Lietuvos verslas

Oficiali statistika skelbia, kad nedarbas mūsų šalyje jau siekia 11,9 procento. Prognozuojama, kad ateityje bedarbių dar daugės. Tačiau tuo pat metu laikraščiai mirga skelbimais, kuriuose ieškoma darbuotojų. Tokių skelbimų apstu ir gyvenviečių skelbimų lentose, darbo biržomis vadinamose žmonių susibūrimo vietose. Kodėl gi nepabandžius įsidarbinti? Sodybų prižiūrėtojų prašoma negerti Itin daug tokiuose skelbimuose siūlymų prižiūrėti negyvenamas sodybas.

Sparčiai mažėjant vartotojo krepšeliui, parduotuvėse daugiausia pinga vasaros sezono prekės - daržovės ir vaisiai. Lietuvos žemdirbių išaugintų daugumos daržovių kainų mažėjimą lemia sezoniškumas ir supirkėjų piktnaudžiavimas maža vartotojų perkamąja galia bei didele pigios produkcijos pasiūla Lenkijoje. Be to, šalies gyventojai produktų, kurių anksčiau pirkdavo, stengiasi pasigaminti patys.

Vykdančiosios valdžios atstovai statybų ir nekilnojamojo turto plėtotojų verslui žada mesti dar vieną gelbėjimosi ratą – viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę (VPSP). Kas tai per daiktas ir ką su juo daryti tiek verslininkai, tiek ir viešojo sektoriaus atstovai  turi labai menką supratimą, nors visoje Lietuvoje tokiais galima laikyti keliasdešimt įgyvendintų projektų.

Statistikos departamentas praneša, jog 2009 metų liepą, palyginti su birželiu, pramonės produkcija sumažėjo 0,2 proc., pašalinus sezono įtaką, padidėjo 3,4 proc. Kasybos ir karjerų eksploatavimo, apdirbamosios gamybos produkcija per tą patį laikotarpį sumažėjo 0,7 proc., pašalinus sezono įtaką, padidėjo 2,7 proc. Apdirbamosios gamybos produkcija sumažėjo 0,6 proc., pašalinus sezono įtaką, padidėjo 2,9 proc.

Statistikos departamento duomenimis, 2009 metų sausio–liepos mėnesiais Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste kartu su Būtingės terminalu perkrauta 20,3 mln. tonų krovinių. Jų krova sumažėjo 13,3 proc., palyginti su tuo pačiu 2008 metų laikotarpiu. Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste perkrauta 15,4 mln. tonų krovinių, tai 15,7 proc. mažiau, Būtingės terminale – 4,9 mln. tonų, tai 4,7 proc. mažiau nei 2008 metų sausio–liepos mėnesiais. Iš perkrautų krovinių skystieji kroviniai sudarė 55 proc.

Akcinė bendrovė „Rytų skirstomieji tinklai“ (RST) praneša nusprendusi nedidinti elektros energijos kainų gyventojams dėl nuo rugsėjo mėnesio 2 proc. padidinto pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Tokį sprendimą bendrovės vadovybė teigia priėmusi atsižvelgdama į dabartinę ekonominę padėtį šalyje.

Vilkikai su Rusijos numeriais antrą savaitę prie Klaipėdos konteinerių terminalo laukia leidimo paimti krovinius, nes jų siuntėjai Vakaruose ir gavėjai Rytuose keisti vežėjus suskato greičiau, nei spėjo sutvarkyti dokumentus. Apie tai, kad iki šiol retai matomos Klaipėdos uoste Maskvoje registruotos kompanijos "Sovtransavto" vilkikų karavanas antrą savaitę stovi prie bendrovės "Klaipėdos konteinerių terminalas", prasitarė generalinis direktorius Vaidotas Šileika.

Visų vairuotojų (ir ne tik) patogumui įkurta nauja interneto svetainė www.kurokaina.lt Pavargome fiksuoti, kiek kartų per savaitę keičiasi produktų kainos parduotuvėse. Tiesiog einame apsipirkti, ieškodami išganingai šviečiančio užrašo AKCIJA ir tikėdamiesi atrasti priimtinausią kainą. Ką jau kalbėti apie dažniausiai kylančias degalų kainas, kurios koja kojon  su ekonomikos nestabilumu kasdien svyruoja. Ranka numoti į visus šiuos svyravimus nepavyksta.

Šiaulių miesto taryba padidino vandens kainą. Jei šiam politikų sprendimui pritars Kainų komisija, vanduo šiauliečiams kainuos kone litu brangiau. Ketvirtadienį einančius į miesto tarybos posėdį Šiaulių politikus pasitiko 9 žmonių piketas. Pensininkai, Demokratinio judėjimo atstovai, daugiabučių namų bendrijų nariai ragino nedidinti vandens kainų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kaip ir Premjeras Andrius Kubilius, pozityviai vertina žinias apie atsigaunančią ekonomiką Vakarų Europoje, tačiau pabrėžia, kad tai realių rezultatų mums atneš tik po metų. Didesnio ekonomikos kritimo nebebus? "Tai, kad yra pirmųjų atsigavimo ženklų Europos valstybėse, - labai gera žinia, bet į Lietuvą ta žinia realius rezultatus atneš kaip mes visada sakome po trijų keturių ketvirčių, tai yra po gerų metų.

Saulėtekio komisija siūlo panaikinti transporto priemonių valstybinę techninę apžiūrą vykdančių asmenų skaičiaus ribojimą ir leisti šias paslaugas teikti visiems ūkio subjektams, kurie atitiktų licencijoje numatytus reikalavimus, rašoma Ūkio ministerjios pranešime. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Lietuvoje transporto priemonių valstybinę techninę apžiūrą gali vykdyti tik specialius leidimus turinčios įmonės.

Ar galima tą pati produktą parduoti skirtingomis kainomis? „Žinoma, jei pirkėjas, perkantis brangiau, nežino apie mažesnę kainą“, - atsakys daugelis. O ar galima parduoti tą patį produktą brangiau, jei pirkėjas žino apie mažesnę kainą ? Aišku, kad galima. Kaip pavyzdys galėtų būti lietuviškas pasas. Juk pats pasas nesiskiria, ar perki jį už 100 ar už 200 litų. Taip pat aviakompanijos tai daro – jei pirksi bilietą labai iš anksto, sumokėsi mažiau nei paskutinę dieną.

Sidro „SUN“ gamintojai, siekdami išpopuliarinti savo gėrimą, pristato naujieną Lietuvoje – milžinišką sidro skardinių konstrukciją. Iš daugiau kaip 2,5 tūkst. sidro skardinių sustatytas, beveik 1,5 tonos sveriantis statinys atkartoja įprastos „SUN“ skardinės išvaizdą, tik yra daugiau kaip 3,5 m. aukščio. Iš viso pastatyti 3 statiniai iš „SUN“ sidro skardinių. Visi norintys gali juos pamatyti didžiausiose Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos MAXIMA parduotuvėse.

Nors grūdinių kultūrų derlius šiemet vidutiniškai 15 proc. mažesnis, tačiau ūkininkai skundžiasi ir šio neturintys kur realizuoti. Pasak Grūdų augintojų asociacijos vadovo Romo Majausko, Lietuvoje užauginama daugiau grūdų nei suvartojama, elevatoriai nebepriima grūdų, nes yra užpildyti dar pernykščiu derliumi. „Tuomet esame priklausomi nuo pasaulinės rinkos, o tai formuoja ir kainas. Be to, turime didesnę dalį savo užauginto derliaus išvežti.

Lietuvoje tik pusė draudžiančių savo turtą draudžiasi ir nuo žalos, kurią jie patys gali padaryti kaimynų turtui. Tai rodo draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenys. Šalyje būstą yra apdraudę 22 proc. gyventojų, o nekilnojamojo turto savininko civilinės atsakomybės draudimu – 11 procentų. „Ne visi savo turtą draudžiantys Lietuvos gyventojai žino, kokia yra šio draudimo paskirtis.

Uždaroji akcinė bendrovė „Baltisches Haus“ – viena iš didžiausių nekilnojamojo turto projektų vystytojų ir valdytojų Lietuvoje – pradeda architektų atranką į atviras kūrybines dirbtuves LITUANICA. Jų metu bus ieškoma geriausių urbanistinių ir architektūrinių idėjų vystyti teritorijai tarp Kauno pilies ir Petro Vileišio tilto.

Statistikos departamentas parengė ir išleido metinį leidinį „Finansų įmonių statistika 2008“ lietuvių ir anglų kalbomis. Šiame leidinyje skelbiama informacija apie finansinio tarpininkavimo įmonių (komercinių bankų, finansinės nuomos, draudimo įmonių, pensijų fondų ir kt.) veiklą. Leidinyje vartotojas ras informacijos apie finansų įmonių skaičių, turtą ir įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir pelną, investicijas, darbuotojų skaičių ir kt.

Smulkiesiems verslininkams vėl pažerta pažadų – esą vėluojančios ES lėšos bankus pasieks jau rugsėjį. Tačiau verslininkai atsargiai vertina paramą ir sako, kad nuo bankų iškeltų sąlygų priklausys, ar įmonės galės pasinaudoti teikiamais kreditais. Trečiadienį ūkio ministras Dainius Kreivys ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė susitiko su Europos investicijų fondo (EIF) vadovu Richardu Pelly. Jis pažadėjo, kad 579 mln. eurų, t. y. maždaug 2 mlrd.

Laikinosios sostinės savivaldybė, prieš penkerius metus Kauno termofikacinę elektrinę (KTE) pardavusi Rusijos dujų milžinei "Gazprom", iš jos gali prisiteisti apie 50 mln. litų už neįvykdytas investicijas. "Gazprom" ir dar keli smulkesni akcininkai, tarp kurių - Rimando Stonio valdoma "Dujotekana", 2003 metų pavasarį iš Kauno savivaldybei priklausančios AB "Kauno energija" pirkdami KTE įsipareigojo į elektrinės rekonstrukciją ir plėtrą investuoti 400 mln. litų.

Praėjusios savaitės pabaigoje buvo planuota, kad Ūkio ministerija, Alytaus miesto savivaldybė ir italų konsorciumas „US Aviation Technology LLD” pasirašys ketinimų protokolą dėl aliumininių profiliuočių gamyklos statybos Dzūkijos sostinėje. Išplatinta informacija, kad italų verslininkai, naujos gamyklos statybai apžiūrėję siūlytas vietas Panevėžyje ir Alytuje, pasirinko pastarąjį. Tačiau italai po trumpo vizito Lietuvoje išskubėjo namo ir nepaliko jokio aiškumo dėl ketinimų protokolo pasirašymo.

Vyriausybė pritarė nutarimo „Dėl Alkoholio produktų gamybos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektui, kuriuo siekiama suvienodinti alkoholio verslu užsiimančių įmonių veiklos sąlygas. Vyriausybės Spaudos tarnybos pranešime rašoma, kad, patvirtinus šį nutarimo projektą, suvienodinamos alkoholio verslu užsiimančių įmonių veiklos sąlygos. Alkoholio produktų didmeninės prekybos licencijavimo taisyklėse tokia nuostata jau priimta Vyriausybės nutarimu 2009 liepos 15 dieną.

Pirmąjį šių metų pusmetį šalies poilsiautojai dažniausiai rinkosi poilsines keliones į populiariausius užsienio kurortus, tuo tarpu pažintinių kelionių paklausa sunkmečiu ženkliai krito. Kelionių organizatoriaus „Neoturas“ duomenimis, per pirmuosius šešis šių metų mėnesius susidomėjimas pažintinėmis kelionėmis sumenko perpus.

Kiekviena nauja valdžia iš Lietuvos pašto stengiasi atimti pelningus darbus, o palikusi nuostolingus, jį nugyventi ir pigiai parduoti. Paprasčiausias būdas gauti pinigų taisyti nemokšiško vadovavimo klaidas – parduoti valstybei priklausantį turtą. Kartais privatizuoti reikia, tačiau visada prieš parduodant patartina objektą padaryti patrauklų. Tada galima paprašyti didesnės kainos.

Lietuvos gyventojams vartojimo kreditų šiuo metu dažniausiai prireikia stambiems pirkiniams įsigyti, būtiniausioms gyvenimo išlaidoms padengti, būsto remontui ir atostogoms. Tai rodo finansų įstaigos „General Financing“, valdančios prekės ženklą „Kreditas 123“ ir teikiančios mažmeninio lizingo paslaugas bei vartojimo kreditus, birželio-liepos mėnesiais atliktos klientų apklausos rezultatai.

Apsukrūs verslininkai, siekdami atsikratyti skolų ir nenorėdami, kad jų vardas būtų siejamas su reputaciją praradusia bendrove, savo įmones perleidžia valkatoms. Registrų centro duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje iš naujai įregistruotų 2983 uždarųjų akcinių bendrovių ir individualiųjų įmonių vadovų net 2,5 proc. vadovauja ir kitoms bendrovėms, kurios turi didelių įsiskolinimų, yra areštuotas jų turtas arba jos jau yra likviduojamos.

Pasiūla nekilnojamojo turto rinkoje yra didžiulė, o mokių pirkėjų - vienetai. Labiausiai domimasi nedideliais 2-3 kambarių butais, nebrangiais žemės sklypais. Būsto kainos šalyje krinta jau ilgiau nei metus. Per šį laiką nekilnojamojo turto (NT) rinkoje šeimininkavo tiek pardavėjai, tiek pirkėjai. Prognozuojama, kad dar pusmetį būstas pigs, bet jau pastebima, kad pirkėjai aktyviau žvalgosi į atpigusias pastoges. Turintieji nuosavų lėšų jau mieliau perka atpigusį NT.

Lietuvos fosfatų pramonės bendrovės „Lifosa“, kurios kontrolinį akcijų paketą valdo Rusijos  bendrovė „EuroChem“, 2009 metų liepą pardavimai sudarė 71 196 tūkst. litų (20 620 tūkst. eurų), pranešama per „NASDAQ OMX Vilnius“ biržą. Parduota 79 605 tonų pagrindinės produkcijos diamonio fosfato už 63 400 tūkst. litų (18 362 tūkst. eurų). 2008 metų liepą bendrovės pardavimai 202 012 tūkst. litų (58 507 tūkst.

Sustiprėjus Lenkijos zlotui ir susilyginus grūdų kainai abiejose valstybėse „Kauno grūdai“ nuo rugsėjo mėnesio planuoja atnaujinti miltų eksportą į Lenkiją. Anksčiau Lenkijoje miltai dėl zloto kritusio kurso pasidarė 25 proc. pigesni nei Lietuvoje, todėl „Kauno grūdai“ konkuruoti negalėjo. Bendrovė pranešime spaudai tvirtina, jog dabar planuojama prarastą rinką susigrąžinti. Tokiu būdu įmonės eksportas padidės iki 10 procentų.

Vilniaus savivaldybė žada leisti Kirtimų romų bendruomenei buvusiame policijos poste įrengti kebabinę. Tiesa, abu romų bendruomenės lyderiai - romų bendruomenės "Čigonų laužas" pirmininkas Josifas Tyčina ir romų bendruomenės pirmininkas Stepas Vysockis - turės raštiškai pasižadėti, kad taboro prieigose stovinčiame namelyje iš tiesų bus prekiaujama kebabais ir įdarbinami romų bendruomenės nariai.

Per penkerius metus akcinė bendrovė „Rytų skirstomieji tinklai“ (RST) išpirko 142 sodininkų bendrijų grupių elektros tinklus už daugiau kaip 3 mln. litų. Elektros tinklų pardavimą lemia didėjantys sodininkų bendrijų narių poreikiai, kurių nebetenkina nuosavų tinklų techninė būklė bei esamos atsiskaitymo už elektros tiekimo paslaugas galimybės, pranešime spaudai teigia bendrovė.

Nuo metų pradžios sparčiai mažėjantys uždarosios akcinės bendrovės „MAXIMA LT“ pardavimai bendrovei priklausančiose parduotuvėse antrąjį šių metų ketvirtį sumažėjo 9,2 proc. ir sudarė 1,2 mlrd. litų, skaičiuojant be  pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Tai 122  mln. litų mažiau nei per tą patį laikotarpį 2008 metais. Didžiausias bendrovės pardavimų kritimas užfiksuotas liepos mėnesį, jiems sumažėjus 15 proc. lyginant su praėjusių metų tuo pačiu periodu.

Pieno produktų eksportas į Rusiją apribotas 4 Lietuvos įmonėms. Vienai iš jų – Ukmergės pieninei, – produkciją eksportuoti uždraudė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Ūkio ministras Kazys Starkevičius tikina, kad produkcijos įvežimo į Rusiją klausimai – ne naujiena. Ketvirtadienį planuojamas K. Starkevičiaus ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus Kazimiero Lukausko vizitas į Rusiją.

Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininko Petro Bekėžos teigimu, jeigu socialinės apsaugos ir darbo ministras patvirtins poįstatyminio akto "Dėl leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašo" projektą, Lietuvos laivų savininkai turės galimybę atleisti iš darbo vieną trečdalį Lietuvos laivuose dirbančių jūrininkų ir pakeisti juos trečiųjų šalių piliečiais. Anksčiau iš trečiųjų šalių užsieniečių, norinčių dirbti Lietuvos laivuose, buvo reikalaujama leidimų dirbti.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pabrėžia, kad Lietuvoje veikia griežta ir efektyvi žalio pieno kontrolė – kiekvieno pieno gamintojo parduodamas pienas 2 kartus per mėnesį ištiriamas VĮ „Pieno tyrimai“. Pačios perdirbimo įmonės turi laboratorijas ir tyrimo įrangą antibiotikams nustatyti, jos tiria kiekvieną žalio pieno siuntą. Be to, vykdomos ir valstybinės antibiotikų prevencijos programos. 2008 metais Žemės ūkio ministerija skyrė 2,1 mln.

Kreditų biuro „Creditinfo Lietuva“ atlikti ekonometriniai skaičiavimai rodo, kad, nors skolininkų augimas pamažu lėtėja, kol kas beveik trečdalis šalies įmonių priskiriama aukštam kredito rizikos laipsniui ir turės sunkumų vykdant visus prisiimtus įsipareigojimus. „Creditinfo Lietuva“ duomenimis, per šių metų liepos mėnesį bendras įmonių pradelstų įsiskolinimų portfelis išaugo 300 mln. litų, o nuo metų pradžios padidėjo daugiau nei 2,5 karto ir pasiekė beveik 2 mlrd. litų.

Didžiausia Lietuvoje integruotų telekomunikacijų, IT ir televizijos paslaugų teikėja akcinė bendrovė TEO LT praneša nedidinsianti savo paslaugų kainų privatiems ir verslo klientams nepaisant to, jog nuo rugsėjo šalyje pridėtinės vertės mokesčio tarifas (PVM) bus didinamas iki 21 procento. Kompensuodama PVM tarifo skirtumą TEO teigia atsisakysianti dalies pajamų ir šiuo žingsniu sieksianti pateisinti klientų lūkesčius dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis.

Suomijos prekybos tinklas, nuo rugpjūčio 20 d. duris atversiantis ir Lietuvoje, tyrinėja mūsų tautiečių pirkimo įpročius, matyt, bent veiklos pradžioje tikėdamasis kuo geriau tenkinti pirkėjų poreikius ir taip pritraukti kuo daugiau konkurentų klientų. „Prismos“ užsakymu atlikti tyrimai atskleidė, jog daugiau nei pusė visų šalies gyventojų apsipirkti vyksta bent su vienu šeimos nariu.

Modernioje verslo aplinkoje be prekės ženklo neapsieisi. Tai tokia pati būtinybė, kaip patalpos, vizitinės kortelės ar elektroninio pašto adresas. Prekės ženklas yra universalus komunikacijos įrankis. Tai gali būti įmonės, produktų linijos ar konkretaus produkto „veidas“. Žodžiai „Ariel“, „Senukai“, „Olialia“, „Electrolux“, „Kauno diena“, „Pampers“, „Google“ mūsų žodyne turi daugybę konkrečių asociacijų, nusakančių konkrečią veiklos sritį, produktą, jo kokybę, tikslinę grupę.

Penktadienį Akcinė bandrovė „Lietuvos geležinkeliai" pasirašė sutartį su antrojo „Rail Baltica" geležinkelio projekto viešųjų pirkimų konkurso nugalėtoja - tarptautine transporto inžinerijos įmonių grupe „Systra". Ji parengs galimybių studiją atkarpoje nuo Marijampolės iki Kauno. Sutarties vertė - beveik milijonas litų.

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius šių metų liepos 17 d. kreipėsi į Konkurencijos tarybą su prašymu atlikti tyrimą dėl pieno rinkos dalyvių galių galimo nesąžiningo panaudojimo. Tenka konstatuoti, kad gautas tarybos atsakymas netenkina iš esmės - motyvuotų bei nuodugnaus tyrimo išvadų nepateikta, o analizuojami pieno rinkos tyrimo duomenys remiasi praėjusių metų atliktų tyrimų analize ir neatspindi dabartinės situacijos sektoriuje.

Pirmą pusmetį Lietuvoje paskersta 13 proc. mažiau avių, lyginant su tuo pačių praėjusių metų laikotarpiu, o jų supirkimo kainos - išaugo. 2009 metų sausio-birželio mėnesiais Lietuvos skerdimo įmonėse paskersta 2,6 tūkst. avių arba 13 proc. mažiau nei 2008 metais tuo pačiu laikotarpiu.

Uždara akcinė bendrovė „Kauno švara“ informavo Kauno miesto savivaldybės administracijos vadovą apie patvirtintą įmonės išlaidų priemonių planą. Palyginus su 2008 metų pirmuoju pusmečiu, bendrovė šiemet savo išlaidas sumažino 1,313 mln. litų. „Kauno švaros“ valdyba nuo birželio 1 dienos 25 proc. sumažino vadovų (generalinio direktoriaus, rinkodaros direktoriaus, technikos direktoriaus, gamybos direktoriaus ir vyriausiojo finansininko) atlyginimus. Įmonė liepos mėnesį atleido 45 darbuotojus.

Beveik įpusėjus paskutiniam vasaros mėnesiui ir girdint apie nesustojusį nekilnojamojo turto kainų kritimą, pastebima, kad ir patalpų nuomos kainų kreivė vis dar leidžiasi žemyn. Pagal skelbimuose pateikiamas nuomos kainas, paskutinį mėnesį nuomotojai didžiuosiuose Lietuvos miestuose esančių patalpų nuomos kainas mažino vidutiniškai 20 procentų, nors kai kurios patalpos buvo nuomojamos ir dvigubai ar net trigubai pigiau nei prieš mėnesį.

Prekinių kreditų draudimo bendrovėms sumažinus draudimų apsaugą, šalies įmonių padėtis sparčiai prastėja, tarpusavio skolos pasiekė rekordinius 2 mlrd. litų. Draudimo bendrovės atsisako suteikti Lietuvos įmonėms kredito limitus. Todėl prarandami užsienio tiekėjai, areštuojamas turtas, laukia nauja bankrotų banga.

Statistikos departamento atlikto informacinių technologijų naudojimo namų ūkiuose tyrimo duomenimis,  2009 metų pirmąjį ketvirtį asmeninius kompiuterius namuose turėjo 52 proc. vartotojų: mieste – 60, kaime – 37 proc. Penkiuose didžiausiuose miestuose kompiuterius namuose turėjo 63 proc., kituose miestuose – 54 proc. namų ūkių. Asmeninius kompiuterius turinčių namų ūkių dalis per metus padidėjo 4,2 proc. punkto, namuose turinčių interneto prieigą – 7,6 proc. punkto. Per metus 7 proc.

Antrąjį 2009 metų ketvirtį statybos įmonės savo jėgomis atliko darbų už 1583 mln. litų to meto kainomis, t. y. 48 procentais mažiau nei antrąjį praėjusiais metais. ketvirtį. Šalies teritorijoje atliktų darbų vertė sudarė 1558 mln. litų (98 proc. visų darbų), ne šalies teritorijoje atlikti darbai sudarė 2 proc. darbų, arba 25 mln. litų. Daugiausia (52 proc.) šalyje atlikta inžinerinių statinių statybos darbų, pastatų statybos darbai sudarė 48 procentus. Naujos statybos darbų atlikta už 620 mln.

Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, ES ekonomika smuko 4,8 proc. Didžiausią nuosmukį patyrė Lietuva – 22,6 proc., pranešė „Eurostat“. Antrąją poziciją užėmė Latvija, jos BVP smuko 18,2 proc. Trečioje vietoje atsidūrė kaimyninė Estija (16,6 proc.). Ją vejasi Rumunija – 8,8 proc., Vengrija – 7,4 proc. ir Švedija – 6,3 proc. Antrąjį ketvirtį BVP mažėjo visose ES valstybėse.

Pastaruoju metu gerokai sustiprėjęs Lenkijos zlotas atšaldė lietuvių norą keliauti apsipirkti pas kaimynus, rašo dienraštis „Kauno diena". Lietuviai vis atidžiau skaičiuoja, ar dar verta vykti į Lenkiją apsipirkti, rašoma penktadienį „Kauno dienoje". Dienraščiui daugiau nei prieš mėnesį Suvalkuose lankęsis kaunietis Vaidas Miltinis sakė nebematantis prasmės važiuoti į šalį kaimynę, nes lenkiškų prekių už panašią kainą galima rasti ir Lietuvoje.

Nors nestabilus JAV doleris vis dar nervingai šokdina aukso kainą, augant paklausai šiemet 8 įmonės pradėjo prekiauti investiciniu auksu. Dar pernai tokia veikla neužsiėmė nė viena Lietuvos bendrovė, penktadienį praneša „Verslo žinios“. Verslininkai prognozuoja, kad daugės ne tik klientų, bet ir konkurentų. // if (ar_yra_reklamos_180x150 != 'undefined' && ar_yra_reklamos_180x150 == 1){ document.