JAV kompanijos IBM duomenimis, per ateinančius trejus metus dėl dirbtinio intelekto (DI) diegimo 40 proc. darbuotojų turės persikvalifikuoti, o „McKinsey“ prognozuoja, kad iki 2030 m. DI galėtų automatizuoti iki 70 proc. verslo veiklų beveik visose profesijose.
Kita vertus, anot „McKinsey“, efektyvus ekonominis augimas, inovacijos ir investicijos galėtų sukurti ir pakankamai naujų darbo vietų, kurios kompensuotų išnyksiančias darbo pozicijas.
Dirbtinis intelektas perims žmonių darbus?
Tarptautinei pardavimų bendrovei „Altacom“ vadovaujantis ir su kibernetinio saugumo, el. parašo bei skaitmenizacijos klausimais dirbantis Mindaugas Bliūdžius įsitikinęs, kad DI nereikėtų pervertinti.
„DI yra technologinis lūžis, kurį galime prilyginti išmaniojo telefono atsiradimui. Į DI turėtume žvelgti kaip į puikų algoritmą, kuris mums, gyvenantiems informacijos pertekliaus laikais, sukuria didžiulę naudą ir gelbsti, kai, pavyzdžiui, reikia surasti bei apibendrinti didžiulius informacijos srautus ir pagal juos priimti vienus ar kitus sprendimus.
Specialistai šiandien sutinka, kad robotai ir DI pamažu perims rutinines funkcijų grupes, t. y. tas, kurios gali būti lengvai automatizuotos ar pritaikytos robotams. Be to, plečiantis sritims, kuriose diegiami dirbtinio intelekto sprendimai, kartu atsiras ir naujų funkcijų bei darbo vietų, taigi, išaugs ir naujų žinių bei įgūdžių, ypač susijusių su verslu ir technologijomis, poreikis“, – komentavo specialistas.
Anot jo, nesvarbu, kokį darbą, reikalaujantį konkrečios srities žinių, žmogus bedirbtų, norint būti sėkmingiems ateityje, teks susidraugauti su DI, išmokti išnaudoti jo siūlomas galimybes ir turėti bent minimalių techninių žinių bei įgūdžių.
„Visai tai, manau, tikrai netruksime padaryti, kaip neužtrukome perprasti ir mobiliųjų telefonų siūlomų galimybių“, – sakė M. Bliūdžius.
Kokių profesijų nebereikės?
„Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė Eglė Staniulionė sakė, kad pirmiausia įvairūs DI paremti sprendimai, tokie, kaip „Chat GPT“ ir kiti, pakeis vertėjus, tekstų kūrėjus, redaktorius.
„Jau šiandien DI puikiai apdoroja, kuria, rengia įvairius tekstus, apdoroja informaciją, koreguoja kitų pateiktus duomenis. Vis tik DI dar vargiai savarankiškai kuria naują informaciją, veikiau dirba su jau turimais žmonių proto kūriniais“, – atkreipė dėmesį E. Staniulionė.
Anot jos, taip pat ir apskaitos, buhalterijos profesijų atstovai paprasčiausias darbines funkcijas taip pat netrukus galės perleisti DI.
„O jie patys galės darbuotis su kompleksiškesnėmis, sudėtingesnėmis užduotimis, kurios reikalauja kūrybiškumo, praktinių įgūdžių.
Manau, netrukus keisis ir duomenų analitikų pozicija – nors ji ir neišnyks, tačiau evoliucionuos, keisis“, – vardijo specialistė.
Asociacijos „Aktyvus jaunimas“ vadovas Gediminas Kondrackis atkreipė dėmesį, kad ChatGPT gali pakeisti projektų rašymo specialistus.
„Projektų rašymo srityje dėl ChatGPT šiuo metu vyksta tokie didžiuliai pokyčiai, kad daugelis anksčiau turėtų įgūdžių tampa visiškai neaktualūs. Ir tai gali sunaikinti daugybę projektų rašymo specialistų. Tačiau čia nematome nieko blogo.
Naudodami ChatGPT, daug daugiau žmonių pagaliau gali pabandyti patys parašyti projektą. Kitaip tariant, projektų rašymas ChatGPT dėka tapo 10 kartų lengvesnis. Taigi, kodėl nepasinaudojus galimybe? Jei turite puikią idėją, niekas nebetrukdo jums parengti savo projektinio pasiūlymo ir gauti reikiamą finansavimą“, – komentavo G. Kondrackis.
Galime sulaukti ir krizės
Ekonomistas Marius Dubnikovas šią savaitę vykusiame Lietuvos Verslo forume kalbėjo, kad visos technologijos yra susijusios su ekonominiais ciklais.
„Žiūrint istoriškai matome, kad kiekviena technologija atneša ir krizę. Tačiau nereikia jos bijoti, kaip tik šiuo metu populiarėjantis dirbtinis intelektas darosi vis svarbesnis. Ir tai rodo įmonių finansinės ataskaitos.
Dirbtinio intelekto banga jau prasidėjo ir jeigu jos neišnaudosime teks patirti krizę ir vėliau nukentėjus bandyti šokti į važiuojantį traukinį“, – komentavo ekonomistas.
Anot jo, technologijos greitėja ir keičiasi.
„Technologijos padeda išlaikyti milžinišką populiaciją. Pernai buvo konstatuota, kad pasaulyje gyvena 8 mlrd. žmonių, kai 2000 metais buvo tik 6 mlrd. žmonės. Visi gyventojai yra vartotojai ir klientai. Todėl rinkos plečiasi, o technologijų poreikis tampa neišvengiamas.
Tokios didžiulės populiacijos poreikius galime patenkinti tik su technologijomis“, – pastebėjo M. Dubnikovas.
Pasak jo, dirbtinį intelektą daugiausiai naudoja technologinės, finansų ir pramonės įmonės.
„Šie sektoriai paris didžiausią dirbtinio intelekto naudą. Tačiau ten matysime ir didžiausias problemas. Suradę naują technologiją žmonės į ją perinvestuoja. Tikimasi, kad tai pasaulio išradimas, kuris garantuos beribį augimą.
Privalome naudoti dirbtinį intelektą, jos naudojimas leis greičiau ir sparčiai atlikti kai kuriuos darbus. Arba galėsime atlikti tokius darbus, kurių anksčiau nemokėjome atlikti, pavyzdžiui žmogus nemokėdamas piešti galės tai daryti arba nemokėdamas analizuoti informacijos galės tai daryti naudodamasis dirbtinio intelekto pagalba“, –pokyčius vardijo ekonomistas.
Pasak jo, nedarbas šiuo metu žemame lygyje.
„Gąsdinama, kad dirbtinis intelektas atims darbus, greičiausiai jis to nepadarys, bet sukurs naujas ir išmanias darbo vietas“, – prognozavo M. Dubnikovas.
