Bazinis aukščiausiojo lygio vadovų atlyginimas Lietuvoje yra 11 proc. didesnis lyginant su visa Baltijos šalių aukščiausio lygio vadovų atlyginimų rinka, Estijoje – 3 proc. mažesnis, o Latvijoje – 9 proc. mažesnis.
Tarptautinės konsultacijų bendrovės „Hay Group“ Lietuvoje atliktas aukščiausiojo lygio vadovų atlyginimų tyrimas „TopEx“ parodė, kad atlyginimai jiems nustatomi individualiai pagal bendrovių galimybes ir šių žmonių kuriamą vertę organizacijai.
Pasak „Hay Group“ generalinės direktorės Baltijos šalims Nedos Songinaitės, Lietuvos aukščiausiojo lygio vadovų atlyginimų rinkoje pradeda ryškėti tendencija, kad sunkmečiu įmonės atlyginimus aukščiausiojo lygio vadovams moka racionaliau, pagal realias savo išgales ir pagal vadovų sukuriamą vertę organizacijai. Anksčiau, sparčiai augant ekonomikai, tokio spaudimo vadovų atlyginimų racionalumui buvo mažiau, atlyginimai buvo nustatomi pagal situaciją rinkoje – analizuojant, kiek tos pačios pareigybės asmenims moka kitos įmonės ar konkurentai ir pagal kiekvieno vadovo gebėjimą susitarti dėl individualaus atlyginimo paketo. Atlyginimo dydis buvo viena iš svarbiausių finansinio patrauklumo priemonių, todėl daugelis įmonių, norėdamos pritraukti ar išlaikyti esamus gerus vadovus, mokėdavo jiems gana didelius atlyginimus.
„Pasikeitus ekonominei situacijai rinkoje išaiškėjo trys svarbios tendencijos: Pirma, paaiškėjo, kurie vadovai iš tikrųjų yra aukšto „kalibro“, tai yra, sugebantys pasiekti gerų rezultatų ne tik ekonomikos pakilimo laikais, bet suvaldyti ir išlaikyti gerus rodiklius sunkmečiu. Antra – nors vadovų atlyginimai stabilizavosi, sunkmečiu padidėjo lojalumas kompanijoms – gerus aukščiausiojo lygio vadovus pasidarė daug sunkiau pervilioti į kitas kompanijas. Trečia – rinkoje laikas nuo laiko atsiranda nemažai laisvų aukšto lygio vadovų kandidatų, patekusių į nepatogią padėtį, nes jie nori didelių atlyginimų pagal savo lygį, bet rinkoje sumažėjus įmonių išgalėms, potencialių darbo vietų tokiems vadovams sumažėjo, tad jie šiuo metu neturi darbo. Vis dėlto vienas dalykas išliko nepakitęs ir aktualus – geri vadovai rinkoje yra labai paklausūs“, – sako N. Songinaitė.
Kaip rodo „Hay Group“ atliktas tyrimas, trečdalis (33 proc.) Baltijos šalių įmonių teigė, kad 2009 m. baziniai atlyginimai aukščiausio lygio vadovams buvo padidinti, 33 proc. sakė, kad pernai atlyginimai buvo sumažinti ir 34 proc. įmonių praėjusiais metais atlyginimų vadovams nekeitė. Vadovai, kuriems baziniai atlyginimai buvo keliami, sulaukė pakėlimo nuo 3,6 proc. iki 11,4 proc., o atlyginimų mažinimas siekė nuo 4,1 iki 16,3 proc.
Tyrimas taip pat parodė, kad Baltijos šalyse bazinis atlyginimas užima pačią svariausią dalį viso atlyginimo pakete, o piniginiai priedai ir premijos (priklausantys nuo rezultatų, pasiektų per laikotarpį, ne ilgesnį nei 1 metai) sudaro apie 25 proc. atlyginimo. Ilgalaikio skatinimo schemos (piniginių premijų ar akcijų opcionų suteikimo planai, orientuoti į skatinimą už ilgalaikių kompanijos tikslų pasiekimą) egzistuoja daugiausia tik teoriškai. Premijos kaip ilgalaikio skatinimo formos yra gana retos, nors 29 proc. tyrime dalyvavusių įmonių teigia, kad turi kokias nors ilgalaikio skatinimo priemones. Palyginimui – Europos valstybėse vidutiniškai 39 proc. vadovų atlyginimo paketo sudaro ilgalaikės motyvavimo priemonės, 35 proc. sudaro trumpalaikio skatinimo priedai ir premijos, o bazinis atlyginimas – tik 26 proc. JAV vadovų atlyginimo paketas skiriasi nuo europietiškojo: jame vidutiniškai 57 proc. sudaro ilgalaikio motyvavimo priemonės, 28 proc. – trumpalaikio skatinimo premijos bei priedai ir tik 15 proc. bazinis atlyginimas.
Bazinis aukščiausiojo lygio vadovų atlyginimas Lietuvoje yra 11 proc. didesnis lyginant su visa Baltijos šalių aukščiausio lygio vadovų atlyginimų rinka, Estijoje – 3 proc. mažesnis, o Latvijoje – 9 proc. mažesnis. Visas atlyginimas, skaičiuojant ir išmokėtas premijas bei priedus, taip pat yra aukščiausias Lietuvoje – jis 12 proc. didesnis, Estijoje 1 proc. mažesnis, o Latvijoje 9 proc. mažesnis lyginant su bendra trijų šalių aukščiausio lygio vadovų atlyginimų rinka.
Atliktas tyrimas rodo, jog didžiausią bazinį atlyginimą gauna vadovai, dirbantys aukštųjų technologijų, telekomunikacijų, finansų sektoriuose, užsienio farmacijos kompanijų atstovybių vadovai – šių sektorių kompanijų vadovų atlyginimai vidutiniškai yra nuo dešimtadalio iki trečdalio aukštesni lyginant su bendra vadovų atlyginimų rinka. Žemesni atlyginimai mokami komunalinių paslaugų, pirminių žaliavų sektorių įmonių vadovams – jų atlyginimai yra vidutiniškai iki 30 proc. mažesni. Kertinės ir geriausiai apmokamos pareigybės bendrovėse be generalinio direktoriaus yra finansų, IT ir marketingo vadovai.
Aukščiausiojo lygio vadovų atlyginimų rinkos tyrimą „TopEx“ „Hay Group“ atliko 2009 m. spalio – lapkričio mėnesiais. Jame dalyvavo 301 stambių ir vidutinių Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonių ir buvo surinkta informacija apie 574 aukščiausiojo lygio vadovų atlyginimo paketus.
