Aplinkos ministerijos atstovė Loreta Pilkienė gyventojams primena, kad dėl Lietuvoje galiojančio Želdynų įstatymo net ir nuosavoje žemėje reikia laikytis tam tikrų reikalavimų.
„Privačioje žemėje kertant medį ar krūmą ar kai genėjimo metu pašalinama daugiau kaip 30 procentų medžių ar krūmų lajos tūrio, specialų leidimą, išduodamą savivaldybės, privaloma gauti tokiais atvejais, kai želdinys yra priskiriamas saugotiniems“, – teigė pašnekovė.
Kurių medžių kirtimui reikia specialaus leidimo?
Gyventojas, norėdamas nuosavame sklype nukirsti ar apgenėti želdinius, turi įsidėmėti, kurie iš jų yra saugotini, mat tam keliami atskiri kriterijai, kurie yra įtvirtinti dokumente.
„Nurodoma, kokioje vietoje, kokios rūšies ir kokių skersmens ir aukščio parametrų želdiniai yra priskiriami saugotiniems.
Pavyzdžiui, ąžuolai, uosiai, klevai, skroblai, skirpstai, guobos, bukai, vinkšnos, pušys, eglės, maumedžiai, pocūgės, kėniai, beržai, juodalksniai, liepos, gluosniai, šermukšniai, riešutmedžiai, kaštonai, miškinės obelys, miškinės kriaušės, augantys privačioje žemėje, priskiriami saugotiniems tokiais atvejais, kai jų skersmuo yra 20 centimetrų ir didesnis (kamieno skersmenį matuojant 1,3 metrų aukštyje nuo žemės)“, – paaiškino ministerijos atstovė.
L. Pilkienė atkreipia dėmesį, kad jeigu nuosavas sklypas yra įtrauktas į pakrantės apsaugos juostą, kriterijų sąrašas tampa dar platesnis.
„Jei privatus sklypas patenka į pakrantės apsaugos juostą, tai saugotiniems priskiriami ir kai kurie mažesnio skersmens medžiai – 12 centimetrų skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos. Beržai ir gluosniai pakrantėse priskiriami saugotiniems, kai jie yra 30 centimetrų ir didesnio skersmens. Taip pat saugotini paprastieji kadagiai aukštesni kaip 3 metrai.
Visgi atskiros medžių ir krūmų rūšys ir jų parametrai skiriasi atsižvelgiant į žemės paskirtį, todėl norint įsitikinti ar privačiame žemės sklype augantis želdinys nėra priskirtas saugotinam, kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų pasitikrinti ir peržiūrėti Vyriausybės patvirtintą kriterijų sąrašą“, – komentavo ministerijos atstovė.
Prireiks susimokėti savivaldybei, kitaip – bauda iki 300 eurų Taigi, norėdami savo sklype nupjauti nepageidaujamą želdinį, prireiks kreiptis į savivaldybę ir sumokėti tam tikrą mokestį.
„Želdynų įstatymas numato, kad leidimas kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos želdinius gali būti išduodamas sumokėjus savivaldybės vykdomosios institucijos pagal aplinkos ministro tvirtinamus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius apskaičiuotą želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją.
Dėl atsakomybės. Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą neteisėtas saugotinų želdinių naikinimas užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 200 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 80 iki 300 eurų“, – paaiškino specialistė.
Yra išimčių
Tiesa, ne visada pareiga iš savivaldybės gauti atskirą leidimą yra privaloma, yra ir išimčių.
„Leidimo kirsti saugotiną želdinį nereikalaujama, kai kirtimo darbus reikia atlikti nedelsiant – dėl gamtinio, eismo ar kito įvykio pakitus saugotinų želdinių būklei, kai dėl to jie kelia pavojų gyventojams, jų turtui, statiniams ar eismo saugumui.
Šiuo atveju darbus atlikę asmenys per 3 darbo dienas privalo raštu informuoti savivaldybės vykdomąją instituciją, nurodydami saugotino želdinio vietą (adresą ar koordinates) ir pateikdami 3 nuotraukas, kuriose būtų užfiksuotas vaizdas prieš atliekant darbus ir iš skirtingų pusių užfiksuotas nukirstas, kitaip pašalintas iš augimo vietos ar intensyviai nugenėtas saugotinas želdinys“, – kalbėjo L. Pilkienė
