Lietuvos verslas

Nors internete ir žiniasklaidoje gausu patarimų, kaip ir kur ieškoti darbo, tačiau ne visi jie konstruktyvūs ir tinkami būtent Lietuvos darbo rinkai. Taigi ką daryti, kad darbo paieškos netruktų mėnesių mėnesiais ir neapkartintų gyvenimo? Pirmiausia aplankykite kuo daugiau darbo paieškos svetainių, pavyzdžiui cvcv.lt, o vėliau remkitės toliau straipsnyje pateiktais patarimais.

Kad viešieji pirkimai vyktų sklandžiai, perkančiosios organizacijos neabejotinai turi bendrauti su tiekėjais. Tačiau šis santykis privalo būti tinkamas ir būtinai – etiškas. Skatindama skaidrumą viešųjų pirkimų procesuose, Lietuvos verslo konfederacija (LVK) pristato „Tiekėjų etikos kodeksą“ ir kviečia verslo įmones palaikyti šią iniciatyvą. Šio Kodekso tikslas – nustatyti etiško tiekėjų elgesio ribas, kad etiškas elgesys dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose taptų standartu.

„Bank of Tokyo-Mitsubishi UFJ Ltd“ kartu su savo dukterine bendrove „Bank of Tokijo Mitsubishi UFJ“ (Lenkija) pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su VšĮ „Investuok Lietuvoje“.  Remiantis šia partnerystės sutartimi, šalys siekia bendradarbiauti, skleidžiant informaciją apie investicinės aplinkos privalumus ir galimybes plėtoti verslą mūsų šalyje, taip pat rengiant bendrus renginius, skirtus dalintis informacija ir pagalba Japonijos bendrovėms, besidominčioms investavimo galimybėmis Liet...

Į savo verslą „Stiklių“ viešbučio savininkai žvelgia su praktišku paprastumu, o dirba nuleidę galvas ir nesidairydami į šalis, pasakoja verslo bendraturtė Anna Ciupij. Pavadinimas „Stikliai“ dažnam lietuviui lygus prabangai, bet tai ir verslo sėkmės istorija – kaip posovietinėje Lietuvoje iš nieko galima sukurti kažką, kas, atrodo, čia jau gyvuoja mažiausiai šimtmetį. Viena „Stiklių“ savininkių teigia, kad jai svarbiausia kurti viešbučio dvasią.

Šilainių ir Dainavos mikrorajonų gyventojai, kurių daugiabučiuose namuose įrengti liftai, nuo birželio už jų priežiūrą mokės tris kartus mažiau nei iki šiol.

2013 m. pavasarį vykdytos reprezentatyvios apklausos metu Lietuvos gyventojų buvo prašoma įvardyti, kuri įmonė, jų nuomone, šiuo metu turi geriausią reputaciją. Daugiausia apklaustųjų trečius metus iš eilės geriausią reputaciją turinčia įmone įvardijo mažmeninės prekybos tinklą MAXIMA LT (8 proc. respondentų). Tyrimo aukščiausiose pozicijose jau šeštus metus išlieka gėrimų gamintoja „Švyturys – Utenos alus“ (2 vieta, 5,1 proc.

Lietuvos vyno čempionate bendrovė „Mineraliniai vandenys“ (MV) šiemet įrodė, kad gero vyno kaina nebūtinai turi skaudžiai atsiliepti piniginei. Bendrovės pristatyti vynai gavo net 4 Grand Prix, o viena iš atstovaujamų vyninių pelnė metų vyninės titulą. Apdovanotų vynų kainos – vienos mažiausių iš šiemetinių laimėtojų. „Vyno čempionato įvertinimai – pagalba pirkėjams: jie nurodo, kurios vynų pasaulio naujienos labiausiai vertos dėmesio.

Agnė Kairiūnaitė, LRT radijas, LRT.lt Kauno savivaldybė skelbia verslo idėjų konkursą smulkiam ir vidutiniam verslui skatinti. Konkurso dalyvių idėjoms įgyvendinti iš viso planuojama skirti 100 tūkst. Lt. Pretenduoti į paramą kviečiamos Kaune veiklą vykdančios smulkaus ir vidutinio verslo įmonės ir fiziniai asmenys. Verslo idėjos iš miesto biudžeto remiamos trečius metus. Pernai sulaukta daugiau kaip pusšimčio paraiškų, daugiausiai – informacinių technologijų srityje.

  Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Nors kuro kainos kaskart kyla į naujas aukštumas, lietuvių niekaip nepavyksta pasodinti prie mažesnių ir taupesnių automobilių vairo. „Nemėgsta lietuviai mažų automobilių, galbūt tik didmiesčiuose jaunimas, moterys žingsnis po žingsnio prie jų pripranta, o provincijoje vis dar renkasi „Audi 100“ kalibro automobilius“, – tinklalapiui LRT.lt sako automobilių ekspertas Valdas Valiukevičius.

 Netikėtai į viešbučių verslą įsisukęs Paulius Ignatavičius stengiasi sukurti Vilniuje tokius nakvynės namus, kuriems savo svečius mielai patikėtų net patys vilniečiai. Dar neseniai P. Ignatavičius krovėsi lagaminus ir ruošėsi skristi į Kiniją dirbti restorano vadybininku. Tačiau, likus dviem dienoms iki išvykimo, persigalvojo ir nusprendė verčiau likti Vilniuje ir kartu su rusų investuotojais įkurti nakvynės namus.

 Pirmadienį Vilniaus akcijų biržoje prekiauta itin vangiai – sugeneruota 96 tūkst. eurų apyvarta. Tai mažiausios prekybos apimtys per pastarąjį mėnesį. Aktyviausiai prekiauta „Grigiškių“ vertybiniais popieriais, jie brango 1,22 proc. Investuotojai, norintys dalyvauti įmonės antriniame viešame akcijų platinime bei užsitikrinti, jog gaus dalį akcijų, skuba pirkti jas rinkoje. Toliau jaučiamas pardavėjų spaudimas „City Service“ pozicijoje, šie vertybiniai popieriai pigo 1,16 proc.

Inspektoriai iš Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano, šią savaitę Lietuvoje pradėję kiaulių augintojų ir mėsos perdirbėjų tikrinimą, lankysis mėsos perdirbimo įmonėse „Agrovet", „Krekenavos agrofirma“ bei tikrins pašarų gamintoją „Kauno grūdai“. „Šiandien po susitikimo su inspektoriais susidėliojome planus, kur vyksime.

Kauno miesto savivaldybės taryba pirmadienį susirinko į jungtinį komitetų posėdį, kur diskutavo, kaip pasielgti su apleistu miesto centre esančiu viešbučiu „Respublika“. Sprendimas dėl šio viešbučio buvo atidėtas pastarajame tarybos posėdyje, nes tarybos nariai norėjo išsamiau išnagrinėti padėtį. Kauno miesto mero Andriaus Kupčinsko užregistruotame sprendimo projekte siūloma apleistą viešbutį nusavinti, sumokant savininkui rinkos kainą. Savininkų teigimu, dabar ši suma galėtų siekti 13 mln.

 Pirmadienį, gegužės 20 dieną, UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (ARATC) pasirašė sutartį su didžiausia pramonės bei energetikos projektus įgyvendinančia įmonių grupe Lietuvoje AB „Axis Industries“, vykdančia jungtinę veiklą su Waste Treatment Technologies B.V. Alytaus rajone bus statomi biologiniai atliekų apdorojimo įrenginiai, padėsiantys perdirbti komunalines atliekas ir jas panaudoti papildomai elektros energijai gaminti.

 Šią savaitę – dvi svarbios nutartys klientų grupės bylose prieš DNB banką dėl daugiau kaip 16 mln. litų (Atnaujinta pasikeitus teismų sprendimų paskelbimo laikui, pataisyta bylų statistika) Pirmosios instancijos teismai po ilgiau kaip metus trukusio proceso šią savaitę pagaliau paskelbs nutartis net dviejose bylose, kuriose trečiojo pagal dydį Lietuvos banko klientai gina savo teises. Asociacija „Už sąžiningą bankininkystę“ atidžiai stebi šių bylų eigą.

Pirmadienį per „Toksika“ visuotinį akcininkų susirinkimą buvo atšaukta senoji ir išrinkta naujoji valdyba. Taip pat patvirtinti praėjusių metų finansinės atskaitomybės dokumentai. „Nebuvo užtikrinta, jog valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektas būtų pabaigtas laiku“, – pranešime spaudai valdybos keitimo priežastis įvardino ūkio viceministras Marius Busilas.

Nekilnojamojo turto sritis – paskendusi konkurencijos chaose. Skelbimų svetainėse įdėti objektai pilki ir nykūs, matomi tik ambicingi agentai, ieškantys klientų ir galimybės parduoti kuo brangiau. Nekilnojamojo turto pardavimo sėkmė – būti be konkurencijos. O kas gali geriau pagauti pirkėjo akis, nei tobulų namų tobula nuotrauka? Kokybiškų NT fotografijų poreikis yra pastovus, nesvarbu kokia būtų ekonomikos būklė.

 Laivus Lietuvoje stato ne tik vyrai – „Vakarų Baltijos laivų statykloje“ suvirintojomis dirba ir moterys. Įmonės vadovai sako, kad priimti moteris tokiems vyriškiems darbams verčia nuolat jaučiamas suvirintojų trūkumas. Suvirintojomis laivų statykloje kelios klaipėdietės dirba apie penkerius metus. Po skelbimo spaudoje, pasak jų, šio amato mokėsi septynios moterys, tačiau dirbti liko tik dviese.

 2013 m. I-ąjį ketvirtį, palyginti su 2012 m. I-uoju ketvirčiu, Lietuvos prekių eksportas padidėjo 16,8 proc., arba 3,0 mlrd. Lt iki 20,7 mlrd. Lt, tuo tarpu kovo mėn. prekių eksportas per metus augo 18,4 proc., arba 1,2 mlrd. Lt, iki 7,5 mlrd. Lt. Pagal eksporto apimčių augimą Lietuva įtvirtino lyderio pozicijas Baltijos šalyse – Latvijoje per pirmą šių metų ketvirtį prekių eksportas augo 7,7 proc., o Estijoje – 2,9 proc.

Šiemet Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto rezultatas nuosekliai gerėja, rodo išankstiniai duomenys. Sausio – balandžio mėnesiais „Sodros“ biudžeto pajamos sudarė 2 mlrd. 969,4 mln. Lt (be sveikatos draudimo įmokų). Tai yra 231,0 mln. Lt arba 8,4 proc. daugiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį. Draudėjų ir apdraustųjų sumokėtos socialinio draudimo įmokos sudarė 92,6 proc. (2 mlrd. 749,9 mln. Lt) „Sodros“ biudžeto įplaukų.

2013 m. gegužės 20 d., Šiauliai. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Šiaulių AVMI) informuoja, kad Šiaulių AVMI specialistai tikrino, kaip vienoje apskrities sveikatos priežiūros įstaigų apmokestintas paskirstytasis pelnas. Įstaigos savininkui nuo 2008 m. išmokėta 552 tūkst. litų. Juos privati sveikatos priežiūros įstaiga sutaupė iš pajamų už paslaugas, kurios finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, ir, kaip leidžiama, išmokėjo savininkui.

 Nesistengdamas įpiršti savo nuomonės, jaučiu pareigą pateikti faktinės informacijos, tam, kad „Verslios Lietuvos“ istorijoje, kuria buvo nuolat manipuliuota praėjusią savaitę, atsirastų daugiau aiškumo. Užbėgdamas klausimams už akių, noriu pasakyti, kad šis atviras laiškas, kaip ir visi kiti mano veiksmai, nėra siekis grįžti į „Versli Lietuva“ vadovo postą.

Nors susidomėjimas ekologiškais maisto produktais, kurie yra natūralūs ir sveikesni, auga, jų vartojimą Lietuvoje riboja įvairūs veiksniai. Vienas svarbiausių – informacijos apie prekybos vietas stygius. Siekdamas suteikti vartotojams daugiau žinių apie ekologiškų maisto produktų pardavimo vietas, Lietuvos vartotojų institutas pristato ekologinių ūkių žemėlapį, rašoma Lietuvos vartotojų instituto pranešime spaudai.

 Kauno apskritis – Lietuvoje pagamintų prekių eksporto lyderė. Pernai Kauno apskrities įmonės eksportavo Lietuvoje pagamintų prekių už 9,384 mlrd. litų, tai sudarė 19 proc. lietuviškos kilmės eksporto, skelbia Statistikos departamentas, minėdamas Kauno miesto dieną. Daugiausia eksportuojama trąšų, baldų, javų, mašinų ir įrengimų. Pagrindinės šalys, į kurias eksportuota – Vokietija, (13,4 proc.), Jungtinė Karalystė (8,1 proc.), Prancūzija (7.1 proc.), Latvija (6,4 proc.)., Švedija (6,1 proc.

Vyriausybės planuojamą šilumos ūkio pertvarką vykdyti turėsiančios savivaldybės tvirtina nežinančios, kaip gauti pinigų jai įgyvendinti, o ekspertai svajoja, kad prie reformos savo indėliais galėtų prisidėti šalies gyventojai, rašo „Lietuvos žinios“. Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius leidiniui teigė, kad šiuo metu su vyriausybės atstovais neformaliai diskutuojame galimybė kurti visuomeninį fondą šilumos ūkio pertvarkos projektams finansu...

Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA klienčių tarpe - daugiau nei pusė (55) iš šimto didžiausių Lietuvos įmonių, kurias 2012 m. įvardino verslo dienraštis „Verslo žinios“. 60 procentų didžiausių Lietuvos kompanijų tūkstantuko taip pat naudojasi bendrovės paslaugomis. „Siekiame nuolat plėsti paslaugas verslui bei ne gyvybės draudimo paslaugų verslui rinkos dalį.

Profesionalūs aludariai teigia– Lietuvoje vis tvirčiau įsigali šiuolaikiškas šio gėrimo vartojimo etiketas. Jis gerokai skiriasi nuo požiūrio į alų, kuris Lietuvoje buvo prieš kelis dešimtmečius. Puslitrius, kuriais buvome įpratę matuoti alų, pamažu keičia naujos talpos. Kokios to priežastys? Kalbamės su bravoro „Volfas Engelman“ vyriausiuoju aludariu Petru Sadovskiu.

Justina Mitkaitė, LRT radijas, LRT.lt Siekdamas paskatinti ūkininkus, gamintojus ir pirkėjus bendrauti tiesiogiai, Lietuvos vartotojų institutas pristato ekologinių ūkių žemėlapį. Pasak organizacijos, interneto žemėlapis turėtų padėti sužinoti, kur galima įsigyti ekologiško maisto, nes iki šiol tokios informacijos trūksta.

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Laivus Lietuvoje stato ne tik vyrai – „Vakarų Baltijos laivų statykloje“ suvirintojomis dirba ir moterys. Įmonės vadovai sako, kad priimti moteris tokiems vyriškiems darbams verčia nuolat jaučiamas suvirintojų trūkumas. Suvirintojomis laivų statykloje kelios klaipėdietės dirba apie penkerius metus. Po skelbimo spaudoje, pasak jų, šio amato mokėsi septynios moterys, tačiau dirbti liko tik dviese.

Agnė Kairiūnaitė, LRT radijas, LRT.lt Jau kelerius metus iš eilės iš Kauno laivu galima pasiekti Kulautuvą. Šįmet laiveliais bus galima paplaukioti ir Nevėžiu. Iš senosios Kauno prieplaukos prie Vytauto bažnyčios į Kulautuvą 100 vietų laivas „Tolstojus“ kursuos kiekvieną sekmadienį. Šį maršrutą dotuoja Kauno miesto ir rajono savivaldybės. Kelionė Nemunu trunka tris valandas, o dvi valandas keliautojai gali praleisti kurortinį statusą siekiančioje atgauti Kulautuvoje.

Tauragės valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje (VMVT), ištyrus Žygaičių seniūnijos Ruikių kaime „Dabrupinės“ medžiotojų būrelio sumedžiotą šerną, nustatyta šernų trichineliozė. Du šerną sumedžioję medžiotojai visas jo dalis pristatė į Tauragės VMVT, iš kur visa užkrėsta šerniena bus išvežta sunaikinti į Rietavo veterinarinės sanitarijos įmonę. Vienintelis efektyvus būdas išvengti trichineliozės – nevalgyti nepatikrintos kiaulienos, šernienos ir kitų ligai imlių gyvūnų rūšių mėsos.

 Asta Kažukauskienė, LRT Telelvizijos Naujienų tarnyba Dabar – pats darbų įkarštis langų valytojams. Šiemet pavasaris vėlavo, todėl daliai klientų šios paslaugos tenka laukti vos ne dvigubai ilgiau nei pernai.

 Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba   Socialinės apsaugos ir darbo ministrė žada, kad per 6 metus Lietuvoje bus sukurta 150 tūkst. naujų darbo vietų, o jaunimo nedarbas sumažės perpus. Tiesa, kaip viso šito bus pasiekta, kol kas neaišku. Buvę bedarbiai sako: kas iš tų darbo vietų, jeigu alga bus juokinga; o kad pats turėtum, iš ko pradėti verslą ir dar įdarbintum kitus, pirmiausiai turi padirbėti nelegaliai, praneša LRT televizijos naujienų tarnyba.

 JAV su darbo vizitu viešinti prezidentė Dalia Grybauskaitė, susitikusi su šios šalies Atstovų rūmų pirmininku Johnu Boehneriu (Džonu Beineriu), Kongreso Užsienio reikalų ir Gynybos komitetų vadovais ir kitais kongresmenais, aptarė regioninio ir energetinio saugumo klausimus, taip pat Lietuvos ir JAV bendradarbiavimą karinėje srityje. "JAV yra svarbi Lietuvos energetinio saugumo partnerė.

Sprendžiančiam, grįžti į Lietuvą, ar daryti karjerą ir kurti verslą svetimoje šalyje, svarbūs keli dalykai. Viena vertus, užsienio valstybė ne visada imigrantą priima taip, kad jis jaučiasi pilnateisis pilietis, kita vertus, gyventi Lietuvoje finansiškai gal ir sunku, tačiau malonu, teigia užsienyje studijavę, tačiau neseniai į tėvynę sugrįžęs jaunas verslininkas Tomas Vonžodas.

Vis garsiau kalbant apie euro įvedimą 2015 metais, ne vienam lietuviui kyla klausimų: o kas gi tada nutiks jo piniginei. Manoma, kad galimybės įsivesti eurą gana palankios, tačiau daugelis nerimauja, kaip tai paveiks šalies ir kiekvieno mūsų gyvenimą. Ypač žmones jaudina kasdieniai klausimai – kiek mokėsime už butą, maistą, drabužius ir kitus dalykus. Prie ribos Kol kas euras Lietuvoje yra tik siekis.

Šį savaitgalį Palangoje numatyti vasaros sezono atidarymo renginiai, tad laukiama daugiau nei 200 tūkst. žmonių, kurie atvyks su 70 tūkst. automobilių. Kelininkai perspėja dėl vietomis rekonstruojamų kelių. Pagrindinis kelias, vedantis į pajūrį, yra magistralė A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda. Planuojama, kad šiuo keliu per savaitgalį važiuos tiek automobilių, kiek paprastai važiuoja per savaitę. Taip pat eismą ribos šiame kelyje vykstantys kelio rekonstrukcijos darbai.

Šiandien Vilniuje Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ ir tarptautinė konsultacijų ir inžinerijos bendrovė „Pöyry“ per savo dukterinę įmonę „Pöyry SwedPower AB“ pasirašė sutartį dėl techninių konsultacinių paslaugų teikimo įgyvendinant tarpsisteminės elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ projektą. „Pöyry“ yra tarptautinė konsultacijų ir inžinerijos bendrovė, teikianti paslaugas energetikos ir pramonės sektoriams visame pasaulyje.

Įmonės ,,Eika“ generalinis direktorius Robertas Dargis mano, kad jaunų žmonių ir darbo jėgos Lietuvoje gali mažėti greičiau, negu prognozuoja ekspertai. Kita vertus, dirbančių žmonių Lietuvoje reikia dabar. ,,Jokia virtuali Lietuva nepapildo ,,Sodros“ kasos, ir ji kasmet vis gilyn eina į duobę“, - sakė jis, kalbėdamas Seime penktadienį surengtoje konferencijoje ,,Sugrąžinkime talentus Lietuvai.

Už mokesčius atsakingas eurokomisaras Algirdas Šemeta teigia, kad Lietuvai būtų naudinga įvesti finansinių sandorių mokestį ir prisidėti prie euro zonoje kuriamos bankinės sąjungos. Pastaruoju metu dėl iniciatyvų kovoti su mokesčių vengimu ir sukčiavimu tarptautinės žiniasklaidos dėmesio centre atsidūręs komisaras interviu BNS teigė, kad Briuselio siūlomos priemonės gali padėti valstybėms narėms susigrąžinti šimtus milijardų eurų.

Nauja vyriausybė – nauja mokesčių reforma. 2009 metų pradžioje Andriaus Kubiliaus vyriausybės mokesčių pertvarka praminta „naktine“ reforma. Panašu, kad Algirdo Butkevičiaus inicijuotus pakeitimus dėl rezultatų stokos teks praminti „kosmetiniais“. Dabartinė Lietuvos mokesčių sistemos struktūra, kuomet „Sodrą“ be stambiojo kapitalo pagalbos privalo išlaikyti nedideles pajamas gaunančios darbo jėgos pečiai, reikalauja kapitalinio remonto.

 Bankrutavusio banko „Snoras“ bankroto administratorius pasirinko lizingo bendrovės UAB „Snoro lizingas“ pirkėją. Už iš viso 74 mln. litų „Snoro lizingą“ įsigis vienas didžiausių Estijos bankų LHV, sandoryje dalyvaujantis kartu su partneriu – investicine bendrove „RAZFin“. Įmonės ir bankas „Snoras“ pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, o sandorį užbaigti tikimasi per keletą mėnesių, gavus Konkurencijos tarybos pritarimą ir įvykdžius kitas sandorio sąlygas.

Mindaugas LAURINAITIS „Šiaulių naujienos“ Šiaulių miesto savivaldybės Strateginės plėtros tarybos posėdyje pirmadienį virė chaosas. Iš pradžių niekaip negalėję susitarti, kas posėdyje gali balsuoti, vėliau posėdžio dalyviai vis tiek patvirtino įvairius miesto ir regiono plėtros ilgalaikius ir trumpalaikius planus, nes tai padaryti vertė spaudžiantys terminai. Tačiau dėl planų sudarymo dar ir posėdžiui pasibaigus netilo diskusijos.

  Lietuvos teisėsaugininkų atskleistoje tarptautinėje Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos piliečių suburtoje grupuotėje dalyvavo trys Vilniaus bendrovės - „Ervin“, „Viner“ ir „Transoil“. Pasak BNS šaltinių, teisėsaugininkų tyrime figūruoja ir visų trijų įmonių akcininkai Viktoras ir Antonijus Živialos, kuriuos teismas trečiadienį leido suimti.

Pirmąjį šių metų ketvirtį Baltijos šalių oro bendrovės „airBaltic“ finansiniai rezultatai buvo 33 mln. litų (6,7 mln. latų) geresni nei pernai per tą patį laikotarpį. Šiemet jie augo 41 procentu. „Per 2012 m. savo konsoliduotus finansinius rezultatus pagerinome 325,6 mln. litų (66 mln. latų), o pastarąjį ketvirtį vėl viršijome sau nustatytus tikslus“, – sako „airBaltic“ generalinis direktorius Martinas Gaussas.

Lietuvos gyventojams pradėjus aktyviau renovuoti daugiabučius namus, „Swedbank“ baigia skirstyti visą 20,7 mln. litų JESSICA fondo krepšelį. Atnaujinus susitarimą su Europos investicijų banku, gyventojai daugiabučių namų renovacijai gali gauti papildomą 41,4 mln. litų finansavimą. „Pirmąjį renovacijos projektą „Swedbank“ finansavo 2011 metais, kuomet suteikėme paramą Kretingoje esančio namo atnaujinimui.

Vilniaus oro uostas gali aptarnauti trečdaliu daugiau keleivių, bet naujų oro vežėjų kompanijų šiemet tikriausiai dar neateis. Neatmetama, kad Vilnius galėtų tapti persėdimo uostu keleiviams, atskrendantiems iš Europos Sąjungos ir keliaujantiems į Rusiją ir kitas šalis.

  Rūta Grigolytė, LRT.lt „Gal ir išsisuksime su tuo terminalu, gal viskas bus gerai“, – sako Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Kęstutis Daukšys. Nors daugelis sutaria, kad suskystintų dujų terminalas (SGD) yra strategiškai itin svarbus projektas, kai kurie projekto eigoje priimti sprendimai stebina verslo atstovus ir specialistus. Diktuoja ekonominė logika Lietuvoje kasmet sunaudojama virš 3 mlrd. kubinių metrų dujų.

Elektros skirstymo bendrovės AB LESTO patiriami nuostoliai dėl vagysčių iš skirstomojo tinklo įrenginių šiemet pirmą ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, sumažėjo 31 proc., iki 105 tūkstančių litų. Įžūliausi vagys susitelkė Vilniaus ir Panevėžio rajonuose – čia dėl vagysčių kyla daugiau nei pusė visų nesklandumų elektros vartotojams.