Ūkininkai piktinasi nebegalintys konkuruoti su kaimyninių šalių augintojais, nes šie pesticidus naudoja nesivaržydami, o lietuviai ūkininkai priversti laikytis daug griežtesnių reikalavimų. Vartojame lietuviškus maisto produktus, nes esame įsitikinę, kad jie mažiau užteršti chemikalais.
Daugeliu atvejų taip yra iš tikrųjų, tačiau lietuviai žemdirbiai sako nebegalintys konkuruoti su kaimyninių šalių ūkininkais, kurie augalų apsaugos produktus naudoja daug laisviau. Tiesą sakant, pasirinkimas – nedidelis. Jeigu padėtis nesikeis, vidaus rinkoje daugės maisto produktų iš pigiau juos užauginančių ir pagaminančių valstybių. Išeitis – leisti ir Lietuvos ūkininkams naudoti tuos pačius augalų apsaugos produktus?
Skirtingi reikalavimai
Pirmoji problema ta, kad pagal Augalų apsaugos produktų (AAP) naudojimą ES suskirstyta į tris zonas. Lietuva patenka į Šiaurės zoną, kuriai taip pat priskiriamos Latvija, Estija, Danija, Švedija ir Suomija. O štai mūsų kaimynė Lenkija priskirta prie Centrinės zonos, kurioje, kaip ir Pietų zonos šalyse, leidžiama naudoti daugiau AAP. Be kita ko, Lenkija apskritai nevykdo palyginti griežtų ES reikalavimų, nes jai pavyko išsiderėti pereinamąjį laikotarpį. Taigi ES rinka bendra, tačiau suskirstyta į zonas, kuriose taikomi skirtingi AAP naudojimo reikalavimai. Todėl Lenkijos ūkininkai naudoja gerokai daugiau herbicidų, insekticidų, fungicidų, beicų, augimo reguliatorių, inhibitorių, fumigantų, repelentų ir kitų AAP.
Apmaudu, kad Lenkijos Suvalkų krašto parduotuves siaubiantys lietuviai šių aplinkybių nežino, tad lygina tik produktų kainas ir prisikemša pilnus automobilius lenkiškų maisto produktų. Galėtume sakyti, kad tai – tų žmonių pasirinkimas. Tačiau patarkite, kaip išgyventi, pavyzdžiui, daug sveikesnius obuolius auginančiai Elenai Žilinskienei, kuri vadovauja UAB „Luksnėnų sodai“. Lenkai savo soduose purškia obuolius nesilaikydami ES reikalavimų, o kai tik E.Žilinskienė viešai papriekaištauja dėl tokių nesąžiningų konkurencijos sąlygų, labai greitai Luksnėnuose apsilanko kontrolieriai. „Vakarų šalyse AAP naudojami be saiko, nepaisant limitų, o mums keliami griežčiausi reikalavimai“, – sakė E.Žilinskienė.
Tiesa, kai kurie ūkininkai elgiasi gudriau nei ši sąžininga moteris – jie valdžiai nepriekaištauja, tačiau tyliai perka Lietuvoje draudžiamus naudoti AAP ir nesilaiko reikalavimų. Dar didesnė bėda, kad tokie augintojai neretai susigundo pirkti pigius ir labai kenksmingus kiniškus pesticidus.
Įprasti pesticidai jau neveiksmingi
Lietuvos daržovių augintojų asociacija (LDAA) ir Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) pirmos pradėjo skambinti pavojaus varpais. Šių organizacijų nariai priekaištauja, kad Lietuvoje nėra registruota pesticidų, tinkamų kai kurioms daržovėms bei grūdinėms kultūroms apsaugoti. Susidarė tokia padėtis, kad daržininkai, ypač dirbantys nedideliuose plotuose, neturėdami tinkamų AAP, patiria didelių nuostolių, nes laukus tenka ravėti rankomis, o tai labai brangu, be to, dėl ligų ir kenkėjų jie praranda didelę dalį derliaus.
„Valstiečių laikraštis“ jau pernai rašė apie ūkininkų nuogąstavimus, kad pasėlių kenkėjai mutuoja, o jų išnaikinti jau nepavyksta naudojant mums įprastus AAP. Štai LŪS pirmininkas Jonas Talmantas pernai pastebėjo kad Lietuvoje įregistruoti insekticidai neveikia, kaip turėtų veikti. Nors laukai purškiami 3–4 kartus, tačiau išnaikinti rapsinių žiedinukų nepavyksta. Augintojai patiria labai daug nuostolių – rapsiniai žiedinukai gali sunaikinti net iki 30 proc. derliaus.
„ES teisės aktai suteikia galimybę praplėsti pesticidų sąrašą, pavyzdžiui, registruojant veiksmingesnį pesticidą Lietuvoje, jeigu jis registruotas kitoje ES šalyje. Kodėl to nedarome?“ – stebisi LDAA vadovė Zofija Cironkienė.
Ūkininkų priekaištus pirmiausia išgirsta Lietuvos valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (LVAT). Kodėl ji nepasirūpina, kad šalyje būtų įregistruoti kitose šalyse naudojami veiksmingesni pesticidai? LVAT atsikerta, kad ne jie, bet patys ūkininkai pirmiausia turi pasirūpinti dokumentacija, būtina norint įregistruoti naujus pesticidus.
Siūlo pasinaudoti skandinavų patirtimi
Jeigu reikiamus dokumentus ir tyrimus atlikti būtų paprasta, tai ūkininkai tą padarytų nesiraukydami. „Kai tik papriekaištauji, kad štai kaimyninėse šalyse ūkininkai naudoja pesticidus, kurių negalime naudoti mes, atkertama: jums reikia, jūs ir parenkite visus dokumentus, o mes naujus pesticidus įregistruosime. Tačiau tai padaryti sunku ne tik ūkininkams, bet ir ūkininkų asociacijoms. Neturime tiek lėšų ir specialistų. Deja, su augalų apsauga susijusios valstybės institucijos vengia šių darbų“, – priekaištauja Z.Cironkienė.
E.Žilinskienė rėžia tiesiai šviesiai: „Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute dirba šiuos reikalus išmanantys mokslininkai, o LVAT – agronomai. Jie turėtų ir atlikti šiuos darbus.“
Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto (LSDI) Augalų apsaugos laboratorijos vedėja Alma Valiuškaitė sakė, kad prieš metus įsteigta darbo grupė šiai problemai spręsti buvo paruošusi pesticidų sąrašą, kai kuriuos pavyko įregistruoti. „Kitos šalys turi nusistovėjusią tvarką, o mes, deja, dirbame nesibaigiančių reformų laikais“, – sakė ji.
LDAA direktorė pasiūlė dar vieną galimybę – dokumentų rengimu galėtų užsiimti Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) specialistai. Deja, ši galimybė, regis, jau prarasta, nes dėl nesibaigiančios reformos ŽŪR nebeliko ne tik Augalininkystės skyriaus, bet ir šios srities specialistų – vienus atleido iš darbo, o kiti ŽŪR paliko savo noru.
Tik dėl finansinių priežasčių naujų pesticidų registravimu nesuinteresuoti ir jų gamintojai bei prekiautojai. Nors potencialių pirkėjų būtų, tačiau rinka per maža. Ne tik Lietuvoje. Pavyzdžiui, ES Šiaurės zonoje užauginama tik 4 proc. ES rinkos daržovių, todėl išleisti pinigus pesticidų registracijai ir įvežti nedidelius jų kiekius firmoms neapsimoka.
Kaip minėjome, Lietuva pagal AAP naudojimą priskirta Šiaurės zonai. Panašių problemų kilo ir Skandinavijos šalyse, tačiau jos šias problemas išsprendė civilizuotai.
„Tegul mūsų specialistai pasidomi šių valstybių patirtimi. Mano žiniomis, skandinavai įkūrė valstybės remiamus fondus, kurių finansuojamos šių šalių konsultavimo tarnybos atlieka tokius darbus“, – sakė Z.Cironkienė.
KOMENTARAI
Nepadarėme to, ką galėjome padaryti
Aušra Beniulienė , Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė
Tik nuo valdžios sprendimų priklausys ypač mažuose plotuose auginamų augalų likimas Lietuvoje. Pavyzdžiui, Vokietija, Didžioji Britanija sukūrė savo programas, kuriose dalyvauja daug pesticidų registravimu suinteresuotų organizacijų. Jos parengia dokumentus, atlieka tyrimus ir pateikia konkrečias rekomendacijas.
Turiu priekaištų ir Žemės ūkio rūmams. Kai Europos Komisija svarstė neonikotinoidų (pesticidai, naudojami augalams purkšti ir sėklai beicuoti prieš sėją) naudojimo apribojimą, Lietuva susilaikė, ŽŪR nieko nepadarė, kad būtų balsuojama kitaip. Nuo rugsėjo mėnesio neonikotinoidai bus uždrausti. Padaryta didelė klaida, nes tai buvo labai geri, saugūs pesticidai. Dabar šiais pesticidais beicuotų sėklų negalės naudoti ir mėgėjai sodininkai bei daržininkai. Taigi jų darbo sąnaudos dar labiau išaugs.
Kita vertus, nuo 2018 m. bus peržiūrėti visi AAP. Bus keliami labai griežti reikalavimai. Taigi augintojai turės dar daugiau išlaidų.
Ką galime mes padaryti? Reikalaukime, kad būtų įkurtas privalomas Europos fondas, kuris suteiktų paramą ir Lietuvos institucijoms atlikti bandymus, tyrimus ir pateikti medžiagą pesticidams registruoti. Be to, Europos augalų apsaugos asociacija tikisi, kad per artimiausią pusmetį, kai Lietuva pirmininkaus ES, mūsų iniciatyva būtų pripažinta abipusė AAP registracijos pripažinimo procedūra.
Pateikite dokumentus, o mes įregistruosime
Jonas Grigaliūnas , Lietuvos valstybinės augalininkystės tarnybos prie ŽŪM Augalų apsaugos produktų registravimo skyriaus vedėjas
AAP negali būti tiekiami rinkai ar naudojami, jeigu jie neregistruoti Lietuvoje. Mums pateikiami priekaištai nepelnyti, nes LVAT neturi teisės pati parengti dokumentus, atlikti tyrimus ir pati įregistruoti pesticidus. Pateikite tinkamus registracijai dokumentus ir mes pesticidus įregistruosime. Ar jų užtenka? Šiuo metu Lietuvoje iš viso registruota 300 įvairių AAP (pernai registruota 11 AAP). Be to, galime išduoti leidimus prekiauti analogiškais AAP, kurie naudojami ES valstybėse. Išdavėme 29 tokius leidimus.
Blogai, kad šalyje nelegaliai prekiaujama pigiais Kinijoje pagamintais AAP, todėl firmoms originalių įvežti neapsimoka. Kita vertus, augintojams patarčiau pasvarstyti, ar visada verta naudoti pigius AAP. Štai kalbėjausi su Šakių rajone veikiančios Voniškių žemės ūkio bendrovės vadovu. Jis tikino nenaudojantis nelegalių AAP. Neapsimoka. Bendrovės laukuose grūdinių kultūrų derlingumas siekia 8 t iš ha, o, jo žiniomis, ūkiuose, kurie naudoja nelegalius AAP, derlingumas tesiekia 6 t iš ha. Taigi, skirtumas akivaizdus.
