Lietuvos verslas

Lietuvos ne gyvybės draudimo rinkos lyderis „Lietuvos draudimas“ per pastaruosius metus nelaimingų atsitikimų draudimu apdraudė daugiau nei 3000 šalyje gimusių kūdikių iki vienerių metų. Draudikų duomenimis, daugiau traumų pastaraisiais metais patyrė berniukai – 65 proc., dažniausiai pasitaikiusios nelaimės – rankų lūžiai ir galvos traumos. Kūdikiai dažniausiai nukenčia iškritę iš lovų, nuo vystymo staliukų, vėliau - iš vaikštynės.

Šiuo metu 46 įmones mokesčių administratorius jau yra įpareigojęs atsiskaityti tik negrynaisiais pinigais. Tokios ypatingos VMI kontrolės priemonės bus taikomos ir kitoms, nesąžiningai mokestines prievoles vykdančioms bei piktybiškai buhalterinės apskaitos taisykles pažeidinėjančioms ar ilgą laiką skolų nemokančioms įmonėms, kurių sąrašai ir toliau bus viešai skelbiami VMI interneto svetainėje. 2013 m. gegužės 16 d., Vilnius.

1800 litų pastovus atlyginimas ir iki 2500 litų komisinių, kurių dydis tiesiogiai priklauso nuo pardavėjo darbštumo ir gebėjimų. Tiek „į rankas” uždirba pardavimo profesionalai, turintys daugiau nei pusketvirtų metų aktyvaus pardavimo patirties. Taip teigia specialistų paieškos portalo CV Market ekspertai, per metus iki 2013 m. balandžio išanalizavę 256 Lietuvos darbdavių realiai mokamus atlyginimus savo pardavėjams.

Lietuvoje atvirųjų duomenų politika žengia tik pirmuosius žingsnius, bet jau skaičiuojama, kad visuomenei paviešinta informacija leistų sutaupyti nemažas pinigų sumas bei kurti darbo vietas. Viešojo sektoriaus institucijos sėdi ant didelio duomenų maišo, kurį pravėrus būtų galima efektyviau kovoti su šešėliu, sutaupyti laiko ir pinigų ieškant reikalingos informacijos bei naudingiau teikti viešąsias paslaugas.

Pavasaris – permainų metas Lietuvos verslo padangėje. Iš pareigų traukiasi ir ilgametis vienos didžiausių kosmetikos gamintojų Baltijos šalyse „BIOK laboratorija“ vadovas Linas Čereška. L. Čereška pasakojo, kad sprendimas pasitraukti iš vadovo pareigų buvo priimtas dar prieš porą mėnesių. „Akcininkų ir valdybos kelti tikslai yra įgyvendinti ir nusprendžiau ieškoti naujų profesinių iššūkių“, – Ekonomika.

Kiekvieną pavasarį daugelis savivaldybių dėl polaidžių keliuose apriboja važiavimą jais sunkiasvore technika. Žemdirbiai tampa savotiškais įkaitais: norintieji pasiekti savo sklypus priversti nepaisyti draudimų. „Nemažai ūkininkų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus jau sumokėjo baudas. Tačiau jiems žemę vis tiek dirbti reikia. Jei žemdirbiai nesės, nebus ko pjauti. O jei nebus ko pjauti, tai ir kelių nereikės“, – sakė Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Vilniuje kitąmet didės nekilnojamojo turto (NT) mokesčo tarifai. Trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybė nustatė, kad 2014 metais bus taikomas 1 proc. NT mokesčio tarifas nekilnojamajam turtui. Šiuo metu jis siekia 0,8 procento. Mažesnis, 0,7 proc. tarifas kitąmet bus taikomas kultūros, poilsio, viešbučių, maitinimo paskirties patalpoms ir statiniams, išskyrus naktinius klubus ir barus, bei patalpoms ir statiniams, naudojamiems viešiesiems poreikiams kultūros ir švietimo srityje.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su Suomijos Prezidentu Sauli Niinisto atidarė „Fortum Klaipėda" termofikacinę elektrinę. Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje pastatyta jėgainė šilumą gamins degindama biokurą ir atliekas. „Fortum Klaipėda" termofikacinė elektrinė - tai ne tik vieta, kur tai, kas atlieka, tampa tuo, kas naudinga, tai yra elektros energija ir šiluma.

Visur gerai, bet namie geriausia: atrodo, kad pasaulio turtingiesiems šis posakis negalioja. Įtampa dėl Kipro ir kartu visos euro zonos krizės atslūgo tada, kai nacionalinė valdžia pagaliau rado ryžto ir apmokestino šalies bankuose laikomus šimtatūkstantinius indėlius. Euro zonos narės, ypač Vokietija, nebūtų pateikusios tokio ultimatumo, jei tai būtų kipriečių pinigai. Tačiau sala „priglaudė“ rusų pinigus, kadangi Nikosijos bankai, švelniai tariant, negarsėjo finansine drausme.

Neilas Cooperis, bankrutavusios AB bankas „Snoras“ bankroto administratorius, patvirtino, kad UAB „Lietuvos rytas“, vienos iš didžiausių Lietuvos žiniasklaidos grupių, 34% akcijų pardavimo procesas sėkmingai juda į priekį. Akcijos priklauso UAB „Snoras Media“. „Jau turime ženklų susidomėjimą UAB „Snoras Media“ ir tai yra pozityvios žinios. Preliminarių pasiūlymų iš susidomėjusių šalių dar lauksime iki 2013 m. gegužės pabaigos.

Giedrius Vitkauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Klaipėdoje šiandien oficialiai atidaryta pirmoji Baltijos šalyse termofikacinė jėgainė, deginsianti komunalines atliekas ir gaminsianti šilumos bei elektros energiją. Jėgainės atidaryme dalyvavo prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Suomijos prezidentas Saulis Niinisto. Klaipėdos pakraštyje už beveik 450 mln.

Trečios pagal dydį generinių vaistų kompanijos pasaulyje „Actavis“ pirmo šių metų ketvirčio pardavimas siekė 1,9 mlrd. JAV dolerių ir buvo 24 proc. didesnis nei pernai tuo pačiu metu. Vien JAV kompanijos generinių vaistų pardavimas sudarė 925 mln. dolerių. Pagal šį rodiklį kompanija užėmė lyderės poziciją JAV generinių vaistų rinkoje, 30 mln. dolerių atsiplėšdama nuo artimiausios konkurentės. „Per pastarąją savaitę mus pasiekė net kelios svarbios žinios iš JAV.

Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Rinkodaros katedros mokslininkų darbas apie kontraversišką religinių simbolių naudojimą šią savaitę bus pristatytas prestižinėje Academy of Marketing Science konferencijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Joje savo tyrimus Lietuvos tyrėjai pristato pirmą kartą. Tyrimą atliko Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Rinkodaros katedros tyrėjai dr. Justina Gineikienė, prof. Sigitas Urbonavičius ir Ignas Zimaitis.

Atsigavusi nekilnojamojo turto rinka ir pasikeitę lietuvių įpročiai renkantis namus paskatino „Swedbank“ atidaryti Būsto centrus Kaune ir Klaipėdoje. Centralizuotuose būsto konsultacijų biuruose gyventojai galės gauti individualių nekilnojamo turto pasiūlymų ir pasitarti su banko darbuotojais dėl būsto paskolos. Nuo 2011 m. vasaros pabaigos toks būsto centras sėkmingai veikia Vilniuje.

Lietuvoje per pirmąjį šių metų ketvirtį gyvybės draudimo bendrovės pasirašė įmokų už 132,9 mln. litų – tai yra 10,4 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2012 metais. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) atstovai prognozuoja tolesnį šios rinkos augimą. „Pastaraisiais metais gyvybės draudimo rinka auga ir artėja prie  buvusio iki krizės lygio. Per pirmąjį šių metų ketvirtį iš viso sudaryta 14,5 tūkst. gyvybės draudimo sutarčių – net 15 proc.

 Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis pasirašė įsakymo projektą, kuriame įkainiai už atliekų išmetimą į aplinką didinami dešimtimis kartų. „Kai per akciją „Darom“ pamačiau, kas darosi mūsų miškuose, supratau, kad kitokios išeities neturime. Jei norime išvaduoti aplinką nuo dešimčių ar net šimtų „sąvartynėlių“, turime skubiai imtis griežtų priemonių“, – teigia V. Mazuronis.

VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) pagal pasibaigusį mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros priemonės „Intelektas LT“ kvietimą teikti paraiškas gavo 107 paraiškas, kuriomis prašoma daugiau kaip 92,5 mln. Lt. Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų. „Ketvirtajam priemonės kvietimui buvo skirta 62,5 mln. Lt, tačiau ši suma viršyta, tad vyks konkursas.

Baltarusiai, rusai ir kiti ne Europos Sąjungos piliečiai turi dar didesnę paskatą atvykti į Lietuvą ir čia apsipirkti. Nuo šiol prekybos tinklas MAXIMA galimybę susigrąžinti dalį jų už prekes sumokėto PVM mokesčio siūlo visose didžiosiose ir dalyje mažesnių, pasienyje įsikūrusių MAXIMA parduotuvių. Daugiausia rusakalbių pirkėjų iš Baltarusijos, Rusijos, Kazachstano ir kitų šalių apsilanko Vilniaus „Akropolyje“ esančioje MAXIMA parduotuvėje.

Pirmasis lietuviškų oro linijų „Air Lituanica“ skrydis – birželio pabaigoje į Briuselį. Vėliau bendrovės skrydžių kryptys bus papildytos Amsterdamo, Berlyno, Prahos, Miuncheno ir Maskvos maršrutais. Šiemet bendrovė planuoja gauti 40 mln. litų pajamų, o kitąmet – 140 mln. litų. Pasako bendrovės direktoriaus Eriko Zubraus, lūžio tašką, kai gaunamos pajamos viršija sąnaudas, „Air Lituanica“ turėtų pasiekti 2015 metų pradžioje.

Šiais metais visos viešojo sektoriaus išlaidos vienam gyventojui sudarys 14 734 litus. Palyginti su 2012 metais, jos pabrango 566 litais, remdamasis biudžetų ir nebiudžetinių fondų įstatymų duomenimis, apskaičiavo Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). Instituto skaičiavimais, šiais metais simbolinė diena, kai mokesčių mokėtojas nustoja dirbti valdžiai ir pradeda užsidirbti sau, yra gegužės 15 d. Vidutiniškai vienam gyventojui švietimas ir mokslas kainuoja 1 463 litus, pensijos – 2 759 li...

 Patikrinus laukus paaiškėjo, kad ūkininkų baimės, jog besniegė žiema sunaikino pasėlius, neišsipildė. Nors javų kainos ir smuktelėjo, laukiama pelningų metų, rašo "Verslo žinios". "Reikia pripažinti, kad pirmosios prognozės dėl žiemos nuostolių buvo pernelyg pesimistinės. Buvome supanikavę dėl žieminių rapsų. Tiesa, nuostolių yra, tačiau jie mažesni nei metinis vidurkis", - sakė Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Bronius Markauskas.

  Rūta Grigolytė, LRT.lt „Gera vieta tuščia ilgai nebūna – nepasigaminsime elektros mes, pagamins kiti ir mums ją parduos“, – įsitikinęs Visagino atominės elektrinės (VAE) vadovas Rimantas Vaitkus. Besitęsiant diskusijoms apie tai, kaip šalies ūkį paveiks dabartinės Vyriausybės energetikos strategija, R. Vaitkus pripažįsta, kad vietos tikrai turi likti ir elektros gamybai iš atsinaujinančių šaltinių.

Per 2013 m. pirmąjį ketvirtį kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) nekilnojamojo turto ir privataus kapitalo fondų valdomas turtas padidėjo 14,7 % – iki 179,82 mln. Lt. Per trejus metus šių fondų valdomas turtas išaugo net tris kartus. „Nekilnojamojo turto ir privataus kapitalo fondų valdomo turto spartus augimas rodo vis didesnį profesionalių investuotojų pasitikėjimą Lietuvoje registruotais kolektyvinio investavimo subjektais.

Kiek mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų pirko būstą – tokių žmonių šalyje yra apie 43 proc. Pirkdami būstą žmonės naudojo savo lėšas arba skolinosi jas iš bankų. Kita gyventojų dalis už savo būstą nemokėjo: jį paveldėjo arba privatizavo iš valstybės. Dar viena Lietuvos žmonių dalis apskritai neturi nuosavo būsto. „Siekėme išsiaiškinti, kokia Lietuvos gyventojų dalis skyrė savo lėšų būstui įsigyti.

Birželio 1-2 d. į Lietuvą atvykstantis charizmatiškasis verslo genijus Sr. R. Bransonas sukėlė diskusiją tik tarp pradedančiųjų verslininkų, bet ir tarp patyrusių verslo „vilkų“. Lietuvos gyventojai pasidalino į dvi stovyklas – pirmoji, tai žmonės, kurie vertina ir gali sau leisti dalyvauti tokio pobūdžio renginiuose, antroji –verslūs, bet tam neturintys finansinių galimybių. Jaunimas vienijasi – dėl verslo idėjos pristatymo Sr. R. Bransonui studentai išleido kelerius metus taupytus pinigus.

Kai kuriems valdančiosios koalicijos partneriams sukritikavus siūlomus mokesčių pakeitimus, premjero sudaryta mokesčių sistemos pertvarkos darbo grupė pristabdė veiklą. Grupės vadovas, premjero patarėjas Stasys Jakeliūnas sako, jog laikinai atidedamas antrasis veiklos etapas.

Gabija Narušytė, Deividas Jursevičius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Antradienį įsigalioja naujas kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainynas, kuriame – didesnė galimybė rinktis pigesnius vaistus, tačiau kai kurių vaistų kainos didės. Pasak Valstybinės ligonių kasos atstovės Kristinos Garuolienės, jei šiems vaistams nebūtų padidinta kaina, jie paprasčiausiai būtų išimti iš rinkos. „Gamintojai už buvusią kainą jų nebenori gaminti.

Skandinavijos valstybių investicijos atneša ne tik finansinę ar inovatyvių technologijų naudą, bet kartu - naują, skaidrią verslo kultūrą, pabrėžia prezidentė Dalia Grybauskaitė. Trečiadienį šalies vadovė kartu Lietuvoje viešinčiu Suomijos prezidentu Sauli Niinisto (Sauliu Ninisto), dalyvaus Klaipėdoje atidarant Suomijos kapitalo įmonės "Fortum" valdomą naują 450 mln. litų vertės termofikacijos elektrinę.

Liutauras Varanavičius, UAB Finansų valdymo sprendimų centro partneris Kredito unijos Lietuvoje užima apie 3 proc. bankinio sektoriaus pagal aktyvus ir vienija apie 180,000 pajininkų. Dėl konservatyvios bankų politikos, unijos šiuo metu yra beveik vienintelis smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) bei naujų, besikuriančių, įmonių finansavimo šaltinis.

Nauja Lietuvos oro linijų kompanija „Air Lituanica“ savo pirmuosius skrydžius į Biruselį, Amsterdamą ir Berlyną planuoja pradėti liepos pradžioje, pranešama „Routes News“ naujienų portale. Pasak oro linijų komercijos vadovo Simono Bartkaus, iš bazės Vilniaus oro uoste skraidins dviejų modelių reaktvyniai lėktuvai: „Embraer“ E170 ir E175. „Pirmosios kryptys bus į Briuselį, Amsterdamą ir Berlyną, vėliau – Miuncheną, Prahą ir Maskvą. Šios 6 kryptys bus puiki pradžia“, - sakė S. Bartkus.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad kovai su šešėliu ir atlyginimais vokeliuose jau pasitelktos priemonės nuo įspėjimų iki atsiskaitymų stebėjimo. Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliktas tyrimas parodė, kad atlyginimus vokeliuose gauna daugiau kaip 20 proc. darbuotojų, o šešėlinė darbo rinka šalyje, palyginti su 2007-aisiais, kone padvigubėjo. Ministro Pirmininko teigimu, šešėlinė ekonomika išaugo būtent konservatorių valdymo laikotarpiu.

Verslo paramos agentūros „Versli Lietuva“ vadovui Pauliui Lukauskui pasitraukus iš einamų pareigų Ūkio ministrė Birutė Vėsaitė prabilo apie galbūt nusikalstamą buvusio vadovo veiklą, rašo „Lietuvos rytas“. „Matėme lėšų plovimo tendencijas. Žmonėms, turintiems psichikos negalią buvo surengtas seminaras „Elektroninio verslo įrankiai". Kai kurie iš tų žmonių negali net pasirašyti. Manome, kad įmonės „Versli Lietuva“ veikla verta ir tolesnio tyrimo“, – sakė B. Vėsaitė.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 m. šalies gyventojai į užsienį keliavo 1,7 mln. kartų arba 12,3 proc. daugiau nei 2011 m., o vienadienių kelionių skaičius praėjusiais metais siekė 2,4 milijono. Prognozuojama, kad keliaujančių lietuvių skaičius šiemet toliau augs. Augant kelionių į užsienį skaičiui daugėja ir pinigų bei banko kortelių duomenų vagysčių, todėl „Swedbank“ ragina gyventojus saugoti banko kortelių duomenis.

2013 m. balandžio mėn. Lietuvos banko išorės turtas padidėjo 953,2 mln., o rezidentų indėliai Lietuvos banke – 941,7 mln., iš jų kitų pinigų finansinių institucijų (PFI) indėliai – 862,4 mln. litų. Mėnesio pabaigoje šie rodikliai sudarė atitinkamai 20,3 mlrd., 6,5 mlrd. ir 4,7 mlrd. litų. Balandžio mėn. grynieji pinigai apyvartoje sumažėjo 58,0 mln. ir mėnesio pabaigoje sudarė 11,4 mlrd. litų. Centrinės valdžios indėliai per mėnesį padidėjo 78,7 mln., kapitalas ir atsargos – 41,2 mln.

Premjeras Algirdas Bukevičius sako, jog šiemet padidinti merų ir vicemerų algų nepavyks, tokias galimybes bus galima svarstyti kartu su kitų metų biudžetu. Premjero teigimu, papildomų valstybės biudžeto lėšų reikalaujantys siūlymai gali būti teikiami tik visapusiškai įvertinus valstybės biudžeto finansines galimybes ir neišskiriant atskirų tarnautojų grupių, rašo „Lietuvos žinios“. „Ir savivaldybių vadovų, ir kitų valstybės tarnautojų pareiginės algos buvo mažinamos kelis kartus.

Prasidėjus šiltajam metų sezonui draudikai įspėja apie padidėjusią vagysčių tikimybę ir pataria pasirūpinti būsto saugumu. Draudimo bendrovės „Compensa“ specialistai nustatė, kad pavasaris ir vasara – mėgstamiausias ilgapirščių laikas. Įmonės duomenimis, šiltuoju metų laiku vagysčių tikimybė išauga net 20 proc. „Įprasta, kad atšilus orams žmonės vis dažniau palieka tuščius namus ir keliasi gyventi ar poilsiauti į sodybas, atostogauja pajūryje ar stovyklauja prie ežerų.

Draudimo bendrovė „PZU Lietuva gyvybės draudimas“, įvertinusi 2012 metų rezultatus, gavo didesnį nei planuota investicijų pelną ir juo pasidalijo su savo klientais. Klientams prie garantuotų kaupiamojo draudimo įmokų palūkanų normų buvo papildomai pridėta nuo 1,4 proc. iki 1,8 proc. pelno. Tai triskart daugiau nei ankstesniais metais.

LRT televizijos laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt Nuo antradienio įsigalioja naujas Kompensuojamųjų vaistų kainynas. Valstybinės ligonių kasos teigimu, į kainyną įrašyti 103 nauji pigesni vaistai, beveik 300 vaistų sumažėjo gamintojo deklaruotos kainos, ir kiek daugiau nei 1000 vaistų rūšių sumažėjo bazinės kainos. Tačiau 17 pavadinimų vaistų kainos šiemet bus didesnės nei pernai.

Asta Kažukauskienė, LRT Telelvizijos Naujienų tarnyba, LRT.lt Apklausus Klaipėdos regiono darbdavius paaiškėjo, kad įdarbinti vasarai jie planuoja vos kelias dešimtis nepilnamečių. Jaunesniems nei 16-kos metų paaugliams išvis nepasiūlyta nė viena darbo vieta, praneša LRT televizijos naujienų tarnyba. Mokslo metai baigiasi, tad nemažai nepilnamečių pradeda ieškoti darbo.

Lietuvos pramonininkų konfederacija, kaip ir Investuotojų forumas, sutinka su pozicija, kad kritika buvusiam „Verslios Lietuvos“ vadovui žerta nepelnytai. Savo ruožtu Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus teigė, kad valstybės institucijos neturėtų užsiimti verslu bei mato argumentų, kodėl vėl vertėtų sujungti „Verslią Lietuvą“ ir „Investuok Lietuvoje“. Politinės erdvės problema LPK prezidentas Robertas Dargis sako, kad pastarųjų dienų įvykiai – mūsų politinės erdvės problema.

Buvusio Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos vadovo žmona socialdemokratė Violeta Boreikienė netaps verslo paramos agentūros „Versli Lietuva“ direktore, tikina premjeras Algirdas Butkevičius.

Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimais svarbiausia užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų efektyvumą ir skaidrumą, jų įvykdymą per maksimaliai trumpą terminą. Akivaizdu, kad dabartinis įstatymas to neužtikrina ir palieka daug erdvės procesų vilkinimui, o tai dažnai tampa kliūtimi savalaikiam ES lėšų panaudojimui bei stabdo svarbių projektų vykdymą.

Lietuvos šilumos ūkio pertvarka, siekiant atpiginti šilumą gyventojams, gali kainuoti iki 1,5 mlrd. litų, teigia Vyriausybės atstovai. Be to, numatoma neberemti jėgainių, kurios gavo Europos Sąjungos paramą, pagamintos elektros, tokiu būdu sutaupant iki 300 mln. litų per metus. „Mes pagal dabar turimus duomenis preliminariai vertiname, kad tie tikslai gali kainuoti apie 1 mlrd. – 1,5 mlrd.

“Energetinis saugumas apima ne tik tą galimybę energetikos sistemos tiekti energiją vartotojams, kai yra normalios sąlygos, (…) kad jeigu turėsime importą, jam nutrūkus, kad būtų Lietuvoje pakankami generatoriai, užtikrinantys poreikį. To tikrai neužtenka.

Klaipėdoje šią savaitę pilnu pajėgumu pradeda veikti pirmoji Baltijos šalyse jėgainė, šilumą ir elektros energiją gaminsianti iš deginamų atliekų bei biokuro. Gaisro prevencijai užtikrinti elektrinėje buvo pasitelktos pačios pažangiausios technologijos – šilumą fiksuojančios infraraudonųjų spindulių vaizdo kameros.

Verslo atstovai dirbę su valstybės agentūromis VšĮ „Versli Lietuva” ir „Investuok Lietuvoje” piktinasi Ūkio ministerijos (ŪM) sprendimu keisti jų vadovybę ir įvardija nerimą keliančius ženklus dėl naujosios vyriausybės formuojamos verslo aplinkos ir verslumo skatinimo politikos. Investicijos – nebėra prioritetas „Investuotojų forumo“ vadovė Rūta Skyrienė susitikime su žiniasklaida svarstė, jog pastarųjų dienų įvykiai rodo, kad galbūt keičiasi politika verslo atžvilgiu.

VšĮ „Investuok Lietuvoje“ įtraukta į sėkmingiausių investicijų pritraukimo ekspertų grupę Europos ir Centrinės Azijos regione. VšĮ „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, šių metų sausio 1 d. – gegužės 12 d. periodu buvo sugeneruota dvigubai daugiau investicinių projektų nei tuo pačiu laikotarpiu 2012 m. ir trigubai daugiau projektų, palyginti su 2011 m. Taip pat 2013 m. sausio–gegužės mėnesių laikotarpiu jau yra sukurtos 664 darbo vietos, tai yra 361 proc. daugiau nei 2011 m. ir 213 proc.

Pernai Lietuvoje šešėlyje dirbo bent penktadalis šalies gyventojų, rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliktas tyrimas „Lietuvos šešėlinė ekonomika“. Lietuvos gyventojų klausta, ar jie arba jų šeimos nariai 2012 metais naudojosi bent vienu iš nelegalių pajamų gavimo būdų – dirbo neoficialiai arba dirbo oficialiai, bet dalį pajamų gavo „vokelyje“. 5 proc. lietuvių pažymėjo, kad dirbo samdomą darbą neoficialiai, 8 proc. – kad gavo dalį pajamų „vokelyje“. 9 proc.

Rytų Europa, įskaitant Lietuvą, tapo vienu patraukliausių investicijoms regionų, rodo žurnalo „Foreign Policy“ skelbiamas pirmąkart apskaičiuotas Bazinio pelningumo indeksas (Baseline Profitability Index, BPI). Šiame indekse Lietuva – 16 vietoje iš 102 pasaulio valstybių, rašo „Verslo žinios“. Pasak „Foreign Policy“, Rytų Europa, iš pirmo žvilgsnio ne ypač gundanti investuotojus, užima aukštas pozicijas BPI ir lygiuojasi į kylančius Rytų Azijos tigrus.