Finansiškai nesaugiai jaučiasi 60 proc. mūsų šalies gyventojų, o moterų, kurios finansų požiūriu jaučiasi saugiai, yra trečdaliu mažiau negu vyrų, rašo "Lietuvos žinios".
Tai rodo "Swedbank" atliktas Lietuvos gyventojų finansinio saugumo tyrimas.
Šiuo atveju bankas finansinį saugumą sieja su finansavimo šaltiniais netekus šeimos nario-gyvenimo partnerio, praradus jam darbingumą ar atsitikus kitai nelaimei.
Didesnį moterų finansinį nesaugumą, ekspertų nuomone, galėtų iš dalies paaiškinti faktas, kad Lietuvoje miršta net 44 proc. darbingų vyrų.
Pavyzdžiui, Švedijoje šis rodiklis tesiekia 18 proc.
Be to, Lietuvoje gerokai menkau negu Vakarų šalyse išplėtota valstybės socialinė parama žmonėms, netekusiems dalies darbingumo ar visiškai jį praradusiems.
Tyrimo duomenimis, nesaugiausiai jaučiasi vidutinio amžiaus (36-45 metų), vidurinį ar aukštesnį išsilavinimą turintys, mažiau pajamų gaunantys ir nedideliuose miesteliuose gyvenantys asmenys.
Finansiškai saugūs jaučiasi 45,8 proc. vyrų ir 33,8 proc. moterų.
Abiejų lyčių atstovai finansinį saugumą pirmiausia sieja su finansine gerove, santaupomis ir turima nuosavybe, kurią būtų galima parduoti nelaimės atveju.
