Lietuvos verslas

Nebeveikianti Ignalinos atominė elektrinė (IAE) po trijų nesėkmingų bandymų paskelbė naują rangovo konkursą, kuris pastatytų mažai ir vidutiniškai radioaktyvių trumpaamžių atliekų paviršinį atliekyną. IAE komunikacijos vadovė Natalija Survila-Glebova BNS teigė, jog atsižvelgiant į situaciją rinkoje projekto biudžetas padidintas, tačiau jo apimties neatskleidė. Anksčiau skelbta, kad atliekyno statybos kainuos apie 70 mln. eurų.

Viena didžiausių Lietuvoje baldų gamintojų bendrovė „Vilniaus baldai“ per praėjusius finansinius metus uždirbo 1,488 mln. eurų grynojo konsoliduoto pelno –  8,7 karto daugiau nei prieš metus, kai jis siekė 172 tūkst. eurų. Bendrovės konsoliduoti pardavimai nuo 2021 metų rugsėjo iki šių metų rugpjūčio siekė 100,7 mln. eurų – 1,4 proc. daugiau nei prieš metus, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė.

Ramūno Karbauskio valdoma žemės ūkio ir didmeninės prekybos įmonių grupė „Agrokoncernas“ 2021–2022 finansiniais metais uždirbo 630 mln. eurų – 26 proc. daugiau nei ankstesniais finansiniais metais, pranešė grupė.  „Rusijai užpuolus Ukrainą nutraukėme visus verslo ryšius su šalimis agresorėmis ir sėkmingai radome naujus tiekėjus iš Vakarų šalių. Nors trąšų kainos augo, jų poreikis sumažėjo neženkliai.

Daugiabučių namų finansavimo modelis yra išsisėmęs ir turi būti keičiamas, sako Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.  „Mano nuomone, šiandien tas finansavimo modelis, kuris yra taikomas, yra išsisėmęs, reikėtų ieškoti naujų sprendimų, naujo finansavimo modelio, kuris užtikrintų, kad renovacija vyktų pagal tą planą, kurį yra pasitvirtinusi Aplinkos ministerija“, – LRT radijui pirmadienį sakė D. Gedvilas.

Teisininkams pareiškus, kad grupės Seimo narių siekis įpareigoti prekybininkus netinkančius prekybai, bet saugius maisto produktus atiduoti labdarai, gali prieštarauti Konstitucijai. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas pirmadienį rengia diskusiją dėl maisto švaistymo. „Ieškome formų, kurios būtų teisingos ir teisėtos, kad kuo mažiau produktų, kurie, nebetinkami pardavimui, atsirastų labdaros organizacijose“, – BNS sakė komiteto vadovė konservatorė Aistė Gedvilienė.

Daiktų interneto prietaisų gamybos grupė „Teltonika IoT Group“ derasi su neįvardijama Taivano bendrove dėl bendro projekto Lietuvoje, tačiau nei galimų partnerių, nei projekto pobūdžio grupės savininkas kol kas neatskleidžia.   Pasak „Teltonikos“ įkūrėjo ir prezidento Arvydo Paukščio, derybos su taivaniečiais kol kas vyksta sunkiai, todėl bendrovė neatmeta, kad pasirinks kitus partnerius arba prašys Vyriausybės pagalbos derantis su Taivano atstovais.

2019 metais mirusio milijonieriaus verslininko Raimondo Karpavičiaus turtas toliau lieka areštuotas, galutinai nusprendė teismas.  Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) spalio 19 dieną atsisakė priimti Klaipėdos bendrovės „Karpis“ ir jos antrinių įmonių „Marijampolės pieno konservai“, Lukšių pieninė, Vilniaus „Ferogama“ bei Ispanijos „Rarkarpis“ prašymą panaikinti joms nuo 2018 metų gruodžio taikomas laikinąsias apsaugos priemones.

Vilniaus apygardos teismas turės iš naujo nagrinėti vandentvarkos bendrovės „Arginta“ ieškinį bankui „Luminor“ – banko prašoma pripažinti pasibaigusia Baltarusijos Vitebsko vandentiekio ir nuotekų tvarkymo įmonei „Vitebskvodokanal“ suteiktą garantiją ir grąžinti 0,6 mln. eurų užstatą.

Pirminės rinkos butų pardavimai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje rugsėjį, palyginti su rugpjūčio mėnesiu, toliau menko, tuo metu bendri rinkos pardavimai mažėjo tik Kaune. Tuo metu butų kainos didmiesčiuose nemažėjo, rodo Registrų centro, skelbimų portalų bei analitikų duomenys. Registrų centro duomenimis, rugsėjį Lietuvoje parduotų butų skaičius augo 4,4 proc. iki 2988, o per metus smuko 7,1 procento. Vilniuje rugsėjį parduotas 941 butas – 9,7 proc. daugiau nei rugpjūtį, tačiau 5,2 proc.

Daugelis darbuotojų senatvei kaupia papildomai, nes dalyvauja antrojoje pensijų kaupimo pakopoje. Sukaupę pakankamai lėšų, jie gali tikėtis papildomų mėnesinių išmokų – anuitetų. Kitaip nei įprastinė pensija, jie nėra didinami arba indeksuojami, tad nuvertėja augant prekių ir paslaugų kainoms. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kodėl pensijų anuitetai nėra indeksuojami dabar, kai infliacija viršija 20 proc.

Artėjant sunkmečiui, dalis įmonių mažina darbuotojų skaičių, tad jiems tenka ieškoti naujo darbo. Vieni greitai jį randa, kiti nusprendžia mokytis ir įgyti naują profesiją. Kursams, mokymams gyventojai išleidžia iki 4 tūkst. eurų. O jų organizatoriai teigia, kad pabaigus kursus įsilieti į darbo rinką galima per 2 mėnesius.

Kauno Aleksoto inovacijų pramonės parkas sieks per daugiau kaip 20 metų pritraukti 90 mln. eurų privataus kapitalo, sukurti 1,1 tūkst. naujų darbo vietų. Tai numatyta šią savaitę Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintame parko plėtros plane. Pagal šį planą iki 2046 metų buvusioje karinėje teritorijoje taip pat rengiamasi įkurti tris mokslo ir studijų institucijų filialus, įrengti verslo inkubatorių.

Gyventojai skundžiasi, kad augant kainoms vos suduria galą su galu. Todėl žmonės ieško ne tik papildomo uždarbio šaltinių, bet ir patarimų, kaip gyventi taupiau. Tačiau kursai ir seminarai apie taupymą irgi kainuoja, kai kurie net 400 eurų. Jų pardavėjai vardija naudas, kurias gaus kursų pirkėjai. O ekonomistai pirmiausia siūlo pradėti nuo nemokamų seminarų.

Vairuotojų, mėgstančių viršyti greitį, laukia liūdnos dienos, mat Lietuvos keliuose veikiančių greičio matuoklių skaičius didėja kone kasdien. Suklusti turėtų kiekvienas, nes įrengti prietaisai gali fiksuoti ne tik greitį, be to, artimiausiu metu šių įrenginių veiks dar daugiau.

Turkijos valdžia paskelbė žinią apie naują apgyvendinimo mokestį, kuris įsigalios jau netrukus. Tuo metu Lietuvos kelionių agentūros paaiškino, ar dėl šios priežasties, skrendant poilsinei kelionei į šią lietuvių pamėgtą šalį, taip pat padidės ir kelialapių kainos. Portalas „Duvar“ rašo, kad Turkijos Finansų ministerija priėmė sprendimą taikyti naująjį mokestį viešbučiams, stovykloms, svečių namams, taip pat vietoms, kurios siūlo apgyvendinimo paslaugas kalnuose.

Ne vienam gali atrodyti, kad sulaukus pensinio amžiaus pensija bus automatiškai pervedama į jų sąskaitą. Vis dėlto taip nėra – žmogus turi pats savarankiškai kreiptis į „Sodrą“ iki pensijos likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams, to nepadaręs – jos negaus. O pavėlavus praleista pensija bus grąžinta tik už 6 mėnesius. Anksčiau būdavo, pavėlavęs paprašyti pensijos, žmogus ją atgaudavo už 12 mėnesių ir šį terminą Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žada grąžinti, tačiau kada – nesako.

Gyventojai skaičiuoja, kad šiuo metu maisto produktai parduotuvėse brangsta kone kasdien. Šią savaitę apsilankę parduotuvėse žmonės nustebo, kad  kalafiorai pabrango dvigubai, kai kur jų kaina siekia beveik 4 eurus. Anot gyventojų, kalafiorų skandalas grįžta. Ši daržovė vėl tampa prabangos preke. Socialiniame tinkle „Facebook“ vilnietė pasidalijo, kad kalafioro kaina siekia 3,99 euro. Tiesa, jeigu pavyks rasti akciją, jis kainuos 3,29 euro.  „Tokios kainos kosmosas.

Vidutinė benzino kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo vienu centu, tačiau jis išlieka pigiausias Baltijos šalyse, o dyzelinis kuras brango maždaug keturiais centais, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Benzino litras spalio 10–17 dienomis šalyje vidutiniškai kainavo 1,70 euro (1 centu mažiau nei prieš savaitę), o dyzelinis kuras – 1,91 euro (4 centais daugiau). LEA duomenimis, degalai Lietuvoje buvo pigiausi Baltijos šalyse.

Prekybos tinklo „Maxima LT“ komunikacijai laikinai vadovaus bendrovės rinkodaros vadovė Renata Kežionienė. Ji pakeis įmonės Korporatyvinių reikalų ir komunikacijos departamento vadovę Ernestą Dapkienę, departamentui vadovavusią penkerius metus, pranešė „Maxima LT“. E. Dapkienė ketina karjerą tęsti ne grupės įmonių veikloje.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ valdybos narys Artūras Vilimas traukiasi iš pareigų. A. Vilimas penktadienį pareiškė apie savo atsistatydinimą dėl asmeninių priežasčių nuo lapkričio 5 dienos, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė. „Litgrid“ valdyboje dirba Tomas Varneckas, Gediminas Karalius, Domas Sidaravičius ir jai pirmininkaujantis Algirdas Juozaponis. 97,5 proc.

Lietuvos ir užsienio verslininkų valdoma maisto technologijų įmonė „Divaks“ sukūrė gamybos iš vabzdžių baltymų technologiją ir Marijampolės laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) suplanavo pirmąją Lietuvoje pramoninę vabzdžių – didžiųjų milčių veisimo ir perdirbimo gamyklą. Planuojama, kad gamykla pradės veikti 2024 metų viduryje, o visą pajėgumą ji turėtų pasiekti dar po poros metų. Joje dirbs apie 100 žmonių, pranešė bendrovė.

Daiktų interneto prietaisų gamybos grupė „Teltonika IoT Group“ penktadienį Molėtuose oficialiai atidarė apie 34 mln. eurų kainavusį aukštųjų technologijų centrą, kuriame per artimiausius dvejus planuoja įdarbinti apie 500 žmonių.

Savo vestuves darbo metu surengusiam bendrovės „Neringos vanduo“ vadovui Dangerui Aleksandrovui Neringos savivaldybėje sudaryta komisija siūlo skirti įspėjimą. Anot komisijos, darytina išvada, kad D. Aleksandrovas nesilaikė teisės aktų reikalavimų ir nesikreipė į darbdavį dėl kasmetinių atostogų ar tikslinių atostogų suteikimo, nuotolinio darbo, pranešė Neringos savivaldybė.

Per pastarąją savaitę visose trijose Baltijos valstybėse pabrango dyzelinas, benzinas – tik Latvijoje, tuo tarpu Lietuvoje ir Estijoje jo kainos buvo stabilios, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausiais tiek benzinas, tiek ir dyzelinas – Lietuvoje, aukščiausios benzino kainos išliko Estijoje, o brangiausias dyzelinas tapo Latvijoje.

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina paaugo po trijų mėnesių iš eilės mažėjimo – rugsėjį ji siekė 526,6 euro už toną ir buvo 2,9 proc. didesnė nei rugpjūtį. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina per mėnesį mažėjo 3,2 proc. iki 416,2 euro, skelbia  Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Per metus – rugsėjį, palyginti su 2021 metų rugsėju - pieno supirkimo kaina augo 55,4 procento.

Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys bei Centrinės ir Rytų Europos valstybės, vis dar patiria iššūkių susigrąžinant užsienio turistų srautus į ikipandeminį lygį, sako ekonomikos ir inovacijų viceministras. Anot Vinco  Jurgučio, Lietuvoje tiek liepą, tiek rugpjūtį jų srautas siekė 56 proc. 2019 metų lygio, todėl būtina ieškoti būdų, kaip šį atsigavimą spartinti.

Europos Sąjungos (ES) lyderiams iš esmės sutarus įvesti dujų kainų lubas, BNS kalbinti ekspertai sako, kad Lietuvai toks modelis būtų naudingas, tačiau jie pasigenda aiškumo dėl tokio modelio finansavimo.  Pasak energetikos eksperto, buvusio energetikos ministro Arvydo Sekmoko, lieka neaišku, kiek viršutinė dujų kainų riba bus žemesnė už jų kainą rinkoje ir kaip bus kompensuojamas kainų skirtumas. „Pasakysiu paprastai – kol nesutarta dėl visko, nesutarta dėl nieko.

Lietuvos valdžios skola antrąjį šių metų ketvirtį siekė 24,2 mlrd. eurų ir sudarė 39,6 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo vienas mažesnių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Latvijos valdžios skola siekė 15,1 mlrd. eurų ir sudarė 41,6 proc. BVP, o Estijos – 5,7 mlrd. eurų arba 16,7 proc. BVP. Estijos valdžios skola buvo mažiausia visoje ES.  Labiausiai prasiskolinusia šalimi išlieka Graikija, kur valdžios skola sudarė 182,1 proc. BVP.

Europos Sąjungai priimant sprendimus dėl gamtinių dujų kainų lubų, reikia įvertinti, ar iš dujų pagaminta pigesne elektra nesinaudos trečiosios šalys, sako Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega. Pasak jo, taip pat būtina įvertinti, kas finansuos lubas viršijančias dujų kainas.  „Yra įvairiausių papildomų niuansų, prie kurių mes visi turime padirbėti.

Artėjant minėjimo ir šventinėms dienoms, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad dirbantieji turi pasinaudoti šiomis dienomis atminimo pagerbimui, poilsiui, susitikimui su šeima ir draugais. Tačiau yra tokių gamybos ir aptarnavimo sektorių, kur darbas negali sustoti net ir šventinėmis dienomis. Todėl: švenčių dieną dirbama tik su darbuotojo sutikimu, išskyrus atvejus, kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą ar kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais (DK 123 str.

Sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje praėjusių metų pabaigoje siekė 27,1 mlrd. eurų – 13,2 proc. daugiau nei 2020-ųjų pabaigoje.  Investicijos didėjo visose apskrityse, labiausiai – Telšių (17,8 proc.), Panevėžio (17,7 proc.), Alytaus ir Kauno (po 16,6 proc.) apskrityse, pranešė Statistikos departamentas. Telšių apskrityje didžiausias augimas buvo Telšių rajono savivaldybėje (61 proc.), Panevėžio apskrityje – Pasvalio rajono, (51,2 proc.

Lietuvą jau galima vadinti pasaulio finansinių technologijų (fintech) sektoriaus lydere, sako asociacijos „Fintech Hub LT“ vadovė Vaiva Amulė.    „Tai rodo mokėjimai – 60 proc. visų mokėjimų Europoje vykdomi iš Lietuvos, per Lietuvą“, – penktadienį LRT radijui teigė V. Amulė.   Vėliau jos atstovas patikslino, kad V. Amulė kalbėjo apie momentinius mokėjimus, kurie Lietuvoje sudaro daugiau nei 60 proc. visų mokėjimų.

Telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“ pardavimai per devynis šių metų mėnesius išaugo 6,7 proc. – iki 328,2 mln. eurų, penktadienį pranešė bendrovė. Trijų ketvirčių pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) padidėjo 5,3 proc. ir pasiekė 111,6 mln. eurų, o grynasis pelnas per metus pakilo 0,5 proc. ir sudarė 41,7 mln. eurų. Laisvieji pinigų srautai per devynis mėnesius šiemet sumažėjo 36,2 proc. – iki 40,1 mln. eurų.

Kėdainių tilto per Nemuną Kaune statybos konkurse atmestos visos paraiškos – trijų bendrovių pasiūlytos kainos viršijo Kauno savivaldybės numatytą 72,6 mln. eurų sumą. Miesto valdžia ruošiasi naujam tilto rangovo konkursui. Liepą paskelbto konkurso terminas buvo pratęstas du kartus, tačiau rugsėjį jis baigėsi savivaldybės sprendimu atmesti visas paraiškas. „Tiekėjų bendra pasiūlymo kaina viršijo konkurso sąlygose nurodytą galimą maksimalią 72,6 mln.

Bendrijos lyderiams penktadienio naktį iš esmės sutarus įvesti dujų kainų lubas, prezidentas Gitanas Nausėda tai vadina didžiausiu žingsniu pirmyn. „Mes priėmėme sprendimus dėl dujų kainų ribojimo didmeninėje prekyboje, taip pat dėl kainų lubų nustatymo elektros generavimui naudojamoms dujoms. Tai turbūt yra didžiausias žingsnis į priekį, lyginant su ankstesniais Europos Komisijos pasiūlymais“, – Lietuvos žurnalistams Briuselyje po posėdžio sakė šalies vadovas.

Nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kad pastaruoju metu būsto pardavėjų lūkesčiai Lietuvoje mažėja, todėl būsto kainos po truputį krenta. Tačiau po kelių mėnesių esą jau galime matyti ir reikšminga kainų mažėjimą. Sprendžiant iš parduodamų NT skelbimų, šiuo metų pigiausiai būstą Lietuvos didmiestyje galima įsigyti už beveik 25 tūkst. eurų, o brangiausiam įsigyti neužteks ir 1 mln. eurų. Nemaža dalis naujo būsto perkama imant paskolas.

„Paysera“ perspėjo savo klientus apie nutekėjusius piratinės svetainės „Filmai.in“ naudotojų paskyrų duomenis. Bendrovės pranešime, kuris buvo išsiųstas klientams, teigiama, kad pradėjo siausti internetiniai sukčiai, kurie iš asmenų bando išvilioti pinigus. „Paysera“ kibernetinio saugumo ekspertai internete aptiko „Filmai.in“ svetainės nutekėjusius jos naudotojų paskyros duomenis: vardus ir pavardes, el. pašto adresus ir telefono numerius.

Kitų metų biudžeto projektas stringa Seimo Biudžeto ir finansų komitete, nes komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas bei kai kurie kiti politikai nepritaria, kad maitinimo įstaigoms mažesnis PVM tarifas galiotų pusmetį – siūloma, kad jis galiotų ilgiau. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad šis klausimas 2023-ųjų biudžete nėra esminis ir pabrėžia, kad prieš pusantrų metų su verslininkais tartasi ne dėl to. „Vertinu kaip Seimo narių atskirą nuomonę, kuri skiriasi nuo Vyriausybės.

Jeigu pensinis amžius Lietuvoje nebus keičiamas, ilgainiui šalis susidurs su finansinėmis problemomis. Pensijų didinimui gali pritrūkti mokesčių pinigų. O jeigu jų bus skolinamasi, tai paskolų aptarnavimui bus išleidžiama tiek, kad neužteks lėšų kitų viešųjų paslaugų tinkamam finansavimui. Norint išlaikyti stabilią pensijų sistemą ir užtikrinti, kad ateityje pensijos sudarytų didesnę buvusio atlyginimo dalį, Lietuvai reikėtų ilginti pensinį amžių.

Valstybės valdomos naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorės „Klaipėdos nafta“ stebėtojų tarybos nariais išrinkti Mantas Šukevičius, Robertas Vyšniauskas ir įmonės akcininkės atstovė Dovilė Kavaliauskienė.  Jie išrinkti ketverių metų kadencijai akcininkų susirinkime ketvirtadienį, pranešė bendrovė. 10,41 proc. įmonės akcijų valdantis koncernas „Achemos grupė“ siūlė savo kandidatus į tarybą: „Achemos“ valdybos narį Liną Vidauską bei grupės vadovę Irmantę Kimienę.

Išaugus vilniečių, besikreipiančiųjų dėl šildymo, vandens kompensacijų ir pašalpų, srautams sostinės gyventojai jas galės užsisakyti savarankiškai telefonu, ketvirtadienį pranešė Vilniaus miesto savivaldybė. Savivaldybė BNS nurodė, jog lyginant 2021 metų laikotarpį nuo rugsėjo 1 iki spalio 19 dienos su 2022-ųjų tuo pačiu laikotarpiu, besikreipiančiųjų dėl kompensacijų skaičius išaugo tris kartus.

Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) ketvirtadienį pasirašyta trišalė sutartis dėl bandomojo priešgaisrinės saugos modelio Radviliškyje.  Dokumentą pasirašė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, Radviliškio rajono meras Vytautas Simelis ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Saulius Greičius.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, sako Lietuvos siekis diversifikuoti rinkas pasiteisino – sparčiai auga lietuviškų prekių eksportas ir į Indijos bei Ramiojo vandenyno regiono šalis.

Bankomatuose, kortelių skaitytuvuose ir kitais būdais išgrynintų pinigų kiekis pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su pernai tuo pat laiku, išaugo 15 proc. iki 5,1 mlrd. eurų, skelbia Lietuvos bankas (LB). Mokėjimo kortelėmis sausį-birželį tam pasinaudota apie 31 mln. kartų, arba 7 proc. daugiau nei pernai (apie 25 mln. kartų), pranešė Lietuvos bankas (LB).   Pasak jo, šiemet daugiau pinigų paimta dėl atlaisvintų pandemijos ribojimų, įtakos tam darė ir karas Ukrainoje.

Praėjus daugiau nei savaitei po to, kai Vyriausybė Seimui pristatė 2023 metų valstybės biudžeto projektą, parlamentarai pradėjo teikti siūlymus papildomai finansuoti kai kurias sritis.   Jau įregistruota 10 dešimt pasiūlymų skirti kiek daugiau negu 14 mln. eurų. Ankstesniais metais jų būdavo kur kas daugiau.     Valdantieji konservatoriai kol kas jokių siūlymų nepateikė.

Lietuvos ekonomika kitais metais augs greičiau nei kitose šalyse ir sieks apie 1,3 proc., sako Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vyriausiasis ekonomistas Alvaras Pereira. Jo teigimu, Lietuvai norint išlikti konkurencinga būtina tęsti pradėtas reformas. „Tikrai bus sulėtėjimas, bet Lietuvos ekonomika augs 1,3 proc. (2023 metais – BNS) – greičiau nei kitose šalyse. Bet tai priklausys nuo karo, nuo kitų šalių ekonomikų.

Lietuvos bankas finansinių technologijų bendrovei „Paysera“ po 1,5 metų trukusio įmonės pasiruošimo suteikė tarpusavio skolinimo operatoriaus licenciją.    „Skolinimą „žmogus-žmogui“ pridėsime prie kitų paslaugų mūsų klientams, kurie galės patogiai investuoti bei pateikti prašymą paskolai toje pačioje aplinkoje, kurioje tvarko savo asmeninius finansus arba naudojasi kitomis mūsų paslaugomis”, – pranešime sakė įmonės vadovo pavaduotoja Žydrūnė Putelytė.

Lietuva skatins vandenilio – vienos švariausių alternatyvių degalų rūšių – naudojimą transporte bei žada sukurti tam reikalingą infrastruktūrą, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. „Lietuva iki 2030 metų planuoja ne tik paskatinti visų rūšių vandenilinių transporto priemonių – lengvųjų, autobusų ir vilkikų – įsigijimą, bet ir sukurti joms reikalingą vandenilio papildymo infrastruktūrą. Tikimės, kad pirmoji vandenilio papildymo stotelė šalyje bus 2024 metų pabaigoje.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigia, jog europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ atkarpa nuo Kauno iki Rygos bus pastatyta pirmiausia.  „Esame padarę visus veiksmus, kad atkarpa nuo Kauno iki Rygos yra brandžiausia ir neabejoju, iš visų atkarpų pastatyta bus pirmiausia“, – bendroje su Latvijos transporto ministru spaudos konferencijoje Vilniuje ketvirtadienį sakė M. Skuodis.