams ir renginiams, ekonomistai tokį siūlymą vertina atsargiai – kai kurie sako, kad įmonės turėtų grįžti prie įprastos konkurencijos ir siūlo lengvatą palikti tik viešbučiams. Kiti siūlo įvertinti, kad nuo pandemijos nukentėjo ir daugiau verslų, bet tuo pačiu teigia, kad lengvatą panaikinti būtų sudėtinga.

Pirmąjį šių metų ketvirtį „Swedbank“ nustatytų sukčiavimo atvejų skaičius rodo, kad sukčiai apsukų nemažina – dėl patirtų jų atakų į banką kreipėsi beveik 500 šalies gyventojų. Per pirmuosius tris 2022 m. mėnesius bankas sugebėjo išsaugoti arba iš sukčių grąžinti beveik 350 tūkst. eurų savo klientų lėšų, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Nors informacijos apie tipines sukčiavimo schemas ir realias istorijas viešojoje erdvėje išties netrūksta, sukčiavimo mastai išlieka dideli.

Pastatų priežiūros ir inžinerinių sprendimų grupės „Civinity“ akcininkui ir vadovui Deividui Jackai Latvijoje pareikšti kaltinimai dėl galimo pinigų plovimo Rygoje organizuotose liftų priežiūros konkursuose. Apie tai portalui vz.lt patvirtino pats D. Jacka.   D. Jacka portalui sakė, jog ilgą laiką šioje byloje turėjo liudininko statusą, nes pati „Civinity“ grupė kreipėsi į teisėsaugą dėl tyrimo inicijavimo.

Prekybininkams priekaištaujant, kad už loterijos bilietų pardavimą nepilnamečiams nuo 2023 metų sausio grėstų didelės baudos kasininkams, Seime registruotos pataisos dėl švelnesnių nuobaudų.  Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimais siūloma už loterijos bilietų pardavimą prekybos vietose arba laimėjimų išmokėjimas jaunesniems kaip 18 metų asmenims skirti 30-120 eurų baudą. Už pakartotiną nusižengimą bauda siektų 120-440 eurų.

Dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje šiais metais keisis nebeveikiančios ir uždarymo projektus įgyvendinančios Ignalinos atominės elektrinės (IAE) projektų terminai ir biudžetai, sako valstybės įmonės valdybos pirmininkas. „Išoriniai geopolitiniai įvykiai, ypatingai prasidėję karo veiksmai Ukrainoje, 2022 metais neišvengiamai veiks projektų įgyvendinimo terminus ir biudžetus“, – Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje teigė Darius Jasinskis.

Seimas antradienį svarstys, ar pratęsti keliems tūkstančiams gyventojų, kurie siekia atkurti nuosavybę į žemę mieste, kompensacijos būdo pasirinkimo terminą.  Parlamentarai svarstys tokias Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo bei Miškų įstatymų pataisas.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis antradienį su Lietuvos verslo delegacija pradeda savaitės trukmės vizitą Kazachstane, kur aptars glaudesnio šalių bendradarbiavimo prekybos ir susisiekimo srityse galimybes.

Moteris, norėdama užsitikrinti, kad įsigys butą, pasirašė preliminarią sutartį su nekilnojamojo turto (NT) bendrove. Ją užtikrino, kad sąlygos ir buto kaina nesikeis, tačiau po pusės metų jai pranešė, kad būstas pabrango net 17 tūkst. eurų. Įmonės teigimu, sutarties įvykdymas tapo „sudėtingesnis ar neįmanomas“ dėl karo pasekmių statybų sektoriuje.

Pavėžėjimo platforma „Bolt“ planuoja Vilniuje siūlyti trumpalaikės automobilių nuomos paslaugą, šią paslaugą sostinėje jau teikianti „Spark“ – plėtrą Kaune. Apie tai įmonių atstovai pranešė pirmadienį, su Vilniaus savivaldybe ir kitomis bendrovėmis pasirašius memorandumą dėl klasterio įkūrimo. „Mes kol kas dar Vilniuje automobilių nuomos veiklos neturime, bet tą veiklą esame paleidę Estijoje praeitais metais – Taline, Tartu.

Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ akcininkai pritarė papildomų 3 mln. eurų (su PVM) skyrimui elektros tinklų sinchronizavimui su kontinentine Europa svarbios oro linijos Jurbarkas-Bitėnai rekonstrukcijai. Pernai kovą pasirašytos sutarties su bendrovėmis „Empower-Fidelitas“ ir „Empower AS“ vertė siekia 14,9 mln. eurų (su PVM), tačiau valdyba siūlymu, numatyta dar 3 mln.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai atskleidė naudotais automobiliais prekiavusią įmonę, galimai nuslėpusią daugiau nei keturis milijonus eurų mokesčių. Pareigūnai atliko kratas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, tyrėjai įmonės serverį su slepiama prekybos informacija aptiko landyne paverstame bute. Teisėsaugininkai atliko kratas automobilių prekyba užsiimančiose įmonėse. Jos automobilius gabeno iš Jungtinių Amerikos Valstijų, tyrimo duomenimis, vengė mokesčių.

Lietuvai apsisprendus pirkti prancūziškų „Caesar“ savaeigių ratinių haubicų, jos šalį galėtų pasiekti 2027 metais, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Pats įsigijimas – orientacija į 2027 metus. (...) Galbūt bus ir anksčiau. Dabar kol kas anksti kalbėti apie labai konkrečius terminus“, – BNS pirmadienį iš Paryžiaus telefonu sakė ministras.

Viešbučių ir restoranų asociacija, sporto klubai, kino teatrų ir renginių atstovai prašo pratęsti 9 procentų PVM lengvatinį tarifą dar metams. Restoranai grasina – jei lengvata bus panaikinta, kainos kavinėse pakiltų maždaug penktadaliu. Tiesa, premjerė Ingrida Šimonytė jau anksčiau skeptiškai vertino lengvatinio PVM tarifo pratęsimą. Finansų ministerija Šimonytei antrina ir prabyla apie milijonines biudžeto netektis.

Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje didėjo 9 proc. iki 201,7 euro už megavatvalandę (MWh).  Latvijoje kaina kilo 10 proc. iki 201,7 euro, o Estijoje – 17 proc. iki 175,5 euro, pirmadienį pranešė elektros energijos tiekimo bendrovė „Elektrum Lietuva“. „Elektros kainų augimą Baltijos šalyse lėmė sumažėjęs elektros gamybos lygis iš atsinaujinančių energijos šaltinių – vėjo ir hidroenergijos. Taip pat 18 proc. krito energijos srautas iš Suomijos ir 10 proc.

FNTT vadovai reiškė nuostabą, kad Lietuvos advokatai nepaiso raginimų to nedaryti ir atstovauja įmonėms, kurioms taikomi ribojimai dėl Rusijos įvestų sankcijų dėl jos invazijos Ukrainoje. „Sankcijos taikomos 14 įmonių, beveik iš visų gavom advokatų raštus, kad ne taip suprantat, kad turėsit pasekmių, su skambučiais, „per kiek laiko atsakysit?, pinigai įšaldyti, veikla sustabdyta“, – praėjusią savaitę žurnalistams pasakojo FNTT direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas.

Europos Centriniam Bankui (ECB) numačius padidinti bazines palūkanų normas, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, jog tai trumpuoju laikotarpiu gali šiek tiek apsunkinti besiskolinančių galimybes, tačiau finansų sistemai didelių sunkumų sukelti neturėtų. „Finansavimosi sąnaudos didėtų gyventojams bei įmonėms, kurių paskolų įmokos priklauso nuo ECB palūkanų normų, o taip pat ir įmonėms bei Vyriausybei, kurie leidžia obligacijas.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus nepritaria Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui maitinimo įstaigoms, renginiams, sporto klubams pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą pratęsti vieneriems metams, o viešbučiams – palikti nuolatine. Pasak G. Šimkaus, centrinis bankas buvo skeptiškas kuomet buvo pasiūlyta taikyti šią lengvatą, neigiamai žiūri ir į jos tolesnį išsaugojimą. „Lengvatos vienam ar kitam sektoriui nelabai ką ir duoda.

Susisiekimo ministerija ragina Lietuvos paštą siekti aukščiausios paslaugų kokybės, didinti veiklos efektyvumą, automatizuoti ir skaitmenizuoti procesus. Tai išdėstyta ministerijos bendrovei pateiktame atnaujintame lūkesčių sąraše, pranešė ministerija.

Euro zonos tarpbankinių palūkanų norma „Euribor“ po beveik septynerių metų pertraukos tapo teigiama. Ekspertai siūlo kol kas nepanikuoti ir nedramatizuoti. Visgi siunčia perspėjimą – pigių pinigų era baigėsi. Tačiau, atrodo, lietuviams tai nė motais. Kol kitų euro zonos valstybių gyventojai jau galvoja, kaip būtų galima taupyti infliacijai mušant rekordus, mūsų tautiečiai vasarą ketina leisti per pandemiją sukauptas lėšas dideliems pirkiniams.

Energetikos ministras Dainius Kreivys neatmeta, jog kylant elektros kainoms ir esant poreikiui, ateityje taip pat galimos papildomos valstybės pagalbos priemonės vartotojams.  „Vyriausybė visą laiką pasiruošusi reaguoti į susidariusią situaciją elektros rinkoje ir į kainas, kurias moka mūsų žmonės. Tą mes tikrai atidžiai sekame. Jeigu reikės valstybės pagalbos, intervencijos, ji bus“, – žurnalistams pirmadienį sakė ministras.

Vilniaus savivaldybėje išduodant statybą leidžiančius dokumentus yra galimybė piktnaudžiauti, nes taikomos niekur nereglamentuotos taisyklės, kurios leidžia statyti ne tai, kas buvo nurodyta dokumentuose, teigia Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Anot jos, administracija taiko nereglamentuotą „faktinio turinio viršenybės taisyklę“, kuri sudaro galimybę nepaisyti teisės aktų reikalavimų ir projektuoti bei statyti ne tai, kas buvo nurodyta statybos dokumentuose.

Valdžios institucijos su šilumos ir dujų tiekėjais bei rinkos reguliuotoju ruošiasi, jog kitą žiemą šiluma nebūtų brangesnė nei praėjusią, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Vyriausybėje turėjome visą eilę susitikimų ir su Vilniaus šilumos tinklais, ir „Ignitis“, ir reguliatoriumi (Valstybės energetikos reguliavimo taryba – BNS). Ruošiamės, kad šita žiema tikrai nebūtų brangesnė nei buvo praėjusi, ir dedame tam maksimalias pastangas“, – žurnalistams pirmadienį teigė D. Kreivys.

Nesąžiningi verslininkai vis dar nevengia savo asmenines išlaidas apmokėti įmonės sąskaita. Atlikus vienos Kauno įmonės patikrinimą, nustatyta, kad bendrovės vadovai keletą asmeninių kelionių į Prancūzijos kurortą Nicą, taip pat Barseloną, Hiustoną ir Londoną finansavo bendrovės lėšomis. Įmonė turėjo ir vadovų bei jų šeimos narių poilsiui skirtas patalpas Nidoje, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Finansinės atskaitomybės dokumentus už 2021 metus Registrų centrui yra pateikę beveik 78 tūkst. juridinių asmenų – 13 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai buvo pateikta apie 69 tūkst. ataskaitų, pranešė Registrų centras. Daugiausiai ataskaitų sulaukta iš uždarųjų akcinių bendrovių – beveik 51 tūkst. Šiemet aktyviai ataskaitas taip pat teikė mažosios bendrijos (per 15 tūkst.), asociacijos (daugiau nei 6 tūkst.) bei viešosios įstaigos (4 tūkst.

Gegužės mėnesį Lietuvoje vidutinė elektros kaina buvo 41 proc. didesnė nei balandį ir siekė 164,7 euro už megavatvalandę (MWh). Kainos kitose Baltijos šalyse augo 50 proc.: Latvijoje iki 164,2 euro, Estijoje – iki 151,4 euro. Baltijos šalyse valandinis elektros energijos įkainis svyravo nuo 6,6 500,1 euro, pranešė elektros energijos tiekimo bendrovė „Elektrum Lietuva“. Pasak įmonės vadovo Martyno Gigos, kainų augimą Baltijos šalyse gegužę lėmė nepalankūs orai, 30 proc.

Pensijos – pagrindinis vyresnio amžiaus žmonių ir žmonių su negalia pajamų šaltinis. Nuo birželio 1 dienos, šiemet jau antrą kartą, padidėjo įvairių rūšių pensijos: socialinio draudimo senatvės pensija, socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos, šalpos pensijos, išankstinė senatvės pensija, socialinio draudimo našlaičių pensija, valstybinės pensijos.

Krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ dukterinė bendrovė „LTG Cargo Ukraine“ atnaujina veiklą Ukrainoje. Šis sprendimas priimtas įvertinus reikšmingai išaugusį verslo klientų iš Ukrainos poreikį gabenti grūdus ir kitus krovinius iš šalies. Veiklą atnaujinusi bendrovė teiks ekspedijavimo paslaugas Ukrainoje bei padės klientams organizuoti krovinių gabenimą geležinkeliais per Ukrainos, Lenkijos ir Lietuvos teritorijas.

Daugiau nei 200 milijonų eurų – tiek pinigų per įtartinas operacijas galėjo prasisukti Klaipėdos tepalų gamyklos „SCT Lubricants“ sąskaitoje. Vokiško kapitalo įmonė iš uostamiesčio – viena ryškiausių detalių naujame pinigų plovimo skandale, kurio gijos teka iš DNB ir „Nordea“ bankų, prieš keletą metų susijungusių į „Luminor“ grupę. Tarptautinė žurnalistų komanda gavo „Luminor“ banko pinigų plovimo prevencijos audito duomenis.

Degalų kainų augimas Baltijos valstybėse praėjusią savaitę sulėtėjo iki 1,5-4,5 proc. nuo 3-7 proc. savaite anksčiau, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. 95 markės benzino litras „Circle K“ degalinėse Vilniuje per praėjusią savaitę brango 1,5 proc. iki 2,089 euro, Rygoje – 3,9 proc. iki 2,124 euro, Taline – 2,4 proc. iki 2,169 euro. 98 markės benzino kainos – atitinkamai 2,188 euro, 2,164 euro ir 2,219 euro už litrą. Dyzelino litras pabrango 4,3 proc. iki 1,919 euro Vilniuje, 3,6 proc.

Lietuva įsigis 197 stacionarias akustines perspėjimo sirenas, pirmadienį pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD). Sirenos bus įrengtos Baltarusijos Astravo atominės elektrinės galimo poveikio 100 km zonoje. Į ją patenka Anykščių, Ignalinos, Jonavos, Kaišiadorių, Molėtų, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų, Ukmergės Utenos, Varėnos, Vilniaus, Visagino, Zarasų rajonų savivaldybės, Vilniaus miestas ir Elektrėnai.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija ragina viešojo sektoriaus institucijas rengtis paskelbti didelės vertės duomenų rinkinius. „Tikimės, kad dar šiemet turėtų prasidėti šių duomenų atvėrimo procesas. Šie duomenys gali tarnauti kaip esminiai duomenų šaltiniai aukštą komercinį potencialą turinčių produktų  ir inovatyvių sprendimų vystymui. Jie bus prieinami nemokamai, užtikrinant aukštą jų kokybę“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėja Erika Kuročkina.

Į Europą iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) atsirita recesijos banga, kuri labiausiai bus jaučiama ateinančią žiemą, sako „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas. Anot jo, ekonomikos recesiją lems JAV kova su infliacija, kuri pristabdys vartojimą. „Iš kitos Atlanto pusės jau atsirita recesijos banga, beveik 100 procentų, dėl krizės dar neaišku, nes dar yra rezervų.

Registrų centras Inovacijų agentūrai turės grąžinti daugiau kaip 250 tūkstančius eurų, pirmadienį pranešė Vilniaus apygardos administracinis teismas. Teismas nusprendė, kad atsakovas, Registrų centras, Inovacijų agentūrai turės grąžinti 252 559 eurus, kurie buvo nepagrįstai sumokėti už Registrų centro teiktus registrų ir valstybės informacinių sistemų duomenis nuo 2019 metų sausio 1 d. iki pernai rugpjūčio 31 dienos.

Pusė šalies gyventojų įsitikinę, kad geriausias būdas investuoti – įsigyti nekilnojamojo turto, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Didžiausią meilę ir pasitikėjimą gyventojai taip pat demonstruoja ir auksui, kurį kartu su nekilnojamuoju turtu išskiria kaip dvi saugiausias investicines priemones, rašoma pranešime žiniasklaidai. Patraukliau tai, kas apčiuopiama Tyrimo duomenimis, 48 proc.

Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai pirmadienį Vilniuje rengia šeštąją Baltijos jūros regiono dujų sektoriui skirtą konferenciją.  Renginyje pramonės, politikos, reguliuotojų bei vartotojų atstovai aptars naujausius pokyčius Baltijos šalių dujų rinkoje bei jos ateities perspektyvas.

Lietuvoje pirmadienį lankosi už energetiką atsakina Europos Komisijos narė Kadri Simson.   Susitikimuose su prezidentu Gitanu Nausėda, energetikos ministru Dainiumi Kreiviu ji aptars gegužės viduryje Europos Komisijos pristatytą planą „RePowerEu“ – jame pateikiami pasiūlymai dėl Europos energetikos sistemos pertvarkos.

Gyventojai, vykdantys individualią veiklą, kasmet turi savarankiškai atsiskaityti valstybei sumokėdami mokesčius. Tačiau jeigu asmenys turi ne tik individualios veiklos pažymą, bet dar ir dirba pagal darbo sutartį, kai kuriais atvejais socialinio draudimo įmokas vis tiek reikės sumokėti. Gyventojai, dirbdami skirtingus darbus ir gaudami atlyginimą, privalo sumokėti socialinio draudimo įmokas, kurios yra skaičiuojamos nuo gautų pajamų dydžio.

Gyventojams, kurie patenka į II-tąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą, liko vos savaitė pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją ir sudaryti su juo sutartį. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, kol kas nepriklausomo elektros tiekėjo nepasirinko apie 290 tūkst. buitinių vartotojų, jiems tai padaryti reikia iki birželio 18 dienos imtinai. Nepasirinkusiems tiekėjo laiku, bus skaičiuojama 25 proc. didesnė kaina.

„Sodros“ mokamų vaiko iki dvejų metų priežiūros išmokų Lietuvoje negauna maždaug 10 proc. tėvų. Dalis jų išmokų negauna, nes studijuoja, neturi būtino darbo ir mokesčių mokėjimo stažo, dirba užsienyje arba su verslo liudijimu, o kai kurie jos atsisako patys, sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė.  „Tai tikrai nedidelis procentas – nepilnai 10 proc.“, – BNS sakė ministerijos Socialinio draudimo grupės atstovė Donata Telišauskaitė-Čekanavičė.

Rekordiškai augant kainoms užsienyje daugėja prekybos tinklų, kurie taiko nuolaidas vyresniems žmonėms ar skiria tam tikrą laiką patogesniam jų apsipirkimui. O prekybos tinklai Lietuvoje į šią iniciatyvą žiūri gan skirtingai: vieni nemato prasmės išskirti vyresnio amžiaus pirkėjų, kiti akcijas senjorams taiko jau keletą metų. Praėjusią savaitę Anglijoje vienas prekybos tinklas pradėjo taikyti nuolaidą senjorams: kiekvieną antradienį vyresni nei 60 metų žmonės galės pasinaudoti 10 proc.

Kainoms sparčiai kylant gyventojams minimalios algos pragyvenimui nebeužtenka. Jauna mama pasakoja, kad jeigu ne vyro atlyginimas, ji iš minimumo pragyventi negalėtų. Neužtektų pinigų net būtiniausiems šeimos poreikiams patenkinti. Darbuotojų atstovė pastebi, kad gyventojams tenka dirbti po kelis darbus, kad galėtų išlaikyti save ir šeimos narius. Tuo metu ekonomistė pataria gyventojams kelti kvalifikaciją, tuomet, anot jo, kils ir atlyginimai.

Šalies oro uostuose jau nuo kovo stebint didelį keleivių srautų augimą, juose neretai susidaro spūstys, todėl keleiviams rekomenduojama atvykti anksčiau nei įprastai. Bendrovė Lietuvos oro uostai sako, kad iššūkių kyla ir dėl sparčiai augančių srautų, ir dėl darbuotojų trūkumo, todėl ji žada priimti daugiau žmonių.  Pasak Lietuvos oro uostų atstovo Tado Vasiliausko, daugiausiai iššūkių pastaruoju metu – Vilniaus oro uoste, ypač su  užsakomaisiais skrydžiais.

Valstybei gyventojų vaistų kompensacijoms skiriant vis daugiau lėšų, nemokamai juos gaunantys žmonės renkasi kuo brangesnius, o nepanaudotus vaistus išmeta, sako sveikatos apsaugos viceministras. Pavyzdžiui, pernai iš gyventojų surinkta apie 30 tonų nesuvartotų vaistų.  Todėl Sveikatos apsaugos ministerija siūlo naują kompensuojamų vaistų pardavimo tvarką, kuri, Aurimo Pečkausko teigimu, žmones skatins racionaliau ir atsakingiau vartoti vaistus, o renkantis mažiausią priemoką sutaupyti.

Prienuose atidaryta keleivinių laivų prieplauka – čia savaitgaliais iš Birštono ir atgal kursuos 150 žmonių talpinantis laivas. Kelionė į vieną pusę užtruks valandą, o bilietas turėtų kainuoti 10 eurų. Kaip BNS sakė Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorė Jūratė Zailskienė, naujasis maršrutas į regioną turėtų pritraukti daugiau turistų. „Ne vienerius metus šnekinome privačių laivų turėtojus, kad jie pamatytų, jog Prienai gražus miestas ir čia verta atplaukti.

Neretai žmonės sutrinka, kai reikia vykdyti tam tikrus piniginius įsipareigojimus, pildyti dokumentus, deklaracijas, nes sunkiai supranta sudėtingą administracinę kalbą ir taisykles. Vis dėlto būna ir atvirkštinių situacijų, kai žmogus iš valstybės gauna pinigų ir nesupranta, kodėl. Vienas portalo tv3.lt skaitytojas (vardas ir pavardė redakcijai žinoma, – aut. past.) pasidalijo savo istorija: patikrinęs banko sąskaitą ten rado daugiau nei 2 tūkst.

Šią vasarą geležinkelių ir tarpmiestinis autobusų viešasis transportas Lietuvoje bus brangesnis: „Lietuvos geležinkeliai“ jau nuo birželio pradžios 11 proc. padidino bilietų kainas, o autobusų vežėjai panašiai jas numato didinti artimiausiu metu. Pasak keleivius geležinkeliu vežančios „LTG Link“ atstovės Kotrynos Dzikaraitės, bilietus branginti bendrovė buvo priversta dėl augančių sąnaudų – didėjo darbo užmokestis, traukinių priežiūros kaštai, ypač – elektros ir dyzelinio kuro kainos.

Šiemet karių tarnybiniai atlyginimai turėtų didėti 8 proc., teigia Krašto apsaugos ministerija. Šią savaitę Seimas pradėjo svarstyti jos rengtas įstatymo pataisas dėl geresnio karių apmokėjimo ir kitų socialinių garantijų. Pagal projektą, šiais metais karių tarnybiniai atlyginimai didinami 8 proc., 2024 ir 2025 metais – dar po 5,5 procento. Taip pat numatoma nauja išmoka už tarnybos laiką ir nauja iki 100 proc.