Lietuvos verslas

Jaunimas vasarą skiria ne tik pramogoms, bet ir nusiteikęs paplušėti – tai įrodo ne tik vasarai padirbėti į užsienį išvykstančiųjų amžiaus statistika, bet ir Lietuvos kurortų aptarnavimo sferos darbuotojų itin jauni veidai. Neketinančių tapti laikinais emigrantais jaunuolių Eldoradas – pajūrio kavinės, atrakcionų parkai, prekyvietės.

Jau ne vienerius metus vieni lietuviai keiksnoja lietuvišką pajūrį dėl „užsienietiškų“ kainų ir, jų teigimu, kur kas pigiau ilsisi Viduržiemio jūros kurortuose, o kiti, būdami ištikimi sentimentams, vyksta atostogauti į  lietuvišką pajūrį. Po ilgojo liepos savaitgalio buvo paskelbta, kad per tris dienas Palangoje apsilankė apie 0,5 mln. žmonių. Toks poilsiautojų kiekis nemenkai papildė ir kurorto verslininkų kišenes, kurie birželį nuogąstavo, kad dėl prastų orų vasara bus ne kokia.

Keliose šalies savivaldybėse statybos darbų konkursus laimėjusi uostamiesčio bendrovė „Paulista” šį pavasarį netikėtai dingo iš visų statybviečių, taip ir nebaigusi darbų, rašo „Lietuvos rytas“. Pastarąjį kartą „Paulistos” darbuotojai gavo kovo mėnesio atlyginimus. Gegužės mėnesį jie iš esmės liko be darbo. Bet nutraukti sutarčių žmonės negali, nes neturi kam rašyti pareiškimų atleisti iš darbo.

Vakar Šiaulių miesto savivaldybėje vyko darbo grupės Šiaulių oro uosto veiklos perspektyvoms spręsti posėdis. Jame UAB „Interekspresas“ prašė Savivaldybės tarpininkauti pasirašant sutartį su Šiaulių oro uosto įmone, nes ši tokios nepasirašanti.

  Šiemet 760-ies metų jubiliejų mininti Klaipėda bus įamžinta ir pašto ženkle. Šeštadienį, liepos 14 dieną, apyvartoje pasirodys naujas pašto ženklas „Klaipėdai – 760 metų“. Uostamiesčio jubiliejui paminėti skirtas pašto ženklas bus išleistas 100 tūkst. tiražu, jo nominalas – 2 Lt. Pašto ženkle pavaizduotas švyturys ir bendras uosto vaizdas. Naująjį pašto ženklą sukūrė dailininkė Valdonė Bručienė.

Liepos 14-ąją sukanka 20 metų nuo vieno didžiausių nepriklausomos Lietuvos energetinių projektų – Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (KHAE) darbo pradžios. 1992 m. liepos 14 d. buvo užpildytas aukštutinis Kauno marių baseinas. Vienintelė tokio tipo elektrinė Baltijos šalyse leido Lietuvai pagerinti elektros tiekimo kokybę bei apsisaugoti nuo energijos deficito. „Švenčiame datą, kuri žymi itin svarbaus etapo Lietuvos energetikos sistemoje pradžią.

Lietuvos draudikų asociacijos direktoriui, viešųjų reikalų kontoros „Lanners, McGovern and Co.“ partneriui Andriui Romanovskiui prieš savaitę paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – penktadienį prokurorų gali būti pakeista į rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir piniginį užstatą, Eltai patvirtino Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokuroras Audrius Leonavičius. „Jam reikės kažką paskirti, nes šiandien 17.40 val.

Vilniaus miesto savivaldybėje penktadienį pristatyti strateginiai tikslai, kaip padidinti gyventojų pajamas, kad vidutinis atlyginimas siektų 6400 litų. Tyrimą atlikusios bendrovės „Ernst & Young“ partneris  Linas Dičpetris teigė, kad tyrime prognozuojamas laikotarpis nuo 2012 metų pradžios iki 2020 pabaigos.

Ketvirtadienį Klaipėdoje į Baltijos jūrą išlydėtas laivas „Romastė“. Jis išplukdė komandą, siekiančią iš jūros išvalyti pamestą ar nuskendusią žvejybinę įrangą. Baltijos jūroje kasmet prarandama nuo 5 500 iki 10 000 tinklų ir tralų. Jūroje jie lieka dėl įvairiausių priežasčių - kai kurie dingsta audrų metu, kiti tyčia išmetami žvejų.

Pirmą šių metų pusmetį UAB „Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA) kredito įstaigoms už smulkiojo ir vidutinio verslo ( SVV) subjektų paskolas suteikė 292 garantijas, kurių suma buvo 90,4 mln. Lt, garantuotų paskolų suma sudarė 62,4 mln. Lt. Daugiausia verslo paramos garantijų forma šį pusmetį prireikė labai mažoms įmonėms. Už šių įmonių imamas paskolas suteikta 53,08 proc. visų INVEGA garantijų.

Statinaitės, stalinės lempos, svertuvai, rusiškos maldaknygės, senovinės knygos ar muzikos instrumentai – dar nuo senų laikų užsilikę daiktai, kurie dažniausiai pūpso rūsiuose ar palėpėse. Senoviniai daiktai daugeliui atrodo niekam tikęs šlamštas, tačiau taip mąsto toli gražu ne visi. Yra žmonių, kurie prekiauja arba keičiasi senoviniais daiktais iš malonumo. Bet netrūksta ir tokių, kurie pagalvoja, jog reikia apsikuopti namus, o senovinius daiktus parduoti.

„Verslo žinių“ sudarytame 1000 didžiausių Lietuvos bendrovių sąraše įvyko tam tikri persistumdymai, tačiau jie nė iš tolo neprimena ankstesniais metais vykusių pokyčių. Didžiausia bendrove ir toliau išlieka lenkų valdoma „Orlen Lietuva“, kurios metinė apyvarta 2011 metais siekė daugiau nei 20 mlrd. litų. Antrąją ir trečiąją vietas užėmė „Vilniaus prekyba“ ir „Maximos“ grupė. Šių bendrovių metinės apyvartos atitinkamai siekė 8,9 mlrd. litų ir 7,8 mlrd. litų.

Prieš penkerius metus buvusioje „Klaipėdos konditerijos“ fabriko teritorijoje pradėtos ir nebaigtos viešbučio statybos pajudės dar šį mėnesį, šiandien rašo „Klaipėda“. Darbininkai jau nuardė langų ertmes dengusias plokštes. Prieš penkerius metus užkonservuotą pastatą ruošiamasi statyti toliau. „Jono namų“ projekto statybos buvo pradėtos prieš pat ekonominį nuosmukį. Tad, prieš penkerius metus vos įsibėgėjus, jas teko nutraukti ir pastatą ilgam užkonservuoti.

Susisiekimo ministerijos skelbtą konkursą vadovauti akcinei bendrovei „Lietuvos jūrų laivininkystė“ laimėjo Audronis Lubys. Šiuo metu A. Lubys yra AB „Limarko laivininkystės kompanija“ viceprezidentas. Prieš tai šioje kompanijoje dirbo laivų operatoriumi, laivų valdymo direktoriumi. 2000–2003 m. jis dirbo UAB „Limarko“ laivų operavimo ir valdymo vadybininku. 1996–2000 m. A. Lubys dirbo UAB „Arijus“ vadybininku laivybos linijoms.

Nuo gegužės 1 dienos įsigaliojusi tvarka įtvirtino nuostatą, kad smulkieji verslininkai, dirbantys pagal verslo liudijimus, už pajamas, gaunamas iš juridinių asmenų ir viršijančias 10 proc., turi sumokėti 5 proc. pajamų mokestį (laisvųjų profesijų atstovai – 15 proc.) Trečiadienį Vyriausybė svarsto šios tvarkos pakeitimus, siūlydama 10 proc. apribojimą pakeisti 15,5 tūkst. litų suma.

Klaipėdoje antradienį atidarytas naujas pasaulinio koncerno „Heidelbergcement“ antrinės įmonės „Heidelbergcement Klaipėda“ cemento logistikos, fasavimo ir prekinio betono gamybos terminalas. Antri pagal dydį Lietuvoje cemento tiekėjai bei didžiausi importuotojai į naująjį terminalą investavo 10 milijonų litų. Pasak „Heidelbergcement Klaipėda“ generalinio direktoriaus Povilo Bradulskio, investicija į terminalą atsipirks per ateinantį penkmetį.

Bankų DNB, „Swedbank“, SEB ir bendrovės „G4S Lietuva“ veiksmai galimai ribojo konkurenciją pinigų tvarkymo bei inkasavimo paslaugų rinkose, skelbia Konkurencijos taryba (KT). Kaip skelbia KT pranešimas apie tyrimo išvadas buvo išsiųstas šioms keturioms bendrovėms bei „First Data Lietuva“ ir „Eurocash1“. Taryba pažymi, kad tai tik preliminarus vertinimas ir  pranešimo išsiuntimas nereiškia, kad jau yra nustatyta, jog minėtos bendrovės padarė pažeidimą.

Miškuose pasirodžiusios mėlynės ir nedrąsiai iš po samanų dygstančios voveraitės jau masina ir šių gėrybių rinkėjus. Vieni mėlyniauja ir grybauja savo malonumui, kiti gi iš to užsidirba nemenką pinigą. Prieš keletą savaičių apsilankius Vilniaus turgavietėse, uogų ir grybų prekiautojų netrūko. Žemuoges jie pardavinėjo po 4–5 litus už stiklinę, mėlynes – po 8–10 litų už litrą. Pintinėmis atsivežtos voveraitės buvo dar visai nedidukės ir jų pasiūla mažesnė.

Japonijos verslo įmonių vadovų delegacija susipažįsta su galimybėmis vežti krovinius per Lietuvą ir Klaipėdos valstybinį jūrų uostą. Antradienį Susisiekimo ministerijoje Lietuvos transporto sistemą ir logistikos galimybes svečiams pristatys susisiekimo viceministras Arūnas Štaras. Japonijos delegacijoje bus atstovaujamos transportavimo, pramonės, prekybos ir draudimo bendrovės: „K Line“, „Mitsubishi Electric Europe“, „Mitsui & Co.

Konkrečios nuostatos, kaip bus pertvarkomas Lietuvos šilumos ūkis, kol kas skendi migloje. Pirmadienį energetikos ministras Arvydas Sekmokas žurnalistams aiškino, kad įstatymo pataisos bus rengiamos atsižvelgiant į informaciją,  kuri bus gauta iš savivaldybių.

Panevėžio smulkieji verslininkai priešinasi vokiečių prekybos tinklo „Lidl“ užmačioms statyti dvigubai didesnę nei leistina parduotuvę ties Smėlynės ir Varpo gatvių sankirta. Karas dėl rinkos Statyti pirmąjį „Lidl“ prekybos centrą ties Smėlynės ir Varpo gatvių sankirta ketinančius garsaus vokiečių prekybos tinklo atstovus stabdo Panevėžio smulkieji verslininkai.

Prieš 20–25 metus įmonė „Lietuvos automatika“ buvo puikiai žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir buvusios Sovietų Sąjungos šalyse. Įmonė garsėjo kontrolinių ir matavimo prietaisų bei automatizacijos sistemų montavimo darbais. Nunykęs feniksas Kadaise klestėjusios bendrovės padėtis šiandien yra apverktina – didžiulės skolos, vidiniai nesutarimai ir pensinio amžiaus vadovai tempia ją į bedugnę.

Nuo atostogų Lietuvos pajūryje iki kelionės automobiliu po Europą ar skrydžių į Tolimąją Aziją – tokius atostogų maršrutus renkasi Lietuvos verslininkai. Tačiau visi, kad ir kur būtų, atostogaudami savo veiklos nepamiršta. Kaunietis verslininkas Egidijus Buika, kopijavimo paslaugų tinklo „Copy 1“ vadovas, jau kelerius metus vasarą su šeima vyksta automobiliu į Europą.

Lietuvoje visi lygūs, tačiau Briuselio biurokratai lygesni. Europinės agentūros atleidžiamos nuo visų mokesčių, kad jų darbuotojai gyventų kaip inkstai taukuose. Jiems taikomos diplomatinės privilegijos ir imunitetas, už Lietuvoje perkamus daiktus galima susigrąžinti sumokėtą pridėtinės vertės mokestį (PVM). Maža to, svetimų pranašumą prieš mūsiškius norima įteisinti ir Lietuvos teisės aktuose. Vyriausybė iš šešėlio traukia milijardą, skatindama lietuvius sąžiningai mokėti mokesčius.

Lietuviai grybauja miškuose, o skandinavai grybus renkasi prekybos centruose, į kuriuos patenka tūkstančiai tonų mūsų šalyje išaugintų pievagrybių. Lietuvos daržovių, uogų augintojai skundžiasi nelygiaverte konkurencija su lenkais, o pievagrybių augintojai artimiausius konkurentus išstūmė ne tik iš šalies, bet ir iš kitų Baltijos šalių rinkų.

Į pokalbį atskubėjusi Vyno klubo direktorė Rasa Starkus pasiguodžia, kad darbas veja darbą ir jau darosi sunku visur spėti. O kai jųdviejų su vyru Lietuvos someljė asociacijos prezidentu Arūnu Starkumi pasiteirauju, kaip ilsisi, pastarasis šypteli: „Nuo laimės ilsėtis nereikia!“ Įdomu stebėti, kaip darbo dieną pradeda Vyno klubas. Nešiojamos dėžės, tvarkomi prekystaliai, kaičiamas kavos aparatas, paskleidžiantis patalpoje gardų aromatą.

Norintys apsigyventi Šventojoje pigiau renkasi kuklius ir patogumais neišsiskiriančius medinius namukus. Pastarieji pigesni nei gerai įrengti butai ar kitos poilsiavietės, tačiau portalo Balsas.lt žurnalistams atlikus nedidelį eksperimentą paaiškėjo, kad užsisakęs nakvynę telefonu gali stipriai prašauti. Mat praktiškai už tą pačią kainą gali išsinuomoti tokį medinuką, kuriame gyvenimo sąlygos ir viešnagė pajūry apkars.

Praėjusį mėnesį apie naujai vystomą „Belmonto loftų“ projektą sostinės Užupio rajone pradėjusi bendrovė „Concept lofts“ išsirinko rangovą langų ir jų konstrukcijų gamybai. Beveik 200 tūkstančių litų vertės langų gamybos užsakymas atiteko nestandartiniuose sprendimuose besispecializuojančiai įmonei „Langų gama". „Loftų langų konstrukcijos yra sudėtingesnės negu standartinių langų jau vien dėl dydžio. Ne visi gamintojai yra lankstūs ir gali kokybiškai bei deramai laike realizuoti užsakymą.

Lietuvių investuotojams tereikia užsičiaupti ir pradėti išrašinėti čekius šalies „startup’ams“ – tiesiai rėžia Silicio slėnio ambasadorius Paulas Bragielis. Lietuvoje viešėjęs vieno prestižiškiausių verslo inkubatorių „i/o Ventures“ vadovas P. Bragielis teigia, kad investuotojai, ieškodami „startup’ų“ – pradedamų verslų – investicijoms, turi orientuotis į komandą, o ne idėją. „Startup’ų“ kūrėjamas pašnekovas pataria nekonkuruoti, o būti draugais ir kuo daugiau dalintis informacija.

Šiandienį Vilniaus miesto taryboje nuspręsta atliekų rūšiavimo gamyklai statyti prioritetine vieta nustatyti sklypą Jočionių gatvėje, netoli Vilniaus trečiosios termofikacinės elektrinės (prie Gariūnų), rašo naujienų portals „Delfi“. Lazdynų gyventojai nerimauja, ar iškilus šiukšlių rūšiavimo gamyklai, jie nepradės greitai justi nemalonaus kvapo, o ateityje neatsiras ir deginimo gamykla, kuri galėtų skleisti pavojingus sveikatai dūmus.

Ar ver­ta im­tis vers­lo, kai vos ne kas­dien kal­ba­ma apie eko­no­mi­kos są­stin­gį, įmo­nių bank­ro­tus, ma­žė­jan­tį per­ka­mu­mą? Pak­ruo­jie­tis Vir­gi­ni­jus Ze­mec­kis įsi­ti­ki­no, kad Pak­ruo­jy­je as­me­niniam vers­lui ni­šų su­ras­tų bet ku­ris darbš­tes­nis vy­ras. Į dar­bą – sau­lei te­kant Pak­ruo­jie­tis Vir­gi­ni­jus Ze­mec­kis kiek­vie­ną dar­bo die­ną ke­lia­si sau­lei te­kant ir ge­ro­kai prieš pen­kias iš­va­žiuo­ja į dar­bą.

Valstybei sunkiai sprendžiant itin opią jaunimo nedarbo problemą, verslo atstovai teigia, kad šios problemos šaknys glūdi neteisingame stojančiųjų į aukštąsias mokyklas orientavime. Šiuo metu kovojama su pasekmėmis - darbo rinka perpildyta socialinį išsilavinimą turinčiais darbuotojais, kurių pasiūla viršija paklausą. Tuo tarpu įmonės negali vystyti plėtros, nes trūksta technologinių mokslų specialistų.

Kotrynos vyninės sostinėje savininkas, atrodo, rado būdą, kaip apeiti įstatymą ir gauti iš savivaldybės reikiamus leidimus pradėti lauko kavinės veiklą. Paveldosaugininkus toks verslininko elgesys ne juokais suerzino, šiandien rašo „Vilniaus diena“. Verslininkas Stepas Visockas daro vis daugiau nuolaidų paveldosaugininkams, tačiau trauktis neketina. Palikęs patalpas Vilniaus g. 37, jis ėmėsi statyti lauko kavinės terasą bažnyčios prieigose.

Kauno apygardos teismas atmetė apeliacinį Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento (MRAAD) ir bendrovės „Saerimner” skundą ir konstatavo, kad Jusevičių kaime (Kalvarijos raj.) esančioje „Saerimner” valdomoje kiaulių fermoje ūkinė veikla negali būti tęsiama. „Saerimner” sprendimą skųs ir inicijuos investicinį ginčą prieš Lietuvą.

Finansų ministerija, siekdama stiprinti valdžios sektoriaus finansus ir skatinti ekonomikos augimą, siūlo kaupti atsargas galimam sunkmečiui ateityje. Sukauptos atsargos būtų naudojamos naujai krizės bangai atlaikyti, valstybės funkcijoms finansuoti, taip pat tai būtų papildomas svertas derantis su tarptautinėmis finansų institucijomis dėl pigesnių paskolų.

Lietuvos pastatų ūkio valdymo bendrovė „City Service LT“ keičia pavadinimą į „Mano būstas LT“. Bendrovė paslaugas teiks naudodama „Mano būstas“ prekės ženklą. „Įmonės pavadinimo keitimas ir naujo prekės ženklo įvedimas užbaigia jau praeitais metais pradėtą įmonių grupės naudojamų prekių ženklų sujungimo procesą. Šie pokyčiai padės kryptingai stiprinti mūsų pozicijas rinkoje ir pabrėžti paslaugų išskirtinumą.

Pasaulyje po „Lehman Brothers“, po Fukušimos nerasite nė vieno banko, nė vieno privataus investuotojo ar valstybinės įstaigos, kurie investuotų į naują atominę jėgainę, nesvarbu, ar Lietuvoje, ar bet kur kitur Europoje. Taip griežtai Lietuvos perspektyvas pasistatyti Visagino atominę elektrinę (VAE) vertina Žaliųjų frakcijos narys ir Europos Parlamento (EP) pranešėjas dėl energetikos efektyvumo direktyvos Claude'as Turmesas.

Lietuvos darbdavių skolos per metus (nuo 2011 iki 2012 m. birželio 25 d.) sumažėjo 8,2 proc. - nuo 215,8 iki 207,3 mln. Lt. Per metus darbdavių skolos rodiklis DIX*, kurį skaičiuoja Lietuvos pramonininkų konfederacija ir UAB Creditreform Lietuva, (vienam darbdaviui tenkanti skola Sodrai) sumažėjo 9,2 proc. - nuo 2576 iki 2339 Lt. Tačiau statybininkai, leidybos, IT sektoriai skolas Sodrai didino.

Nedaug trūko, kad po ką tik pasibaigusio futbolo čempionato Lietuvos lažybų kontoros būtų skaičiavusios didelius nuostolius. Lažybų organizatoriai atsikvėpė tik po Nyderlandų sportininkų nesėkmių ir netikėto vokiečių pralaimėjimo italams. Lažybų rengėjai sutartinai tvirtina: ką tik pasibaigęs Europos futbolo čempionatas mūsų šalyje pritraukė rekordinį skaičių lošėjų. Su šiuo turnyru galėjo konkuruoti tik pernai Lietuvoje vykęs Europos krepšinio čempionatas.

Nutraukta sutartis dėl panaudoto branduolinio kuro saugyklos statybų tarp „Nukem Technologies“ ir „Vėtrūna“, teigia vz.lt, cituodamas neįvardintus šaltinius. Kaip rašo portalas, šaltiniai „Vėtrūnoje“ tvirtina, kad sutartį nutraukė ši bendrovė, savo ruožtu „Nukem Technologies“ (NT) atstovai sako, kad sutartis nutraukta šalių susitarimu. Pastaroji bendrovė aiškina, kad „Vėtrūna“ norėjo didinti paslaugų kainą, tačiau NT tai buvo nepriimintina. vz.

Klaipėdos jūrų uosto investicijos į krantinės suskystintųjų dujų terminalui statybą greičiausiai bus kompensuojamos per uosto rinkliavas ir suskystintųjų  dujų tarifus. Energetikos ministerija per savaitę turi parengti ir Vyriausybei  pateikti nutarimo dėl kompensacijų uostui projektą.

Lietuvos bendrovė „Staticus“ keturiuose Švedijos stadionuose montuoja fasadų konstrukcijas, „aprenginėja“ futbolo arenas stiklo ir kitų medžiagų rūbu, rašo „Lietuvos rytas“. Statybininkai iš Vilniaus nuo praėjusių metų įrenginėja keturis Švedijos stadionus – montuoja konstrukcijas, stiklus. Nuo jų išmonės priklauso visas stadiono fasadas. Didžiausias iššūkis – Stokholme statomas 30 tūkst. vietų stadionas.

Uostamiesčio savivaldybės įmonei „Klaipėdos autobusų parkas“ gali tekti vežioti ne tik keleivius, bet ir šiukšles. Skaičiuojama, kad atliekų vežimą perdavus savivaldybės įmonei, atpigtų ir paslaugų įkainiai. Keleivius „Klaipėdos autobusų parkas“ uostamiestyje vežioja jau 56-erius metus. Įmonės autobusai rieda ir tarpmiestiniais bei tarptautiniais maršrutais. Keleivių vežimas visada buvo pagrindinė įmonės veikla, tačiau netrukus savivaldybės įmonė gali būti įpareigota vežti ir šiukšles.

Per 2011 metus buvo surašyta 1670 protokolų prekeiviams, nelegaliai prie autobusų stotelių ar prekybos centrų pardavinėjantiems savo užaugintas daržoves, uogas ar gėles. Žmonės, neturintys leidimo verstis prekyba, užsitraukia baudą nuo 20 iki 100 litų. Prie prekybos centro, esančio Vilniaus Savanorių gatvėje, būriuojasi vyresnio amžiaus moterys, prieš save ant dėželių išrikiavusios svogūnų laiškų ir krapų ryšulėlius, rūgštynių maišelius.

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI), gavusi informacijos apie galimai nelegalų darbą viename Žemaitijos regiono sraigių auginimo ir perdirbimo ūkyje, patikrinimo metu jame aptiko 16 oficialiai neįdarbintų darbuotojų ir tonas sraigių žaliavos bei eksportui parengtos produkcijos.

Kelis mėnesius Maskvoje dirbę statybininkai iš Lietuvos nesukrapšto pinigų net bilietui namo. Per dieną lenkiantys nugarą, o naktį prie dušų stovintys vyrai piktinasi, kad yra išnaudojami, rašo „Lietuvos rytas“. Daugiau kaip 60 vyrų statybose Maskvoje įdarbinusi Lietuvos bendrovė „Altonas” jiems nesumokėjo jau dviejų mėnesių atlyginimų. Statybose šalia Maskvos kelias savaites padirbęs Genadijus Bogorockis grįžo į Lietuvą. Kartu su juo išvyko dar apie 30 vyrų.

„Dažnai jaučiu vidinę šizofreniją, – sako Medicinos ir diagnostikos centro vadovas Laimutis Paškevičius. – Viename smegenų pusrutulyje esu verslininkas, kitame – hipokratas.“ Atviras ir tiesus pokalbis apie medicinos verslą Lietuvoje – to ne visada gali tikėtis. Ligoninės kvapas pasąmonėje asocijuojasi tik su nemaloniais dalykais. Čia jo nėra. Ir galbūt vienintelis dalykas, iš kurio supranti esantis klinikoje, – sniego baltumo chalatais apsirengęs personalas.

Dešiniajame Neries krante vėl iškils statybų kranai, o į naująjį miesto centrą atsigręš investuotojai. Tokį optimistišką scenarijų planuoja miesto savivaldybė, nors nekilnojamojo turto specialistai ambicijas vertina skeptiškiau. Pusės milijardo investicijos modernių stiklinių pastatų pašonėje pakeistų ir medinį Šnipiškių veidą. Savaitraščio žurnalistai atliko eksperimentą Šnipiškių kvartale, kur planuojama įkurdinti naująjį sostinės centrą.

Vienas didesnių daugiabučių renovacijos stabdžių – socialines pašalpas bei įvairias kompensacijas gaunantys asmenys, sakė Aplinkos apsaugos ministras Gediminas Kazlauskas ketvirtadienį vykusioje spaudos konferencijoje. Anot jo, socialiai remtini žmonės gauna dideles kompensacijas už įvairias išlaidas ir sąnaudas, todėl įtikinti juos, kad renovacijos reikia, sunku. „Nepaisant to, kad renovacijos kaštai socialiai remtiniems žmonėms yra kompensuojami 100 proc.