Lietuvos verslas

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Seimui teikiant kitų metų biudžeto projektą,  neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) didinimas, kai kurių lengvatų pratęsimas bus „iškirpti“ ir mokesčių reformos ir teikiami su biudžetu.  „Vienas įstatymo projektas jau pateiktas, tas, dėl kurio vyksta daug diskusijų.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys kas mėnesį gauna beveik pusės tūkstančio eurų vadinamuosius butpinigius, už juos nuomojasi butą iš savo sūnaus, antradienį pranešė portalas „15min“. Kaip nurodoma V. Rupšio privačių interesų deklaracijoje, butą jis nuomojasi nuo 2021 metų. Generolas teigia, kad moka sūnui už nuomą ne rinkos kainą, o perpus pigiau.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ antrinei bendrovei „LTG Infra“ galutinai nepavyko sumažinti tiltų rekonstrukcijos rangos sutarčių su bankrutuojančia įmone „Terebro“ vertės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) rugsėjo 28 dieną galutinai atmetė įmonės skundus ir paliko nepakeistus Lietuvos apeliacinio teismo šių metų sausio ir balandžio sprendimus.

Nacionalinio transliuotojo LRT taryba antradienį trečią kartą šiemet bandys išrinkti įstaigos generalinį direktorių. Per pastaruosius du konkursus perrinkimo siekianti LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir komunikacijos specialistas Aistis Zabarauskas surinkdavo po vienodą balsų skaičių, todėl direktorius nebuvo išrenkamas.

Lietuvoje artėjant šildymo sezonui gyventojai vėl dairosi darbo užsienyje. Tačiau įdarbinimo specialistai pastebi, kad dirbti svetur apsimoka ne visada. Anot jų, ten algos tik šiek tiek didesnės, o pragyvenimui išleisti tenka kur kas daugiau nei Lietuvoje. Vidutiniškai užsienyje nekvalifikuoti sandėlio darbuotojai uždirba apie 2000 eurų popieriuje. Portalo tv3.lt skaitytoja Laura pasakojo ir skaičiavo, kad Lietuvoje uždirba dvigubai mažiau nei užsienyje.

Europinio geležinkelio „Rail Baltica“ atšakos Kaunas-Palemonas statybos generalinė rangovė – Vokietijos kapitalo Estijos įmonė „Leonhard Weiss“ vienai didžiausių šalies statybos kompanijų „Autokausta“ turi sumokėti daugiau nei 120,6 tūkst. eurų už atliktus, bet neapmokėtus darbus bei 6 proc. metų palūkanas. Apeliacinis teismas rugsėjo 27 dieną iš dalies pakeitė Kauno apygardos teismo šiemet kovą priimtą sprendimą ir patenkino „Autokaustos“ prašymą priteisti 6 proc.

Kol vieniems indaplovė bute yra prabanga, kitiems nuosavas SPA, kiaurą parą budinti apsauga ar net grįžimas namo privačiu lėktuvu yra paprasčiausia kasdienybė. Vos keli metrai iki upės ar jūros, vakarėliams ar vynui skirti rūsiai, 200 kv. m. plotą viršijančios terasos ir moderniausi interjero sprendimai – tv3.lt redakcija pasidomėjo, ką galima rasti brangiausiai pardavinėjamuose būstuose Lietuvoje.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ elektros perdavimo aukštos įtampos tinklais paslaugos kainos viršutinė riba kitąmet bus 1,329 cento už kWh – 2,03 karto didesnė nei nustatyta šiemet (0,654 cento). Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pirmadienį nustatė tokią viršutinę ribą.

Pirmadienį paskelbtas Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) vadovo konkursas. Kaip pranešė Vyriausybė, kandidatų prašymų per Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą laukiama iki spalio 16 dienos.

Privalomojo sveikatos draudimo fondas (PSDF) kitais metais bus subalansuotas – įplaukos ir išlaidos turėtų siekti 3,461 mlrd. eurų, arba 13,5 proc. daugiau nei suplanuota šiemet. Tai numato PSDF 2024 metų biudžeto projektas, jį šią savaitę turėtų svarstyti Vyriausybė, o vėliau galutinai tvirtins Seimas. Pagrindinę įplaukų dalį sudarys „Sodros“ administruojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir su jomis susijusios sumos – jos sieks 3,271 mlrd. eurų – 17,7 proc.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) taryba pirmadienį priėmė sprendimą nestreikuoti, pasirašys atnaujintą šakos kolektyvinę sutartį. „Nusprendėm pritarti derybose pasiektiems susitarimams ir pasirašyti šakos kolektyvinės sutarties atnaujinimą“, – BNS pirmadienį po LŠMPS tarybos posėdžio patvirtino profesinės sąjungos vadovas Egidijus Milešinas.

Konkurencijos taryba žada įvertinti Lietuvos banko (LB) pasiūlymą įstatymu įtvirtinti, kad draudikai negalėtų mokėti komisinio atlygio tarpininkams už kiekvieną sutartį ir vietoj to turėtų mokėti fiksuotą atlygį. Tarybos ekspertai su LB yra aptarę tokios žingsnio rizikas, tačiau centrinis bankas jiems nepateikė įvertinti konkrečių siūlymų, todėl taryba tai žada daryti savo iniciatyva.

Didelė dalis gyventojų senatvės pensiją kiekvieną mėnesį gauna į banko kortelę. Tačiau tūkstančiams ji pristatoma ir gyvai į namus ar kitu nurodytu adresu. Taip pensijas dažniausiai pristato Lietuvos pašto laiškininkai. Tačiau netrukus trečdalis jų bus atleisti. Vadinasi, vietoje atleistų darbuotojų dalį pensijų į namus nešios kiti laiškininkai.

Vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 18,5 proc., tuo metu gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške brango 6,4 proc. Tuo metu biokuro kainos praėjusią savaitę šalyje padidėjo beveik 1,8 proc., pirmadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Rugsėjo 25–spalio 1 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) Lietuvoje vidutiniškai kainavo 90,2 euro, kai prieš savaitę kaina siekė 110,6 euro.

Vokietijos prekybos tinklas Lietuvoje buvo vienintelis iš visų didžiųjų tinklų, kurio parduotuvėse, be kelių išimčių, pirkinių krepšių nebuvo. Pirkėjai turėjo prekes arba neštis rankose, arba joms ieškoti metalinio vežimo. Tačiau atsižvelgdamas į pirkėjų pageidavimus bei sudarydamas galimybę apsipirkti greičiau ir patogiau, „Lidl“ prekybos tinklas visose šalies parduotuvėse klientams pasiūlys pirkinių krepšelius, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Naujienų portalas tv3.lt rugsėjo mėnesį buvo antras skaitomiausias Lietuvoje. Daugelį kitų portalų jis lenkė ne tik pagal pagrindinį kriterijų – vienos dienos auditoriją, bet ir pagal viso mėnesio skaitytojų skaičių, taip pat jų naršymui praleistą laiką. Kiekvieną rugsėjo dieną tv3.lt sulaukė vidutiniškai po 433 tūkst. realių vartotojų (angl. real users), rodo naujausi viešai skelbiami „Gemius Audience“ duomenys.

Lietuvos naujų lengvųjų automobilių registravimas rugsėjį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, mažėjo 0,5 proc. iki 2,5 tūkstančio. Greitojo reeksporto mastai išliko nedideli: 63 įregistruotų naujų automobilių buvo išregistruota iki mėnesio pabaigos, o dar 10 bus išregistruota artimiausiu metu, remdamasi „Regitros“ preliminariais duomenimis, pirmadienį skelbia bendrovė „AutoTyrimai“. Rugsėjį asmeninių automobilių registravimas padidėjo 2 proc. iki beveik 2,3 tūkst.

Prognozuojama elektros rinkos kaina 2024 metais 9,472 cento už kilovatvalandę (kWh), o pirmąjį pusmetį – 9,753 cento – beveik keturiskart mažesnė nei šiemet, pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).  Antrajam šių metų pusmečiui nustatyta rinkos kaina buvo 11,182 cento. Prognozuojama rinkos kaina naudojama viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžetui bei visuomeninei elektros kainai apskaičiuoti.

Lietuvos bankui (LB) siūlant įstatymu įtvirtinti, kad draudikas negalėtų mokėti komisinio atlygio tarpininkui už kiekvieną sutartį ir vietoj to turėtų mokėti fiksuotą komisinį atlygį, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos vadovas Giedrius Rimša teigia, kad tokie ribojimai sunaikintų draudimo agentų tinklą ir labai apribotų konkurenciją.

Nedarbas rugpjūtį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje augo 0,1 punkto, o per mėnesį – sumenko 0,3 punkto ir rugpjūtį siekė 6,1 procento. Rugpjūtį darbo neturėjo 94 tūkst. žmonių, iš jų 7 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus mažėjo 2,8 punkto iki 8,6 procento. Latvijoje nedarbas siekė 6,6 proc. – 0,4 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito. Estijoje – 7,6 proc.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje per savaitę sumažėjo 18 proc., Estijoje – 15 proc. ir visose Baltijos šalyse vidutiniškai siekė 90,2 euro už megavatvalandę (MWh). Kitose Europos šalyse elektros kainos daugiausiai kilo. Lenkijoje vidutinė savaitės kaina didėjo 4 proc. iki 110,7 euro, Vokietijoje – 33 proc. iki 106,1 euro, Prancūzijoje – 35 proc.

Ar norėtumėte, kad šviežių produktų šaldytuve ištisus metus netrūktų tam neišleidžiant nė euro? Tai netrukus virs realybe: prekybos tinklas „Iki“ skelbia gimtadienio žaidimą, kurio staigmena – net 31 „magiškas“ šaldytuvas pirkėjams su 3000 eurų vertės čekiais apsipirkimui „Iki“ parduotuvėse. Nudžiuginsiančių prizų paruošta ir daugiau. Jau 31-ąjį gimtadienį pradedantis švęsti prekybos tinklas „Iki“ ir toliau tęsia tradiciją šia proga apdovanoti pirkėjus bei taip jiems padėkoti.

Lietuvos bankas (LB) siūlo investicinio gyvybės draudimo produktų platintojams  nustatyti fiksuotą komisinį atlygį. Be to, siūloma įpareigoti draudikus arba tarpininkus patarti klientui, ar produktas jam yra tinkamas.  LB siūlo Draudimo įstatyme nustatyti, kad draudikas negalėtų mokėti komisinio atlygio tarpininkui už kiekvieną sutartį ir vietoj to mokėti fiksuotą komisinį atlygį.

Darbuotojų iš Europos Sąjungos skaičius Lietuvoje pirmąjį šių metų pusmetį sumažėjo 11,3 proc., o iš trečiųjų šalių – 2,4 proc., pirmadienį paskelbė Užimtumo tarnyba. Tarnybos atlikta stebėsena rodo, kad šiuo metu Lietuvoje dirba 127,3 tūkst. užsieniečių, iš kurių 117,9 tūkst. – iš trečiųjų šalių, 9,4 tūkst. – iš ES.  „Palyginti su metų pradžia, dirbančiųjų iš trečiųjų šalių skaičius šiek tik mažėjo, tačiau keitėsi atvykėlių šalių geografija.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis išvyko darbo vizito į Saudo Arabiją, kur su šios šalies ministrais, pareigūnais ir verslo atstovais aptars bendradarbiavimo galimybes transporto ir logistikos srityse, dalyvaus Pasaulinės pašto sąjungos neeiliniame kongrese. Vizito metu numatomi M. Skuodžio susitikimai su Saudo Arabijos transporto, investicijų ministrais, Arabijos prekybos rūmų tarybos pirmininku ir informacinių ir ryšių technologijų viceministru, pranešė ministerija.

Suvainiškyje (Rokiškio rajone) uždaroma vienintelė čia esanti maisto ir kitų prekių parduotuvė. Savininkai sako, kad prekyba nuostolinga, nes gyventojai miršta ir pirkėjų mažai beliko. Nusprendę nutraukti veiklą, išdalijo produktus pusvelčiui, o juodąjį skolininkų sąrašą, kurį turi dažna kaimo parduotuvė, žada sudeginti. Artimiausia vieta, kur vietiniai gyventojai gali įsigyti maisto produktų – Latvijoje, už 5 km esanti parduotuvė.

Pirmadienį pradėta platinti nauja vienerių metų trukmės Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisija, už kurią bus mokama 3,8 proc. metinių palūkanų. Taupymo lakštų emisija bus platinama spalio 2-16 dienomis, o išperkama 2024 metų spalio 17 dieną, pranešė Finansų ministerija. VTL galima įsigyti per Finansų ministerijos atrinktus platintojus – „Swedbank“ arba SEB bankus. Per rugpjūtį vykusį pirmosios VTL emisijos platinimą  gyventojai įsigijo VTL už 65,7 mln.

Nepaisant Rusijos pradėto karo Ukrainoje ir Lietuvos draudimo vežti baltarusiškas kalio trąšas, kai kurios Lietuvos įmonės vis dar importuoja tūkstančius tonų rusiškų trąšų – joms Europos Sąjungos (ES) sankcijos taikomos tik iš dalies. Didieji šalies trąšų prekybininkai importą iš Rytų nutraukė dėl karo Ukrainoje, tačiau kai kurios įmonės jas iš Rusijos perka  siekdamos didesnio pelno, teigia rinkos dalyviai.  Šiemet sausį–liepą į Lietuvą įvežta 55,6 tūkst.

Rugsėjį vidutinei elektros kainai pakilus iki didžiausios šiemet, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas Renatas Pocius teigia, kad ji augo dėl objektyvių priežasčių, o rinka yra stabili ir kaina ateityje išliks panaši, kaip dabar.

Dėl sustiprintų aviacijos saugumo ir patikros procedūrų Vilniaus oro uoste driekiantis eilėms, Lietuvos oro uostų (LTOU) vadovas Simonas Bartkus teigia, kad neseniai atliktas oro uosto saugumo auditas nėra pagrindinė procedūrų griežtinimo priežastis.

Nuo spalio 1 dienos griežtėjant laikinų leidimų išdavimo tvarkai dirbti Lietuvos oro uostuose, Civilinės aviacijos asociacija (CAVIA) nerimauja, kad leidimų reikės laukti kur kas ilgiau, o aviacijos verslui pritrūks darbuotojų. Tuo metu Lietuvos oro uostai teigia, kad tvarką būtina keisti dėl Europos Komisijos įpareigojimo, tačiau atmeta nuogąstavimus, kad pokyčius kaip nors pajus keleiviai.

Vyžulionių dvaro sodybos rūmus Vilniaus rajone už 515 tūkst. eurų įsigijo verslininko Dariaus Nedzinsko valdoma bendrovė „Danhaus LT“, rodo Registrų centro duomenys. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, rugsėjo 26 dieną įregistruota turto pirkimo-pardavimo sutartis, kuria „Danhaus LT“ iš Turto banko įsigijo centrinius dvaro rūmus su pastatais Vyžulionių kaimo pakraštyje, Vyžulėnų ežero pakrantėje. D. Nedzinskas patvirtino įsigijęs rūmus, tačiau neatskleidė, ką planuoja su jais daryti.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė šią savaitę lankysis Japonijoje, kur su valdžios ir verslo atstovais aptars investavimo galimybes Lietuvoje ir tolesnį šalių bendradarbiavimą. „Japonija yra itin svarbi Lietuvos partnerė, su kuria stipriname verslo, mokslinį ir technologinį bendradarbiavimą, taip pat siekiame ieškoti naujų inovacijų stiprinimo galimybių. Praėjusiais metais prekių apyvarta tarp šalių siekė 191 mln. eurų.

Buvęs „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) keleivių vežimo bendrovės „LTG Link“ vadovas Linas Baužys pirmadienį pradėjo vadovauti valstybės valdomai Ignalinos atominei elektrinei (IAE). „Savo karjeros kelyje esu dirbęs skirtingose energetikos įmonėse, paskutinius šešerius metus dirbau susisiekimo srityje, todėl džiaugiuosi sugrįžęs į energetikos sektorių.

Šiaulių apygardos teismas „Grigeo Klaipėda“ byloje pirmadienį turėtų skelbti ar kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą bei Konstitucinį Teismą.

Nors gyventojai įspėjami saugotis sukčių, dalis jų vis tiek lieka apgauti. Žmonių naivumas ir patiklumas kainuoja tūkstantines sumas. Būtent tiek prarado pensininkė iš Vilniaus. Moteris piktinasi, kad bankas jai nepadėjo išsaugoti pinigų, o priešingai, rezervuotą sumą atidavė sukčiams. Tačiau bankas aiškina, kad viską darė laikydamasis taisyklių ir lėšas rezervuoja, kad jos nebūtų išleistos kitiems dalykams.

Lietuvos namų ūkiams ir verslams aktualios 6 mėnesių EURIBOR palūkanų normos rugsėjo antrojoje pusėje peržengė 4 proc. ribą ir pasiekė aukščiausią lygį per pastaruosius 15 metų. Visgi Eltos kalbinti specialistai tvirtina – 4 proc. ribos peržengimo poveikis yra labiau psichologinis, o rinkos nesitiki tolimesnio palūkanų normų augimo.

Gyventojai piktinasi, kad daugiabučių kiemuose dažnai trūksta automobilių stovėjimo vietų. Vienintelė išeitis – įsigyti nuosavą stovėjimo vietą. Tačiau taip padaręs vilnietis skundžiasi, kad kaimynas jo teisėtą nuosavybę užgrobė. Nekilnojamo turto (NT) specialistai pataria įrengti užraktą arba kviesti policiją. O Seimo nariai siūlo griežtinti baudas, pastačiusiems automobilį ne savo vietoje.

Prasidėjus rudeniui, daugėja sergančių gyventojų. „Sodra“ skaičiavo, kad rugsėjį sulaukė daugiau ligos išmokų prašančių žmonių. Tačiau įspėja, kad dėl jos būtina pateikti prašymą, kitaip pinigų gyventojai negaus. Be to, sergantys darbuotojai turėtų likti namuose, kitaip iš jų ligos išmoka gali būti atimta. Tačiau daugiausiai gyventojai skundžiasi painia tvarka dėl prašymų pateikimo. Portalo tv3.lt skaitytoja Ingrida pasakojo, kad užpernai baigė universitetą ir pradėjo dirbti.

Būsto rinkos aktyvumas – nukritęs, tačiau tiek naujos, tiek ankstesnės statybos gyvenamasis nekilnojamasis turtas (NT) ryškiau pigti neturėtų, mano analitikai. Anot NT rinkos tyrimų įstaigos „Realdata“ vadovo Arnoldo Antanavičiaus, dabartinis parduodamo būsto tempas plėtotojams nėra „komfortiškas“, bet paklausa išlieka pakankamai aukšta. Ankstesnės statybos būstų kainos laikosi stabiliai, o nuomos turėtų mažėti, dar prognozuoja jis.

Kompensacijų dalijimas už šildymą – griežtinamas. Nuo šiol jas gaus kur kas mažiau gyventojų nei praėjusį šildymo sezoną. Taip nusprendė Seimas. Dabar dalijant kompensacijas bus skaičiuojamos ne tik šeimos pajamos vienam asmeniui, bet ir tai, kiek turto šeima valdo ir kokia yra jo vertė.

Valstybinė darbo inspekcija primena apie Darbo kodekse numatytą teisę darbuotojams, kurie turi šeiminių įsipareigojimų, pasinaudoti tam tikromis papildomomis garantijomis, rašoma pranešime. Papildomos garantijos užtikrina geresnes galimybes siekiant suderinti šeimos gyvenimą ir profesinę veiklą, taip pat sudaro sąlygas bendrai abiem tėvams dalytis šeimos rūpesčiais ir skatina moteris dalyvauti darbo rinkoje.

Seimas uždraudė šalyje prekiauti pridėtinio kvapo ar skonio kaitinamojo tabako gaminiais, taip pat įpareigojo gamintojus ant pakuotės įspėti apie žalą sveikatai. Draudimas įsigalios nuo spalio 23-osios.  Už tokias Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisas balsavo 103 Seimo nariai, prieš buvo vienas, o keturi susilaikė.

Stambesnio kūno sudėjimo oro linijų keleiviai yra priversti mokėti už dvi vietas. Vieni vadina tai diskriminacija ir reikalauja antrą vietą suteikti nemokamai. Kiti atkreipia dėmesį, kad, viršsvorio turintiems žmonėms suteikus papildomą vietą, už kitus lėktuvo bilietus daugiau mokės visi. Ši „keleivio dydžio politika“ (angl. passenger of size policy) egzistuoja daugelyje oro linijų bendrovių, mat jau kelis dešimtmečius vidutinis lėktuvo sėdynės plotis mažėja, o žmonių kūnai didėja.

Naujausio profesinių paslaugų bendrovės EY rengiamo ekonomikos plėtros tyrimo duomenimis, pasaulio bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 2,6 proc., o kitais metais – 2,8 proc. Tačiau euro zonos augimas bus lėtesnis – šiais metais tik 0,7 proc., o kitąmet – 1,2 proc. Tuo metu Lietuvos ekonomikos situacija, pasak EY ekspertų, gali būti sudėtinga, ir nors antrojo ketvirčio rezultatai nėra prasti (BVP augo beveik 3 proc.

„Brent“ rūšies naftos kainai šią savaitę pasiekus 97,8 JAV dolerių už barelį ir įsitvirtinus 94–96 JAV dolerių lygyje – tai aukščiausios kainos nuo 2022 m. lapkričio. Visgi, Eltos kalbinti ekonomistai abejoja, kad tokiame lygyje naftos kainos išsilaikys ilgai. Banko „Citadelė“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sakė nemanantis, kad „Brent“ naftos kainos toliau augs, nes artėjantis pasaulio ekonomikos sulėtėjimas sumažins paklausą.

Gyventojai taiso drabužius dėl įvairių priežasčių. Vieni taupo, kiti neturi laiko nusipirkti naujų drabužių. O dar kitiems – svarbi tvarumo idėja. Nuo taisymo sudėtingumo priklauso ir paslaugos kaina, kuri gali siekti ir kelias dešimtis eurų. Pavyzdžiui, portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Erika pasakojo, kad stengiasi taisyti beveik visus savo drabužius. „Štai neseniai pas siuvėją keičiau kelnių užtrauktuką už 14 eurų, trumpinau suknelę už 17 eurų.

Seimas po pateikimo pritarė Mėgėjų žvejybos įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma didinti mėgėjų žvejybos leidimų kainas.  Šias įstatymo pataisas pateikė Seimo nariai Linas Jonauskas, Aistė Gedvilienė ir Simonas Gentvilas, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime. Įstatymo projekte siūloma, kad populiariausių mėgėjų žvejybos leidimų kainos bus 3 eurai dviem paroms, 15 eurų mėnesiui ir 50 eurų metams. „Žvejybos leidimo mokesčio dydis nesikeitė jau daugiau kaip dešimtmetį.

Europos Komisijos (EK) siūlymas kitąmet mažinti šprotų bei strimelių žvejybos Baltijos jūroje kvotas atitinkamai 23 proc. ir 60 proc. nėra galutinis sprendimas, jis dar gali keistis, sako už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Komisijos narys Virginijus Sinkevičius. Anot jo, sprendimą spalio pabaigoje priims Europos Taryba, kuri gali atsižvelgti į esamą situaciją.