Lietuvos verslas

Balandžio 9-ąją, Velykų sekmadienį, Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropoliuose“ įsikūrusios parduotuvės, vaistinės bei paslaugų teikimo vietos tradiciškai nedirbs. Tačiau lankytojų lauks kai kurios pramogų erdvės ir restoranai, rašoma pranešime spaudai. „Kaip ir kasmet Velykų sekmadienį, balandžio 9 d., Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropoliuose“ veiks tik kai kurie restoranai ir pramogų erdvės, o „Maxima“, „Eurovaistinė“, „Ermitažas“, kitos parduotuvės ir paslaugų teikimo vietos nedirbs.

Asmens dokumentų išrašymo centras prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ADIC) praneša, kad kvalifikuotam elektroniniam parašui sukurti bus reikalingos naujo pavyzdžio asmens tapatybės kortelės.

Vilniuje prie Seimo ketvirtadienį kiek daugiau nei 1 tūkst. ūkininkų, auginančių karves ir tiekiančių pieną perdirbėjams, surengė protesto akciją.  Ji rengiama tęsiantis pieno gamintojų nepasitenkinimui nukritus žaliavinio pieno supirkimo kainoms ir valdžiai atsisakant skirti reikalaujamą 40 mln. eurų dydžio paramą. Be to, ūkininkai siekia žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko atsistatydinimo.

Darbo užmokestis Lietuvoje šiais metais gali augti greičiau nei infliacija, dėl to gyventojų perkamoji galia augs, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Prognozuojame, kad nedarbo lygis išliks stabilus, o darbo užmokesčio augimas, pagal naujausią ekonominės raidos scenarijų, turėtų pranokti vidutinės metinės infliacijos dydį, kuris 2023 metams numatomas.

Siekdami sumažinti spūstis ir pagerinti eismo pralaidumą vis labiau augančiame Vilniaus mieste, sostinės infrastruktūros planavimo specialistai nusprendė į pagalbą pasitelkti bepiločius orlaivius. Dronų renkamais duomenimis apie automobilių ir pėsčiųjų srautus bus sprendžiama, kur turėtų būti įrengtos naujos parkavimo vietos, atliekamos sankryžų korekcijos, pokyčiai, įgyvendinti kiti eismo pralaidumą gerinantys veiksmai.

Viešojo transporto keleiviai netrukus pastebės pasikeitimus – autobusuose ir troleibusuose šalia senųjų komposterių vis dažniau vietą atras naujieji modernūs komposteriai, kuriuose gegužės pabaigoje vilniečius ir miesto svečius pasitiks nauja e.bilieto sistema.

Lietuvoje apsipirkimas fizinėse parduotuvėse vis dar yra populiariausias apsipirkinėjimo būdas – rečiau nei kartą per savaitę fizinėje parduotuvėje lankosi tik 3 proc. žmonių, rodo naujausias tyrimas.  „Iki Lietuvos“ užsakymu bendrovės „Intra research“ atlikto tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė apklaustų žmonių fizinėse parduotuvėse lankosi du arba tris kartus per savaitę.  „Daugiau nei pusė apklaustų fizinėse parduotuvėse apsiperka 2-3 kartus per savaitę, kasdien apsiperka 19 proc.

Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) siūlant pieno gamintojams iš valstybės biudžeto skirti 8 mln. eurų paramos už laikomas karves, žemdirbiai tokiam paramos skirstymo modeliui nepritaria.  Pasak jų, parama turėtų būti paskirstyta tiems ūkiams, kurie parduodant pieną gauna mažiau nei 35 centus už litrą.  „Mes, žemdirbių atstovai, nesutinkame su tuo, nes manome, kad tai yra neteisinga.

Krašto apsaugos ministras konservatorius Arvydas Anušauskas sako palaikantis idėją įvesti bankų solidarumo mokestį, iš kurio surinktos lėšos būtų panaudojamos karinio mobilumo projektams. Pasak jo, to naudą pajustų visa visuomenė, nes už pinigus būtų tvarkoma viešoji infrastruktūra, kuria naudojasi ne tik kariuomenė.

Šiaulių oro uosto vadovė Aurelija Kuezada jam vadovaus antrą kadenciją – tokį sprendimą priėmė oro uosto savininkė Šiaulių miesto savivaldybė. Antroji A. Kuezados kadencija prasidės balandžio 19 dieną ir truks penkerius metus, pranešė bendrovė. Pirmoji A. Kuezados vadovavimo Šiaulių oro uostui kadencija prasidėjo 2018 metais. Ilgiausią Baltijos šalyse orlaivių kilimo bei tūpimo taką turintis Šiaulių oro uostas pernai, neaudituotais duomenimis, uždirbo 131,6 tūkst.

Jeigu Seimas patvirtintų valstybės tarnybos reformą, teisėjų atlyginimai būtų padidinti jau šiemet, sako teisingumo ministrė. „Vyriausybė yra numačiusi, kad jeigu Seimas jau dabar jį (valstybės tarnybos reformos paketą – BNS) priima, nuo liepos 1-osios teisėjai gali gauti didesnes algas“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė Ewelina Dobrowolska. Ji komentavo pranešimus apie teisėjų skundus teismams dėl valstybės veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir neveikimo, nedidinant jų darbo užmokesčio.

Lietuvos gyventojų kelionių su nakvyne skaičius po Lietuvą 2022 metų ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2021 metų ketvirčiu, padidėjo 8,4 proc. ir siekė 780,6 tūkst. kelionių, vienadienių kelionių skaičius padidėjo 0,2 proc. iki 2,4 mln. kelionių. Po Lietuvą keliavę gyventojai išleido 94,5 mln. eurų. Per vieną asmeninę kelionę šalies gyventojai vidutiniškai išleido 54 eurus, per verslo kelionę – 69 eurus, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Anot jos, 45 proc.

Šiemet sausį-vasarį visa pramonės produkcija Lietuvoje siekė 6 mlrd. eurų to meto kainomis – palyginti su tuo pačiu metu pernai, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo 8,4 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus – 7,2 proc.). Vien vasarį pramonės produkcijos vertė siekė 2,9 mlrd. eurų – 6,9 proc. mažiau nei pernai vasarį (nepašalinus – 7 proc.), bet 0,8 proc. daugiau nei prieš mėnesį (nepašalinus – sumažėjo 5,1 proc.), skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Lietuvos banko (LB) siūlymą atsisakyti vieno ir dviejų centų monetų remia vartotojų sargai, žalieji, iš dalies ir prekybininkai. Ekonomistas sako, kad euras yra stipri valiuta ir egzistuoja daug mažos vertės prekių, kurių kainodarai centai yra svarbūs. LB, svarstantis galutinės prekių kainos suapvalinimo idėją, ketvirtadienį rengia diskusiją dėl tokių smulkių centų reikalingumo.

Krovos Klaipėdos uoste rezultatus šių metų pradžioje gerino konteinerių krova, tačiau dalis jų buvo tušti, o tai signalizuoja apie prastėjančią Lietuvos verslo padėtį, sako Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas Vaidotas Šileika. Anot jo, mažėjantis eksportas iš Lietuvos yra viena priežasčių, dėl kurios šiemet krova uoste krito penktadaliu.

Seimas ketvirtadienį balsuos dėl tolimojo susisiekimo autobusais rinkos reformos.    Priėmus Kelių kodekso pataisas jos įsigaliotų nuo liepos, iki tol vežėjai maršrutus aptarnautų pagal su Lietuvos transporto saugos administracija pratęstas sutartis. Pataisomis siekiama pertvarkyti autobusų maršrutus, atnaujinti jų parką: jie turėtų būti ne senesni nei 14 metų, o nuo 2026-ųjų – iki 10 metų, nuo 2028 metų autobusų stotyse turėtų būti bagažo saugyklos, kurios dabar yra retoje stotyje.

Finansų ministrės pasiūlyta mokesčių reforma praktiškai neturės ekonominės naudos ir neįneš teisingumo, taip tikina ekonomistas Algirdas Bartkus. Apie tai, kodėl dabartinę lengvatą dirbantiesiems savarankiškai galima vadinti teisinga ir kodėl nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimai didintų nuomos kainas, pokalbis su ekonomistu TV3 žinių „Dienos komentare“. Finansų ministrė siūlo didinti mokesčius tiems, kurie vykdo individualią veiklą.

Lietuvos pieno gamintojų asociacija (LPGA) ketvirtadienį prie Seimo rengia, jų teigimu, didžiausią pastarojo meto protesto akciją, kurios metu ūkininkai reikalaus bent 40 mln. eurų paramos ir žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko atsistatydinimo, sako LPGA prezidentas ir vienas iš protesto organizatorių Jonas Vilionis. „Mums pats pagrindinis dalykas – tai ministro nuėmimas, antras klausimas yra dėl tų 40 milijonų, kaip mums išgyventi.

Seime pradėtas svarstyti naujas įstatymo projektas, kurį priėmimus pasekmes pajustų milijonai gyventojų, besinaudojančių telefoninio ryšio paslaugomis. Nauju siūlymu esą siekiama pažaboti sukčius. Tačiau iš gyventojų būtų reikalaujama pateikti daugiau asmeninių duomenų. Dalis verslo atstovų jau dabar įžvelgia tam tikrus sumanymo trūkumus ir pavojus.

Prezidentas Gitanas Nausėda Vyriausybės siūlomą mokesčių reformą sako vertinantis kaip neblogą ir „netraukiamą iš kepurės“, tačiau turi jai ir nemažai pastabų. Siūlomoje mokesčių reformoje jis sako įžvelgiantis „gerų elementų“ dėl mokesčių progresyvumo, tačiau kritikuoja ketinimus papildomai apmokestinti individualia veikla užsiimančius asmenis, taip pat  – nekilnojamojo turto mokesčio siūlymus.

Savanorių prospekto „Lidl” parduotuvėje apsilankiusi kaunietė liko nemaloniai nustebinta. Sūdytos lašišos kaina lentynoje ir kasoje – skirtinga. Anot moters, toks prekių kainų neatitikimas pastebimas jau ne pirmą kartą, rašo naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“. „Eilinė „Lidl” pirkėjų apgavystė. Kaina lentynoje 3.99 Eur, o kasoje muša 4.49 Eur. Informavus atsakingus asmenis, niekas nenuėjo pakeisti kainos. Skirtumo negražino, bet pasiūlė už prekę atgauti pinigus ją gražinant.

Tęsiantis krizei pieno sektoriuje, Žemės ūkio ministerija trečiadienį pranešė inicijuojanti Pieno įstatymo pakeitimus, kurie sustiprintų pieno pardavėjų derybines galias, būtų atsisakoma jų grupavimo pagal kasdien parduodamo pieno kiekį.

Nauja „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės korporatyvinių reikalų direktore paskirta Agne Belickaite teigė esanti įsitikinusi, jog ją įdarbindama įmonė laikėsi visų procedūrų, o sprendimai, anot jos, bus priimami po Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) išaiškinimo.  Tai A. Belickaitė teigė viešoje erdvėje kilus diskusijoms dėl jos sąsajų su kai kuriais Laisvės partijos atstovais.

Daržovių šiltnamiuose augintojams prašant dosnesnės valstybės paramos, žemės ūkio viceministras sako, kad dabar į ją galės pretenduoti ir mažesni šiltnamiai. Paulius Astrauskas sako, kad minimali ploto riba paramai mažinama nuo 0,5 ha iki 10 arų.   „Taip sudaromos sąlygos paramą gauti ypatingai smulkiesiems šiltnamių turėtojams“, –  trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete sakė P. Astrauskas.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijai tvirtinant, kad didžioji prekybos tinklų dalis atsisakė nepagrįstų baudų tiekėjams sutrikus prekių pristatymui, Konkurencijos tarybos atstovė teigia, kad iš tiekėjų sulaukiama priešingų signalų.  Todėl Seimo Kaimo reikalų komitetas svarstys, ar inicijuoti pataisas, kurios užkirstų kelią prekybininkams taikyti baudas tiekėjams, jeigu jie objektyviai negali pristatyti prekybininkių prašomų prekių.

Padaugėjus atvejų, kai iš Rusijos ir Baltarusijos bandoma įvežti su nusikalstama veikla ir karu Ukrainoje siejamus ir į mažas sumas išskaidytus grynuosius pinigus, siūloma griežčiau bausti asmenis, kurie padeda gabenti šiuos pinigus, bei suteikti galimybę juos konfiskuoti.  Vyriausybė trečiadienį pritarė ir Seimui siūlys skubos tvarka priimti teisės aktų pakeitimus, kuriais numatoma griežtinti baudas už netikslią informaciją apie pinigų kilmę, savininkus, bei jų panaudojimo tikslą.

Kultūros ministras Simonas Kairys sako, kad pokyčiai LRT taryboje galėtų būti vykdomi tik jau išrinkus naująjį nacionalinio transliuotojo vadovą. „Na, gal ir galėtų būti toks siūlymas, bet visas konkursas pradėtas tokiomis žaidimo taisyklėmis, kurios yra. (...) Truputėlį keistai atrodytų, kad dabar iš naujo turėtume sukurti žaidimo taisykles, o esamos vadovės kadencija baigiasi“, – BNS trečiadienį sakė ministras.

Vyriausybei ir Lietuvos bankui siūlant laikiną, dvejus metus galiosiantį bankų solidarumo mokestį, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad reikėtų įvertinti jo poveikį investicinei aplinkai.  „Yra keletas galbūt niuansų, ką reikia turėti omenyje, – tai dėl investicinės aplinkos ir gal tokio daugiau jos prognozuojamumo.

Sprendimas paskirti Agnę Belickaitę „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės korporatyvinių reikalų direktore buvo priimtas skaidriai, tačiau po kilusių diskusijų bus kreiptasi į išorės auditorius, kad šie įvertintų atrankos procedūras, trečiadienį pranešė bendrovės direktorius Egidijus Lazauskas.

Finansų ministerijai trečiadienį pristačius siūlomą mokesčių pakeitimų paketą, valdančiosios koalicijos partnerės Laisvės frakcijos lyderė Aušrinė Armonaitė sako, kad jos vadovaujama Ekonomikos ir inovacijų ministerija pateiks savo pasiūlymus, susijusius su palankesne mokestine aplinka verslui bei mažesniu darbuotojų  apmokestinimu.  „Turime jau beveik pabaigtą Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlymų paketą, kuri paviešinsime netrukus.

„Švyturio“ aludariai buvo pirmieji šalyje pristatę nealkoholinių alaus skonių paletę. Nors rinką užsiaugino greitai, nealkoholinio „Švyturio Ekstra“ kūrėjai šiam gėrimui turi dar daug lūkesčių ir tarptautinių tikslų – laimėti ne mažiau apdovanojimų nei kartelę iškėlęs recepto pirmtakas bei toliau garsinti Lietuvos vardą pasaulyje. Užkariauja gurmanų širdis Tai, kad nealkoholinio „Švyturio Ekstra“ alaus skonis ypatingas, jau įvertino ne tik Lietuvos gyventojai, bet ir tarptautiniai tyrimai.

Lygiosios nacionalinio transliuotojo LRT vadovo konkurse reikalauja pokyčių sprendimą priimančioje taryboje, sako valdančiųjų ir opozicijos atstovai Seime. Taip jie kalbėjo po to, kai du kandidatai antradienį vykusios LRT generalinio direktoriaus atrankos antrajame ture surinko po šešis tarybos narių balsus. BNS žiniomis, šie du varžovai buvo dabartinė generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir komunikacijos strategas Aistis Zabarauskas.

Lietuvos komercinių bankų įkainiai už paslaugas verslui, palyginti su Baltijos šalimis ir Lenkija, nėra nei didžiausi, nei mažiausi, sako Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta. Anot jo, nuo praėjusių metų sutrumpėjo įtartinų finansinių operacijų tikrinimo laikas – verslas teigia, kad dėl jo patiria ne tik nepatogumų, bet ir nuostolių.

Iš 76 veiklos sričių 67-iose vyrų vidutinis atlyginimas išlieka aukštesnis nei moterų – šių metų sausį vyrai vidutiniškai per mėnesį uždirbo 229 eurais daugiau nei moterys, parodė kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ analizė, atlikta remiantis „Sodros“ duomenimis.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad pernai gautas pajamas deklaruojantys gyventojai turėtų nenustebti, jei grąžintino ar mokėtino gyventojų pajamų mokesčio (GPM) suma kito, lyginant su praėjusiais metais, nors gautas atlyginimas ar patiriamos mokestį mažinančios išlaidos (pvz., už gyvybės draudimą, įmokas už studijas) – liko tokios pat.

Lietuvos bankas pernai gavo daugiau kaip 1,8 tūkst. skundų, iš jų apie 80 proc. – dėl mokėjimo paslaugų, po 5 proc. – dėl kreditavimo ir draudimo paslaugų, likę – dėl investicinių ir kitų paslaugų, pranešė LB.  Daugiausia – 86 proc.– pernai augo skundų dėl mokėjimo paslaugų. LB Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas teigia, kad tokį augimą galėjo lemti didesnis šių paslaugų naudojimas.

Atskiroje sistemoje veikiančių euro zonos, tarp jų ir Lietuvos, bankų padėtis šiuo metu yra tokia gera, kad jos neveikia dviejų JAV bankų griūtis ar antro pagal dydį Šveicarijos banko problemos, sako Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. „Europos bankai yra gerai kapitalizuoti, turi didelį likvidumą, pelningumas auga.

Siekiant sklandesnių LRT vadovo rinkimų, nacionalinio transliuotojo taryba galėtų turėti nelyginį skaičių narių, o kandidatai į generalinius direktorius – viešinami, sako dabartinis tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka. „Aš manau, kad daugeliu atveju ta praktika yra, kad tam tikrose komisijose yra nelyginis narių skaičius. Bent jau praktika tokia, – BNS trečiadienį sakė E. Valatka. – Šiuo atveju manau, kad tas nelyginis narių skaičius būtų vienas iš tų sprendimo būdų.

Vyriausybei siūlant individualiai dirbančiųjų pajamas palaipsniui sulyginti su darbo santykių apmokestinimu nepasitenkinimą tuo galbūt reiškia žmonės, kurių šie pokyčiai nepalies, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė. Antradienį visuomenei pristatyti Finansų ministerijos siūlymai numato dalį pajamų iš individualios veiklos apmokestinti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). „Labai įdomu, kas taip kalba, kas taip piktinasi.

Vyriausybei ir Lietuvos bankui siūlant laikiną, dvejus metus galiosiantį bankų solidarumo mokestį, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad juo būtų siunčiamas signalas apie galimą Lietuvoje sėkmingai veikiančio verslo „netikėtą“ apmokestinimą.  Pasak jos, šią idėją Liberalų sąjūdis vertina skeptiškai.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigia, kad šiuo metu ministerijos rengiamuose teisės aktų projektuose saugomų teritorijų direkcijų dalyvavimo jose derinant statybas keisti neketinama, tačiau neatmeta, kad ateityje dėl to bus diskutuojama, skelbia portalas „Delfi“. „Šiuo metu Aplinkos ministerijos rengiamuose įstatymų pakeitimo projektuose (Saugomų teritorijų, Aplinkos apsaugos ir kituose) saugomų teritorijų direkcijų dalyvavimas statybų saugomose teritorijose projektų derinimo procedūrose...

Mažėjant didmeninei elektros kainai bei galiojant dabartiniam kompensacijų mechanizmui su 28 centų už kilovatvalandę (kWh) kompensacijų grindimis, Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovas siūlo elektros tiekimo sutartis su fiksuotos kainos planais turintiems vartotojams bent iki liepos mėnesio pereiti prie su birža susietų planų.    „Dabar bent iki liepos 1-os privalu pereiti į biržos planą.

Automobilio techninė apžiūra už 50 eurų – senas, bet iki galo, matyt, taip ir neišnykstantis smulkios korupcijos būdas. Siekiant jos išvengti yra taikoma daugybė griežtų priemonių: pakartotiniai patikrinimai, vaizdo medžiaga, įspėjimai, baudos, atleidžiami darbuotojai. Vis tik žmonės iki šiol randa būdų, kaip visa tai apeiti. Vieno autoserviso atstovas atskleidė, kiek žmonių techninę apžiūrą bando praeiti už kyšį, kokiais atvejais jiems tai pavyksta ir kaip šis procesas atrodo.

Finansų ministerijai paviešinus planuojamas mokesčių permainas, aiškėja, kad tūkstančiams gyventojų savarankiškas darbas gerokai pabrangs. Daugiau mokesčių bus reikalaujama tiek iš vykdančių individualią veiklą, tiek turinčių verslo liudijimus. Finansų ministerija planuoja, kad nuo kitų metų vykdantiems individualią veiklą mokesčiai didėtų, nes jiems nebūtų leidžiama iš apmokestinamųjų pajamų atimti valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų.

Fiksuotų planų kainas per pastarąją savaitę 3–5 proc. sumažino du nepriklausomi elektros tiekėjai – „Enefit“ bei „Ignitis“, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Skelbiama, kad visų tiekėjų siūlomos vienos laiko zonos tarifo kainos yra mažesnės už valstybės kompensacijos žemutinę 28 centų ribą ir svyruoja nuo 25 iki 27 centų. „Elektrum Lietuvos“ šio tarifo 1 kilovatvalandės (kWh) kaina antradienį buvo 25 centai (36 mėn.), „Igničio“ – 25,9 cento (24 mėn.

Vyriausybei ir Lietuvos bankui siūlant laikiną, dvejus metus galiosiantį bankų solidarumo mokestį, darbdavių ir verslo atstovai Trišalėje taryboje nerimauja, kad bankai gali branginti paslaugas, mažinti kreditavimą verslui ar kitaip keisti savo elgseną.  Tuo metu už finansų politiką bei bankų priežiūrą atsakingų institucijų atstovai tikina, jog nepaisant mokesčio bankų sektorius liks išskirtinai pelningas, be to, bankai gali sumažinti bazę ir mokėti mažesnį solidarumo įnašą.

Dalis Finansų ministerijos pristatytų gyventojų ir verslo apmokestinimo pokyčių yra geri, bet taikomi ne laiku, sako ekonomistai. Kai kurie jų mano, kad nauji mokesčiai didins kainas, o kartu ir infliaciją, tačiau kiti teigiamai vertina darbo sutarčių ir individualios veiklos pajamų apmokestinamo suvienodinimą. Laisvosios rinkos atstovė  sako, jog papildomas mokestis didesnėms pajamoms sujauks visą mokesčių sistemą.

Finansų ministerijai antradienį pristačius siūlomą mokesčių pertvarką BNS pateikia svarbiausių pokyčių santrauką.  Individuali veikla. Individualią veiklą siūloma apmokestinti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu, jį didinant palaipsniui: . 2024 metais jis nesikeistų, 2025 metais – didėtų nuo 15 iki 17 proc., o 2026 metais – iki 20 proc. Nuo 2025 metų tarifai visa apimti būtų taikomi tiek tiems gyventojams, kurie per mėnesį uždirbs bent 3 tūkst. eurų. Papildomas GPM.

Finansų ministerijai siūlant ateityje nebeleisti gyventojams susigrąžinti dalies įmokų į trečios pakopos pensijų fondus, valdantiesiems priklausančių „laisviečių“ lyderis Vytautas Mitalas abejoja, ar toks žingsnis teisingas.    „Trečios pakopos knibinėjimas... Daugelis žmonių priprato prie pensijų kaupimo modelio ir tuos dalykus reikia daryti labai atsargiai, o kiekviena valdžia prie jų maga prikišti pirštus“, – antradienį Seime žurnalistams teigė parlamentaras.