BNS premjero atstovė spaudai Evelina Butkutė–Lazdauskienė teigė, kad gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisomis neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) siūloma padidinti 100 litų iki 570 litų - tai leistų sumažinti mokestinę naštą mažiau uždirbantiems bei padidinti gyventojų pajamų mokesčio progresyvumą. Taip pat ketinama nustatyti 200 litų NPD už kiekvieną vaiką, taip siekiant paskatinti vaikus auginančias šeimas.
Didesnes nei 10 tūkst. litų metines indėlių palūkanas bei vertybinių popierių pardavimo pajamas (skirtumą tarp pardavimo ir pirkimo kainos) siūloma apmokestinti 15 proc. tarifu. Siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui, siūloma naikinti lengvatą palūkanoms už gyventojų suteiktas paskolas įmonėms ar gyventojams.
„Siūlymas apmokestinti ne tik indėlių, bet ir visas kitas įmanomas palūkanas už įvairius instrumentus, nes jų yra labai daug. Siūloma apmokestinti tik tuomet, jei palūkanų suma, gauta per metus, viršija 10 tūkst. litų, t.y. apmokestinti norėtume tuos, kuriems palūkanos yra vienas iš pagrindinių pragyvenimo šaltinių, nenorėtume paliesti tų žmonių, kurie taupo savo senatvei, sunkesnei dienai“, – po Vyriausybės pasitarimo sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.
Investicijų projektus vykdančioms ir į technologijas investuojančioms įmonėms siūloma nustatyti 5 metų pelno mokesčio lengvatą. Tokiu Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo pakeitimu siekiama didinti įmonių produktyvumą ir verslo konkurencingumą bei skatinti mažų įmonių investicijas.
Vyriausybe taip pat ketina pratęsti lengvatinio 9 proc. PVM tarifo šilumos energijai galiojimą iki 2014 metų pabaigos bei nustatyti lengvatinį 5 proc. tarifą kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos priemonėms. Tikimasi, kad Vyriausybei sutarus dėl planuojamos mokesčių pertvarkos, Seimas įstatymų pakeitimus turėtų patvirtinti iki liepos 1 dienos ir jie įsigaliotų nuo 2014 metų pradžios.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
