LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Startavo projektas „Atsisakyk greituko“, kurio tikslas – informuoti visuomenę, o ypač greitųjų kreditų skolininkus, apie alternatyvias skolinimosi paslaugas ir galimą pagalbą jau įsiskolinusiems – paskolos arba kredito refinansavimo galimybę. Tokią galimybę suteiks projekto partnerės – trys kredito unijos Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje.
Pasak projekto iniciatorės VšĮ „Kooperacijos sprendimai“ vadovės Aurelijos Šataitės, greitieji kreditai yra pavojingi, nes jų teikiamos paslaugos yra labai netiksliai aprašomos. Be to, ne visada aišku, ar žmogus, iš greitųjų kreditų pasiėmęs paskolą mėnesiui, ją sugebės grąžinti taip greitai.
„Kiekvieną kartą jos negrąžinus, priauga paskolos palūkanos, yra labai dideli paskolos mokesčiai ir taip tiesiog yra įklimpstama į skolas. Tada kenčia visa šeima, aplinka, žmonės netenka darbo“, – teigia A. Šataitė.
Sumą apskaičiuoti padės „skolometras“
Vienas iš projekto vykdytojų patarimų – skaičiuokite, kai skolinatės, o ne vien skaitykite. Tiems, kuriems patiems tai padaryti atrodo sudėtinga, projekto iniciatoriai siūlo pasinaudoti automatine skaičiuokle, pavadinta „skolometru“.
Į šią skaičiuoklę įvedus greitųjų kreditų paskolos sumą, terminą, palūkanas, aptarnavimo mokesčius, žmogus gali pamatyti, kokią paskolos sumą jam reikės grąžinti. Tampa akivaizdu, kad greitųjų kreditų paslaugų sąlygos – ne pačios palankiausios jų klientui.
Anot A. Šataitės, greitiesiems kreditams yra skolinimosi alternatyva – kredito unijos. Remiantis Lietuvos banko statistikos duomenimis, kredito unijų vidutinė palūkanų norma yra 11 proc. Tuo metu vidutinė greitųjų kreditų palūkanų norma yra net 216 proc.
Realiai padės nukentėjusiems
Šio projekto tikslas – ne vien informuoti visuomenę, bet ir padėti jau įsiskolinusiems, nuo greitųjų kreditų nukentėjusiems žmonėms. Pagalba jiems būtų suteikiama būtent per kredito unijas, kurios yra projekto „Atsisakyk greituko“ partnerės.
„Šiuo metu mūsų trys partneriai Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje refinansuoja greitųjų kreditų paskolas ir kiekvienam žmogui stengiasi pritaikyti paskolą pagal jo situaciją“, – sako A. Šataitė. Refinansavimas reiškia, jog kredito unijos tiesiog sumoka greitojo kredito skolą ir išduoda žmogui tokios pat sumos paskolą, tik su 18 kartų mažesnėmis palūkanomis.
Tad išeitų, jog žmogui vis tiek reikia susimokėti iš greitųjų kreditų paimtą paskolą, tačiau jis turi atiduoti realią paskolos sumą, o ne, pasak A. Šataitės, dvigubai didesnę. Be to, kredito unijų refinansuotos paskolos atidavimo sąlygos yra palankesnės vartotojui todėl, kad paskolos atidavimo terminai yra kur kas ilgesni.
Greitųjų kreditų kompanijos siekia pelno
Lietuvos banko tyrimas atskleidė, kad deklaruojama paskolos palūkanų norma beveik du kartus skiriasi nuo realios galutinės kredito kainos, kurią, paėmęs paskolą, sumoka klientas. VšĮ „Kooperacijos sprendimai“ vadovės A. Šataitės teigimu, taip yra todėl, kad greitųjų kreditų kompanijos nėra bankai, jie esą stengiasi uždirbti.
„Tai yra jų verslas. Jiems yra paranku uždirbti iš žmogaus kuo daugiau. O žmogus, patekęs į nemalonią situaciją, greičiausiai gerai neapgalvoja ir ima tai, kas jam yra po ranka“, – teigia A. Šataitė.
Jos duomenimis, daugiausia greitųjų kreditų paslaugomis naudojasi jaunimas iki 25 metų. Jis sudaro 30 proc. visų greitųjų kreditų paslaugų vartotojų. Tačiau ir vyresni žmonės nuo jaunimo ne ką mažiau atsilieka: 29 proc., imančių greituosius kreditus, yra iki 35 metų, 27 proc. – iki 45 metų. Siekdamas skatinti atsakingą skolinimą ir skolinimąsi smulkiųjų kreditų rinkoje, Lietuvos bankas nustatė reikalavimus vartojimo kredito davėjams, kurie privalės atidžiau vertinti vartojimo kreditą norinčių gauti asmenų mokumą.
