Lietuvos verslas

Kartu su krintančiais lapais į įvairių paslaugų tiekėjų kišenes pradės kristi ir mūsų pinigai. Atėjo ruduo, netrukus pradės šilti radiatoriai. Dalyje savivaldybių šoktels vandens ir šilumos kainos, lapkritį bus tvirtinami nauji elektros tarifai, o kur dar planuojami kitų kasdienių paslaugų įkainiai? Energetinis skurdas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) skelbia, kad per metus vidutinė šilumos kaina, kurią moka centralizuotai besišildantys gyventojai, padidėjo 5,76 p...

Užsieniečiai būtų turėję galimybę „paskanauti“ lietuvišku delikatesu: sūriu, nuspalvintu mėlynu rašalu. Viena didžiausių šalies sūrio gamintojų „Rokiškio sūris“ aiškinasi, kaip į importui paruoštą sufasuotą sūrį pateko mėlyno rašalo kapsulės. Nepageidaujami priedai maisto produktuose – dažnas atvejis šalies rinkoje. „Rokiškio sūrio“ vadovybė tikisi, jog šis incidentas – tik klaida.

Tik trečdalis į mūsų šalį atvežtų dėvėtų drabužių patenka į parduotuves. Kiti išgabenami į buvusios Sovietų Sąjungos respublikas, Azijos ir net Afrikos valstybes. Eksporto srautai nepaliaujamai didėja. Verslininkai įsitikinę, kad tokios dėvėtų drabužių paklausos, kokia  mūsų šalies rinkoje buvo 1995-1997 metais, jau niekuomet nebus.

Latviškas "Double Coffee" kavinių tinklas miršta. Kavinės viena po kitos užveria duris, o tinklą valdantys verslininkai patys prašo bankroto savo bendrovei. Liūdna šventė Sostinės Gedimino prospekte šurmuliuoja "Gedimino šventė" – pilna praeivių, prekiautojų, artistų. Tačiau ne visi gyvena šventinėmis nuotaikomis – "Double Coffee" darbuotojai priversti užverti kavinių duris ir ieškotis kito darbo.

Maisto produktų kainos brangsta dėl perdirbėjų ir prekybininkų kaltės, nors objektų priežasčių tam nėra sako žemės ūkio ministras. Panaši ir Premjero Andriaus Kubiliaus nuomonė –anot jo, pastaruoju metu maisto produktų kainų didėjimas –nepagrįstas. „Mes nematome iš esmės objektyvių priežasčių, kodėl bendriausia prasme maisto produktų kainos turėtų didėti.

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, į Pasaulio krepšinio čempionatą Turkijoje išlydėta be didesnių vilčių, į ketvirtfinalį užkopė be pralaimėjimų. Džiaugdamiesi dėl šių pergalių ir laukdami dar didesnių staigmenų, šįkart kalbame apie tai, nuo ko, regis, jau neatsiejama jokia sporto šaka, tuo labiau krepšinis, – pinigus. Mat kol vienus vienija pergalių troškimas, kitus gi – siekis paimti tuos pinigus, kurie žingsniuoja koja kojon su pergalėmis ir sirgalių vienybe.

Ketvirtadienį IBM su Lietuvos ūkio bei švietimo ir mokslo ministrais pasirašė penkerių metų jungtinės veiklos sutartį. Šimtus pasaulinio lygio mokslininkų turinti Lietuva neturi patirties, kaip tyrimų rezultatus paversti patentais. Pernai moksliniams tyrimams šalyje išleista per 700 mln. litų, o pateikta tik 13 paraiškų Europos patentui gauti. Šią problemą turėtų padėti išspręsti Lietuvoje greitai pradėsiantis veikti IBM tyrimų centras.

Praėjusį antradienį Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius susitiko su Savivaldybei priklausančių įmonių atstovais aptarti pirmojo pusmečio pelnus ir nuostolius. Didžiausią nerimą Savivaldybės atstovams kelia Šiaulių oro uosto ir UAB „Šiaulių turgus“ rezultatai. Gerokai sumažėjo abiejų įmonių pajamos, o savikaina išaugo. Savivaldybės administracija šių dviejų įmonių pareikalavo pateikti papildomos informacijos dėl „išgyvenimo plano“ vykdymo.

Lietuvos finansų ministrė Ingrida Šimonytė pripažino, kad kitų metų biudžetas bus „dietinis“, tačiau verslas gaus ir „pyragėlių“. Vyriausybės valandoje Seime liberalas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas ministrės klausė, kokių pozityvių dalykų kitų metų biudžete galėtų tikėtis verslas: „Akivaizdu, kad kitų metų biudžetas bus dietinis, kaip ir šiemet. Ar be biudžetinės dietos bus numatoma ir kokių pyragėlių verslui?“, – teiravosi K. Glaveckas.

Visagino atominės elektrinės statyba atvers plačias galimybes užsidirbti ir Lietuvos verslui. Planuojama, kad beveik trečdalį naujos jėgainės statybos darbų galėtų atlikti vietos įmonės. Tačiau laimėti būsimus konkursus nebus lengva, tam jos turi ruoštis iš anksto, praneša LTV „Šiandien“. Pagal naujos atominės elektrinės projekto grafikus baigiamoje rengti aikštelėje 2013-aisiais turi prasidėti statybos darbai.

2010 m. rugsėjo 14 d. akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“ pasirašė sutartį su „Somitekno Ltd.“ dėl paslaugų, susijusių su žalios naftos ir naftos produktų perpylimu, teikimo. Sutartis pasirašyta metams. Vadovaujantis šia sutartimi, šalys susitarė dėl vakuuminio gazolio perkrovimo per „Klaipėdos naftos“ terminalą bei nustatė šiuo laikotarpiu planuojamus patiekti ir perkrauti minimalius krovinių kiekius.

2009 metais vidutinis darbuotojų skaičius – įskaitant ir individualiąsias įmones – palyginti su 2008 metais sumažėjo 11,3 procento ir sudarė 1,155 mln. Statistikos departamento parengtame 2009 metų Darbo statistikos metraštyje teigiama, kad darbuotojų, lyginant su užpernai, privačiajame sektoriuje sumažėjo 15,6 procento iki 737 tūkst., valstybės sektoriuje – 2,6 proc. iki 417,5 tūkst.

Visagino atominė elektrinė (VAE) teiks ekonominę naudą tiek valstybei, tiek Visagino savivaldybei, tiek eiliniam namų ūkiui. SEB banko patarėjas dr. Gitanas Nausėda trečiadienį dienraščio „Verslo žinios“ organizuotoje konferencijoje „Galimybės Lietuvos verslui: naujoji atominė elektrinė“ teigė, jog VAE mokės mokesčius ir valstybei, ir Visagino savivaldybei. Taip pat bus užimta regione esanti darbo jėga bei namų ūkiai bus aprūpinti pajamomis.

Rugsėjo 23 d. Vilniuje vyksiančioje IV-ojoje metinėje rinkodaros konferencijoje „E. virusas 2010“ pagrindinė pranešimų tema bus nišų rinkodara. Komunikacijos specialistams skirtame profesiniame renginyje taip pat bus pristatytos prekės ženklų įvedimo į rinką sėkmės istorijos, rinkodaros ir ryšių su visuomene galimybės socialiniuose tinkluose internete, vartotojų elgesio tendencijos ir rinkodaros personalizavimo sprendimai.

Neoficialiuose pokalbiuose su bankininkais ir miesto verslininkais šie atvirai pasakoja, jog Panevėžyje susiklostė tokia situacija, kai daugelis smulkiųjų verslininkų slepia gaunamas pajamas, o didelė dalis miesto ekonomikos yra šešėlinė. Tai paaiškinama bankuose didėjančiais miestiečių indėliais. Skaičiuojant vienam gyventojui, šiemet panevėžiečių indėlių daugėjo sparčiausiai Lietuvoje. Pinigų kiekiu, sunkmečiu augusiu bankuose, panevėžiečiai metų pradžioje nusileido tik kauniečiams.

Prie metalo laužo supirktuvių vėl driekiasi eilės. Atsigaunanti pasaulio pramonė prabudino metalo supirkimo rinką Lietuvoje ir gerokai padidino kainas. Metalo laužo sukaupę gyventojai skubinasi kuo greičiau jo atsikratyti. Supirkimo kainos šiuo metu yra kone keturis kartus didesnės nei praėjusių metų pradžioje, o paklausa vis tebekyla,rašo "Lietuvos rytas". Metalo suupirkimo bendrovės „Metransa“ bendraturtis Raimundas Kapleris sakė, kad metalo laužo paklausa šoktelėjo dar žiemą.

Dujų kainų skirtumas ties Lietuvos ir Vokietijos sienomis skiriasi maždaug trečdaliu, nors jas tiekia tas pats rusų „Gazprom", antradienį pareiškė energetikos ministras Arvydas Sekmokas. „Reikia atkreipti dėmesį, kad mus dar skiria ženklus kelio skirtumas. Jei Lietuva dujas pirktų tokia pačia kaina, kaip ir vokiečiai, tai Elektrėnuose gaminama elektros energija atpigtų 8 ct/kWh", – teigė jis. Anot jo, tokiu atveju šilumos kaina Vilniuje sumažėtų 4 ct/kWh.

Daugiabutis, kurio kieme žydi gėlės, veja visada nupjauta, suoliukai tvarkingai nudažyti, šaligatviai nušluoti, o žmonės patenkinti. Nedaug tokių daugiabučių Lietuvoje pamatysi. Gal kaip tik priešingai: žmonės niurzga, kad kiemsargis pievos nenušienauja, o ką dar kalbėti apie gėlių pasodinimą ir jų ravėjimą. Viskas remiasi į pinigus. Kiek savivaldybė kiemsargio kompanijai duoda, tiek šis ir padaro.

Nuo antradienio iki rugsėjo 17 dienos Vilniuje vyks 5-asis pasaulinis Interneto valdymo forumas (angl. Internet Governance Forum, IGF). Forume apsilankys 1,5 - 2 tūkst. verslininkų, akademikų, politikų net iš daugiau nei 100 skirtingų pasaulio šalių. Toks renginys Lietuvoje – galimybė sudalyvauti pasaulinio interneto politikos sūkuryje. Forumas yra vykdomas Jungtinių Tautų organizacijos.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel dalyvavo Vokietijos-Latvijos ekonomikos forume Latvijoje. Ji išskyrė oro bendrovę „airBaltic“, sugebėjusią išlaikyti stabilų augimą net ir tuomet, kai aviacijos rinka pasaulyje patyrė didelį nuosmukį. Kanclerė Merkel sakė, kad „airBaltic“ yra Latvijos sėkmės istorija, iš kurios galėtų pasimokyti ir Vokietija. „airBaltic“ buvo vienintelė bendrovė, kurią savo apsilankymo forume metu minėjo ponia Merkel.

Rugpjūtį pasklidusi žinia, kad Pietų Korėjos verslininkai Tauragėje, buvusiose Vytauto gatvės kareivinėse, su savivaldybe ketina kurti bendrą įmonę, kurioje būtų surenkami elektros energiją taupantys šviestuvai, vieniems sukėlė džiaugsmą – didelės investicijos, atsiras darbo vietų, kitiems sąmyšį – prestižinėje gyvenamosios ir komercinės statybos teritorijoje kuriama gamykla, nuo Ramovės gatvės naujų namų nutolusi vos keliasdešimt metrų.

Rugsėjo 14-15 dienomis dzūkųkrašte bus pristatomas projektas „Vietinio turizmo verslo misijų ir pažintinių turų organizavimas". Verslo misijos šiemet ir kitąmet rengiamos ne tik į Dzūkiją, bet visus Lietuvos etnografinius regionus - Aukštaitiją, Suvalkiją, Žemaitiją, Mažąją Lietuvą.

Siūloma griežčiau reglamentuoti vartojamojo kredito sudarymo vietą ir drausti tokią kredito sutartį pasirašyti naudojant nuotolinio ryšio priemones.Tai numatančią Vartojimo kredito įstatymo pataisą Seimui siūlo priimti Seimo nariai Erikas Tamašauskas ir Audrius Endzinas. Jei ši pataisa būtų priimta, pastaruoju metu išpopuliarėjusių greitųjų paskolų teikėjai nebegalėtų siūlyti gyventojams pasiskolinti pinigų kavinėse ir kitose viešojo maitinimo vietose, išsiuntus trumpąją žinutę ar paskambinus.

Iš ūkio viceministro posto pasitraukė Arnoldas Burkovskis, kuris buvo atsakingas už investicijų ir eksporto skatinimo bei prekybos klausimus. Rugsėjo 15 dieną į jo vietą stos ūkio ministro patarėjas Daumantas Lapinskas. Žinių, jog A. Burkovskis palieka Ūkio ministeriją, buvo pasirodę dar rugpjūčio mėnesio pabaigoje, kuomet pats viceministras atostogavo. Tačiau grįžęs į darbą jis visa tai paneigė. A. Burkovskis ūkio viceministru tapo gegužės mėnesį.

Balsas.lt jau rašė apie Vilniaus savivaldybei pavaldžios įmonės „Grinda“ gyvūnų karantinavimo bei buhalterinės apskaitos subtilybes. Šį kartą pažiūrėsime atidžiau į šios įmonės buhalterinius įrašus, paviešintus savivaldybės Audito ir kontrolės tarnybos. Anot tarnybos ataskaitos, reikalavimų neatitiko bendrovės buhalterinė apskaita, o įmonės darbuotojų atlygis kas mėnesį keitėsi dėl paslaptingų koeficientų.

Prekybininkai ir perdirbėjai itin daug kalba apie kylančias arba greitai kilsiančias daugelio maisto produktų kainas. Panika dėl maisto kainų – tikra ar dirbtinė? Viskas prasidėjo nuo grūdo Prekybos tinklų atstovų teigimu, pastaruoju metu nuo 10 iki 30 proc. padidėjo kruopų ir miltų pirkimas. Neatmetama, kad gyventojai po truputį ima kaupti atsargas, bijodami šoktelsiančių kainų.

Lietuvos šilumos tiekimo asociacija (LŠTA) nuogąstauja, kad šalies gyventojai, pasirinkę antrąjį Šilumos ūkio įstatyme numatytą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą be papildomo karšto vandens tiekimo tarpininko, sulaukia klaidinančių kai kurių vandens tiekimo įmonių pranešimų apie neva besikaupiančias skolas už vandenį šilumos tiekimo bendrovėms. „Visi energijos tiekėjai Lietuvoje, kaip ir numatyta įstatymuose, dirba pagal sutartis, tiesiogiai sudarytas su klientais – gyventojais.

Rugpjūtį pasklidusi žinia, kad Pietų Korėjos verslininkai Tauragėje, buvusiose Vytauto gatvės kareivinėse, su savivaldybe ketina kurti bendrą įmonę, kurioje būtų surenkami elektros energiją taupantys šviestuvai, vieniems sukėlė džiaugsmą – didelės investicijos, atsiras darbo vietų, kitiems sąmyšį – prestižinėje gyvenamosios ir komercinės statybos teritorijoje kuriama gamykla, nuo Ramovės gatvės naujų namų nutolusi vos keliasdešimt metrų.

Dar pavasarį daugelis kavinių ar viešbučių savininkų manė, kad teks užsidaryti, tačiau didesnis nei tikėtasi turistų srautas vasarą daugeliui padėjo išsilaikyti. Palangos viešbučių bei restoranų asociacijos duomenimis, šiemet į pajūrį atvyko turistai iš tokių šalių, kurie paprastai aplenkdavo Lietuvos kurortus. Pavyzdžiui, šiemet, skirtingai nei ankstesniais metais, ilsėjosi nemažai žmonių iš Suomijos, Italijos, Švedijos ar Didžiosios Britanijos.

Sodininkai sako šiemet skinantys prastą obuolių derlių. Pasak augintojų, dėl to obuoliai brangs, praneša LTV laida „Šiandien“. Sodininkai rodo per žiemą nušalusius vaismedžius. Dalį derliaus suniokojus krušai, sveiko liko tik trečdalis. Verslininkai apgailestauja, kad desertinius obuolius teks pigiau parduoti perdirbėjams. Likusieji skinami ypač atsargiai. Biržiečiui sodininkui kokybiškai nuskinti padeda jo pasididžiavimas – obuolių skynimo kombainas.

Nuo kitų metų gyventojams turėtų keistis mokėjimo už elektrą sistema. Kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė LTV laidoje „Šiandien“ sakė, kad turėtų atsirasti galimybė už elektrą atsiskaityti pasirinkus tam tikrą mokėjimo planą. Anot jos, naujoji tvarka dar tik rengiama, tačiau jau aiškėja, kad gali nelikti mažesnės kainos turintiems elektros virykles.

Lietuvoje veikiantys Skandinavijos bankai įžūliai manipuliuoja savo dominuojančia padėtimi nekilnojamojo turto (NT) rinkoje. Pavyzdžiui, už manipuliacijas vertybinių popierių biržoje jų organizatoriai yra baudžiami milžiniškomis baudomis. Tačiau pirkti būstus apsisprendusiems piliečiams akis dumiantys bankai net pastabos už įtartiną savo veiklą nesulauktų. Dirbtinai pučia kainas Žiniatinklio „GdeEtotDom.

Lietuvos rinktinei skinant pergales Pasaulio vyrų krepšinio čempionate gerokai išaugo norinčiųjų skristi į Stambulą skaičius. Oro bendrovė „airBaltic“, atsižvelgdama į staigiai šoktelėjusią paklausą, rytojaus reisui į Stambulą keičia lėktuvo tipą iš mažesnio į didesnį. „Lėktuve „Boeing 373-300“, kuriame telpa 142 žmonės, beliko 16 laisvų vietų. Išties džiaugiamės lietuvių pergalėmis ir tokiu aktyviu sirgalių palaikymu.

Minėdama šešerių metų veiklos sukaktį, Lietuvos marketingo asociacija (LiMA) įsteigė atstovybę Kaune. Steigiamajame LiMA Kauno skyriaus susirinkime buvo išrinkta 5 narių valdyba: „Gismeteo“ atstovas Lietuvoje Kęstutis Petkevičius, VDU Studijų marketingo tarnybos direktorė Miglė Šontaitė, „Beaufour Ipsen Pharma“ pardavimų ir rinkodaros skyriaus vadovo asistentė Edita Česnavičienė bei KTU Ekonomikos ir vadybos fakulteto Marketingo katedros lektorė Indrė Jucaitytė.

Uždarbiauti į užsienį neišvykę ir turintys drąsos pradėti nuosavą verslą bedarbiai, neįgalieji arba ne anksčiau nei prieš metus įmonę įregistravę smulkieji verslininkai netrukus galės pretenduoti gauti mikrokreditus iš Verslumo skatinimo fondo, kuriame yra 50 mln. litų. Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamą verslumo skatinimo priemonę įgyvendina Lietuvos centrinė kredito unija, atstovaujanti 57 kredito unijų konsorciumui.

Didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“ iki š.m. rugsėjo 1 d. Lietuvoje pardavė 47 proc. daugiau žiemos sezono kelionių į šiltuosius Egipto kurortus. Tiek pat (47 proc.) daugiau nei pernai parduota ir skrydžių į Bergamo oro uostą, iš kurio „Novaturo“ turistai vyksta į populiarius slidinėjimo kurortus Italijoje. Išankstiniai „Novaturo“ kelionių pardavimai į Tenerifę Ispanijoje iki rugsėjo 1 d. augo 39 proc.

Šiau­lių re­gio­ni­nia­me są­var­ty­ne Aukštrakiuose pa­sta­čius me­cha­ni­nio bio­lo­gi­nio at­lie­kų ap­do­ro­ji­mo įren­gi­nį, at­lie­kų iš­ve­ži­mo kai­na žmo­gui per me­tus gali šok­telti nuo da­bar mo­ka­mų 56 li­tų mies­te ar 60 li­tų ap­skri­ties ra­jo­nuo­se iki 83 li­tų. Tai numato Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) valdybos už dalininkų nugaros priimtas sprendimas.

Kalbėdami apie vaistų kompensavimo tvarką,valdžios vyrai tikina, jog ją  būtina keisti esą dėl to, kad naujoji tvarka padės kovoje prieš  farmacininkų godumą. Esą vaistų kainos dabar yra per didelės ir pakeitus vaistų kompensavimo tvarką ši problema išsispręs. Tačiau panašu, kad dėl valdžios priimtų sprendimų suplonės ne farmacininkų, o pacientų piniginės.

Panevėžio miesto valdžia ketvirtadienį nepritarė, kad būtų sudarytos laikinos sutartys su privačiais maršrutinių taksi vežėjais. Panevėžio miesto savivaldybės konfliktas su privačiais vežėjais prasidėjo dar balandžio mėnesį, kai savivaldybė, organizavusi konkursą, vežėjų teigimu, parinko jiems nepelningus maršrutus. Iš mieste dirbusių 17 vežėjų tąkart konkurse dalyvavo tik vienas.

Laukiniai gyvūnai ir paukščiai vėl siaubia ūkininkų laukus. Sparnuočiai mindo javų, rapsų ir bulvių pasėlius, o šernai niokoja žirnių ir kukurūzų laukus. Šiemet ūkininkams už į Raudonąją knygą įrašytų gyvūnų pridarytas eibes išmokėta jau beveik 160-imt tūkstančių litų, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Dieną gerves, į Raudonąją knygą įrašytus paukščius, retai išvysi dideliais pulkais. Tačiau vietiniai gyventojai sako, kad vakarais ir ankstyvais rytais nuo gervių juoduoja dangus.

Jeigu būtų sudaromas reitingas, apie ką daugiausia kalbamasi darbovietėse ir namuose, tai krepšinį ir šokius, dėl kurių šį sezoną pamišusios komercinės televizijos, nukonkuruotų grybavimas. Kas dar paeina, tas traukia į girias ieškoti baravykų. Grybų kainos supirktuvėse numuštos iki 7–8 litų už kilogramą, todėl grybautojai laimikį stengiasi parduoti pakelėse ar nuvežti į didmiesčių turgus. Nuo praėjusio ketvirtadienio miškuose ėmė lyti baravykais.

Šiaulių darbo biržos direktorės Genovaitės Kuprevičienės duomenimis, darbo neturintys šiauliečiai neskuba įsidarbinti prekybos centruose. Darbo ieškančius žmones gąsdina ilgos darbo valandos, sunkus ir atsakingas darbas. Be to, didieji prekybos centrai ieško kvalifikuotų darbuotojų. O tokių bedarbių – mažuma.

Praėjusiais metais atlyginimai augo visose Europos valstybėse, išskyrus Baltijos šalis ir Airiją, tačiau ir ateinančiai metais daugiau nei pusė Lietuvos įmonių atlyginimų darbuotojams didinti dar neketina. Optimistiškiausios prognozės numato nebent 1–2 proc. darbo užmokesčio augimą. Tokius duomenis pateikia tarptautinė vadybos ir konsultacijų bendrovė „Hay Group“, kurios atliktame tyrime dalyvavo 214 Lietuvos įmonių ir buvo išanalizuota 59 tūkst. darbuotojų atlygiai.

Parduotuvėse brangsta pagrindiniai maisto produktai: miltai, duona, pienas, kruopos, aliejus, kava. Prekybos centrai iš gamintojų kasdien gauna pasiūlymus peržiūrėti kainas. Deklaruojama brangimo priežastis – sukilusios žaliavos kainos. Užvakar Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje tvirtinama, kad pernelyg didelės maisto produktų kainos ne visuomet yra komerciškai pagrįstos ir siūloma kovoti su piktnaudžiavimu maisto rinkoje.

Už ES paramą pastatytą  atliekų perdirbimo gamyklą ketinama perduoti į privačias rankas. Nors Šiaulių regiono atliekų tvarkymo sistemos galimybių studija dar tik rengiama, prasideda varžytinės, kas valdys perspektyvią rinką. Statys perdirbimo gamyklą Galimybių studijoje, kurią svarsto Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro valdyba, numatoma galimybė prie Aukštrakių sąvartyno statyti atliekų rūšiavimo ir perdirbimo gamyklą.

Seimo rudens sesijoje Vyriausybė ragina Seimą svarstyti jos pateiktą Vartojimo kredito įstatymo projektą, kuriame numatytas ir greitųjų kreditų reglamentavimas. Trumpalaikių paskolų rinka sparčiai auga – šiuo metu veikia per 30 tokias paslaugas teikiančių įmonių, kartu didėja ir gyventojų skundai dėl nesugebėjimo vykdyti finansinius įsipareigojimus. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba vien šiemet sulaukė virš 100 tokių nusiskundimų.

Po vakar įvykusio ūkio ministro Dainiaus Kreivio susitikimo su Serbijos Vyriausybės atstovu, Serbijos privatizavimo agentūrą pavyko įtikinti artimiausiu metu su AB „Alita“ dar kartą aptarti galimus situacijos sprendimo būdus dėl nutrauktos privatizavimo sutarties bei iš „Alitos“ reikalaujamų milijoninių baudų.

„Doleta“ ruošia milijoninį ieškinį „Swedbankui“. Anot įmonės vadovybės, toks sprendimas priimtas, įvertinus netikėtai pasikeitusius banko atstovų veiksmus, prieš bendrovę. „Prieš mėnesį sėkmingai atnaujintos derybos, kurių metu tikėjomės rasti kompromisą, netikėtai įstrigo.

Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (Utenos AVMI) specialistai išaiškino dvi Utenos apskrityje veikiančias įmones, kurios, prisidengusios apgaulingais sandoriais, ketino nuslėpti beveik 120 tūkst. litų pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad Utenoje veikianti autotransporto įmonė pateikė Mokesčių inspekcijai informaciją neva pirkusi penkias autovežių priekabas. Ši įmonė į PVM deklaraciją įtraukė beveik 110 tūkst.