Lietuvos verslas

Manote, kad esate finansiškai nepriklausomas ir atsakingas? Netgi tuomet, kai pritrūksta šiek tiek iki atlyginimo vis dar manote, kad pinigus leidžiate protingai? Ne tik šis, bet ir dar keletas požymių rodo, kad greičiausiai gyvenate ne pagal savo galimybes ir turėtumėte kuo greičiau susigriebti, rašo businessinsider.com.

 Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad vykdant patikrinimus dėl Lenkijos konditerijos įmonės pagamintų ir išplatintų nesaugių saldumynų, buvo patikrintas ne tik prekybos tinklą ,,Rimi”, bet ir turgavietės, prekyvietės ir kitos prekybos vietos. Inspektoriai rinkoje neaptiko galimai užterštų saldumynų, nuo 2012-11-22 pagamintų Lenkijos ,,Magnolia Sp. z o. o.” įmonėje rašoma pranešime spaudai.

Visuomenėje vyraujanti nuomonė, kad mūsų šalies gamintojai tėra pigi darbo jėga didelėms užsienio bendrovėms, nėra visiškai teisinga, išplatintame pranešime teigia „Domus galerija“ rinkodaros vadovė Agnės Brūzgė. Anot jos, šiuo metu Lietuvoje vyksta lietuvių baldininkų renesansas. „Galima sakyti, kad po nekilnojamo turto rinkos sąstingio baldininkai iš naujo atranda vidaus rinką, o klientai - lietuvišką baldininkystės tradiciją ir vietos baldininkus,“ – teigia ji.

Pasauliniame sąlygų verslui reitinge Lietuva atsidūrė 37-oje vietoje. 50-ies šalių sąraše Lietuva aplenkė Estiją, tačiau per kelias vietas vis dar atsilieka nuo Latvijos, praneša agentūra „Bloomberg“, sudariusi reitingą. Lietuva yra vienintelė iš Baltijos šalių, kuria pavyko pagerinti sąlygas verslui ir pagerinti pozicijas reitinge. Verslo aplinkos šalyje pagerėjimas Lietuvai leido pakilti iš 40 į 37-ą vietą. Latvija smuktelėjo net per 8 ozicijas – iš 28 į 36-ą, Estija – iš 34 į 43-ią.

Rusijos Federacijos piliečių, tranzitu vykstančių per Lietuvos Respublikos teritoriją, atpažinimui naudojami įvairūs dokumentai (pasai, vieningos standartinės vizos, supaprastinto tranzito dokumentai ir pan.). Rusijos Federacija išduoda užsienio kelionių dokumentus su lustais, kuriuose saugoma informacija, nurodanti Rusijos Federacijos piliečių tapatybę.

 Vilniaus miesto savivaldybė jai priklausančias gydymo įstaigas planuoja apmokestini nekilnojamojo turto (NT) nuomos mokesčiu. Galutinis sprendimas dėl to turėtų būti priimtas vasarį. Pasak miesto mero A. Zuoko, tai būsiąs vienas iš būdų, kaip sostinei, susiduriančiai su finansiniais sunkumais, "pergyventi badmetį". Tai padaryti esą leistų efektyviau panaudojamas miestas.

Chaotiška, skaidrumo ir viešumo stokojanti Finansų ministerijos metų metus vykdoma lošimų ir loterijų verslo reguliavimo politika pasiekė cinizmo viršūnę. Užuot taikę gerąją europinio reguliavimo praktiką, ministerijos valdininkai stumia rinką į pražūtį. Abejonių kelia ir naujosios Lošimo priežiūros tarnybos (LTP) direktorės paskyrimo aplinkybės.

Vilniaus mero Artūro Zuoko verslo valdomi teniso aikštynai sostinės Sereikiškių parke liko be žemės. Teismas panaikino nuomos sutartį, kuria ši žemė išnuomota A. Zuoko bendrovei „BNA Grupė". Lietuvos apeliacinis teismas (LAT) žemę atima ne tik iš mero verslo. Portalo Delgi teigimu, į mėsmalę pateko ir daugelį metų prie Sereikiškių parko veikianti Stasio Juškaus galerija. Jos savininkai dabar su savo pastatu nieko negali daryti.

Per visuotinį reidą, kurį aplinkosaugininkai surengė sausio 26–27 dienomis, visoje Lietuvoje aplankyta per 500 vandens telkinių. Patikrinta, kaip laikosi mėgėjiškos žūklės reikalavimų, ar yra įsigiję žvejybos leidimus, ar turi specialius smaigus, kurie žvejojant ant ledo yra privalomi, beveik 4 tūkstančiai žvejų. „Inspektoriams teko konfiskuoti draudžiamus žvejybos priemones ir įrankius – 164 skritulius, 3 grąžtus.

 Prie Švietimo centro visuomeninio naudingo darbo organizatorės kabineto rikiuojasi žmonės su siuntimais atlikti visuomenei naudingą darbą. Kiek jų bus įdarbinta per mėnesį, paaiškės netrukus. Nuo sausio 1-osios, kai Šiaulių mieste socialinių pašalpų gavėjai pasitelkiami visuomenei naudingai veiklai, redakcijoje netyla telefonai.

Nors Lietuva, lyginant su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, savo plotu yra pakankamai nedidelė valstybė, tačiau net 10 proc. ES išorės sienos ribojasi su Lietuvos Respublika - t. y. teritorija su Baltarusija ir Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi. Tuo tarpu kai kurios ES šalys išorės sienų iš viso neturi. Lietuva, būdama ES ir Šengeno erdvės nare, turi pareigą užtikrinti šių išorės sienų saugumą.

Glaudžiai bendradarbiaudama su Lietuvos Kriminalinės policijos biuru bei kitomis institucijomis Mokesčių inspekcija įrodė neteisėtą praturtėjimą paneigdama visas paskolų ir santaupų versijas. Gyventojai, nepagrindusiai savo pajamų, teks sumokėti beveik 170 tūkst. litų mokesčių, jai gresia turto konfiskacija.

Užsienio rinkose sparčiai plinta prekių ir paslaugų mobiliosios aplikacijos, palengvinančios vartotojų apsipirkimą, informacijos paiešką, pranešančios apie asmeninius pasiūlymus. POS (angl. Point of sale) sistemos suartina pardavėjus ir pirkėjus: klientas už pietus ar pirkinį gali atsiskaityti išmaniuoju telefonu.

Jevgenijus Bardauskas, Asta Kažukauskienė, Loreta Mačiulienė, Zinaida Paškevičienė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė įsitikinusi, kad jai pavyks išjudinti daugiabučių renovacijos programą, nors jau dvi Vyriausybės patyrė nesėkmę. Pirmiausia, ji žada nukarpyti kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį tiems, kurie priešinsis būsto atnaujinimui.

Vaistinės pavirto prekybos centrais, kurių lentynos lūžta nuo sveikatą siūlančių papildų ir stebuklingų grožio priemonių. Tyrimai rodo, kad maždaug 60 procentų Europos gyventojų kasdien vartoja maisto papildus ir taip kompensuoja būtinųjų vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumą. Lietuvoje šis skaičius sudaro 44 proc. Bendrovės „Sofdent“ duomenimis, 2010-aisiais Lietuvoje buvo parduota 15,351 mln. maisto papildų pakuočių, o 2011-aisiais šis skaičius išaugo dar 144 tūkst. pakuočių.

Visi žinome, kad išradimo komercializavimas yra sunkus procesas. Išradimas tarsi laukinis arklys su sparnais, skrendantis ten kur nori ir neklausantis savo šeimininko – išradėjo. Taip pat žinoma, kad sėkmingam išradimo komercializavimui reikia ne tik išradėjo pastangų, bet ir atitinkamų sričių specialistų, komersantų bei teisininkų komandos rimto darbo. Išradimą galima laikyti naujo verslo pradžia, jo branduoliu, nuo kurio viskas ir prasideda.

Vaistinės pavirto prekybos centrais, kurių lentynos lūžta nuo sveikatą siūlančių papildų ir stebuklingų grožio priemonių. Tyrimai rodo, kad maždaug 60 procentų Europos gyventojų kasdien vartoja maisto papildus ir taip kompensuoja būtinųjų vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumą. Lietuvoje šis skaičius sudaro 44 proc. Bendrovės „Sofdent“ duomenimis, 2010-aisiais Lietuvoje buvo parduota 15,351 mln. maisto papildų pakuočių, o 2011-aisiais šis skaičius dar išaugo 144 tūkst. pakuočių.

Pirkdami naujai pastatytą būstą, žmonės dažnai situaciją vertina esamuoju laiku – dabar matomą vaizdą ir aplinką, dabartinius kaštus ir pajamas, tačiau retai vertina galimus ilgesnio laikotarpio pasikeitimus, kurie gali visiškai pakeisti būsto vaizdą, vertę ar asmenines galimybes.

Irma Janauskaitė, Zinaida Paškevičienė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Didžiuliai, net ir per krizę augantys medžio anglies poreikiai Europoje ir Azijoje skatina investicijas į šios anglies gamybą. Maždaug 13 mln. litų naujai gamyklai Ignalinos rajone numačiusios išleisti 5 įmonės planuoja kartu dalytis ne tik išlaidas, bet ir būsimą pelną. Darbas Mikalavo kaime nestoja ir žvarbiu oru. Jau baigtos krosnių aikštelės, pradėtas statyti produkcijos sandėlis, tvarkoma infrastruktūra.

Pastaruoju metu daugelis pamėgome namuose keptą duoną. Žinoma, ji ne tokia, kokią kadaise kaimiškose krosnyje kepdavo močiutės. Mes kepame ją specialiose duonkepėse ar paprasčiausiose orkaitėse. Tačiau skiriasi ne tik krosnis.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje kilus itin daug interpretacijų bei diskusijų AB Ūkio banko veiklos atžvilgiu, norime kategoriškai paneigti nepagrįstus kaltinimus ir užtikrinti, jog AB Ūkio bankas savo veikloje laikosi visų Lietuvos Respublikos įstatymų bei ES direktyvų, tame tarpe ir susijusių su pinigų plovimo prevencija.

Sparčiausiai augusia „gazele" dienraščio "Verslo žinios" devintus metus organizuojamuose labiausiai augusių įmonių apdovanojimuose pripažinta nenaujų automobilių prekybos įmonė UAB „Aurelinas", įsikūrusi Kaune. „Metų gazelės 2012" rekordinis apyvartos šuolis 2008-2011 metais buvo 876 proc. „Aurelino" veiklos modelis nesudėtingas: įmonė perka nenaujų automobilių Vokietijoje, veža į Lietuvą ir parduoda Kauno automobilių turguje. Čia įmonė nuomoja 782 kv. m pardavimo plotą.

Lietuvos banko Priežiūros tarnyba „Vilniaus taupomajai kasai“ raštiškai nurodė apriboti skolinimo sandorių sumą ir indėlių palūkanų normas. Tokį sprendimą LB priėmė remdamasis Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) atliktu unijos vertinimu.

Nuo šių metų pradžios UAB „Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA), atlikdama INVEGOS fondo valdytojo funkcijas, pradeda valdyti dalį JEREMIE kontroliuojančiojo fondo, kurio valdytojas yra Europos investicinis fondas (EIF), priemonių. Siekdamos sukoncentruoti visų skolinių priemonių įgyvendinimą vienoje nacionalinėje institucijoje, Ūkio ir Finansų ministerijos kartu su INVEGA ir EIF baigiantis 2012 metams pasirašė sutartį, leidusią dvigubai padidinti INVEGA fondą - beveik 130 mln. eurų.

AB „Citadele“ bankas kartu su antrine bendrove UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ praėjusiais metais uždirbo 11,98 mln. litų konsoliduoto neaudituoto pelno – 131 proc., arba 2,3 karto, daugiau nei per 2011 m. Per 2012 m. „Citadele“ bankas suteikė 83,7 mln. litų naujų paskolų, didžiausią prioritetą skirdamas smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms bei ūkininkams.

2012 metų vasarą buvo sėkmingai baigtas įgyvendinti projektas „Sukurti biometrinių duomenų patikros pasienyje sistemą“. Šiai sistemai įdiegti buvo skirta virš 5,6 milijonų litų nacionalinio biudžeto bei Europos Sąjungos (ES) lėšų. Pastaroji finansavo 75 proc. sumos. Tai didžiausio biudžeto Išorės sienų fondo 2010 metų metinės programos projektas. Nauja įranga – išorės sieną kertančių asmenų atpažinimui Didžioji dalis nelegalių migrantų, sulaikomų Lietuvos teritorijoje, yra iš trečiųjų šalių.

Vasario mėnesio tiekėjų patvirtintos šilumos ir karšto vandens kainos. UAB „Vilniaus valda“ šilumos kaina (be PVM) – 28,78 ct/kWh, karšto vandens (be PVM) 20,70 Lt/m3. Šilumos kaina, lyginant su sausio mėnesio, sumažėjo 1,1 proc., karšto vandens – 0,8 proc. UAB „Balterma ir ko“ šilumos kaina (be PVM) – 27,53 ct/kWh, karšto vandens (be PVM) – 19,14 Lt/m3. Šilumos kaina, lyginant su sausio mėnesio, sumažėjo 1,4 proc., karšto vandens – 1,1 proc.

 Baltijos šalyse veikiančių švediškų įmonių atstovai mano, kad Baltijos valstybės yra tinkamas regionas verslo plėtrai. Estija įvertinta kaip siūlanti palankiausias sąlygas, atskleidžia Švedijos prekybos ir investicijų tarybos „Business Sweden“ atliktas tyrimas. „Baltijos šalys – geras regionas verslo plėtrai.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija ragina elektronines parduotuves labiau pasirūpinti asmens duomenų apsauga. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vyriausioji patarėja Dijana Šinkūnienė sako, kad tokių parduotuvių savininkai privalo įgyvendinti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą. Jos nuomone, elektroninių parduotuvių klientų duomenų saugojimas neturi viršyti vienų metų.

Kaip niekada didelis naujų smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių skaičius 2012 m. rodo, kad Lietuva stojasi ant kojų ir tampa versli, konferencijos "Gazelė 2012" metu sveikindama sparčiausiai augančias Lietuvos įmones, sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė. "Verslumas, kokį jūs parodėte per 2012 metus, kai jūsų atsirado tiek daug - tai ženklas, kad Lietuva jau išsiveržė atgal į augimo trajektoriją ir kad tikrai Lietuva stojasi labai tvirtai ant kojų.

Nors Lietuvą užspaudę šalčiai kiek atlėgo, tačiau pastaroji savaitė buvo itin aktyvi Vilniaus nakvynės namuose. Stipriai atšalus orams, šiuose namuose prasidėjo tikras benamių antplūdis. Kaip praneša sostinės savivaldybės atstovai, kasdien A. Kojelavičiaus gatvėje esančiuose namuose nakvoja per 80 žmonių. Vilniaus meras Artūras Zuokas šiandien apsilankė Nakvynės namuose, kur susitiko su įstaigos direktoriumi bei aptarė esamas problemas, apžiūrėjo gyventojų nakvynės sąlygas.

Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad Agrastų g. 8 namo gyventojai gauna didžiausias sąskaitas už šildymą, Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva atliktas šio pastato šildymo sistemos patikrinimas. Po patikrinimo namą administruojanti bendrovė „Naujininkų ūkis“ gyventojams pasiūlė suprojektuoti ir įrengti kolektorinę šildymo sistemą panaikinant šilumos tiekimo lauko trasą.

Kirviais ir pjūklais ginkluoti, rogėmis į mišką dardantys miškininkai, atrodo, yra tik kelių dešimtmečių senumo vaizdinys. Šiuolaikiniai lietuviai miško darbuotojai aprūpinti naujausia ir pažangiausia technika, tačiau naujovės neišlepino – miške jie triūsia net ir spaudžiant – 20 laipsnių šaltukui.

Mažųjų alaus daryklų asociacija kreipėsi į Europos Komisiją, prašydama pradėti oficialią ikiteisminio tyrimo procedūrą dėl įsigaliojusių alkoholio kontrolės įstatymo pataisų, ribojančių prekybą alumi ir sidru. Praėjusią vasarą kaltinimus pripažinusioje Lietuvoje veikia ES teisei prieštaraujantis įstatymas, bet naujoji šalies valdžia tęsia senosios politiką – įstatymo neatšaukia, netaiso ir vilkina laiką.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, bendradarbiaudami su draudimo bendrovėmis, išaiškino grupę asmenų, kuri nuo 2010 metų iš draudimo bendrovių apgaule įgijo beveik 100 tūkst. litų.

Ar sveikas maistas, kurį mes valgome? Kuo jis skiriasi nuo to, kurį valgė tolimi mūsų protėviai? O ką valgys tie, kurie gyvens po 50 ar 100 metų? Gal pakaks įsimesti į burną vieną piliulę, ir alkio nejausime visą mėnesį? Gal suskaudus gerklei rinksimės vieną kepsnį, o nusilpus imunitetui – kitą? Jei galvojate, kad tai – iš fantastikos srities, klystate.

  Kodėl šalyje veikiantiems bankams, draudimo bendrovėms ir kitiems finansų rinkos dalyviams lengva vedžioti už nosies tautiečius? Tik 43 proc. tautiečių pasirašo finansinių produktų ar paslaugų sutartis jas perskaitę iki galo, 29 proc. tai daro dažnai, tik kartais paskaito 16 proc., o niekada sutarčių neskaito 12 proc., praneša „Respublika“. Tokius skaičius paskelbė Lietuvos bankas (LB), kurio užsakymu šalyje buvo atliktas finansinės elgsenos ir raštingumo tyrimas.

Lietuvos narystės euro zonoje perspektyvas aptars Ministras Pirmininkas, finansų ministras ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Toks susitikimas penktadienį planuojamas Lietuvos banke. Jame dalyvaus Premjeras Algirdas Butkevičius, finansų ministras Rimantas Šadžius ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Susitikime ketinama aptarti Lietuvos narystės euro zonoje perspektyvas.

Praėjusių metų birželio 13-ąją į geležinkelio pervažą Pušaloto gatvėje, degant raudonam šviesoforo signalui ir esant nuleistai užkardai, įvažiavusi ir plastikinį užtvarą sulaužiusi Panevėžio rajono gyventoja 41 metų D. G., lengvai nepasidavusi geležinkelininkų spaudimui atlyginti žalą, pasielgė teisingai.

Paskutinįjį praėjusių metų mėnesį Kauno miesto savivaldybė gavo maždaug tik pusę (52,9 pro.) gruodžiui planuotų dotacijų, - pritrūko beveik 17 ml. Lt. Tačiau metinis mokesčių, pajamų ir sandorių planas buvo ne tik įvykdytas, bet ir viršytas. „Atsižvelgiant į patikslintą, tai yra praėjusiais metais 40-čia milijonų litų padidintą, biudžeto planą, savivaldybė pajamų gavo beveik 4 milijonais litų daugiau nei buvo suplanuota.

Finansų rinkų reakcija parodo, kaip yra vertinamas Ūkio bankas, per kurį galimai buvo plauti pinigai, sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis. Ketvirtadienį žurnalistams centrinio šalies banko atstovas patvirtino, kad Lietuvos bankas turįs informacijos dėl galimo pinigų plovimo per šį banką, vyksta tyrimas. "Prižiūrime, kaip bankai įgyvendina įstatymus, susijusius su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu.

 Lietuvių įsteigta kompanija „TransferGo“ sukūrė piniginių perlaidų tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės alternatyvą bankams. Paskutiniaisiais praėjusių metų mėnesiais startavusi „TransferGo.com“ sistema leidžia pervesti sumas iki 20 tūkst. litų. Nepriklausomai nuo perlaidos dydžio, paslauga teikiama už 9 litų mokestį siunčiant pinigus iš Lietuvos ir 2,5 Didžiosios Britanijos svaro sterlingų vykdant perlaidą iš Jungtinės Karalystės. Gavėją pinigai pasiekia per vieną darbo dieną.

Nacionalinės kredito unijos ir „Švyturio taupomosios kasos“ veiklos sustabdymas palies apie 3600 indėlininkų, skaičiuoja Lietuvos banko Valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis. Tačiau turimų lėšų pakaks VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ išmokėti draudimo išmokoms. „Pajininkų Nacionalinėje kredito unijoje buvo 3 100, o „Švyturio taupomojoje kasoje“ – šiek tiek daugiau kaip 500“, – žurnalistams sakė R. Kuodis. Tiesa, nukentės tie, kurių įnašai unijose viršijo 100 tūkst. eurų sumą.

Socialinio būsto nuomotojai jau gali kreiptis į Kauno miesto savivaldybę dėl jiems išnuomotų gyvenamųjų patalpų langų, durų pakeitimo, šildymo sistemų bei jos įrenginių pakeitimo ar tam tikrų būsto remonto darbų.

Lenkijoje skandalų netrūksta. Dešrose – techninė druska, kepiniuose – supuvusių kiaušinių milteliai, o dabar – žiurkių nuodai saldumynuose,rašo „Lietuvos rytas“. Šiuo metu Lenkijoje iš parduotuvių metami lauk saldumynai – vafliai, saldainiai ir kiti gardėsiai, pagaminti aštuoniose įmonėse. Spėjama, kad jiems naudoti žiurknuodžiais užteršti pieno milteliai.

  Prezidentė Dalia Grybauskaitė su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininke Diana Korsakaite aptarė galimybes mažinti šildymo kainas. Pasak šalies vadovės, rezervų mažinti šildymo kainas yra, tačiau nei vartotojus turinti ginti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, nei Vyriausybė, nei savivaldybės nerodo jokios iniciatyvos. „Kainų komisija turi rūpintis ne monopolininkų, o žmonių interesais.

Laikinajam Nacionalinės kredito unijos (NKU) administratoriui pateikus išvadą, kad jos turtas yra mažesnis už įsipareigojimus, Lietuvos banko valdyba šią kredito įstaigą pripažino nemokia. Kartu priimtas sprendimas visam laikui atšaukti Nacionalinės kredito unijos veiklos licenciją, rašoma Lietuvos banko pranešime spaudai.

Sertifikuotos žalios lietuviškos elektros energijos vartotojai šiemet sunaudos apie 75 mln. kWh, arba maždaug 23 proc. visos Kauno hidroelektrinėje pagamintos elektros energijos. Tokio pobūdžio elektros energiją tiekiančios bendrovės "Energijos tiekimas" duomenimis, planuojamas žalios lietuviškos energijos vartojimas šiemet bus 9 proc.

Gatvių priežiūrai prašoma lėšų iš Kelių priežiūros ir plėtros programos, nors jos finansavimo Kelių direkcija dar nepatvirtino. Nuo sausio pradžios sniego tiek privertė, kad „Panevėžio specialaus autotransporto“ įmonė gatvėms prižiūrėti jau sunaudojo bemaž 300 tūkstančių litų. Todėl vakar Miesto ūkio skyrius prašė Savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto pritarimo, kad būtų galima gatves ir šaligatvius valyti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos.