Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nors nuosavo sklypo privalumai daugelį gyventojų žavi privatumu ir galimybe įgyvendinti savo idėjas, visgi specialistai primena, kad ne viską savo teritorijoje galima atlikti be apribojimų. Pavyzdžiui, nupjovus medį, už tai dar galima susilaukti ir nemenkos baudos.

Nors nuosavo sklypo privalumai daugelį gyventojų žavi privatumu ir galimybe įgyvendinti savo idėjas, visgi specialistai primena, kad ne viską savo teritorijoje galima atlikti be apribojimų. Pavyzdžiui, nupjovus medį, už tai dar galima susilaukti ir nemenkos baudos.

REKLAMA

Aplinkos ministerijos atstovė Loreta Pilkienė gyventojams primena, kad dėl Lietuvoje galiojančio Želdynų įstatymo net ir nuosavoje žemėje reikia laikytis tam tikrų reikalavimų.

„Privačioje žemėje kertant medį ar krūmą ar kai genėjimo metu pašalinama daugiau kaip 30 procentų medžių ar krūmų lajos tūrio, specialų leidimą, išduodamą savivaldybės, privaloma gauti tokiais atvejais, kai želdinys yra priskiriamas saugotiniems“, – teigė pašnekovė.

Kurių medžių kirtimui reikia specialaus leidimo?

Gyventojas, norėdamas nuosavame sklype nukirsti ar apgenėti želdinius, turi įsidėmėti, kurie iš jų yra saugotini, mat tam keliami atskiri kriterijai, kurie yra įtvirtinti dokumente.

REKLAMA

„Nurodoma, kokioje vietoje, kokios rūšies ir kokių skersmens ir aukščio parametrų želdiniai yra priskiriami saugotiniems.

Pavyzdžiui, ąžuolai, uosiai, klevai, skroblai, skirpstai, guobos, bukai, vinkšnos, pušys, eglės, maumedžiai, pocūgės, kėniai, beržai, juodalksniai, liepos, gluosniai, šermukšniai, riešutmedžiai, kaštonai, miškinės obelys, miškinės kriaušės, augantys privačioje žemėje, priskiriami saugotiniems tokiais atvejais, kai jų skersmuo yra 20 centimetrų ir didesnis (kamieno skersmenį matuojant 1,3 metrų aukštyje nuo žemės)“, – paaiškino ministerijos atstovė. 

REKLAMA
REKLAMA

L. Pilkienė atkreipia dėmesį, kad jeigu nuosavas sklypas yra įtrauktas į pakrantės apsaugos juostą, kriterijų sąrašas tampa dar platesnis. 

„Jei privatus sklypas patenka į pakrantės apsaugos juostą, tai saugotiniems priskiriami ir kai kurie mažesnio skersmens medžiai – 12 centimetrų skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos. Beržai ir gluosniai pakrantėse priskiriami saugotiniems, kai jie yra 30 centimetrų ir didesnio skersmens. Taip pat saugotini paprastieji kadagiai aukštesni kaip 3 metrai.

Visgi atskiros medžių ir krūmų rūšys ir jų parametrai skiriasi atsižvelgiant į žemės paskirtį, todėl norint įsitikinti ar privačiame žemės sklype augantis želdinys nėra priskirtas saugotinam, kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų pasitikrinti ir peržiūrėti Vyriausybės patvirtintą kriterijų sąrašą“, – komentavo ministerijos atstovė. 

Prireiks susimokėti savivaldybei, kitaip – bauda iki 300 eurų Taigi, norėdami savo sklype nupjauti nepageidaujamą želdinį, prireiks kreiptis į savivaldybę ir sumokėti tam tikrą mokestį.

REKLAMA
REKLAMA

„Želdynų įstatymas numato, kad leidimas kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos želdinius gali būti išduodamas sumokėjus savivaldybės vykdomosios institucijos pagal aplinkos ministro tvirtinamus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius apskaičiuotą želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją. 

Dėl atsakomybės. Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą neteisėtas saugotinų želdinių naikinimas užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 200 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 80 iki 300 eurų“, – paaiškino specialistė.

Yra išimčių 

Tiesa, ne visada pareiga iš savivaldybės gauti atskirą leidimą yra privaloma, yra ir išimčių. 

„Leidimo kirsti saugotiną želdinį nereikalaujama, kai kirtimo darbus reikia atlikti nedelsiant – dėl gamtinio, eismo ar kito įvykio pakitus saugotinų želdinių būklei, kai dėl to jie kelia pavojų gyventojams, jų turtui, statiniams ar eismo saugumui.

Šiuo atveju darbus atlikę asmenys per 3 darbo dienas privalo raštu informuoti savivaldybės vykdomąją instituciją, nurodydami saugotino želdinio vietą (adresą ar koordinates) ir pateikdami 3 nuotraukas, kuriose būtų užfiksuotas vaizdas prieš atliekant darbus ir iš skirtingų pusių užfiksuotas nukirstas, kitaip pašalintas iš augimo vietos ar intensyviai nugenėtas saugotinas želdinys“, – kalbėjo L. Pilkienė

Nereikia leisti užaugti iki neleistinų kirsti dydžių ir nebus problemų. Kažkodėl savivaldybės įstaigoms nėra jokių ribojimų, kur užsimano, ten ir kerta - ir ne savo valdose (o tokių ko gero iš viso nėra, nes visa žemė yra arba privati, arba dar negrąžinta buvusiems savininkams), o privačiame sklype esančius medžius - buvo vieši reportažai. Matyt kai nori pasisavinti vertingą medieną, tada nėra jokių ribojimų.
0 taaaip, savo sklype bauda 300 eur, o kai parkuose, gatvėse pjaunami sveikiausi medžiai, tai yra palaiminta su kažkieno parašiuku.... ir kada gi baigsis ta lan-klaninė demagogija
O kaip su Simasaus ir statybininku istorija buvo? Ar jie is viso ka nors sumokėjo?
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų