Asta Kažukauskienė, Giedrius Vitkauskas, Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos naujienų tarnyba
Pradėtas griauti Juodkrantėje, ant marių kranto neteisėtai iškilęs restoranas. Nugriovimo reikalavusį teismo sprendimą vykdantys statinio savininkai tvirtina iš valstybės reikalausią atlyginti kelis milijonus litų nuostolio.
Neringos savivaldybė baiminasi, kad didžioji nuostolių atlyginimo našta gali gulti ant jos pečių, praneša LRT televizijos naujienų tarnyba.
Prieš trejus metus teismas konstatavo, kad restoranas pastatytas nusižengiant Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo schemai ir Saugomų teritorijų įstatymui, panaikino detalųjį planą, leidimą jam statyti ir įpareigojo savininkus pasatą nugriauti. Verslininkai sako, kad beveik prieš 10 metų, pirkdami nebaigtus statyti pastatus net neįtarė, kad su jais gali būti kažkas ne taip.
„Tuo metu leidimas statybai buvo įregistruotas reikiama tvarka, viešuosiuose registruose jisai matėsi, mums to pakako, legalumo, kaip įrodymo, kad tai yra viskas legalu“, – sako „Verslo investicijų projektų centras“ direktorius Darijus Vilčinskas.
Mažiausiai 4 milijonais žalą vertinantys verslininkai sako atlyginti ją iš valstybės reikalausią iškart nugriovus pastatą. Teismas verslininkus yra įpareigojęs nugriauti ir du šalia esančius pastatus, kuriuose gyvena butus nusipirkę žmonės. Neringos meras sako, kad leidimų griauti savivaldybė dar nėra išdavusi, o Vyriausybės prašo kuo greičiau nustatyti nuostolių kompensavimo tvarką.
Kaip praneša portalas lrytas.lt, verslininkas D. Vilčinskas jau iškėlė 10,5 milijonų litų ieškinį valstybei.
„Viename pastate, mūsų žiniomis, gyvena 3 mažamečiai vaikai. Esame išsiuntę oficialų raštą Vyriausybei, Aplinkos ministerijai dėl išaiškinimo: kaip mes galime išduoti leidimą griauti, kai jame gyvena mažamečiai vaikai, neturintys kito turto. Neringos savivaldybė, tiesiai šviesiai, galiu pasakyti neturi suteikti šiems žmonėms gyvenamos vietos ir neturi ir neturės galimybės jiems kompensuoti“, – sako Neringos meras Darius Jasaitis.
Prokurorai sako, kad žalą patyrę verslininkai bylinėtis turės su institucijomis, išdavusiomis vėliau negaliojančiais pripažintus dokumentus. Tai yra su jau nebeegzistuojančia Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir Neringos savivaldybe. O šios galėtų bylinėtis su konkrečiais asmenimis, tačiau, pripažįsta, kad procesas būtų ilgas ir sudėtingas.
Iš 40 galbūt neteisėtai Kuršių nerijoje pastatytų statinių, nugriauti turėtų būti 6. Kiti, patobulinus, gali likti stovėti. Neringos meras aplinkos ministro prašo inicijuoti nacionalinio parko tvarkymo ir Neringos bendrojo plano pakeitimus, kad ir tų 6 griauti nereikėtų.
