„Nėra taip, kad įmonės būtų valdomos per vieną ir tą pačią kompaniją. Yra įsteigiamos įvairiausios kompanijos, priedangos kompanijos ir tokiu būdu bandoma investuoti į tas kompanijas, valdyti, vykdyti prekybą ir taip toliau. Nustatyti naudos gavėjus sankcionuojant asmenį yra sudėtinga, kadangi schemos yra sudėtingos“, – žurnalistams ketvirtadienį Vilniuje teigė FNTT direktoriaus pavaduotojas Audrius Valeika.
„Antras iššūkis, kalbant apie mūsų nacionalinį sąrašą, yra patvirtinti mūsų priežastis, kodėl (juridinis asmuo – BNS) įtrauktas į tuos sąrašus. Kitaip sakant, visos bendrovės, juridiniai asmenys, kurie įtraukti, dažnai ginčija mūsų sprendimus ir galvoja, kad jie neturi sąsajų su sankcionuotais asmenimis“, – pridūrė FNTT direktoriaus pavaduotojas.
Jo teigimu, daug iššūkių kelia ir sankcijos, taikomos atskiriems verslo sektoriams ar prekėms.
„Didžiausios generuojamos lėšos ir turbūt prekių, kurios yra jautrios arba dvigubos paskirties, arba visos kitos prekės, kurios yra naudingos Rusijos karui, Rusija bando tas prekes gauti, todėl taip – tai yra iššūkis“, – teigė A. Valeika.
Pasak FNTT atstovo, šiuo metu skundus teismui dėl įtraukimo į sankcionuotų asmenų sąrašą yra pateikę „didžioji dauguma“ jame esančių įmonių.
Tuo metu nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios FNTT yra pradėjusi ir iki šiol atlieka du ikiteisminius tyrimus dėl bandymų apeiti sankcijas.
A. Valeika teigė, jog FNTT, kaip ir muitinė, pastebi bandymų apeiti ES Rusijai ir Baltarusijai taikomas sankcijas per Vidurio Azijos šalis bei gabenti sankcionuotas prekes netradiciniais maršrutais.
„Tas pačias tendencijas ir mes pamatome. Muitinė mato per importo–eksporto deklaracijas, per dokumentus, per gyvą prekių judėjimą, mes matome per finansų įstaigų pranešimus“, – teigė A. Valeika.
Pasak jo, finansų įstaigos kiekvieną dieną įšaldo arba grąžina už neleistinus sandorius bandant apeiti sankcijas pervedamas lėšas.
„Principinis dalykas ir stiprybė Lietuvos ir finansų įstaigų yra tokia, kad jeigu yra nors mažiausias įtarimas, kad bandoma apeiti sankcijas arba naudos gavėjas gali būti sankcionuotas asmuo, mūsų finansų įstaigos paprasčiausiai negali atlikti operacijų“ – teigė A. Valeika.
FNTT atstovo teigimu, šiuo metu Europos Sąjunga svarsto apie įšaldytų lėšų konfiskavimą.
„Žinau, kad Europos Sąjungos lygmeniu, labai aukštu lygmeniu, yra svarstomas įšaldytų lėšų konfiskavimo klausimas. Žinau, kad sprendimo turbūt dar nėra, bet tai yra labai aukštas lygmuo ir visi supranta, kad reikia šitą klausimą svarstyti“, – teigė A. Valeika.
Tyrimus apsunkina Baudžiamojo kodekso nuostata
Buvęs FNTT pareigūnas, mokėjimų analitikos bendrovės „Amlyze“ finansinių nusikaltimų prevencijos vadovas Mindaugas Petrauskas sako, kad Lietuvoje tirti tarptautinių sankcijų apėjimus gali trukdyti Baudžiamojo kodekso (BK) nuostata, apibrėžianti didelę žalą valstybės interesams – ją sudėtinga paaiškinti.
„Pats apribojimas baudžiamojo tyrimo nuo administracinio skirdavosi vieninteliu šiuo sakiniu. Administraciniam pažeidime yra nurodoma – tarptautinių sankcijų pažeidimas, o baudžiamajame – tarptautinių sankcijų pažeidimas, kuris padarė didelės žalos Lietuvos interesams. Ir jeigu neįrodai būtent šio intereso, atsiranda klausimas – administracinė tai atsakomybė ar baudžiamoji?“ – BNS sakė M. Petrauskas
Anot jo, praeityje dėl šios priežasties jau žlugo tyrimas dėl Lietuvos įmonių investicijų Rusijos aneksuotame Kryme.
„Tyrimus apsunkindavo visą laiką viena aplinkybė – nurodoma, kad turi būti padaryta didelė žala Lietuvos interesams. Įrodyti, kad padaryta didelė žala interesams, buvo pakankamai sudėtinga, kadangi nelabai yra specialistų, kurie pasisakydavo šiuo klausimu“, – sakė M. Petrauskas.
Anot jo, tai buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios teko nutraukti tyrimus dėl galimo sankcijų pažeidimo.
2019 metais Generalinė prokuratūra nutraukė dvejus metus trukusį ikiteisminį tyrimą dėl galimo ES sankcijų pažeidimo trims Lietuvos įmonėms tęsiant veiklą Kryme po aneksijos – pasak žiniasklaidos, tai buvo nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“, Vytauto Lauručio ir Panevėžio įmonės „Pluošto linija“ valdoma Krymo bendrovė „Pluošto linija“, taip pat Raimondo Tumėno valdoma „BTInvest“.
Tyrimas nutrauktas nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti BK apibrėžiamo nusikaltimo požymių – tarptautinių sankcijų pažeidimo padarant didelės žalos Lietuvos interesams.
M. Petrauskas teigia, kad toks reguliavimas gali apsunkinti galimybes tirti ir galimus sankcijų pažeidimus ir dabar, kai dėl daugybės apribojimų jų apėjimo tikimybė išaugo.
„Tikėtina, kad taip. Kiek žiūrėjau BK, dispozicija pati šio straipsnio nesikeitė, teisėsaugai reikės įrodyti didelės žalos Lietuvos interesams faktą, o kas tą faktą įrodinės, nežinau, gal jau atsirado drąsesnių institucijų arba ekspertų, kurie gali šiuo klausimu pasisakyti. Bet bent jau iki karo tokių Lietuvoje neatsirado“, – sakė buvęs FNTT tyrėjas.
„Ta norma yra, galioja seniai, tačiau nelabai veikia ir aš nematau šviesios ateities – kad ji pradėtų veikti“, – pridūrė jis.
Į klausimą, kaip vertinti didelę žalą valstybės interesams, Užsienio reikalų ministerija BNS atsakė, kad teisės aktų taikymą aiškina teismai: „Lietuvos įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus sprendžia teismai.“
Naujausiais FNTT duomenimis, dėl sankcijų Rusijai Lietuvoje kovo 30 dieną buvo įšaldyta daugiau nei 43,5 mln. eurų ir daugiau nei 810 tūkst. JAV dolerių 9 įmonių lėšų, o dėl sankcijų Baltarusijai, įšaldyta 34,3 mln. eurų ir 7,68 mln. JAV dolerių 6 įmonių ir vienos fizinio asmens lėšų.
Sankcionuotų įmonių sąraše dabar yra 16 šalies įmonių.
