Pasak jo, numatomos kompensacijos neatitinka rinkos situacijos, kur už vieną gyvūną galima gauti iki 500 eurų, bei jų suteikimo tvarka nuvertina augintojų, kurie dėl sunkmečio šiuo metu nelaiko žvėrelių, turtą.
„Kituose kraštuose už patelę mokama po 300,400 ar 500 eurų, Danijoje pakilo gal iki 700 eurų. O Lietuvoje skaičiuoja su iš nieko paimtu skaičiumi, paėmus mintį, kad reikia uždaryti verslą su 1 mln. eurų“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė Č. Tallat-Kelpša.
„Mes turime auginti, kad ir sulaukdami nuostolių, jog išlaikyti bandą, kol krizė praeis. Dėl to Lietuvoje yra nemažai tuščių ūkių, kurie sustabdė veiklą, bet tai nereiškia, kad jie neturi planų. Ir jeigu jiems bus uždrausta, jie taip pat turės pretenzijų, nes jų turtas bus nuvertintas“, – aiškino jis.
Asociacijos vadovas žada Seimo sprendimą dėl kompensacijų už fermų uždarymą skųsti teismui, nes laiko jį nekonstituciniu ir teigia, kad šis pažeidžia Lietuvos teisę.
Tuo metu Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistės Gedvilienė sako, kad verslo požiūrį vertina kaip derybinę poziciją ir tikisi, kad galimas draudimas nereikš teisminių procesų. Taip pat, pasak jos, daugelis žvėrelių augintojų jau pasiruošę persiorientuoti.
„Kad verslo tokie sprendimai netenkina yra natūralu. Nes yra ir derybinė pozicija, ir noras būti šitoje industrijoje, bet link sprendimo eita ilgai. Man atrodo, kad dalis tų verslininkų jau yra ir pasiruošę, ir psichologiškai nusiteikę, bet bandoma dar griebtis paskutinio šiaudo ir derėtis, o paskui apie teismus kalbėti. Kiekvienas turi teisę skusti, bet aš tikiuosi, kad tokie sprendimai ir liks po teismų“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė A. Gedvilienė.
ELTA primena, kad įstatymo projekte numatyta, jog kailių fermų draudimo įstatymas įsigaliotų nuo 2024 m. sausio 1 d., nuo tada besiverčiantiems šia veikla būtų galima gauti kompensacijas. 2027 m. sausio 1 d. įsigaliotų draudimas verstis kailinių žvėrelių auginimo veikla.
Nutraukiantiems šią veiklą Aplinkos komitetas numato laiptuotos kompensacijos principą: verslą uždarę 2024 m. gautų 3 Eur už kiekvieną gyvūną, 2025 m. 2 Eur, o pasitraukę iš rinkos 2026 m. – 1 Eur.
Visiems vykdžiusiems kailinių žvėrelių auginimo veiklą būtų suteikiama galimybė gauti valstybės finansavimą naudotiems įrenginiams, kurie niekur kitur negali būti panaudojami kitais tikslais, tvarkyti. Dirbusiems tokio tipo fermose numatoma suteikti kompensacijas iš valstybės biudžeto.
Šiuo metu kailių fermas yra uždraudusios 19 Europos valstybių. Tokį sprendimą jau priėmusios ir kitos dvi Baltijos šalys, taip pat Austrija, Prancūzija, Airija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai ir kitos. Sprendimo be Lietuvos vis dar nepriėmė Rumunija, Bulgarija, Lenkija, Graikija ir Suomija.
