Lietuvos verslas

 Kas lemia verslininko įvaizdį? Koks jis yra ir turėtų būti? Kokia verslininko funkcija visuomenėje? Tokius klausimus kėlė verslo atstovai Lietuvos laisvosios rinkos instituto suorganizuotoje diskusijoje „Žvilgsnis iš šalies – koks verslininko vaidmuo visuomenėje?“. „Įvaizdžio formavimas – kiekvieno verslininko asmeninė užduotis. Geriausias metodas pakeisti įvaizdį – pačiam kažką sąžiningai daryti ir pačiam imtis įvaizdžio kūrimo“, – diskusijoje sakė „GetJar“ įkūrėjas Ilja Laursas.

Asta VOLKOVAITĖ Greituosius kreditus teikiančios kompanijos vilioja akcijomis ir „atrakcijomis“. Juos prižiūrintis Lietuvos bankas pernelyg nesiskubina drausti reklamos, kuri skatina žmones neatsakingai skolintis. Greitųjų kreditų reklamos jau skinasi kelią ir į vaikiškus žaidimus.  Vieni uždirba, kiti prasiskolina „Yra kelios bendrovės, kurios moka pinigus už tai, kai mano pakviesti draugai paima pirmąją paskolą.

 Vytenis Radžiūnas Dėl vėsaus ir atšiauraus pavasario kavą lauko kavinėse gurkšnosime vėliau nei praėjusiais metais. Miestų savivaldybės lauko kavinių sezoną leidžia atidaryti nuo balandžio 1-osios, tačiau retas verslininkas jau nuo kitos savaitės į lauką temps staliukus ir kėdes, mat abejoja, ar patiems miestiečiams sėdėti lauke nebus šalta.

 Ilja Laursas – pasaulinės mobiliųjų aplikacijų korporacijos „GetJar“ įkūrėjas, kurio įtaka technologijų rinkoje neabejoja ir tarptautinė žiniasklaida, ir toliau nepailsdamas dalijasi savo partimi, žiniomis, kurių kažkada pristigo jam pačiam, saugo nuo klaidų, o, svarbiausia, skatina veikti Lietuvos jaunimą, į kurį jau atsigręžia pasaulinės milžinės.

 Loreta Mačiulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba .Lietuviai Velykų stalą vis dažniau puošia egzotiškais putpelių kiaušiniais. Augintojai sako, kad prieš didžiąsias metų šventes putpelių kiaušinių paklausa būna gerokai didesnė už pasiūlą. Netoli Elektrėnų, Vievininkų kaime gyvenantys verslininkai putpelių ūkį įkūrė prieš 17 metų. Dabar čia laikoma maždaug 5 tūkstančiai šių paukščių, praneša LRT televizijos naujienų tarnyba.

 Tomas Kavaliauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba Vilniaus valdžia panoro sužinoti, ar vilniečiai nepermoka už vadinamąsias kitas paslaugas. Daugiau nei 100 tūkst. kainavusi studija parodė, kad ne tik nepermoka, bet ir gali sutaupyti, praneša LRT televizijos laida „Panorama“. Vilnietis vidutiniškai už kitas paslaugas moka 44 litus, keliais litais mažiau – klaipėdietis, o kaunietis – virš 48 litų.

Asta VOLKOVAITĖ Mobilias svarstykles atliekoms sverti pirkę šiukšlių vežėjai neišvengė įstatymo pažeidimų. Civilinę bylą dėl Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) pirktų svarstyklių nagrinėjęs Šiaulių apygardos teismas konkursą pripažino negaliojančiu. Tai ne pirmas abejonių keliantis ŠRATC‘o viešasis pirkimas. Reikalavo nepagrįstų dalykų Prieš keletą mėnesių ŠRATC buvo paskelbęs konkursą dėl keturių komplektų mobilių svarstyklių pirkimo.

Vakar Šiaulių miesto savivaldybėje buvo renkami Tarybos narių parašai, kad balandžio 4 dieną būtų sušauktas neeilinis Šiaulių miesto tarybos posėdis. Neeiliniam posėdžiui rengiamas sprendimas, kad miesto Taryba neprieštarauja, jog Charkove, Ukrainoje, būtų kartojamas Šiaulių arenos projektas – statoma tokia pati arena. „Šiaulių kraštas“ rašė, kaip šių metų sausio pabaigoje viešėjusi oficiali delegacija iš Charkovo apžiūrėjusi Šiaulių areną neslėpė susidomėjusi jos projektu.

Aktyviausiai tam priešinasi vokiečiai, surinkę daugiau kaip milijoną parašų. Lietuvoje prieš tokius planus pasirašė ir internetu balsavo per 6 000 gyventojų. Piliečių akcija „Vanduo yra žmogaus teisė“, kurią ES organizuoja profesinės sąjungos, tęsis iki rugsėjo pradžios. Nori paversti pelno šaltiniu Mūsų krašte yra vieni didžiausių gėlo vandens išteklių pasaulyje. Todėl ateityje šis nacionalinis turtas bus kur kas vertesnis už naftą ir dujas.

Vytautas RUŠKYS Vakar į Akmenės rajono savivaldybę susitikti su vietos žemdirbiais atvykęs žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna patyrė netikėtumų. Iš maždaug dešimties šalies rajonų suvažiavę jaunieji ūkininkai įteikė prašymą su 200 parašų dėl jaunųjų ūkininkų interesų. Prašymas su 200 parašų Žemės ūkio ministrui V. Juknai skirtą laišką perskaitė vienas iš Lietuvos jaunųjų ūkininkų iniciatyvinės grupės lyderių Vytautas Buivydas.

Įsigydami naują daiktą tikimės, kad jis tarnaus mums ilgai. Tačiau kartais jis ima ir sugenda. O kai kada jį nepataisomai sugadina. Pavyzdžiui, cheminėje valykloje. Ką daryti, kai pirkinys tapo nereikalingas ar apskritai netinkamas naudoti. Jei koks nors pirkinys pagal Daiktų gražinimo taisykles mums tampa nereikalingas, bet jis negražinamas, belieka išmesti, kaip tai nutiko vienai portalo balsas.lt skaitytojai.

Arnas Mazėtis, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Siekiant išvengti apsinuodijimų maistu nuo šiol užsisakant gimtadienį kavinėje ar restorane nebebus galima atsinešti savo norimo torto ir kitokio maisto. Tokį įsakymą išleidusi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba tikina, kad vartotojų teisės nėra varžomos, informuoja LRT televizijos naujienų tarnyba.

 Lietuviai yra dažni restoranų, kavinių ir maitinimo įstaigų svečiai – vos 5 proc. naujausioje maitinimosi įpročius tiriančioje apklausoje dalyvavusių žmonių teigia nepietaujantys ir nevakarieniaujantys restoranuose. Dauguma apklaustųjų rinkdamiesi maitinimo įstaigą didžiausią reikšmę teikia ne kainai ar akcijoms, o maisto kokybei ir geram aptarnavimui. Tokius duomenis atskleidė „Vapiano“ užsakymu atlikta tyrimų bendrovės „Mindshare“ gyventojų nuomonės apklausa.

Taragonos universiteto (Ispanija) mokslininkai prognozuoja, kad dėl klimato šiltėjimo Švedija ir kitos kaimyninės Baltijos regiono šalys jau maždaug 2050 metais gali tapti pramoninės vynuogininkystės kraštais. Ispanų mokslininkai konstatavo, kad šiuo metu tokia šalimi tampa Danija.

Rūta Grigolytė, LRT.lt Saugomose teritorijose bus galima keisti žemės naudojimo paskirtį, dalyti sklypus dalimis. Įstatymo pataisų priešininkai mano, kad naujovėmis bus aktyviai piktnaudžiaujama, o saugomos teritorijos bus išdarkytos. Kad gamtoje tilptų ir žmogus Seimo Aplinkos apsaugos komiteto (AAK) pirmininko socialdemokrato Algimanto Salamakino inicijuotos Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio pataisos ketvirtadienį Seime buvo priimtos.

Pirmasis Lietuvoje vokiškas mažmeninės prekybos centras „Lidl“ bus statomas Kaune.  Techninis projektas jau yra parengtas, tačiau nėra aišku, kada prasidės statybos. Centras bus statomas Europos prospekte, rašo „Verslo žinos". Daugiau kaip 7 tūkst. prekybos centrų Europoje turintis tinklas „Lidl“ pirmąkart nesėkmingai į Lietuvos rinką įžengė 2002 metais. Tuomet nepavyko atidaryti parduotuvių dėl didelės konkurencijos mažmeninės prekybos rinkoje.

Per 28 kovo dienas Klaipėdos uoste jau perkrauta 3,35 mln. tonų krovinių. Nors mėnuo dar nesibaigė, tai jau yra didžiausia mėnesio krovinių apyvarta per visą uosto istoriją. Šiuo metu dienos krovos vidurkis siekia 120 tūkst. tonų. Jeigu tempai nesulėtės, tai krova 2013 m. kovo mėnesį sieks apie 3,7 mln. tonų. Iki šiol Klaipėdos uosto istorijoje pats produktyviausias mėnuo buvo rekordinių 2011 m. spalis, kai buvo perkrauta 3,3 mln. tonų krovinių.

Septyniolika Lietuvos įmonių pateko į verslo rizikos valdymo bendrovės „Coface“ praėjusiais metais sudarytą 500 didžiausių Centrinės ir Rytų Europos („CEE Top 500“ 2012) bendrovių sąrašą. Aukščiausią (8-ąją) vietą sąraše tarp Lietuvos įmonių užima „Orlen Lietuva“, pakilusi iš 14-osios vietos. Antroji didžiausia Lietuvos bendrovė – „Vilniaus prekyba“ – užėmė 41-ąją vietą, „Maxima grupė“ – 52-ąją, „Maxima LT“ pasislinko per 15 pozicijų žemyn į 116-ąją.

Neatsirado nė vieno banko, kuris norėtų paskolinti „Klaipėdos naftai“ 252 mln. litų suskystintų gamtinių dujų terminalui. Kaip bendrovė praneša per „Nasdaq OMX Vilnius“ biržos informacinę sistemą, per nustatytą terminą nė vienas pirkimo dalyvis nepateikė galutinio pasiūlymo. „Atsižvelgiant į suskystintų gamtinių dujų terminalo infrastruktūros finansavimo poreikį, bendrovė finansinių paslaugų pirkimą atnaujins artimiausiu metu“, – teigiama „Klaipėdos naftos“ pranešime.

Artėjant svarbiausiai pavasario šventei – šv. Velykoms lietuviai skuba pasirūpinti ne tik margučiais, bet ir šventinio stalo patiekalais. Remiantis daugiausia parduotuvių Lietuvoje turinčio prekybos tinklo „Iki“ duomenimis, šiemet šalies gyventojai pirmenybę teikia šviežioms sezoninėms daržovėms ir vaisiams, o vienspalvius velykinius kiaušinius keičia įmantriau papuoštais margučiais. „Šiais metais Šv.

Šią savaitę vykstančioje informacinių ir ryšių technologijų parodoje „Comex Oman 2013" Muskate, Omane dalyvauja aštuonios įmonės ir keturi universitetai iš Lietuvos. Bendrovės jungtiniame stende ieško naujų investuotojų, o Vilniaus Gedimino technikos, Kauno technologijų, Vytautas Magnus ir Vilniaus universitetai parodoje pristato IT studijų programas ir siekia pritraukti užsienio studentų.

Pažangiausiems nekilnojamojo turto statiniams vakar buvo išdalintos „Gyvybės medžio“ statulėlės. Žaliųjų statybų konkurso „Žalias miestas – geriausias NT EKO projektas 2012“ apdovanojimų ceremonijoje buvo įvertinti geriausiai ekologijos ir tvarios miestų plėtros kriterijus atitinkantys objektai. Nuo liepos vykusiame konkurse kompetentinga ekspertų komisija atrinko ir įvertino 10 objektų, kurie apdovanojimų sulaukė iš LR aplinkos ministro Valentino Mazuronio ir ekspertų komisijos pirmininko dr.

Pirmąją Velykų dieną dauguma prekybos centrų ir parduotuvių nedirbs. Pirkėjams bus pasiekiamos tik maisto prekės, vaistai ar gėlės. Velykų sekmadienį visiškai nedirbs „Ozo“ prekybos centras. „Panoramoje“ veiks „Rimi“, vaistinė „Benu“ bei „Florisima“. „Akropoliuose“ dirbs „Maxima“ parduotuvės, vaistinės bei pramogų zonos. Visi banko skyriai „Akropoliuose“ nedirbs, išskyrus Vilniaus „Akropolio“ Medicinos banko skyrių. „Maxima XXX“ parduotuvės veiks nuo 9 iki 22 val.

Šventinės Velykų nuotaikos šiemet netemdo pernykščiai kiaušinių kainų šuoliai. Priešingai, kiaušinių pirkėjų armija viliojama nuolaidomis ir akcijomis, o didieji prekybos centrai pigiau siūlo įsigyti ir majonezo, krienų bei šokoladinių kiaušinių. Kainų specialistai „PriceOn.lt“ ragina akcijas akylai sekti, jomis naudotis, bet neapsigauti: mažindami vienų produktų kainas, prekeiviai dažnai atsigriebia didesniais kitų prekių antkainiais. Kaip atskirti tikrą nuolaidą „Priešvelykinė pamoka Nr.

Vieningoje sistemoje veikiančios 63 kredito unijos plečia paslaugų spektrą – pinigų operacijos nuo kovo 27 d. unijų klientams vykdomos ir „Perlo“ terminaluose. Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) sistemai priklausančių unijų klientai „Perlo“ terminaluose gali išsigryninti lėšas, papildyti debetinių „Maestro“ ir kreditinių „MasterCard“ kortelių sąskaitas, peržiūrėti sąskaitos likučius.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė neatmeta, kad dėl euro įvedimo su Lietuvos žmonėmis gali būti diskutuojama. Tačiau savo nuomonės, kokia forma tai turėtų vykti, sakė bus nuspręsta vėliau. Atsakydama į žurnalistų klausimą, ar dabar Lietuvai laikas įsivesti eurą, ar skubėti nevertėtų, žurnalistams penktadienį ji sakė: ,,Stojimo į Europos Sąjungą sutartyje, kuri buvo priimta referendumu, yra vienas sakinys, kad Lietuva įsives eurą tuomet, kai tik bus pasirengusi tai padaryti.

Elektros skirstymo bendrovė AB „Lesto“ paskelbė viešąjį žiniasklaidos ir reklamos sklaidos planavimo bei informacijos viešinimo paslaugų pirkimą. Informacijos viešinimo paslaugoms žiniasklaidos ir kituose reklamos sklaidos kanaluose skiriamų lėšų dydis sudaro nuo 740 iki 950 tūkst. litų, o paslaugų teikėjui, pateikusiam ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, bus mokamas komisinis mokestis, apskaičiuojamas nuo viešinimo paslaugoms skirtų lėšų.

Konferencijoje LOGIN kalbėsiantis Jungtinių Arabų Emyratų ministro pirmininko patarėjas bei strateginio planavimo ekspertas Noahas Rafordas teigia, jog vienintelis kelias tokiems miestams kaip Vilnius išlikti konkurencingiems pasaulyje – investuoti į talentingus jaunus novatorius bei išlaikyti juos gimtojoje šalyje. Inovacijų diegimo varomoji jėga tokiuose miestuose - lankstumas, prisitaikymas prie aplinkybių, unikalios idėjos bei kūrybingumas.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) savo naujausioje ataskaitoje pažymi, kad poveikio priemonės, kurias Lietuvos finansų rinkų priežiūros institucijos pritaikė probleminiams bankams ir kredito unijoms, sustiprino šalies finansų sistemos stabilumą.

Ketvirtadienį Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs bendrovės „Šiaulių tauro televizoriai“ generalinio direktoriaus Rimanto Žukausko pareiškimą, priėmė nutartį - iškelti UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ restruktūrizavimo bylą, rašo „Šiaulių naujienos“. Pasak Apygardos teismo pirmininko padėjėjo ryšiams su visuomene Vytauto Jončo, esminis dalykas šioje byloje - kad „pradelsti įsipareigojimai yra padengiami, turtiniai - mažėja, o kreditoriniai įsipareigojimai, arba įsiskolinimai, nebeviršija pus...

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Metų pradžioje Klaipėdos pakraštyje pradėjo veikti pirmoji Baltijos šalyse termofikacinė jėgainė, deginanti komunalines atliekas ir gaminanti šilumos bei elektros energiją. Gyventojai netrukus aplinkosaugininkams pasiskundė dėl galimai padidėjusios oro taršos. Šie, ištyrę mėginius, konstatuoja jokios taršos nenustatę.

 Rizikos kapitalo fondai jau seniai tapo vienu pagrindinių užsienio verslų finansavimo šaltinių, tačiau Lietuvoje apie juos vis dar žinoma nedaug. Į ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto suorganizuotą verslininko, „GetJar“ įmonės įkūrėjo Iljos Laurso paskaitą „Verslo finansavimas rizikos kapitalu“ susirinko gausus būrys studentų ir jaunųjų verslininkų, kas liudija apie augantį verslo skatinimo priemonių poreikį.

 Į „Šiaulių krašto“ redakciją atėjęs šiaulietis papasakojo apie savo atliktą nedidelį tyrimą Šiaulių turgavietėje. 70-metis pasakojo turguje pirkęs sūrio, grietinės, sviesto. Pasak jo, pardavėja jam davusi kvitą, kuriame mokėjimo suma – 9 centai, nors suma turėjusi būti 9 litai ir 90 centų. Vyrui papriekaištavus, ji išdavė kitą – su 9 litais.

Aurelija Malakauskaitė, LRT televizjos naujienų tarnyba, LRT.lt Energetikos ministras su Seimo frakcijomis pradeda derinti valdančiųjų siūlomą politinių partijų susitarimą dėl strateginių energetikos politikos krypčių. Pats ministras pristatomo projekto nekomentuoja. Pirmieji su rengiamu dokumentu susipažinę Seimo liberalai jame pasigenda konkretumo, o ypač pozicijos dėl atominės energetikos ir skalūnų dujų žvalgybos ateities.

„Pirataujantys“ kompiuterių vartotojai Lietuvoje pridaro milijoninių nuostolių ne tik tarptautinėms korporacijoms, bet ir lietuviams. Populiarių lietuviškų programų kūrėjos bendrovės „Fotonija“ atstovai teigia, kad „piratai“ Lietuvoje naikina vietinę plataus vartojimo kompiuterinių programų kūrėjų rinką, valstybė praranda milijonus litų, o geriausi programuotojai darbo vietų važiuoja ieškoti į užsienį. „Lietuvoje veši neteisėtas programinės įrangos naudojimas.

Rūta Grigolytė, LRT.lt Roko ir alaus mėgėjų baras „Transilvanija“ kur pakliūna, ten užkliūva. Po liūdno galo Totorių gatvėje, netoli Rotušės aikštės naujai atidarytam barui vėl gresia neigiamas miesto valdžios verdiktas. Iki 2010-ųjų rugpjūčio „Transilvanija“ penkerius metus veikė Totorių gatvėje ir garsėjo kaip itin vėlyvų vakarotojų mėgstama vieta – čia linksmybės baigdavosi tik ryte.

Rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanijos TNS LT atlikta reklamos stebėsenos analizė parodė, kad šių metų sausio-vasario mėnesiais reklamos apimtys buvo 4 proc. mažesnės nei pernai analogišku laikotarpiu. Labiausiai šoktelėjo radijo reklamos apimtys - 35,2 proc. Tuo metu labiausiai mažėjo, iki 66,1 proc., apimtys lauko videoreklamos priemonėse. TV reklamos apimtys, lyginant 2013 ir 2012 metų sausio-vasario mėnesių rezultatus, krito 4,5 proc.

Ketvirtadienį Vilniuje susitiko trijų Baltijos šalių finansų ministrai. Visi jie akcentavo finansų politikos ir ekonomikos panašumus, teigė pasidalinę nuomonėmis apie situaciją euro zonoje bei tikintys sklandžiai į ją įsilieti. "Mes tokie panašūs, kad sunku ką nors pridurti kolegoms.

Seimo priimtos Įmonių bankroto įstatymo pataisos užtikrins skaidresnį, paprastesnį ir greitesnį bankroto bylų procesą, teigia Prezidentė Dalia Grybauskaitė. "Vis dažnesni ikiteisminiai tyrimai dėl milijoninių kyšių bankroto bylose rodo, kad sistema tikrai yra ydinga. Kai bankroto administratorių atrinks kompiuteris, įmonei nebebus galimybių nusipirkti sau palankų administratorių ir bankroto procedūra bus skaidresnė", - šalies vadovę pranešime cituoja Prezidentės spaudos tarnyba.

SEB banko duomenimis, lietuviai vis dažniau atsiskaito ne grynaisiais pinigais, o mokėjimo kortelėmis. Pernai, palyginti su 2011 metais, atsiskaitymo SEB banko mokėjimo kortelėmis operacijų skaičius prekybos vietose, neįskaičiuojant grynųjų pinigų paėmimo, padidėjo beveik 18 proc. – iki 43,4 mln. operacijų. Atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis apyvarta per metus padidėjo penktadaliu (20,5 proc.) – iki beveik 2,9 mlrd. litų. „Pokyčiai rinkoje labai teigiami.

Vasario mėn., palyginti su sausiu, statybos sąnaudų elementų kainos padidėjo 0,2 proc. Šiam pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 0,3 proc. padidėjusios statybinių medžiagų ir gaminių kainos. Statistikos departamento duomenimis, iš statybinių medžiagų ir gaminių per mėnesį labiausiai pabrango įvairių rūšių betonas ir mišiniai - 0,6 proc., vamzdžiai, bendrosios statybinės medžiagos, elektrotechninės medžiagos - po 0,4 proc., o atpigo apdailos medžiagos ir medžio gaminiai - po 0,1 proc.

Vasarį pinigų finansinių institucijų (PFI) grynasis išorės turtas padidėjo 1,2 mlrd. litų ir buvo lygus 10,9 mlrd. litų. Vidaus kreditas, išaugus kreditui valdžiai, per mėnesį padidėjo 1,0 mlrd. litų. Pinigai P3 per vasario mėn. padidėjo 975,6 mln. litų, o jų metinis augimo tempas mėnesio pabaigoje - nuo 5,8 iki 7,4 proc. Pinigų P3 padidėjimą daugiausia lėmė išaugę indėliai ir grynieji pinigai apyvartoje (atitinkamai 784,8 mln. ir 140,0 mln.

Šių metų sausį, palyginti su 2012 m. gruodžiu, eksportuotų prekių kainos padidėjo 0,5 proc., importuotų - 0,3 proc., informuoja Lietuvos statistikos departamentas. Bendrajam eksportuotų prekių kainų pokyčiui didžiausią įtaką padarė 2,3 proc. padidėjusios rafinuotų naftos produktų, 1,5 proc. - žemės ūkio produktų, 2,2 proc. - baldų ir 5,2 proc. sumažėjusios variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių, 15,9 proc. - elektros kainos.

Tyrimas parodė, kad Vilniuje mokėjimai už komunalines paslaugas yra pigesni nei bet kuriame kitame mieste Lietuvoje, taip pat ir kitose Baltijos šalių sostinėse. Vilniaus miesto mero Artūro Zuoko ir bendrovės „Civitta“ konsultantų pristatytoje galimybių studijoje, Vilnius kitų didžiųjų miestų kontekste pagal komunalinius mokėjimus už centralizuotai teikiamas paslaugas atrodo itin patraukliai.

Prieš didžiąsias metų šventes tradiciškai pinigų perlaidų išsiunčiama ir gaunama gerokai daugiau. Artėjant Velykoms ypač aktyviai į Lietuvą pinigų perlaidos siunčiamos iš užsienio šalių. „Skaičiuojame, kad per šią savaitę į Lietuvą bus atsiųsta apie 15-20 proc. daugiau perlaidų nei įprastą savaitę. Jau dabar fiksuojame išaugusį pinigų perlaidų skaičių, kuris per artimiausias porą dienų dar labiau padidės.

„Vičiūnų restoranų grupė“, stebėdama gerą praėjusių metų Latvijoje veikiančio restorano „Charlie pizza“ apyvartą, ketina plėstis ir artimiausiu metu kaimyninėje šalyje atidaryti dar du restoranus. Nauji restoranai duris atvers populiariuose Latvijos prekybos centruose „Domina“ ir „Spice“. „Šiais metais iš viso ketiname atidaryti aštuonis naujus restoranus. Šešis iš jų – Lietuvoje ir du – Latvijoje. Nuo 2011 metų Latvijoje, Rygos centre, jau veikia vienas „Charlie pizza“ restoranas.

Technologijų milžine vadinama kompanija Apple (jos gaminiai, verslas, akcijos, jos įtaka meno pasauliui it kt.) tokia didelė, kad joje atsiranda vietos patiems netikėčiausiems veikėjams. Pavyzdžiui, nepriklausomiems analitikams, metų metus užsiimantiems išimtinai situacijos su ,,obuolinėmis'' akcijomis vertinimu ir jų kainų prognozėmis. Vieno iš tokių analitikų, vardu Andy Zaky, istorija paskutiniu metu patapo plačiai žinoma Vakaruose.

Kaip ir prieš penkerius metus, Vyriausybė, kurioje dominuoja socialdemokratai, užsibrėžė Lietuvoje įvesti eurą. Septynios darbo grupės Išskirtinis dabartinės Vyriausybės veiklos stilius – beveik kiekvienu aktualiu klausimu steigti darbo grupes ir komisijas. Gal todėl ketinimų įsivesti eurą rimtumą rodo darbo grupių skaičius: jų įkurta net šešios, septintoji darbo grupė – koordinacinė, kontroliuosianti visų jų veiklą.

Šv. Velykų sutiktuvių šventė Kauno rajono socialinių paslaugų centre trečiadienį subūrė daugybę vyresnių nei 70 metų rajono gyventojų, neturinčių savų šeimų. Iš visų 25 savivaldybės seniūnijų susirinkę senjorai klausėsi koncerto, bendravo, dovanojo vieni kitiems velykinius rankdarbius. Pasak rajono savivaldybės mero Valerijaus Makūno, Velykos - puiki proga pabendrauti, pasidžiaugti vieni kitais. "Kartais pastebime, kad turime dvi rankas, bet neturime ką jomis apkabinti.