Tokias išvadas pateikė Lietuvos pramoninkų konfederacija ir rizikos vertinimo UAB „Creditreform Lietuva“, išanalizavusios darbdavių skolas Valstybiniam socialinio draudimo fondui. „Skolų mažėjimo tendencijos rodo, kad Lietuvos ekonomika toliau auga, o jai atsigaunant, atitinkamai gerėja ir darbdavių gebėjimas mažinti turimus įsiskolinimus,“ – teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas. – „Sparčiai augančios eksporto apimtys (15 proc. 2013 m. sausį-gegužę, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai) bei pramonės gamybos apimtys lėmė ženklų apdirbamosios gamybos skolų sumažėjimą. Per metus skolingų darbdavių dalis čia susitraukė nuo 35,8 iki 28,3 procento. Laipsniškai mažėjantis nedarbas bei po ilgos pertraukos fiksuotas realaus darbo užmokesčio didėjimas gaivina vidaus vartojimą – mažmeninės prekybos plėtra paspartėjo nuo 2,4 proc. 2013 m. sausį iki 5,9 proc. gegužę. Tą patvirtina ir mažėjanti vidaus prekybos atstovų skola „Sodrai“, kuri liepos mėn. per metus sumažėjo 14 proc.“
„Bendras skolų „Sodrai“ mažėjimas nuteikia optimistiškai, visų pirma dėl to, kad „Sodrai“ skolingų darbdavių dalis per metus sumažėjo nuo 32,0 iki 24,6 proc.. Skolų dažnumas pastebimai retėjo visose ūkio šakose, išskyrus maitinimo įmones,“ – pastebi UAB „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa. – „Tuo pat metu randasi naujų mokumo problemų paslaugų sektoriuje (visų pirma valymo, apsaugos, įdarbinimo, pašto bendrovėse), kur padidėjus darbo sąnaudoms dalis jau turinčių sunkumų įmonių tampa dar problemiškesnės. Į padidintos rizikos zoną toliau slysta kai kurioms savivaldybėms priklausančios įmonės ir įstaigos – todėl su jomis sandorius sudarančios bendrovės turi įvertinti šansus atgauti savo uždirbtus pinigus.“
Labiausiai, visų pirma dėl Ūkio banko bankroto, skolas „Sodrai“ augino finansinės institucijos - 4,9 mln. Lt. Transportininkai pridėjo dar 1,1 mln. Lt. Čia „pasistengė“ atskiros įmonės – „Aurela“, „Vilniaus viešasis transportas“ bei „Vilpostus“. Darbdavių skolų „Sodrai“ labiausiai mažėjo pramonėje, prekyboje bei žemės ūkyje.
Vidutinė skola, tenkanti vienam „Sodrai“ skolingam darbdaviui, per metus kilo nuo 7443 iki 8325 Lt. Jau esamų skolininkų grimzdimas į skolų liūną ir tuo pat metu sparčiai mąžtantis skolininkų skaičius rodo, kad stiprėja įmonių sluoksniavimasis – daugeliu atvejų, ypač statybose ir transporte, vidutinės skolos sumos augimas yra ne naujų problemų šiuose sektoriuose, o problemų atskirose įmonėse ženklas.
Bendra darbdavių skolų suma per 12 mėnesių mažėjo nuo 212,0 iki 199,8 mln. Lt. Skolų suma, tenkanti stambiausiems skolininkams (kurių kiekvieno skola viršija 50 tūkst. Lt), per metus smuko nuo 84,6 iki 75,1 mln. Lt., o tokių skolų turinčių darbdavių skaičius – nuo 497 iki 445.
