Lietuvos verslas

Valdančioji koalicija abejoja Ūkio ministerijos sumanymu steigti valstybės įmones kontroliuojančią bendrovę „Visuomis Holding Company“. Pasak Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno Jurgio Razmos, koalicijos partneriams holdingo idėja dar nepristatyta, tačiau pirmieji ženklai rodo, kad jos palaikyti neskubama. „Šiek tiek stabtelėjome dėl Ūkio ministerijos paskelbtos idėjos apie visas valstybės kontroliuojamas įmones valdančio holdingo kūrimo.

Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva areštuotas keleto nekilnojamojo turto (NT) įmonių turtas, nes pastarosios nesumoka socialinės infrastruktūros mokesčio. NT plėtotojai tokius radikalius žingsnius vadina reketu, o miesto atstovai tikina daugiau negalintys kęsti įsipareigojimų ignoravimo, rašo „Verslo žinios“.Vilniaus miesto savivaldybė iš NT bendrovių bando išsireikalauti per 2,6 mln. litų nesumokėtų vadinamųjų infrastruktūros mokesčių.

20 000 litų ir galimybė sėdėti minkštoje ir patogioje įmonės vadovo kėdėje. Viskas, ko reikia – tai originali, įdomi, inovatyvi verslo idėja ir patikima komanda tai idėjai įgyvendinti.

Ne tik valdžia, bet ir gamta nenusiteikusi padėti bedarbiams. Daugelio viltys bent kiek užsidirbti rudenį skinant obuolius versliniuose soduose sužlugo. Verslinių sodų savininkai rudeninių veislių obuolius skina nuo šios savaitės pradžios, bet darbininkų pasamdė perpus mažiau ir darbo jie turės ne du mėnesius, o tik iki spalio vidurio. Taip yra dėl to, kad soduose šiemet obuolių derlius gerokai menkesnis nei pernai.

Kai prieš trejus metus visoje šalyje statybos virte virė, o žmonės švaistė milžiniškas sumas, niekas per daug neskaičiavo, kiek kokie darbai kainuoja – mokėjo ir skubino išpuikusius statybininkus. O šie naudojosi iki tol nematytomis galimybėmis uždirbti ne tik legaliai. Taip atsitiko ir šalia Kauno statytoje Didvyrių gyvenvietėje, kurią nekilnojamojo turto pardavimo agentai vadino rojaus kampeliu.

Kauno valdžia garsiai skelbia, jog nori pažaboti klestinčią prekybą alkoholiu naktį. Tarp priemonių šiam tikslui pasiekti įvardijamas netgi draudimas išsinešti alkoholį iš vadinamųjų „barų“ arba leidimų prekybai naktį panaikinimas, rašo delfi.lt Vis dėlto, verslininkai jau praėjo šaukti, kad taip žlugdomas jų verslas. Todėl sudėtinga tiksliai pasakyti, ar politikai visiškai uždraus, ar tik apribos naktinę prekybą. Balsas.

Turėti asmens dokumentą - piliečio pareiga. Tačiau Vidaus reikalų ministerijai pavaldus Migracijos departamentas savęs pareigomis neapsunkina - pasas ar asmens tapatybės kortelė žmogui išduodama ne kada privaloma, o kai užsimano departamente dirbantys pareigūnai. Nesvarbu, kad pilietis už tai sumoka nemenkus pinigus. Kupiškio rajono gyventojai Vilmai Nicienei nedažnai prireikdavo paso - jai pakakdavo vairuotojo pažymėjimo, ant kurio įspaustas ir asmens kodas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paruoštas naujasis įstatymo projektas dėl nelegalaus darbo papiktino kai kuriuos verslininkų atstovus. Anot jų, įstatymas yra būtinas, tačiau dabartinis jo projektas visą atsakomybę „užkrauna“ darbdaviams, nors atsakyti turėtų ir nelegaliai įsidarbinantys darbuotojai. „Nematau, kad už nelegalų darbą būtų atsakingas darbuotojas, numatyta neadekvati atsakomybė darbdaviui, ir jokios atsakomybės darbuotojui.

Darbo birža, spėju yra antroji valstybinė institucija po Mokesčių inspekcijos pagal apsilankiusių žmonių skaičių. Pranešama, kad rugsėjo 1 d. šalyje buvo registruota 319,8 tūkst. bedarbių, arba 14,8 proc. visų darbingų šalies gyventojų. Turbūt pirmą kartą Lietuvos istorijoje tiek žmonių mynė Darbo biržos slenksčius, laukė eilėse. Ko žmonės eina į darbo biržą ir ko ten ieško? Na, kadangi tai – Darbo birža – tikėtina, kad žmonės ten turėtų ieškoti darbo.

Naujos statybos dviejų-trijų kambarių butas Žirmūnuose su daline apdaila turėtų kainuoti ne daugiau kaip 3 850 litų už kvadratinį metrą, o už senos statybos remontuotiną butą miegamajame Vilniaus rajone turėtume mokėti ne daugiau kaip 1 700 litų už kvadratinį metrą, rašo „Verslo žinios“. Tokias įperkamas, tvarias rinkos kainas nustatė nekilnojamojo turto bendrovė "Re&Solution". Ji sukūrė matematinį modelį, kuris leidžia apskaičiuoti racionalią būstų kainą bet kuriame Lietuvos didmiestyje a...

Škotų futbolo aistruolių antplūdis Kaune tapo kitais metais mūsų šalyje vyksiančio Europos krepšinio čempionato repeticija. Viešbučių, restoranų šeimininkai, kiti verslininkai trina rankomis: kuo daugiau panašių renginių – tuo daugiau ir pelno, rašoma dienraštyje „Lietuvos rytas“. „Daugiau tokių svečių ir tokių renginių Kaune.

Du dideli kvapūs didžkukuliai už 3 ar 18 litų? Bokalas putojančio alaus už 21 litą? O gal už 1,8 lito? Apsikirpti už 20 litų ar už dešimteriopai daugiau? Tokį pasirinkimą galima rasti Lietuvoje, rašo "Lietuvos rytas". Paprastai kainos sostinės centre ar Nidoje būna didesnės nei, pavyzdžiui, Pakruojyje, kur pilstomo alaus bokalas tekainuoja 1,8 lito. Tačiau alaus išgerti už 2,7 lito galima tame pačiame Vilniaus senamiestyje. Visai šalia pilstomas ir 21 litą kainuojantis gėrimas.

Ekonominio pakilimo laikais žmonės daug dirbo ir daug uždirbo. Tad namams ir vaikams dažnai laiko likdavo ne per daugiausiai. Kai kuriuos darbus teko perkelti ant svetimų žmonių pečių. Laikas pasikeitė, o įpročiai? Namų tvarkytojos greitos Namų tvakrytoja kaip tikra namų šeimininkė dirba visus buities darbus. Tiesa, dažnai ji ne vieną kartą per dieną valo dulkes, siurbia ir plauna grindis.

Tik dainose dainuojama, kad lino gyvenimas ilgas kaip ir pats linas. Lietuvoje, kur linai augo nuo žilos senovės, jų gyvenimas jau baigėsi. Liko tik nostalgija ir kaltų ieškojimas, kodėl mėlynažiedžių auginimas pluoštui gaminti, pirminis jų perdirbimas tapo nepatrauklus. Neteisinga sakyti, kad pas mus lino net kvapo neliko. Liko. Linų pluošto perdirbimas, bet ne lietuviškų linų, o užaugintų Prancūzijoje, Belgijoje, Olandijoje.

Lietuvos sodininkai teigia, kad obuolių derliui pakenkė neįprastai šalta žiema ir pavasaris, o vėliau - vasaros karščiai. Rinkos informacinės sistemos ekspertai prognozuoja, kad obuolių kokybė šiemet taip pat gali būti prastesnė dėl didesnio rauplių ir kitų ligų paplitimo bei krušos. Augintojai tikisi, kad dalį prarasto derliaus kompensuos didesnė obuolių kaina. Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. Lietuvoje obuolių derlius sudarė 53,2 tūkst. tonų.

Kitų metų pradžioje planuojama pradėti pagrindinės Kauno gatvės – Laisvės alėjos rekonstrukciją, kuri, kaip tikimasi, pakeis jos įvaizdį.Rekonstrukcijos metu iš esmės bus atnaujinti vandentiekio, nuotekų, elektros, apšvietimo tinklai, įrengti lietaus nuotekų tinklai, kurių dabartiniu metu Laisvės alėjoje nėra.

Besiveržiantys į reklamos rinką verslininkai kartais nevengia nestandartinių priemonių. Vilniaus savivaldybei tenka atsimušinėti nuo godžių verteivų pretenzijų. Edmundas Vaitkus Karai dėl kelių milijonų litų Vilniaus išorinės reklamos rinkoje įgauna keistas formas. Gal tikrai per dešimtis metų veikusios užsienio kapitalo įmonės ėmė dirbti nelegaliai ir „smaugia“ tautinius patriotus? Atrodo, viskas paprasčiau. Nieko neinvestavę agresyvūs veikėjai nori įsibrauti pro galines duris.

Šią vasarą Palangą pamėgę koncertų ir kitokių renginių organizatoriai papildė savivaldybės kišenę. Po renginių kurorte likdavo kalnai šiukšlių, už kurių išvežimą į sąvartyną miestas moka iš biudžeto lėšų, rašo "Lietuvos rytas". Taip yra dėl to, kad Palangos savivaldybė iki šiol nėra patvirtinusi tvarkos, kuri atliekų surinkimo rinkliavą leistų taikyti ir masiniams renginiams.

Prabėgus pusantrų metų po naktinės mokesčių reformos šalyje vėl bus karšta. Trečiadienį Vyriausybė turėtų pritarti (arba nepritarti) mįslingos bendrovės „Visuomis Holding Company, AB" įkūrimui, rašo "Lietuvos rytas". Nors bendrovė, kaip teigiama, jau įregistruota Valstybiniame turto registre, kol kas tik menkai užsimenama, kas tas „Visuomis", kuriam gali būti patikėta valdyti visą valstybės, kitaip tariant, visuomenės turtą.

Ketvirtadienį ryte tarp „AirBaltic“ reisu iš Palangos į Rygą turėjusių skristi keleivių kilo panika. Tik atvykę žmonės sužinojo, kad skrydis atidedamas keturioms valandoms, nors orai buvo palankūs skristi, o lėktuvas – techniškai sutvarkytas, rašo „Lietuvos rytas“.Keleiviams oro uosto darbuotojai paaiškino, kad skrydis atidedamas iki 13 valandos, nes išvakarėse apie 21 valandą iš Rygos atskridusio orlaivio ekipažas turi išsimiegoti.

Per krizę iš mūsų šalies nelaimės fantastines sumas pelno ne vien Skandinavijos bankai. Iš Lietuvos milijonus ar netgi dešimtis milijonų uždirba ir kitose valstybėse veikiantys tarptautiniai bankai.

„Lietuvos geležinkeliai“ siūlo Mažeikių naftos perdirbimo įmonei „Orlen Lietuva“ kartu ieškoti, kaip geriau išspręsti jos produktų išvežimo problemas. Tačiau iš karto perspėja ketinantys tartis tik dėl abiem pusėms naudingų sprendimų.

Pasaulio ekonomikos forumas įvertino Lietuvos mobiliųjų aplikacijų kūrėją „GetJar“ kaip vieną novatoriškiausių pasaulyje, praneša viešoji įstaiga „Eksportuojančioji Lietuva“. Lietuvoje įkurta „GetJAr“ pateko į „Technologijų pionierių 2011“ sąrašą. Jame įvardinta 31 bendrovė iš viso pasaulio, iš jų tik keturios, tarp jų – ir „GetJar“, yra susijusios su interneto technologijomis. „GetJar“, pardavusi jau daugiau nei 1 mlrd.

Gamintojai nėra linkę spausdinti ant produktų pakuočių daug informacijos – pavyzdžiui, nurodyti produkto pagaminimo datą, detaliau išskaidyti produkto sudėtį. Specialistai tuo piktinasi, nors, pasirodo, kitaip elgtis gamintojai ir neprivalo pagal mūsų liberaliuosius įstatymus. Specialistai teigia, kad dar nedaug yra įmonių, kurios pateikia pagaminimo datą ant pakuotės ir tokiu būdu siekia geriau informuoti klientą apie gaminio šviežumą.

Konkurencijos taryba penktadienį leido pagrindiniam Ūkio banko akcininkui Vladimirui Romanovui vykdyti koncentraciją įsigyjant iki 100 proc. šio banko akcijų.

Besikaupiančios žinios apie nuo orų nukentėjusį žemės ūkio derlių, kylančias kai kurių produktų kainas dalį lietuvių paskatino įsigyti daugiau kruopų, miltų atsargų. Prekybos tinklo „Iki“ atstovas spaudai Valdas Lopata vardija, kad per paskutines dvi savaites, palyginti su liepa, miltų pardavimas šio tinklo parduotuvėse išaugo 30 proc., kruopų – dešimtadaliu. „Neatmetame tos tendencijos, kad žmonės nori pasirūpinti atsargomis dėl galimo brangimo“, – penktadienį portalui balsas.

Ministerijos atstovas spaudai Kęstutis Jauniškis balsui.lt šias gaires apibūdino kaip „techninį, teisinį, įstatyminį paketą, kuriame apibrėžiama kas prekiaus, kaip prekiaus“. „ Principai panašūs į šiemet pradėjusios veikti elektros biržos“, – priminė jis. Elektros birža Lietuvoje veikia nuo šių metų sausio. Dujų birža, anot K. Jauniškio, tikimasi, galėtų pradėti veikti kitais metais. „Sunku pasakyti, ar sausį, ar vasarį, bet kitų metų pradžioje tikimės“, – teigė jis.

Šiemet rugpjūtį šalyje parduota kone penktadaliu daugiau naujų automobilių nei prieš metus. Bet pardavėjai neskuba džiaugtis, rašo „Lietuvos rytas“. „Iš vieno mėnesio naujų automobilių pardavimo duomenų neskubėčiau daryti platesnių išvadų. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad pernai rugpjūtį Lietuvoje buvo nupirkta itin mažai automobilių, tad ir lyginamoji bazė yra labai maža. Be to, apie 20 proc.

Sugriežtinus reikalavimus Lietuvos ekologiniams ūkiams, nuo šiol iš chemikalus naudojusių žemdirbių bus atimami sertifikatai, o kartu – ir išmokos, keletą kartą didesnės nei gaunamos tradicinių ūkių. Iki šiol prasižengėliams tik buvo iki 20 proc.

Vasarą kilusios tarpbankinių palūkanų normos vėl šiek tiek sumažėjo, nors prie gegužės viduryje pasiekto rekordiškai žemo lygio dar nesugrįžo. Ketvirtadienį šešių mėnesių vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis bankai pasiruošę skolinti litų vieni kitiems, siekė 2,11 proc. Tai žemiausias rodiklis nuo pirmųjų birželio dienų, prieš savaitę jis siekė 2,2 proc., prieš mėnesį – 2,23 proc. Tokius duomenis pateikia Lietuvos bankas. Metų VILIBOR ketvirtadienį buvo 2,74 proc.

Europos Sąjungoje palaipsniui atsisakant kaitrinių elektros lempučių, dalis Lietuvos gyventojų suskubo kaupti jų atsargas. Nuo šio rugsėjo Europoje nustota gaminti 75 vatų kaitrines lemputes, kurios šviesa paverčia vos 5 proc. elektros energijos, Lietuvos radiją cituoja lrt.lt. Šitaip bandoma žmones priversti pereiti prie ekologiškesnių naujosios dienos šviesos, šviesos diodų ar halogeninių elektros lempučių.

Iš daugelio Lietuvos parduotuvių pastarosiomis dienomis pradingo grikiai. Ten, kur jų įsigyti dar galima, puskilogramis kainuoja maždaug penkis litus, kai pernai kainavo perpus mažiau, pranešė LTV „Panorama“. Prekybos tinklo „Maxima“ atstovė spaudai Renata Saulytė komentuoja, jog pastaruoju metu grikių paklausa yra išaugusi, o tiekėjai jų nebeturi, nes senojo derliaus kruopos baigėsi, o šiųmečiai grikiai dar tik pradedami kulti.

Vyriausybė dabar ketina iki 2013 m. baigti tik žemės grąžinimą ir tik „iš esmės“, o reformos nemarumui užtikrinti sugalvojama naujų darbų, kuriems bus paprašyta papildomų pinigų. Anksčiau Vyriausybės programoje buvo numatyta žemės grąžinimą iš esmės baigti šių metų pabaigoje, tačiau po metų dokumentas patikslintas ir nustatyta nauja data – 2013 metų pradžia.

Vasarą Lietuvą gausiu nei įprastai užplūdę turistai iš Rusijos išjudino Palangos ir kitų kurortinių Lietuvos miestų nekilnojamojo turto rinką. Pasak bendrovės „Ober-Haus“ Nekilnojamojo turto vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovo Sauliaus Vagonio, rusakalbius pirkėjus sudomino būstai Palangoje, Druskininkuose, Šventojoje. „Iš Rusijos susidomėjimas, galima sakyti, didžiausias per visą istoriją“, – portalui balsas.lt sakė S. Vagonis.

Kavinėms, barams ir restoranams trečiadienis buvo šviesesnė diena. Dieną stalus apsėdo mokiniai ir jų tėvai, o vakare laukta krepšinio aistruolių antplūdžio. „Tikimės, kad rugsėjo 1-osios apyvarta nenusileis pernykštei. Nors šeimos kiek atsargiau renkasi restoranų paslaugas, gausu krepšinio aistruolių užsakymų“, – dienraščiui „Lietuvos rytas“ trečiadienį kalbėjo restoranų grupės „Fortas“ rinkodaros vadovas Kęstutis Markevičius.

Kai kitąmet bus pradėta teikti mokesčių deklaracijas, vėl kils triukšmas, nes tūkstančiai gyventojų sužinos, kad jie ir vėl skolingi valstybei. „Verslo žinios“ ketvirtadienį rašo, jog pasikeitus Valstybinio socialinio draudimo įstatymui, nuo liepos 1 d. individualiųjų įmonių savininkai,laikinai sustabdę įmonės veiklą, net jeigu jie, pavyzdžiui, įsidarbino samdomais darbuotojais ir moka visus būtinus mokesčius, privalo mokėti dar ir sveikatos draudimo įmokas – po 72 Lt per mėnesį.

Bendrovės „Ober-Haus“ Nekilnojamojo turto vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovo Saulius Vagonis sako, kad Lietuvoje buto nuoma nėra suprantama kaip gyvenimo stilius, o tiesiog kaip negalėjimas įsigyti nuosavą būstą. Nors paskutinių kelerių metų įvykiai privertė žmones suprasti, kad turto vertė gali ne tik milžiniškais tempais kilti, bet ir tokiais pat tempais ristis žemyn, S. Vagonis aiškina, jog Lietuvoje nuosavybė tebevertinama kur kas labiau negu nuoma.

Kai verslas reaguodamas į sunkumus žaibiškai mažina algas, bet koks jų karpymas biudžetiniame sektoriuje sukelia masinius protestus. Galbūt dėl to per pastaruosius dvejus metus privačiame sektoriuje darbo užmokesčio fondas sumažėjo 10,5 procento, o valstybiniame — tik 5,2 proc. Valstybės vadovai itin uoliai skalambija apie visuotinį diržų veržimąsi, tačiau ir vėl tai yra tik plepalai.

Rusijos statistikos departamentas pateikė pirmųjų šešių 2010 metų mėnesių išvykų į užsienį duomenis. Pastebima, kad jų sumažėjo dėl krizės, praneša RATA-news.ru. Tačiau vėliau turizmas iš Rusijos pagyvėjo. 2010 metų pirmąjį pusmetį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2009 m., išvykų iš Rusijos padaugėjo 42,7 proc. Daugiausiai Rusijos turistai išvykoms rinkosi Egiptą. Ši šalis 2009 metais aplenkė Turkiją, kuri anksčiau pritraukdavo daugiausiai turistų iš Rusijos.

Anot „Maximos“ atstovės spaudai Renatos Saulytės, vakar alkoholio buvo parduodama apie 35 proc. daugiau nei įprastomis dienomis. Galima tvirtinti, kad dieną prieš rugsėjo 1-ąją alkoholio nuperkama tiek, kiek nebūtų nuperkama per abi dienas, jei draudimas apskritai nebūtų įteisintas. „Vietoj vieno butelio vyno nuperkami du“, - apie išankstinį pirkėjų apsirūpinimą didesniu alkoholio kiekiu kalbėjo R. Saulytė. R. Saulytei pritarė ir „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis.

Trečiadienį, rugsėjo 1-ąją, draudžiama prekyba alkoholiu alkoholiu parduotuvėse, kioskuose ar degalinėse. Už šios tvarkos nesilaikymą gresia nuo 500 iki 2 tūkst. litų bauda. Alkoholiu trečiadienį galės prekiauti tik viešojo maitinimo įstaigos. Rugsėjo 1-oji – vienintelė diena metuose, kai visoje Lietuvoje draudžiama prekyba alkoholiu mažmeninės prekybos įmonėse. Prieš keletą metų buvo draudžiama prekyba alkoholiu ir parduotuvėse, ir viešojo maitinimo įstaigose.

Ši rugsėjo 1-oji gali tapti istorine diena, kai Lietuvos vaikai mokyklose pradės maitintis itin sveikai. Ar vaikai vietoj traškučių pradės graužti morkas, parodys laikas, o juos maitinančios įmonės šiuo metu su užsidegimu dėlioja sveikesnių patiekalų savikainos dėlionę, rašo „Verslo žinios“. Stambieji vaikų maitintojai dėsto, kad sėkmingai prisitaiko prie naujų reikalavimų, smulkieji neslepia, jog problemų kyla, o kai kurie rekomenduojami patiekalai kelia ir šypsnį.

Būsto ieškantieji šiuo metu nebeperka nekilnojamojo turto stačia galva – pirkėjai dabar gali rinktis iš kelių variantų, gali neskubėdami įvertinti būsto privalumus ir trūkumus. Iš nekilnojamojo turto ieškančiųjų apklausos rezultatų matyti, kad dabar vis labiau atsižvelgiama į būsto kokybę. Nekilnojamojo turto portalo Aruodas.

Mobiliųjų telekomunikacijų bendrovės „Omnitel“ pardavimų duomenys rodo smarkiai padidėjusį išmaniųjų telefonų populiarumą tarp Lietuvos gyventojų. Palyginti su 2010 metų sausio mėnesiu, liepą šių telefonų pardavimai išaugo dešimt kartų, o jų dalis tarp visų „Omnitel“ parduotų telefonų sudarė lygiai pusę – 50 procentų.

Vyriausybė vieną po kitos vilioja garsias aukštųjų technologijų bendroves, tačiau Lietuvą, kaip tinkamą vietą gamybai plėsti, ir be paskatinimo pasirenka nemažai smulkesnių užsienio įmonių, rašo „Verslo žinios“. Tiesa, didesnio tokių investicijų srauto saldainiais nepaskatinsi - verslui reikia stabilumo, tvarumo, konkurencingumo, o regione Lietuva vargu ar yra šių savybių lyderė. „Tikrai nedėkingi buvo praėję metai.

Sekmadienį, rugpjūčio 29-ąją, Lietuvą pasiekė pirmoji, bandomoji, naftos siunta iš Venesuelos. Tanklaivis, atplukdęs 80 t. žaliavinės naftos, prisišvatravo AB „Klaipėdos naftos“ krantinėje. Nafta skirta Baltarusijos gamyklai „Naftan“. Ji bus perpumpuota į „Klaipėdos naftos“ rezervuarus ir geležinkeliais nugabenta į Baltarusiją. Vykdant perpylimą taip pat bus išbandomos techninės galimybės, ar būtų galima organizuoti reguliarų tokio masto naftos gabenimą.

Skolų iškankintą statybų verslo pasaulio atstovą Laimutį Pinkevičių pasiekė dar viena gero nelemianti naujiena. Apeliacinis teismas nusprendė, kad nepagrįstai buvo sustabdyta banko „Snoras" iškelta byla dėl daugiau kaip 31 mln. litų skolos priteisimo iš L. Pinkevičiaus ir su juo susijusių bendrovių „Upės centras", „Ranga group" bei „Ranga IV". „Snoro" ieškinys yra susijęs su bendrove „Upės centras", kuriai už suteiktus du kreditus 2008 m. vasarį laidavo L. Pinkevičius su savo bendrovėmis.

Naujos redakcijos Šilumos įstatymas privertė gyventojus iki gegužės 1–osios pasirinkti karšto vandens tiekėjus. Norminio akto rengėjai žadėjo, kad gyventojams suteikus tariamą pasirinkimo laisvę sumenks jų sąskaitos už karšto vandens ruošimą. Tačiau praktika rodo, kad politikai ir valdininkai piliečius vėl apgavo.

Mieliau gyventumėte Lietuvos sostinėje ir kituose didžiuosiuose miestuose, ar mažesniame miestelyje, o gal net kaime? „Priklauso nuo individualių poreikių“, – sako specialistai. Tačiau ir finansinės realijos skirtingos: už tą pačią kainą, už kurią gautum „inkilą“ didmiestyje, toliau nuo jo už tą pačią kainą, gal net pigiau įsigytum visą namą. Tad kur geriau investuoti į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje? Nori nenori, turime aptarti pliusus ir minusus.