Vis tik restoranų atstovai tikina, kad tai esą pakenks ne tik verslams, bet ir gyventojams bei pačiai valstybei, kurios biudžetas praras daug pinigų.
Anot jų, taip nužudysime maitinimo sektorių – vėl didės šešėlis, kainos augs ir iki 20 proc., nors, pašnekovų tikinimu, restoranai neva jau ir taip yra mažiausiai pelningas verslas šalyje.
Jie paminėjo ir tai, kad mažesnį PVM maitinimui taiko praktiškai visa Europa, tad lengvatos panaikinimas esą yra didelis žingsnis atgal.
Kokią naudą atnešė ši mokesčio lengvata?
Vienos didžiausių restoranų grupių Lietuvoje „Amber food“ (kuriai priklauso „Charlie pizza“, „La crepe“, „Katpėdėlė“ ir kt.) savininkas Gediminas Balnis tvirtino, kad PVM lengvata davė labai didelę naudą.
„Tikrai galiu 100 proc. pasakyti, kad, jeigu ne PVM sumažinimas, tai jau greičiausiai man tektų memuarus rašyti, o ne duoti interviu kaip įmonės vadovui“, – kalbėjo jis.
„Čili pica“ ir „Čili take away“ tinklus valdančios grupės „LTK food group“ generalinė direktorė Goda Karosaitė tikino, kad maitinimo sektorius yra vienas pirmųjų, kuris pajunta ekonominės situacijos ir vartotojų elgesio pokyčius.
Taigi mažesnė mokesčių našta, anot jos, padeda sušvelninti iššūkius, išlaikyti darbo vietas, teikti vartotojams labiau prieinamas paslaugas.
Pašnekovė vardijo, kad PVM lengvata buvo vienareikšmiškai naudinga, padėjusi išgyventi šį sunkų laikotarpį:
„Tai buvo vienas iš įrankių, kuris padėjo ir vis dar padeda reikšmingai amortizuoti pandemijos atneštas skolas – dėl restoranų uždarymo, veiklos apribojimų didžiausios skolos susidarė valstybei (VMI, „Sodra“) ir jos institucijoms („Invega“) – ir lėmė mažesnes kainas galutiniam vartotojui.“
Vis dėlto Valstybės duomenų agentūra skaičiuoja, kad vien per pastaruosius metus viešbučių, kavinių ir restoranų kainos išaugo 9,7 proc., o, palyginti su buvusiomis 2020–2021 m., netgi 16,9 proc.
G. Karosaitė nurodė, kad šiandien „LTK food group“ tikrai nėra visiškai atsistačiusi dėl pandemijos, tiekimo grandinės turbulencijos, karo Ukrainoje, didėjančių palūkanų, aiškumo stokojančios ekonominės situacijos ir jos prognozių.
„Vis dėlto, šiuo metu veiklą vykdome gana sėkmingai: darbuotojams mokame konkurencingus atlyginimus, planuojame ateitį, investicijas ir naujų darbo vietų kūrimą“, – sakė atstovė.
Tik apsaugojo nuo kainų šuolio?
Paklausus, kodėl PVM lengvata neužtikrino, kad kainos nekiltų, „LTK food group“ generalinė direktorė atsakė, kad lengvata leido amortizuoti bendrą kainos pakilimą ir iššūkius tiekimo grandinėje galutiniam vartotojui.
Anot jos, reikšmingai didesnio efekto nebuvo galima tikėtis – tuo pačiu metu dėl infliacijos brango maisto produktai, energetiniai ištekliai.
Vis tik G. Karosaitė pažymėjo, kad ši lengvata labai prisidėjo prie situacijos suvaldymo, kad apsaugojo nuo staigaus kainų šuolio.
G. Balnis atkreipė dėmesį, kad daugumai verslų pandemija baigėsi anksčiau, nei maitinimo sektoriui, kuriam teko laukti, kol bus panaikintas galimybių pasas.
O šis, anot jo, buvo panaikintas praėjusiais metais ir tada prasidėjo karas, dėl kurio buvo sumažėjusi apyvarta, atsirado žaliavų ir energetikos kainų šuolis.
Remdamasis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, restoranų grupės vadovas nurodė, kad nuo 2021 m. maistas bendrai šalyje vidutiniškai pabrango 30 proc., o restoranuose – 18,5 proc.
Tad, anot jo, galima sakyti, kad PVM lengvata buvo panaudota ne visai tam, kam buvo skirta. T. y. ji buvo skirta maitinimo sektoriui atsigauti po pandemijos, tačiau ji nepadėjo kažko uždirbti – ji padėjo kompensuoti po pandemijos atsiradusį kainų kilimą.
PVM kavinėms susidaro didesnis nei visur kitur
„Čili pica“ atstovė pažymėjo, kad restoranuose jaučiamas didelis darbuotojų poreikis, todėl didesnę kaštų dalį sudaro būtent jų išlaikymas.
G. Karosaitės aiškinimu, kadangi maitinimo sektoriaus PVM neapmokestinami bendrieji kaštai iš principo yra didesni, PVM mokestis yra sąlyginai didesnis nei kitose industrijose.
„Amber food“ atstovo skaičiavimu, restoranams priskaičiuojamas labai didelis PVM. Mat darbo užmokestis su mokesčiais sudaro 40 proc. O darbo užmokestis yra ne PVM objektas:
„Kitaip tariant, taikant 21 proc. mes neproporcingai daug sumokame to PVM, nes nuo darbo užmokesčio jis nėra susigrąžinamas.“
G. Balnis pažymėjo, kad maitinimo įstaigoms iki 9 proc. sumažintas PVM realiai siekia 13,5 proc., nes alkoholiui ir tabako gaminiams toliau taikomas standartinis 21 proc.
Jis paminėjo, kad mūsų Vyriausybė siūlo nekilnojamojo turto mokestį aiškindama, kad tai – pasaulinis standartas: „Maitinimo sektoriuje 98 proc. Europos Sąjungos (ES) turi sumažintą PVM, kas tada irgi yra pasaulinis standartas.
Mūsų atveju taikomas 9 proc. PVM sutampa su Kinijoje – didžiausioje šalyje pasaulyje – taikomu PVM. Tai būtų galima sakyti, kad sumažintas PVM nėra kažkokia lengvata, nes, jei būtų lengvata, tai būtų kažkokia išimtis. Iš tikrųjų mažesnis PVM yra standartas. O 21 proc. PVM, palyginti su pasauliu, jau būtų išimtis.“
Kada ir kaip gyventojams pakils kainos restoranuose?
Paklaustas apie kainas G. Balnis pakartojo, kad per pastaruosius 2 metus kainos restoranuose vidutiniškai paaugo 18,5 proc.
Jis skaičiavo, kad, jei vėl bus pradėtas taikyti 21 proc. PVM, tai išlaidos pakils 12 proc. Dėl infliacijos patalpų nuomos kainos gali pakilti 10 proc. Nuo Naujųjų metų 10 proc. auga ir minimali alga.
„Amber food“ savininkas atkreipė dėmesį, kad, jei auga minimali alga, auga apskritai visų darbuotojų algos. Nes, jeigu didesnę kvalifikaciją turintis darbuotojas gavo daugiau už valytoją, tai, kai valytojai pakils alga, jis irgi turės gauti atitinkamai didesnę algą.
Taigi matematiškai, pašnekovo skaičiavimais, norint, kad restoranai nieko neprarastų, jie turėtų padidinti kainas 15 proc. Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad daug lemia ir rinka.
G. Balnio teigimu, nebus taip, kad sausio 1 d. klientai atėję pamatys 15 proc. didesnes kainas, nes procesas užtrunka apie metus. Taigi vienos maitinimo įstaigos kainas galimai kažkiek pakels jau šiemet, kiti – kovo–balandžio mėn., vieni pakels keliais procentais, kiti – ir 20 proc.
„Kai auga kainos parduotuvėse ir restoranuose, yra vienas dalykas. Bet, kai parduotuvėse kainos neaugs, o tik restoranuose, gali būti, kad mažės vartojimas. Kuo dar išskirtinis maitinimo sektorius? 2019 m. tik žvejyba buvo mažiau pelningas sektorius, o paskui ir jis mus aplenkė.
Taigi restoranai yra mažiausiai pelningas sektorius, dėl ko nei viena šalis nedrįsta lupti iš jo didelių mokesčių. Taigi mes Europos mastu plaukiam prieš srovę su šiuo mokesčiu“, – apibendrino pašnekovas.
Viskas „gula ant galutinio vartotojo pečių“
G. Karosaitė atkreipė dėmesį, kad, valdant augančius bendrinius ir paties PVM kaštus be lengvatos, tinklas būtų priverstas peržiūrėti visą savo veiklos krepšelį, kad galutiniam vartotojui kaina nebūtų smarkiai keliama.
Anot pašnekovės, tai reiškia, kad tektų aukoti plėtrą, investicijas ir pan.: „Žvelgiant per viso maitinimo sektoriaus prizmę, tai potencialiai stumia maitinimo verslą į šešėlį, ko mes visiškai nepalaikome.“
Apibendrindama ji įvardijo, kad panaikinta PVM lengvata esą reikštų:
- sąlyginai spartesnį kainų augimą maitinimo sektoriuje nei kituose;
- tikimybę, kad sugrąžintas PVM dydis rinkos dalyvių bus perkeliamas galutiniam vartotojui;
- dalies maitinimo sektoriaus įmonių išstūmimą už „raudonos linijos“ ribų, kuri reikštų nepageidaujamas pasekmes – veikimą šešėlyje, veiklos nutraukimą, investicijų ir plėtros mažėjimą ir pan.
„Mūsų PVM kaštų valdymas atsiduria čekyje ir gula ant galutinio vartotojo pečių. Nėra galimybių iš kur nors kitur kompensuoti patiriamų kaštų.
Jei būtų ir toliau taikoma lengvata maitinimo įstaigoms, galėtume toliau vykdyti veiklą ir su tokia pagalba planuoti naujas investicijas, plėtrą, naujų darbo vietų sukūrimą“, – dėstė „LTK food group“ generalinė direktorė.
Nužudė viešąjį maitinimą ir dabar žvalgosi į Lietuvą
Pasak G. Balnio, dar 2019 m., prieš pandemiją, dabartinė premjerė buvo pateikusi siūlymą taikyti sumažintą PVM restoranams.
„Kodėl? Galėčiau visiems pasiūlyti nuvažiuoti į Latvijos sostinę Rygą ir pažiūrėti, kokie ten yra restoranai. Naujų restoranų beveik nėra, o, jei ir atidaryti nauji, tai su minimaliomis investicijomis. Prekybos centruose esantys restoranai – po 10 ir daugiau metų nerenovuoti.
Be to, Latvijos viešasis maitinimas, kuris buvo 30 proc. didesnis nei Lietuvoje, šiuo metu yra 2 kartus mažesnis dėl mokestinių skirtumų ir šešėlio. Tai tie patys latviai jau dabar svarsto apie PVM mažinimą ir būtent Lietuvą pateikia kaip pavyzdį. Tiesiog per pandemiją Latvija nužudė viešąjį maitinimą, ko nepadarėme mes, bet gal dabar, vėl padidinus PVM, bandysime damušti“, – savo įžvalgomis dalinosi pašnekovas.
Anot jo, svarbu ir tai, kad sudėjus 15 didžiausių restoranų tinklų Lietuvoje jie sudaro tik 16 proc. viso maitinimo sektoriaus, kai, pvz., didžiausias maisto prekių žaidėjas pas mus gali turėti ir 35 proc. rinkos.
Tai reiškia, kad restoranai neturi jokios monopolijos, rinką užima smulkios atskiros maitinimo įstaigos, į ką įeina ir maitinimas mokyklose, senelių namuose, kalėjimuose:
„Kai Vyriausybė sako, kad panaikinus PVM lengvatą į biudžetą bus surinkta papildomai 140 mln. eurų, jie nepamini, kad iš tų surinktų pinigų papildomai reikės kompensuoti kalėjimo, mokyklų maitinimą.
Be to, nuo 2019 m. maitinimo sektorius pas mus išaugo 80 proc., nes sumažintas PVM Lietuvoje, kaip ir visoje ES, išskaidrino sektorių – mažėjo šešėlis.“
Kaip veikia restoranų šešėlis?
„Amber food“ savininko aiškinimu, PVM mokėtoju tampa tos įstaigos, kurios per metus gauna daugiau nei 45 tūkst. eurų pajamų.
Jis nurodė, kad Lietuvoje dominuoja smulkus šeimyninis verslas. Ir pabrėžė, kad net mažiausia kavinukė kaimelyje turint pamainoje bent 1 darbuotoją jau būtų PVM mokėtoja, nes tikrai viršytų tuos 45 tūkst. eurų.
Vis tik, G. Balnio tvirtinimu, dėl itin didelio PVM daug maitinimo įstaigų dirba šešėlyje ir pajamas deklaruoja melagingai, kad neva neviršija tų 45 tūkst. eurų, kad nereikėtų mokėti 21 proc. PVM.
Pasak jo, prie to prisideda ir tai, kad mes praktiškai vieninteliai ES naudojame ne elektronines kasas, kas reiškia, kad atėjęs mokesčių inspektorius net negali identifikuoti, ar kotletas, ar saldainis buvo parduotas. O tai leidžia verslams toliau sėkmingai sukčiauti.
„Sumažinus PVM sumažėjo ir šešėlis. Ir tuos pačius 140 mln. eurų per metus tikrai būtų galima surinkti vien uždarant tą šešėlio landą. O dabar restoranams susidaro tokie dideli mokesčiai, kad vogti apsimoka“, – dėstė pašnekovas.
