Bendrą pirmininkavimo programą Lietuva ruoš su Airija ir Graikija. Pirmoji šias pareigas eis prieš Lietuvą, antroji – po.
Užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė teigė, kad šalies komandą sudarys apie 1,5 tūkst. valstybės tarnautojų iš 70 institucijų. Jiems bus rengiami specialūs mokymai.
„Lietuvoje vyks apie 300 renginių, iš kurių 20 bus aukšto lygio susitikimų – ES vadovų susitikimai, neformalios ministrų tarybos, darbo grupės“, – sakė diplomatė.
Taip pat per ateinančius metus planuojama laikinai padidinti Nuolatinėje Lietuvos atstovybėje ES esančių darbuotojų skaičių nuo dabartinių 98 iki 200.
Lietuvos pasiruošimas ir pats pirmininkavimas ES 2024–2027 metais kainuos apie 100 mln. eurų. Tokia suma prognozuojama atsižvelgiant į kitų Bendrijos narių patirtį.
Per šiuos metus planuojama patvirtinti Nuolatinės atstovybės ES plėtros planą, parengti tarnautojų mokymų programą bei konkretų pasirengimo pirmininkauti veiksmų planą, kurį dar turės patvirtinti Vyriausybė.
Lietuva pastarąjį kartą ES pirmininkavo 2013 metais. J. Neliupšienės teigimu, šis kartas nebus lengvesnis.
„Darbotvarkė bus gerokai intensyvesnė, nes tai bus Komisijos mandato vidurys, tai reiškia, kad Komisija vis dar teiks naujus teisės aktus, kuriuos reikės svarstyti Taryboje“, – teigė viceministrė.
Pasak jos, pirmininkavimo iššūkiu taip pat taps besibaigianti daugiametė finansinė perspektyva.
„Kad nebūtų liūdna, mūsų pirmininkavimas bus pilnas darbų“, – teigė J. Neliupšienė.
Savo ruožtu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu kalbama apie administracinio lygio pasiruošimą.
„Politiniai klausimai, politinė darbotvarkė ir politiniai prioritetai bus vėliau, jie bus derinami su taip vadinama trijų valstybių grupe, labiau artėjant pačiam pirmininkavimui“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
Šiuo metu ES pirmininkauja Švedija, nuo liepos šias pareigas perims Čekija.
