Lietuvos verslas

Pertvarkant Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) 154 pareigybės nuo kitų metų bus perkeltos į savivaldybes, 84 – į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. Savivaldybėms aplinkos ministro įsakymu perduodamos pareigybės, susijusios su miestų ir miestelių teritorijose esančios valstybinės žemės valdymu, o inspekcijai – žemės naudojimo kontrolės bei specialiojo teritorijų planavimo dokumentų priežiūros, pirmadienį pranešė ministerija.  Be to, NŽT nuo 65 iki 19 sumažės skyrių.

Kibernetinio saugumo specialistai įspėja, kad su programišiais virtualioje erdvėje gali susidurti bet kas, ypač tada, jeigu nėra imamasi atskirų veiksmų, kaip būtų galima apsaugoti savo asmeninę socialinio tinklo paskyrą. Be to, perspėjimas siunčiamas ir tiems, kurie nevengia naudotis viešuoju internetu savo telefonuose ar kompiuteriuose.

SBA grupės investicijų bendrovės „Capitalica Asset Management“ valdomas nekilnojamojo turto (NT) fondas „Capitalica Baltic Real Estate Fund I“ pernai, audituotais duomenimis, uždirbo 12,5 mln. eurų grynojo pelno arba 2,1 karto daugiau nei 2021 metais (5,9 mln. eurų). Fondo konsoliduotos pajamos pernai augo 13,1 proc. iki 5,8 mln. eurų (2021 metais – 5,1 mln. eurų), per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pirmadienį pranešė „Capitalica Asset Management“. Nuosavas fondo kapitalas siekė 47,5 mln.

Aplinkos ministerija siūlys nekilnojamojo turto (NT) vystytojus ir statytojus įpareigoti informuoti savivaldybes apie visus planuojamus medžių kirtimus.  Tai numatančias Želdynų įstatymo pataisas ketina inicijuoti aplinkos ministras Simonas Gentvilas, pirmadienį pranešė ministerija.  „Teiksiu Želdynų įstatymo pakeitimo projektą, kuris naikins išimtis, kai savivaldybė nėra informuojama apie medžių kirtimą.

Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „NEO Finance“ šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, pajamas augino 36,4 proc. iki 2,1 mln. eurų. Bendrovės pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) augo daugiau nei dukart ir siekė 366,6 tūkst. eurų (125 tūkst. eurų prieš metus), pirmadienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą paskelbė bendrovė. „2023 metų pirmas pusmetis „NEO Finance“ pasižymėjo augimu visuose veiklos segmentuose.

Gyventojai turimus neefektyvius ir senus biokuro arba iškastinio kuro katilus kviečiami pasikeisti į naujus šilumos siurblius arba reprezentatyvius energijos efektyvumo ir taršos emisijų reikalavimus atitinkančius biokuro katilus. Gyventojams bus mokama vidutiniškai 1,5 tūkst. eurų arba 3,5 tūkst. eurų.

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 7,2 proc., gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške pigo 1,3 proc., pirmadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje liepos 24–30 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 98,3 euro, kai prieš savaitę kaina siekė 91,7 euro.  Latvijoje elektros kaina taip pat augo 7,2 proc. ir buvo tokia pat kaip Lietuvoje, tuo metu Estijoje ji didėjo 20,9 proc. iki 97,7 euro.

Vienai didžiausių Lietuvos statybos bendrovių Panevėžio statybos trestas (PST) trejus metus vadovavusį Egidijų Urboną keičia Tomas Stukas. Jis iki šiol vadovavo PST grupės įmonėms „Hustal“ ir „Aliuminio fasadai“.  E. Urbonas lieka grupės vadovų komandoje ir tęs karjerą kaip PST statybos direktorius, pirmadienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą paskelbė bendrovė.  „Pastarieji metai PST buvo atsinaujinimo etapo pradžia, kurį su šviežia energija tęs nauja išplėsta vadovų komanda.

Nuo rugpjūčio 1 d. įsigalioja Vyriausybės nutarimo pakeitimas, pagal kurį keičiasi dienpinigių reguliavimas. Maksimali dienpinigių suma, mokama komandiruotės Lietuvoje metu, didėja nuo 15 iki 28 eurų. Tačiau taisyklė, kad dienpinigiai mokami tik kai komandiruotė Lietuvoje trunka daugiau kaip vieną darbo dieną, lieka galioti. Minėtu Vyriausybės nutarimo pakeitimu buvo pakeistos ir jau įsigaliojo kai kurios kitos taisyklės, patikslinančios dienpinigių mokėjimo tvarką, vykstant į užsienį.

Vyriausybė nepritaria konservatoriaus Jurgio Razmos parengtai ir Seime svarstomai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisai, pagal kurią savarankiškai Lietuvoje dirbantys ir mokesčių nemokantys užsieniečiai, pavyzdžiui, pavėžėjai, mokėtų avansinį pelno mokestį. Tokia Vyriausybės išvada, kuriai, Finansų ministerijos siūlymu, pritarta pirmadienį, bus teikiama Seimui.

Klaipėdos pašonėje veikianti bioskaidžių atliekų perdirbimo į kompostą bendrovė „Branda“, nuo kurios į miestą galimai sklinda nemalonūs kvapai, turėtų investuoti į modernesnę įrangą, o to nepadarius – nutraukti veiklą, sako miesto meras Arvydas Vaitkus. Įmonės vadovas sako, kad jam tokia mero pozicija nežinoma, o investicijos, siekiant pašalinti kvapus, jau numatytos. Netoli uostamiesčio esanti įmonė atliekas laiko po brezentu, nuo jos sklinda stiprus ir nemalonus kvapas, sako meras.

Šiemet suplanuotiems Klaipėdos Baltijos prospekto, Šilutės ir Vilniaus plentų žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbams iš Vyriausybės trūksta 1,5 mln. eurų, teigia Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus. Pasak jo, finansavimo tikimasi artimiausiu metu, dėl šiuo metu trūkstamų lėšų kol kas nekyla grėsmė, kad projektas vėluos.

Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį augus, analitikai sako, kad šalies ekonomika demonstruoja atsparumą, o didžiausios teigiamos įtakos turėjo didėjusi statybos darbų apimtis, viešojo sektoriaus investicijos į infrastruktūrą, slopstantis kainų augimas, teigiamai veikęs namų ūkių vartojimą. Kai kurie ekonomistai sako, kad teigiamų tendencijų galima tikėtis ir ateityje, nors neapibrėžtumas išlieka.

Vilniaus oro uoste jau startavo svarbus naujojo išvykimo terminalo statybų etapas – pradėti fasado montavimo darbai. Bendras fasado plotas sieks net 9 tūkst. kv. metrų, apie trečdalis jo bus aliuminio-stiklo, tai yra skaidrus, rašoma pranešime spaudai. Lietuvos oro uostų atstovų teigimu, viso projekto statybos vyksta lenkiant pradinį planą ir dar šiemet planuojama pereiti prie naujojo terminalo vidaus apdailos.

Dėl gana sausos vasaros pradžios mėgstami lietuviški grybai pradėjo dygti kiek vėliau nei įprastai. Tačiau jų jau galima rasti prekybos tinklų parduotuvėse. „Lietuviškos voveraitės pirkėjų ypač laukiamos – jas mėgsta net tie žmonės, kurie paprastai nemėgsta grybų skonio. Įprastai jomis prekiauti pradedame liepos mėnesį, o jų paklausa piką pasiekia rugpjūtį. Šiemet jų sezonas neskubėjo prasidėti, tad šie grybai išsiilgti kaip niekad.

Elektros tinklų pajėgumų didinimo procedūros reglamentuotos nepakankamai detaliai ir aiškiai, o tinklų operatorių veikloje trūksta skaidrumo, teigia Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Pasak tarnybos, tai nustatyta atlikus energetikos sektoriuje teikiamų paslaugų ir naudojimosi infrastruktūra teisinio reglamentavimo antikorupcinį vertinimą.

Liepą prekybos tinklas „Iki“ išlydi trenksmingai – pirmadienį pradėjo ribotą laiką truksiantį ir didelėmis nuolaidomis pažymėtą globalinį išpardavimą. Pasak Vaidos Budrienės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, pirkėjams vertėtų suskubti – išskirtinės prekės jau pardavinėjamos už išskirtines kainas. „Iki“ parduotuvės garsėja ypač plačiu asortimentu už gerą kainą – turime gausų ne tik maisto prekių, bet ir įvairių buities, laisvalaikio, automobilių, namų apyvokos reikmenų pasirinkimą.

Pasibaigus liepai lieka paskutinis vasaros mėnuo rugpjūtis. Artėjant naujiems mokslo metams, prireikia pinigų išsiruošti į mokyklą. Tad naudinga žinoti, kada jie atsidurs sąskaitoje. Pirmadienį „Sodra“ skelbia, kokiomis dienomis rugpjūčio mėnesį gyventojai gaus pensijas ir išmokas į bankų korteles, namus ar kada pinigus galės atsiimti pašto skyriuose.

Realusis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį siekė 17,7  mlrd. eurų to meto kainomis – 0,6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, pirmąjį įvertį paskelbė Valstybės duomenų agentūra.  Per ketvirtį – antrąjį, palyginti su pirmuoju – Lietuvos BVP augo 2,8 proc.

Šiaulių banko grupė per pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 43,3 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – 47 proc. daugiau nei prieš metus, kai pelnas siekė 29,5 mln. eurų. Vien antrąjį ketvirtį pelnas siekė 24,1 mln. eurų – 34 proc. daugiau nei prieš metus (18,1 mln. eurų), per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bankas. Grupės grynosios palūkanų pajamos per metus išaugo 60 proc. iki 75,5 mln. eurų, grynosios paslaugų ir komisinių pajamos augo 6 proc. ir siekė 9,6 mln. eurų.

Užimtumo tarnyba pagrįstai nemokėjo subsidijų dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų Minskui 2020-2021 metais suvaržytos Baltarusijos sanatorijos „Belorus“ Druskininkuose darbuotojams, galutinai nusprendė teismas.

Javapjūtės derlius šiemet prognozuojamas labai panašus į pernykštį, bet kokybė šiek tiek blogesnė, sako Grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos vadovas. Tuo metu ūkininkai nepatenkinti per mažomis grūdų kainomis.   „Jeigu praėjusį sezoną visų aštuonių kultūrų derlius siekė apie 7,2-7,3 mln. tonų, tai šiemet tikrai turime šansų turėti panašų derlių“, – pirmadienį LRT sakė Karolis Šimas.  „Rapsų derlingumas siekia apie tris tonas ir net daugiau kaip vidurkis.

Vilniaus rajono savivaldybė planuoja įsigyti 15 elektrinių autobusų. Kaip pirmadienį pranešė savivaldybė, taryba praėjusią savaitę pritarė, jog rajono autobusų parkas teiktų paraišką Susisiekimo ministerijos projektui dėl viešojo transporto atnaujinimo Europos Sąjungos lėšomis įsigyjant ne mažiau nei 15 šių transporto priemonių. Kartu numatoma įrengti elektros krovimo stoteles. Bendra projekto vertė siektų apie 5 mln.

Maždaug pusė Lietuvos gyventojų norėtų, kad prekybos vietose būtų žymimos prekės, kurių gamintojai nenutraukė veiklos Rusijoje, rodo BNS užsakymu liepą bendrovės „Vilmorus“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Jos duomenimis, 47,4 proc. respondentų mano, kad prekybos vietose turi būti žymimos tokios prekės, o kiek daugiau nei penktadalis nurodė manantys, jog neturėtų. Dar kiek daugiau nei 30 proc. apklaustųjų nurodė neturintys nuomonės šiuo klausimu.

Lietuviško kapitalo įmonių grupė „Modus Group“ vis dar tęsia automobilių ir energetikos verslą Baltarusijoje, nors pasitraukti iš agresorės šalies žadėjo iki šių metų pradžios – čia jai priklauso 8 biodujų jėgainės, saulės jėgainių parkas, taip pat automobilių verslas – „Modus Group“ įmonės importuoja ir baltarusiams pardavinėja „BMW“ automobilius, pirmadienį rašo „Delfi“. Stipriai įsitvirtinusios Lietuvos atsinaujinančios energetikos srityje ir milijonus į čia esančius infrastruktūros projektu...

Valstybės duomenų agentūra pirmadienį skelbs Lietuvos antrojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) pirmąjį įvertį.  BNS kalbinti ekonomistai prognozuoja, kad ekonomika antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, smuko 0,7-1,8 proc., tačiau trys iš keturių mano, kad per ketvirtį šalies BVP augo.

Finansų ministerija siūlo Vyriausybei nepritarti konservatoriaus Jurgio Razmos parengtai ir Seime svarstomai pataisai pažaboti savarankiškai dirbančius ir mokesčių nemokančius užsieniečius, pavyzdžiui, pavėžėjus.

Vadovauti Lietuvos parodų ir kongresų centrui „Litexpo“ pirmadienį pradeda Jonas Sakalauskas, anksčiau vadovavęs Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui.  Jis laimėjo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos skelbtą konkursą. Anksčiau yra vadovavęs Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui, dirbo kaip nepriklausomas kultūrinių renginių prodiuseris.

Trys didžiausi komerciniai bankai Lietuvoje užima liūto dalį visos mažmeninės bankininkystės rinkos. Šiemet jie uždirba rekordinius pelnus, o jų dalis atitenka tiems patiems akcininkams. Jau daug metų pripažįstama, kad konkurencija Lietuvos finansų sektoriuje yra per maža, o koncentracija – per didelė. Galbūt dėl to už kai kurias jų paslaugas lietuviai moka kone didžiausią kainą visoje euro zonoje.

Šių metų sausra sujaukė ir vaistažolių rinkėjų, ir jų perdirbėjų planus – prognozuojama, kad vaistams ir arbatoms naudojamų žolių šiemet bus mažiau nei pernai, todėl gali brangti arbata bei vaistažolių preparatai. Vis mažiau žmonių pievose ir laukuose renka vaistažoles, o jas auginančių ūkių Lietuvoje yra mažai.  „Keičiam tą situaciją ir net organizuojame džiovinimą pas save, bet tada galime surinkti žolę tik iš aplinkinių rajonų. Vaistažolių negalima ilgai laikyti, kad nesušustų.

Antanas Kandrotas prisistatinėja įmonių supirkinėtoju ar net kolekcionieriumi. Tačiau po kaip pats A. Kandrotas sako, „hobiu“, slepiasi keisti bankrotai, netikėtai pradingstantys įmonių finansiniai dokumentai ir didelės skolos valstybei. Naujausias „Sienos“ tyrimas parodo, kaip veikė ir tebeveikia nemažas būrys Celofano valdomų ir valdytų įmonių. Duomenų neteikimas, staiga išaugančios skolos ir bankrotas – dažnas vaizdas A.Kandroto versluose.

Geležinkelio ruože nuo Kauno iki sienos su Lenkija bus keičiamos ir atnaujinamos saugumo sistemos. Įmonės „LTG Infra“ eismo valdymo vadovas Tomas Jonikaitis sako, kad dalis jų nebuvo atnaujintos jau 50 metų.   „Dauguma stočių ir tarpstočių sistemų šiame ruože jau baigia savo gyvavimo ciklą, jos buvo įrengtos 1970–2012 metais.

Vasarą išėjus atostogų ir atsitraukus nuo įprastinės rutinos, ne vienas pagalvoja, kad gal vertėtų pakeisti darbą. O jeigu jau keisti, tai tik į tą, kuris patiktų arba tą, kuriame bent alga gera būtų. Kaip rodo oficialūs „Sodros“ duomenys, Lietuvoje 30-ies geriausiai apmokamų profesijų darbuotojų atlyginimų vidurkiai svyruoja nuo 2,8 tūkst. eurų iki 5,5 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Rudenį į Kuršių marias bus atvertas dar vienas kelias – laivybai bus pritaikytos Pakalnės upės ištakos, Rusnaitės upės žiotis ir ten esanti išplauka į marias. Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas sako, kad gilinimo darbai bus pradėti rugpjūčio pabaigoje ir užtruks vos daugiau nei savaitę. Jo teigimu, projekto itin laukia vietos gyventojai, tikimasi, kad jis pagyvins turizmą.

Į Klaipėdą atvyko vienas iš keturiasdešimties šį sezoną uostamiestį lankančių kruizinių laivų. Tiesa, šis milžiniškas svečias išskirtinis – jo įgula sutiko papasakoti, kur miega, ką valgo, kaip linksminasi kruiziniais laivais keliaujantys žmonės. Beveik 4000 turistų iš Italijos, Vokietijos, Prancūzijos bei kitų 45-ių šalių keliauja po Baltijos jūros uostus Italijoje pastatytu kruiziniu laivu.

Nuo rugsėjo 1 dienos planuojama atidaryti Lietuvos generalinį konsulatą Miunchene, Vokietijoje. Tokį Užsienio reikalų ministerijos (URM) siūlymą kitą savaitę planuoja svarstyti Vyriausybė. Siūlymą teikianti URM pabrėžia būtinybę stiprinti ryšius su Vokietija, atsižvelgiant į jos politinę ir ekonominę įtaką, strateginę reikšmę užsienio politikoje, šios šalies dydį.

Karštą vasarą ištroškusiems žmonėms užsukus į pakeleivingą barą ar kavinę vis dar retas pasiūlys nemokamai vandens iš čiaupo. Vandentvarkos įmonės ragina verslus karštą dieną nemokamai pateikti vandens iš čiaupo. Vieni verslininkai jau dabar siūlo citrina ir mėtomis pagardinto vandens iš čiaupo nemokamai, kiti – už centus kainuojantį vandenį plėšia ir 4 eurus.

Per pirmąjį metų pusmetį daugiau nei dvigubai šoktelėjo nutolusių gaminančių vartotojų skaičius – jų prijungta daugiau nei 13 tūkst., šeštadienį pranešė Energetikos ministerija. Bendras turinčių tokias elektrines skaičius šiuo metu siekia 22,6 tūkstančio. Ministerija skaičiuoja, kad gaminančių vartotojų skaičius pastaruosius trejus metus Lietuvoje išaugo septynis kartus ir absoliuti dauguma jų pasinaudoja skiriamomis dotacijomis. Gyventojams rugpjūti ketinama skelbti 32 mln.

Ne paslaptis, kad kelionių draudimas gali apsaugoti nuo netikėtų ir piniginei skaudžių išlaidų kelionės metu. Pavyzdžiui, neapsidraudus ir susirgus užsienyje, už paprasčiausias medicinos paslaugas vidutiniškai tenka pakloti 500 ar 700 eurų. Vis tik svarbu žinoti, kuriuos draudimus rinktis verta, o kurių – ne. Specialistų aiškinimu, draudimo paketai priklauso nuo kelionės pobūdžio.

Nuo liepos mėnesio įsigaliojo draudimas nemokamai dalyti vienkartinius plastikinius maišelius. Parduotuvės šį sprendimą palaikė, teigė prisidedančios prie tvarumo ir jo skatinimo. Vis tik kai kurie pastebi nelogiškų spragų, neva prekybininkai sako vieną, o daro kitą. Pirkėjai klausia, kodėl taip ekologija besirūpinančios parduotuvės maišelius apmokestino tik tada, kai buvo priverstos, ir kodėl uždėjo mažiausią įmanomą kainą.

Lietuvoje dirba tik kone trečdalis žmonių su negalia, o neįgaliuosius stumianti dirbti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija džiaugiasi, kad ilgalaikių bedarbių su negalia mažėja. Darbdaviai neįgaliųjų sako laukiantys išskėstomis rankomis, nes darbuotojų jau ir taip trūksta tūkstančiais. Cerebriniu paralyžiumi serganti ir prie vežimėlio prikaustyta Olga Griškalauskaitė nesnaudžia ir kas rytą rieda dirbti vienoje gamybinėje įmonėje – dėlioja segtuvus. „Pasiimu šablonus, pasiimu mechanizmus.

Europos ir Lietuvos įmonės toliau šeria Rusijos ekonomiką, lietuviškos ir vakarietiškos prekės už milijardus eurų nesustabdomais srautais keliauja į Azijos šalis, Gruziją, Kirgistaną ir kitas, o per jas pasiekia Rusiją. Pasauliniai prekės ženklai, karo pradžioje paskelbę, kad palieka šalį agresorę, ten grįžo kitais pavadinimais, o daug kas prekybos net nestabdė.

Į naujo karinio miestelio Šilalės rajone statybas vyko Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Jis su žmona lankėsi Šilalės rajone esančiame brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalione. Ten vyksta intensyvios statybos. Vietoj ten buvusio Žemės ūkio technikumo dygsta karinis miestelis. Jame galės apsigyventi pusė tūkstančio karių, jau dygsta kareivinės, štabo patalpos, garažai ir dirbtuvės karinei technikai bei sandėliai ir laisvalaikio zona.

Kėdainių rajono Krakių seniūnijos Milvidų kaime – detektyvas. Savaitgalį jau visame rajone žinomo savitarnos daržovių turgelio įkūrėja Angelė Jagminienė pranešė, kad sunaikintos visos jos augintos daržovės. Moteris neatmeta, kad tai gyvūnų ir paukščių darbas, tuo metu vietos gyventojai svarsto, kad galbūt moters darže galėjo pasidarbuoti ir dvikojai vagys. Nedideliame Milvydų kaime gyvenantys ūkininkai Jonas ir Angelė Jagminai žinomi visoje Lietuvoje.

„Aš tiek neuždirbu, kad važiuočiau į Palangą. Aš geriau dviem savaitėms į Tunisą“, – taip apie atostogas atsiliepia lietuvis Saulius. Šiais laikais planuotis atostogas Tunise ar kitur gali būti kur kas pigiau nei Lietuvos pajūryje. Naujienų portalui tv3.lt tai patvirtino iš atostogų Tunise grįžę lietuviai. Atostogauti užsienyje su visu pilnu paketu – viešbutis, maistas, kelionės – yra pigiau, aiškina jie.

Mažmeninės degalų kainos pastarąją savaitę pakilo visose trijose Baltijos valstybėse, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai – Lietuvoje, brangiausias benzinas – Estijoje, o dyzelinas brangiausias Latvijoje. Vidutinė 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje padidėjo nuo 1,534 iki 1,544 euro, Rygoje – nuo 1,614 iki 1,654 euro, Taline – nuo 1,699 iki 1,729 euro.

Baltijos šalyse veikiantis specializuotas Estijos kapitalo smulkaus kreditavimo bankas „Bigbank“ pranešė grynojo pelno per pusmetį susižėręs 21 proc. daugiau nei prieš metus – 17 mln. eurų. Grynosios palūkanų pajamos didėjo 17,6 proc. iki 46,7 mln. eurų. Paskolų portfelis per pusmetį išaugo 12 proc. iki rekordinės apimties – 1,5 mlrd. eurų, iš jų 693 mln. eurų sudarė vartojimo paskolos, 550 mln. eurų – kreditai verslui, 269 mln. eurų – būsto paskolos.

Naftos perdirbimo ir importo bendrovės „Orlen Lietuva“ gamyklos Mažeikiuose modernizavimui skirtas milžiniškas reaktorius Klaipėdą turėtų pasiekti kitą savaitę.  Reaktorių gabenantis nestandartinių krovinių laivas „Jumbo Jubilee“ penktadienį išvyko iš Norvegijos Kristiansundo uosto ir į Klaipėdą turėtų atvykti rugpjūčio 1-osios pavakarę, rodo laivų eismo sekimo portalas marinetraffic.com.

Trečiadienio vidurdienį Vilniuje prie Vyriausybės į mitingą susirinkę keli šimtai „lifosiečių“, kitų kėdainiečių bei nemažai žinomų politikų reikalavo, kad sankcijomis „Lifosą“ smaugianti Vyriausybė eitų į kompromisus ir padėtų išvengti suplanuoto gamyklos konservavimo bei išsaugotų žmonėms darbo vietas. Iš susirinkusios minios skambėjo: „Leiskite „Lifosai“ dirbti“, tačiau panašu, kad tokiems reikalavimams valdžia taip ir liko kurčia.